mirtis.visiems

mirtis.visiems

TAMSOS KNYGA


1.

ĮĖJIMAS:
Aš pasenau. Mirtis skamba mano kauluose kviesdama susijungti su materija. Dabar laikas – mano priešas. Visą išmintingumą, kurį aš įgavau kurdamas savo meną žymiai lengviau pamesti negu rasti. Atėjo laikas tau sužinoti mano paslaptis. Aš ruošiuosi atskleisti tavo didelį talentą – Tamsos talentą. Visą savo gyvenimą gyvenai su juo, bet tu jo nepastebėdavai arba bijojai, arba kokiu tai būdu viską neigei. Bet jis niekur nedingdavo, nes dievų duotas talentas retai išnyksta. Ach, kokias nežinomas brangenybes tavyje slepia Tamsa – tu net įsivaizduoti negali
! Bet kadangi šie talentai slypi tavo vidaus kalėjimuose, kuriuos tu pats ir sukūrei pavadinęs tai UŽDRAUSTU, jie pamiršti, bet niekada nebuvo pamesti! Tik tu gali atverti kalėjimo duris. Bet norėdamas tai padaryti, reikia turėti daug drąsos – jeigu tu pamatysi tai kas yra viduje taip nevaldoma ir gali nuo tavęs pabėgti, tu suprasi, kad neveltui tai buvo uždaryta viduje, galbūt tu nustebsi ir apaksi nuo tos galybės, kuri išsiverš ir tada suprasi, kodėl tai buvo uždaryta pačio tavęs. Ar nori atverti tas duris? Galbūt tavo demonams geriau nematyti šio pasaulio? Bet jeigu tu nori, tai sveikas atvykęs į Tamsą! Tu įeisi ir pamatysi uždarytas duris, galbūt galvoje šmėkštels mintis – “tikriausiai, ten pasislėpė demonai. Kas ten bebūtų, tai tikriausiai pavojinga, kitaip nebūtų uždaryta“. Bet atsimink, kad demonai ir angelai egzistuoja iš dviejų durų pusių. Pagalvok kas labiau panašus į kalinį? Tu uždarei save šitam narve ir aš tau siūlau raktus. Įdėmiai juos apžiūrėk, prieš tai kaip pasiimti, bet atidaryti ar ne, reikalas tavo. Raktai nuo šių durų yra Tamsos menas. Tamsa – tai pirmapradė būties būklė. Įsižiūrėk į ją ir pamatysi veidrodinį atvaizdą savo vidinės Tamsos. Šimtus metų vyravo nuomonė, kad Tamsa – tai blogis, bet pagalvok, kas tai pasakė. Ar tu matei blogį Tamsoje? Ar matei, kad Tamsa yra bloga? Blogis daromas Tamsoje žmonių, kurie bijo šviesos. Bet ar tu bijai šviesos? Jeigu ne, tuomet tu negali būti blogas. Tamsa su savim atneša pasikeitimus. Ji atveria žinojimą, kuris beveik visada uždraustas. Netgi šiais laikais egzistuoja masės kurios stengiasi jus apsaugoti nuo Tamsos meno. Bet atsimink, kad negalima keikti šviesias vietas, šviesa neša savyje didelę jėga. Nors be šešėlių šviesa negali egzistuoti. Kad pažinti šviesą iš pradžių reikia pažinti Tamsą. Paimk mane už rankos. Jeigu tu pakankamai drąsus ir aš neklystu tavo brandume, tai eime su manimi, parodysiu tau akimirka Tamsos.

2.
Tamsos įasmeninimas:
Tamsa apima nesuvokiamą išmintingumą, vietoj savęs apgaudinėjimo! Tamsa slepia meilę tiems, kas jos nusipelno, vietoj meilės visiems
! Tamsa apima tiesą, ji aukščiau bet kokios religijos! Tamsa suteikia pagalbą tiems, kas pasiruošęs ją priimti! Tamsoje protas nugali! Tamsa gimė pirmiau visko! Tamsa tai tavo geriausias draugas ir patarėjas, kuris niekad nepaliks tavęs ir visad liks šešėlyje, jeigu tik tu to norėsi!

I. Aš ilgai gyvenau savo nemokšiškume. Ir buvau aklas (visai kaip tu dabar), nemačiau šviesos, nemačiau tamsos. Gyvenau tarp praeities stabų – senų idealų. Aš, kaip ir tu dabar, meldžiausi nežinomam dievui – apgautų kartų dievui. Stebėjau žmones ir nerasdavau savyje meilės jiems, nors mane nuo pat vaikystės to mokė. Aš tiesiog negalėjau ir nenorėjau mylėti meluodamas, juk žmonės nėra tokie geri, kokie nori atrodyti. Tuomet išsižadėjau jų, palikau juos ir užsidariau savo pasaulyje – savo “aš“ pasaulyje. Ir kai sėdėjau vienas užrakintas savo paties beprotystėj, Tamsa atėjo pas mane. Tada išgirdau balsą, Tamsa šnekėjo su manim tą naktį: “Ateik pas mane, aš matau tavo nuovargį ir skausmą. Tuštybės skausmą ir neviltį. Ateik, aš parodysiu tau nesuskaitomas brangenybes. Slaptų požemių brangenybes, kurias saugo nakties ir senovės demonai. Brangenybės tik laukia savo šeimininko“. Ir aš žengiau amžinos nakties Tamson, kur dabar noriu parodyt kelią tau. Jaučiu tavo baimę, galbūt po šių žodžių tu atstumsi mane ir daugiau niekad nepažvelgsi mano pusėn. Kas galbūt bus ir geriau, bet jeigu tu vis dar tvirtai apsisprendęs tai įgauk dar daugiau drąsos žengti Tamson, Ji vilioja tave, tiesa ir brangenybės, tai gali padovanoti Tamsa. Ir štai priešais tave antras skyrius mano knygos.

 II. Ar tu pažįsti šviesą? Tamsa veda tave keliu ten kur įgausi žynių ir atsivers nauji horizontai, bet tam reikia išmokti šokti, einant Tamsos keliais. Nesistebėk tuo, tik tikri Tamsos mokiniai eina jos keliais šokdami. Leisk “šviesiems“ eiti Jos keliais, leisk jiems keliauti tau iš paskos, tegu jie vis dairosi, mirdami iš siaubo, kai Ji jiems džiaugsmingai šypsosis. “Šviesieji“ visad atsiliks, nes Tamsos kelias jiems nežinomas, Ji svetima jiems, bet nė kiek ne priešiška. Tamsa nesuteikia pirmenybės kam nors, taip pat Ji neturi jausmų ir emocijų. Kaip Ji stebisi tais kurie lengvai keliauja jos vingiais! Aš išmokysiu tave šokti Tamsos keliuose. Aš parodysiu tau trumpiausią kelią, kuris atves tave link harmonijos su pačiu savimi. Ji taip pat sugeba atverti tau DURIS NEŽINOMŲ PASAULIŲ, NEŽINOMŲ JĖGŲ. Priekyje mūsų laukia ilgas kelias. Tamsa laukia tavęs!

 III. Visu pirma noriu tave išmokyti pažinti savo Tamsą. Tu būsi labai nustebęs, nužinojęs Jos vardą. Jis gali pasirodyti tau tuščias ir beprasmiškas – tai tavo PRAEITIS. Būtent praeitis slepia nuo mūsų pačių mūsų brangenybes po baimėmis, o jas ištikimai saugo Tamsa. Aš senas, bet kadaise buvau taip pat jaunas ir taip pat bijojau to, ko priimta bijoti. Senovės baimės varė mane pirmyn, nesuteikdamos nė akimirkos atsikvėpti, nesuteikdamos akimirkos susivokti, kaip toli nukeliavau nuo tiesos. Dabar aš tau sakau – “Pažink savo praeitį, pažink savo slapčiausias baimes, atsimink, kas tavo praeityje privertė tave pasikeisti, kas pastūmėjo jaunystės pasaulio pokyčiams!“ Prisiversk galvoti apie tai, pasistenk įveikti šią baimę, sugriauk savo baimę tam, jog praeities sugražinti neįmanoma. Kokią teisę turi praeitis įtakoti tavo dabartį? Kai buvau jaunas, aš taip pat sau užduodavau šį klausimą ir negalėjau rasti atsakymo. Aš ilgai klydinėjau savo vidaus labirintuose ir radau vienintelę vertingą kruopelytę savo praeityje. Dabar aš nenoriu, kad tu klydinėtu tamsiais žmogaus vidaus beprotybės keliais. Aš ryžausi palengvinti tavo kelią. Mano išmintis parodys tau kelią skradžiai praeities labirintų, tai padės tau įgauti daugiau JĖGŲ. Aš jau matau tavo baimės ūglius, kai tu žvelgi į savo vidų ir matai pirmuosius Tamsos Šunis, kurie saugo JĖGOS VARTUS. Pažink savo baimę, duodu tau savaitę, po to grįžk pas mane. Ir tu pamatysi kokia jėga slypi tavo baimėj.

3.
IV. Tuo metu kai tu susidursi su savo praeitim, aš papasakosiu tau apie meilę ir neapykantą – du pagrindinius jausmus pasaulyje. Pirmoje vietoje meilė, nes tai didžiulė kūrimo jėga. Bet čia aš paruošiau tau pirmus spąstus, išvardink man bent du meilės atvejus, kai jie nesibaigdavo žudynėm?  Kaip bebūtų šis jausmas labai paplitęs pasaulyje. Visas menas sukurtas jos garbei, netgi Mirtis lenkiasi jai. Ar tu jautei ją? Taip? Tuomet tau žinomas skrydžio jausmas tuo metu. Bet atsimink, kuo didesnis pakilimas, tuo skaudesnis puolimas žemyn. Ir duosiu tau vieną Tamsos patarimą: “Pagalvok prieš pakildamas“. Juk meilė – tai stipriausia magija, bet tas kas brangina gyvenimą, saugo širdyje šaltį! Bet jeigu tu visgi pamilai, tai Tamsa mažai gali tau padėti. “Mylėk taip, kaip norėtum, kad tave mylėtų“. Nerašytas įstatymas tą sako. Dar vieną patarimą noriu tau duoti: saugokis, kad tavo meilė neperaugtų į neapykantą, nes nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis. Būk visad tam pasiruošęs, nes tai gali išsaugoti tau gyvybę. Neapykanta taip pat yra didelė jėga. Ji sugeba nuveikti didelius darbus, bet ji panaši į liepsną, kuri sudegina tave. Neverta ja dažnai naudotis. Neapykanta neatsiranda iš nieko, panašiai, kaip ir meilė Tai stipriausios liepsnos, kurios reikalauja daug malkų – saugok ir tinkamai naudok savo protą! Kai protas sudegs, liks tuštuma – pati baisiausia ir pavojingiausia iš priešų, kuriuos tu sutiksi pažindamas Tamsą. “Šviesieji“ rėks, kad tai ir yra Tamsa. Aišku dauguma žmonių įtikėjo tuo, nes jie sugėrė tą tikėjimą dar vaikystėje gerdami motinos pieną, bet jų kaltinti nevalia.

 V. Kokie nuostabūs yra saulėlydžiai, kai mūsų pasaulis keliauja Tamson. Tokiomis minutėmis mumyse prabunda pačios slapčiausios baimės ir džiaugsmai. Džiaugsmai ir baimės prieš Didžiąją Naktinę Tamsą.
Pažink dienos išgyvenamą Mirtį. Kiek ilgai tu gali stebėti saulę ir neapakti? Ilgai žiūrėdamas tu būtinai apaksi
! “Šviesieji“ sako, kad tik jie mato daiktus jų tikrais pavidalais, bet čia ir slypi pagrindinis jų melas, - jie akli ir nieko nenori matyti, jie paprasčiausiai negali matyti; siaubingiausia kad tie aklieji taip pat nori ir tave apakinti. Jie dar ilgai eis pas tave, stengdamiesi išplėšti tavo akis kurios sugeba matyti skradžiai Tamsos ir Šviesos. Bet aš per ne lyg senas, jog tau meluočiau, atskleisdamas tik dalį tiesos. Jeigu tavo drąsa neapvils tavęs ir tu eisi Tamsos keliais, tai čia aš paklausiu: “Sakyk, ar pelėdos gerai mato dieną?“ Aš noriu tave įspėti, jog Tamsos keliai patogūs, bet jie niekur neveda tik iki naujų žynių. Nepasilik ten pat per ilgai. Aš mačiau mases Tamsos mokytojų, kurie galėtų žmonėms atnešti daug naudos, bet jie išėjo į Tamsą. Pažvelk jie taip pat per ilgai užsibuvo Tamsoj ir apako, panašiai kaip ir jų priešai “Šviesieji“. Taip, būtent priešai. Jie, didieji Tamsos Meno meistrai matė šviesoje savo pagrindinį PRIEŠĄ ir tai tapo jų pagrindine klaida. Ne neapykantos šviesai atėjau mokyti, bet harmonijos tarp Šviesos ir Tamsos. Pažink Tamsą, pasiek jos begalines brangenybes, tu gyvensi šiam pasaulyje ir valdysi Tamsos ir Šviesos žinias. Šviesos tavęs išmokys kiti. Dabar aš mokau tavęs Tamsos. Tegul šis kelias atveria tau nežinomas jėgas.

4.
VI. Egzistuoja dydis įstatymas, kuris sako, kad viskas šiam pasauly turi savo vietą ir šis pasaulis gyvena begalinėje harmonijoje, jeigu bandoma kažkas griauti tai priveda prie disharmonijos. Bet tai dydis melas, kurio tikslas vesti į tariamą tobulybę. Tai viena iš didžiausių “šviesiųjų“ išmintingųjų melagysčių, jie nori taip atimti galimybę naudotis vienu iš stipriausių ginklu – tikėjimo į laimėjimą, valios stengtis laimėti, mes norim keistis, norim naujo; norim tobulėti. “Šviesieji“ bijo šito, bijo prarasti savo valdžią – valdant mus. Jie akli, bet vis dar nori būti viršesni už mus. Silpnieji stipriuosius! Jie dar meluoja, meluoja grakščiu melu mūsų nemokšiškumui, sakydami, jog Tamsa, kurios tavęs mokau yra blogis. Aš per ilgai tai kenčiau. Mano mielas mokini, be Tamsos ir Šviesos yra dar du aspektai tavojo AŠ kuriuos tu tikriausiai jautei, bet būdamas jaunas nesugebėjai jų pavadinti ir taip vadinai juos Tamsa, buvo blogis, kuris aišku negali būt Tamsa ir ką nesakytų “šviesieji“ Tamsa yra tvarkos dalis. Tvarka – tai viskas, ką tu gali sutvarkyti arba turėdamas proto pažinti, kad vėliau sutvarkyti. Bet sakyk, kaip galima sutvarkyti blogį arba pyktį? Žinok, kad jų sutvarkyti neįmanoma, nes ir blogis, ir pyktis tai CHAOSAS. CHAOSAS niekur nedingsta, kaip tvirtina kai kurie melagiai. CHAOSAS visad  buvo su mumis, jis gyvena mumyse, valdo mus, stengiasi pasiglemžti tvarką esančia mumyse. “Šviesieji“ CHAOSĄ vadina Tamsa, jie stengiasi įbaugini jus ir praplatinti savo gretas, šis melas turi gilias šaknis ir dauguma juo tiki. Kuo tu tikėsi, manimi ar jais? Bet CHAOSO egzistavimas tai faktas, kuris nereikalauja patvirtinimo. Išskyrus CHAOSĄ yra dar NEBŪTIS, kuri taip pat stengiasi praryti tavo protą. Aš pasakiau tau “buitinį“ pavadinimą vardas NEBŪTIS – šios siaubingos tuštumos, kuri amžinai tuščia ir stengiasi užpildyti viską savimi prie ko tik gali prisiliesti, paversti kažką niekuo. Šios tuštumos vardas depresija. Ji auga tavyje ir kartu su ja auga NEBŪTIS. Tai baisiausia iš priešų su kuriais tau teks susidurti. Saugokis jo, TAI ateina netikėtai, TAI ateina iš niekur, TAI turi tik vieną tikslą ateidama į tavo pasaulį: praryti jį. Prieš NEBŪTĮ dreba tvarka, tvarka tai visa tai ką gali suvokti žmogaus protas, tačiau kvaila ir melaginga sakyti, jog CHAOSAS čia ne prie ko. CHAOSAS kenčia nuo NEBŪTIES lygiai taip pat kaip ir tvarka, NEBŪTIS ir jį kėsinasi praryti. NEBŪTIS neturi atsakomybės, nėra asmuo, neturi vardo – nėra nieko, išskyrus tuštumos ir amžino bado. JI amžinai alkana ir amžinai tuščia ir šiam alkiui nėra ribų. Tvarka ir CHAOSAS sudaro BŪTĮ. Ji ir NEBŪTIS amžinai kariauja, kurioje visos priemonės pateisinamos. Tu gimei šioj pasaulio pusėj ir tu turi kariauti su NEBŪTIM ir CHAOSU. “Šviesieji“ seniai pralaimėjo, tikėdami vien ŠVIESOS jėga. NEBŪTIS apsigyveno juose – tai ir yra seniai girta pusiausvyra. Bet viskas keičiasi, atėjo laikas naujam įžengti į tavo pasaulį – į tavojo AŠ pasaulį. Bet ar matai tu priešais mirtiną vienarankį priešą? Šią klaidą padarė Šviesos adeptai, tačiau tu jos nedaryk. Dėl to ir mokau tave Tamsos.

5.
VII. Viskas šiam pasaulyje mirtinga. Viskas turi savo ribas ir galimybes. Žvaigždės įsižiebia ir užgesta, žalios pievos išsausėja, strėlė lekianti į taikinį, vieną kartą ji turi nukristi. Taip pat ir žmogus kada nors randa savo galą. Bet atsakyk man, kas nori kilti taip aukštai, kad vėliau krisdamas dideliu greičiu nudegtų? Tu nenori šito, tavasis Aš šaukia: “Aš nenoriu mirti, tegul viskas dingsta, bet aš noriu gyventi ir koks man reikalas, kas bus su kitais, tegul nors pasaulio pabaiga, bet aš noriu gyventi, gyventi, gyventi“! Tau gali pasirodyti, kad aš mokau tave Mirties, bet tai ne taip, aš mokau tave Gyvenimo. Pergalingai miršta tas, kas nueina savo kelią iki galo, užbaigia visus reikalus šioje žemėje, palikdamas palikuonims visą sukauptą išmintingumą ir visas žinias. Atsimink: “NIEKAD NESKRIAUSK SENIŲ, NES JIE YRA MATĘ DAUGIAU GYVENIMO NEI TU“. Kai jie šneka, tuomet gyvenimas kalba jų lūpomis, tai išklausyk jų ir nepertraukinėk. Jie senesni, bet kadaise buvo taip pat jauni ir gyvenimo nepažinę. Tai ką matai priešais – tai jų gyvenimo pabaiga, galas. Taigi paklausyk jų, šių pavargusių keleivių, jie daug ko gali tave išmokyti ir parodyti pavojingiausius spąstus tavo kelyje. Viskas keičiasi ir pats gyvenimas keičiasi, bet spąstai lieka tie patys. Mirtis gundo tave, žadėdama ramybę – tai teisybė, bet aš tau sakau: “ar nusisuksi nuo priešo ir mesi kardą mirtinoje kovoje“? Ši kaulėta viešnia visad tave lankys, ji gudri ir kantri, ji žada tau begalines brangenybes, jeigu tu seksi jos pėdsakais. Mirtis žada tau viską , ko tu negalėjai gauti gyvenime arba pametei ir atgauti nepavyko. Ar tu dar nesupratai, kad ji tau meluoja? Ji juk meluoja, nes nieko nesugeba mainais duoti, paėmus patį tavo brangiausią dalyką – tavo gyvenimą. Tavo gyvenimas – valia iki pergalės, siekimas harmonijos su pačiu savimi, tai valios pagalba pasiekta tvarka, valgymas Tamsos ir Šviesos. Mirtis kėsinasi atimti valią ir viskas, ką tu gali padaryti, tai nutolinti jos atėjimą, o kai ji ateis būk pasiruošęs – tavo žinias neturi sugerti žemė. Padovanok tuomet savo žinias žmonėms, kaip dabar aš dovanoju savas tau.

 VIII. Ar dažnai jautei siaubą – vienišumo baimę? Tu matei baimę ir tom akimirkom tik liepsnojantis protas lieka ištikimu draugu. Žiūrėk į mane, aš mokau tave, kad tavo protas šviestų tau visiškos Nakties Tamsoje. Siek visapusiškų žinių, taip tu palaikysi degančia liepsną ir tik Mirtis sugebės galutinai ją užgesinti. Bet jeigu tu iš tiesų esi išmintingas tu laužo šviesą savyje didinsi ir skleisi Nakties Tamsoje. “Šviesieji“ uždegė didžiulius laužus, bet jie dega vieniši, nes “šviesieji“ niekam neleidžia prie jų prisiartinti, jie leidžia tik iš tolo stebėti jų grožį ir didybę. Su dideliu ilgesiu žvelgiu ton pusėn. Daugeliui jie galėtų suteikti kibirkšties! Dabar aš tau suteikiu kibirkštį, kad galėtum uždegti savo laužą ir be pavydo galėtum žiūrėti į “šviesiųjų“ laužus.

6.
IX. Žiūrėk, aš mokau tave Tamsos! Kada nors žmonės ateis pas tave su pykčiu ir prikiš tau tai koks tu esi, tu būsi ne toks kaip jie. Jie prakeiks tave ir apmėtys akmenimis – akmenimis savo nemokšiškumo ir neišmanymo. Kiekvienas mestas akmuo stengsis pasiekti tave, bet nesistenk nusisukti, nes taip jie taps įtūžę dar labiau. Juokis tiems nemokšoms į akis – taip sugebėsi sustiprinti savo dvasią, be to, juokas – tai atleidimas: atleisk jiems jų nemokšiškumą, polinkį į melagingumą, savęs apgaudinėjimą, o taip pat už jų chaosą. Jie nesupras tavęs. Jiems tu visad būsi tik pajuokų objektas. Kiti įvertins mano dovaną tau, arba Tamsos moralas – tai moralas tam, kas pasiruošęs tapti kitoks, pasikeisti ir tapti laisvu nuo daugumos nuomonės. Dauguma yra nemokšiški kvailiai, jie gyvena pyktyje. Pykčiu viskam, kas yra nauja. Jų gyvenimas – tai siekimas prikišti tau savo nuomonę, požiūrį ir pasaulėžiūrą. Jie stengiasi taip pat, kaip kadaise jiems prikišo svetimą nuomonę ir pasaulėžiūrą, bet žmonės keičiasi, tobulėja. Ir štai mums jau per siauri kitų požiūriai. Prieš mus nauji laikai ir jie diktuoja savo sąlygas, mums reikia keistis.

X
. Aš pradžioje tau sakiau, kad Tamsa įasmenina tavo draugą ir patarėją, kuris nepaliks tavęs ir liks tavo šešėlyje, jeigu tu to norėsi. Taip ir yra. Negi nebuvo tavo gyvenime akimirkų kai tau kažkas šnibždėjo, kaip pasielgti vienoj ar kitoj situacijoj? Kartais įsiklausyk į šį balsą.Tom akimirkom tu net nesusimastydavai iš kur tas balsas ir kieno jis. Tu tiesiog priimdavai ji tokiu, koks jis yra; kartais ignoruodamas jį, kartais įsiklausydamas keliaudamas gyvenimo keliu. Bet pats to nežinodamas, tu keliavai link Tamsos, kitaip sakant tas balsas priklauso tavo Tamsai. Taip tai Tamsa. Ji visad gyveno tavyje ir tu ją taip giliai paslėpęs, kad jai labai retai pavykdavo pasiekti tavo sąmonę. Ir tuomet ji kaip išgalėdama padėdavo tau. Tom trumpom savo akimirkom jį atiduodavo tau savo išmintį ir žinias, tirdama tavo praeitį ir dabartį. Tu jos nesupratai ir todėl bijojai, kai ji duodavo tau savo patarimus, Tamsa visad paliesdavo tavo pačias didžiausias baimes. Sakyk dabar, ar vertėjo bijoti? Argi baimė ir pergyvenimai nekainavo to rezultato, kurio tu pasiekei? Juk vertėjo dėl pergalės užmokėti būtent tokia kaina. Tavo praeities keliai – tai Tamsos keliai. Ir Tamsos išmintis slypi ant kryžkelių, tai grįžk į praeitį, kad pažintum savo didžiausias baimes – sunaikinti jas ir pasisemti iš jų išminties, po to sunaikinimo išlaisvinu protą. Juk praeities baimės stabdo mus dabartyje, o tai gali privesti prie pražūties. Išlaisvink savo protą nuo praeities baimių ir tuomet sugebėsi dar lengviau keliauti Tamsos keliais toliau. JIE NUVES TAVE IKI IŠMINTIES ir ši išmintis liepsnos tavyje lyg laužas Nakties Tamsoje.

7.
XI. Bet koks tu išmintingas bebūtum, ant savo žinių kalvos būsi vienas ir vienumos šaltis degins tave. Susirask draugą, draugas yra tas, kuris pasiruošęs pasidalinti tavo vienatve. Aš pats ilgai gyvenau vienas ir vien Tamsa buvo mano draugė. Draugas tai du asmenys, o du tai jau ne vienas, kas jau iškart draugus nedaro vienus. Bet turėsi gerbti draugą ne vien kaip žmogų, bet ir jo pasaulį, nesvarbu koks tas pasaulis bebūtų; šviesus ar tamsus, chaosas ar nebūtis, tu gali rasti – tame pasaulyje – nuostabius laukus ir švarias upes, kalnus iki pat dangaus ir atsimink: “Niekad nebandyk įsilaužti į savo draugo pasaulį, tokiu poelgiu tiesiog gali jo pasaulį paversti tuštuma“. Štai stovi tu vienas, jį aukščiausią viršūnę įkopei! Bet su kuo pasidalinti džiaugsmu? Vienatvė grauš tave. Ji trauks tave atgal, iš kur atėjai. Džiaugsmas toks truks trumpai, lyg krentanti žvaigždė naktį, neįmanoma džiaugtis vienam ir ilgai didžiuotis savo pasiekimais. Draugą rasi lipdamas į kalną, draugą ir bičiulį, draugą ir bendražygį, draugą ir patį save drauge. Ką turi geriausia turi atiduoti draugui. Draugystė žmones paverčia aukštesnius nei jie yra, ką sugebi padaryti vienas, su draugu tai įmanoma daug greičiau ir maloniau. Tamsa kviečia tave – tai sek jos keliais ir tegul draugas tave lydi šiam kely.

XII
. Jėgos aš mokau tavęs, nes ji atveria gyvenimo vartus. Žmogus visada siekia jų, bet kiekvienas juos supranta vis kitaip. Agresija kviečia vienaip, charakteriu antraip, valia kitaip, vyriškumu dar kitaip, bet aš dabar tave mokau jėgos gebančios apsaugoti tave – dabar mokysiu tave agresijos. Fizinė jėga visad pagrindinis faktas tarp žmonių, bet kiek toli taip manydami nutolom nuo gyvūnų?! Visad siekiam parodyti savo požiūrį per prievartą. Čia naudosiu žodžius auka ir medžiotojas, plėšrūnas ir grobis, bet nežiūrint į tai žodžiai taip ir lieka žodžiais, o prasmė taip ir lieka prasme. Pasaulyje nuolat vyksta kova už išgyvenimą, ir į šią kovą įsipynėm mes – auka ir medžiotojas. Ne visad ši kova lygi, bet visad vyksta dėl išgyvenimo. Plėšrūnas, medžiojantis grobį ne visad lygus jam, auka visad protu daugiau pasiekus už medžiotoją, keblios padėtys auką visad priverčia ieškot išeities. Aukos visad yra išmintingesnės, nei medžiotojai, būtent aukos, bijodamos ir vengdamos medžiotojų vystė žmonijos progresą. Medžiotojai retai eina vedami proto, dažniausiai jie visiškai atsiduoda gyvuliškiems instinktams, gan didelis priemonių pasirinkimo ribotumas, kaip taisyklė priveda prie silpno grobio. Aš sakau tau: lavink protą, nes tai vienas iš stipriausių Tamsos dalykų. Ir atsimink: “Niekad nenustatinėk ribų savo protui ir žinioms. Pažink ir nebūsi pažintas“. Tik žinojimas ir protas sugeba išgelbėti kasdieninėj kovoj, taigi savo kelyje sutiksi daug medžiotojų, kurie trokš tavo kraujo. Tavo išminties bedugnė gali tave paslėpti nuo jų ir sunaiktinti tavo mirtinus priešus.

8.
XIII
. Mums dažnai sakė,  kad Tamsa - tai blogis, dauguma mūsų tikėjo. Mums sakė, kad tariamai tamsa laukia, kada atsipalaiduosim, kad prarytų mūsų nemirtingas dvasias. Na ir tegul, tegul jie mano, kad šiom pasakom atsiribojo nuo Tamsos. Tačiau jie neatsiribojo nuo Tamsos, o prarado Ją ir dabar pasiruošę ant kiekvieno kampo šaukti Jos vardą, lyg Tamsa būtų pirmagimis blogis. Jie tikina mus, kad Tamsai nėra geresnės dovanos nei nekaltas žmogiškas kraujas. Įkyrus melas kurį jie mums dėstė, neilgam trūkus davė sėklas ir kurių išaugo augliai. Dabar žodis Tamsa kieno nors lūpose siejasi su melu ir pan. Dauguma nuoširdžiai tiki šia netiesa, tai yra labiausiai saugoma ir ginama netiesa. Nėra nieko siaubingesnio šioj netiesoj, negu tai, kad ji tvirtina: “Saugokis Tamsos, nes ji melaginga ir jos melas apjuodina širdį ir degina dvasią, nėra jai didesnio džiaugsmo, nei griovimas. Nesusidurk su ja, nes ji gali sugriauti tavo gyvenime“. Dauguma klauso šito, ir visai ne dėl to, kad tiki, jie tiesiog bijo mirties ir taip visais įmanomais būdais stengiasi vengti Tamsos. Mums melavo, kad Tamsa geidžia atimti mūsų gyvenimus ir priversti juos vergauti, bet tai visai ne taip. Čia aš palieku tau pačiam sau atsakyti, paklausk savęs: kam tamsai negyvi gerbėjai ir vergai vietoj didžių karių? Aš matau, kaip aklai tu spėlioji, kad tai jei būtina, kad gautų valdžia, bet kam jai valdžia – ji juk valdo visas sutemas ir bedugnes, kurios neprieinamos žmonėms. Tu nekaltas savo pažiūromis į Tamsą, mums per daug melavo, ir šis melas gražiai susipindavo mumyse su mūsų pačių baimėmis. Mums melavo ir šis melas išgyveno amžius, ir mums tapo lyg tiesa. Dabar mes, kalbėdami savyje baimės ir įtūžio kalba, vadinam tai Tamsos kalba, nors šios chaoso kalbos neturi nieko bendra su Tamsa. Tamsa žiūri į mus viliojamai ir šypsosi, šypsosi, žvelgdama, kaip mes gyvenam, žaidžiam savo nevykusius žaidimus, neįtardami apie tuos lobius, apie Jos paslėptas žinias, apie kurias pamiršome ir pametėme nuo tų žinių raktus, siekdami tuo nugalėti savo baimę – baimę savo netobulumo. Štai nauji žinių horizontai priešais mus, ir norint juos pasiekti, mums, visu pirma, reikia atsikratyti bet kokios naštos, kurią nešė mūsų seneliai ir proseneliai, kurią mes paveldėjom būdami akli, nešdami nereikalingą naštą , kuri mus pasmerkė – senoms dogmoms, nesupratimui. Nereikalingos mums senos dogmos “šviesiųjų“ kanonų. Taip aš nesiginčiju, dauguma jų yra ir bus aktualios. Bet visos jos skirtos vien tam, kad atimtų mūsų valios jėgas – valią būti laisviems, siekti žinių, valdžios – netgi gyvenimo valią iš mūsų nori atimti “šviesieji“, o visi jų kanonai tvirtina apie pomirtinį gyvenimą, apie rojų ir pragarą, viliodami mus amžinai žaliais sodais, ir gąsdindami ugnine bedugne, bet, kas matė, tai kuo jie verčia mus tikėti ir garbinti tuščias šventoves – Dievo Apgautos Kartos. Dievas, ir kas gi jų Dievas, jeigu ne jų vergoviškas nuolankumas ir amžini maldavimai, ir skundai dėl savo gyvenimo. Kas kaltas dėl savo paties gyvenimo išskyrus pati save? Ir štai jie kaltina tuo Tamsą, suversdami jei visas įsivaizduojama ir neįsivaizduojamas kaltes! Bet ar ne geriau būtų tiesiog paimti save į rankas, surinkti visas valios jėgas ir susitvarkyti savo paties gerovei, nesitikint iš paties gyvenimo ir nieko nemaldaujant apie bet kokius norų išsipildymus ant padėklo? Štai ko moko Tamsa.

9.
XIV. Dabar atsimenu vieno poeto eiles, jos skirtos Tamsai: Tylėjime – žodis, O šviesa – vien tamsoj; Ir gyvenimas po mirties pralekia greitai... Šiose eilėse matau didžią išmintį. Kaip įmanomą matyti šviesą, nepažinus Tamsos? Kaip galėtume klausytis, negalėdami tylėti? Kaip galėtume ką nors branginti iš pradžių to nepametę? Šito aš tavęs klausiu, mano smalsusis ir siekiantis žinių mokini! “Šviesieji“ kūrėjai atėjo į mūsų namus kėsindamiesi į tai, kas buvo mūsų pačiu sukurta; savarankiškai sukurta, be jų žinios, be jų dalyvavimo, sukurta pagal mūsų vidinę estetiką, su mūsų pačių skoniu ir grožio suvokimu. Jie metė mus į savo kultūra, uždraudę kurti kažką savo, ir mes kūrėm, bet vien tai kas atitiko jų kanonus. Kitaip tariant viskas, kas sukurta mūsų pačių laisva valia netilpdavo į jų estetinio supratimo rėmus tuoj pat būdavo naikinama arba apreiškiama, kad tai už įstatymo ribų – jų viešpatijos įstatymų. Kadaise kūrėjai norėjom mes būti, o kokį tikslą mes matėme savo kūryboj, vien jos trumpalaikiškumą, dėkui “šviesiųjų mokytojams“! Ir mes išsižadėjom savo teisių į kūrybą, pavertę juokais visą protėvių darbą. Senovės išminčiai nežinoję amžinybės NE – ŠVIESOS. Dabar šaukiu tave kūrybai, kurti grožį, nekreipiant dėmesio į piktus šūksnius šviečiančios milžiniškos masės “šviesiųjų“ “meistrai“.

 XV. Būna baisu klydinėti Tamsos keliais – ši baimė gimsta mūsų sąmonėj, mūsų mintyse, mūsų pačių slapčiausiose baimėse. Tuomet nepadeda protas, kadangi visi dalykai mums matomi kitoje šviesoje. Ne, mano jaunėli, aš nesuklydau, taip būtent naujoj šviesoj, nematytas žvaigždes Tamsios nakties danguje tu pamatysi pažįstamas ir tuo pat metu nepažįstamas kaip skirtingus dalykus, kurie gąsdins tave. Eiti Tamsoje yra baisu, jeigu tavyje nėra tyrosios šviesos. Eiti būna baisu ir sunku be maldų, jei tu nežinai dainų ir nemoki jų dainuoti. Išmoksi dainuoti naktyje ir tegul švari muzika sklinda tavo mintyse – švarių idėjų muzika ir bebaimės dvasios. Vienatvėj eiti baisu, jeigu tavyje trūksta tavęs. Todėl nenorėčiau, kad dvigubai vienišesni keliautų Tamsos keliais, iš pradžių jiems reikia atrast save.     

XVI. Sako – klydinėti Tamsoje, bet aš sakau – šokti jos keliais! Jais eidamas tu gali pamatyti kažką krutančio ir įvairius garsus, žvaigždžių šviesą ir išmintingas žinias. Taip, mano vaike, Tamsoje galima judėti, bet tai sudėtinga, turi būti pasirengęs klaidoms ir neryžtingumui, bet tu neturi bijoti pirmo ir savarankiškai sunaikinti antrąjį, arba čia tau Tamsa duoda visišką pasirinkimo laisvę, ko tu sieksi. Tai ir yra antrieji šunys, saugojantys Tamsos kelią – tai baimė savo laisvės. Aišku tam, kuris buvo gimęs vergovėj, laisvė gali pasirodyti Siaubu ir Košmaru kurį sukūrė Tamsa. Laisvė būna pavojinga, be to ji gali užmušti tą, kuris, niekad jos nesiekė ir nežinojo ją esant. Kitas reikalas jei tu bent kartą gyvenimas pažinai laisvę... Tuomet vieną karta jos netekęs, norėsi ją gražinti. Ar nėra pasirinkimo laisvė viena iš pačių didžiausių laisvių. Aš niekinu tuos žmones – tą bandą, kuri sako ir mirksi: “mes neturėjom kito pasirinkimo“ – teisindami taip savo bejėgiškumą. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę – tai švenčiausia mano teisė, kuri gali būti išrauta iš mūsų tik mirties valandą. Pasirinkimas visada yra ir net tuo atveju, kaip ir kur tau numirti, tame tu turi švenčiausią teisę. Kitas reikalas jeigu tu pats geranoriškai pats apriboji savo laisvę. Kitaip sakant aukšta Aukštoji Moralė. Taigi kokias teises turi kitas žmogus tau? Netgi pasiduoti kitam - irgi tavo pasirinkimas. Rinktis teks visad, jeigu tu pasiryžai eiti Tamsos keliu. Jeigu tu vis dėl to pasiryžai likti šviesiuose ir neliečiamuose šventyklose, ką gi. Bet žinok, kad “šviesieji“ visad siekia sutramdyti tavo pasirinkimo laisvę ir ją  iš tavęs atimti. Teisinga gyvenimo kryptis sako jie, kai gyvenimo upė neša tave ir tu nesipriešini jai, plaukdamas link savo galo. Kas žino, kada gali pasirodyti tik varžtu esąs? O tu nesipriešink!

10.
ХVII. Ar tu nori žengti į Tamsą? Ar tu geidi eiti jos keliais? Ar sieki žengti žingsnį į šį didingą nepamaldumą, ir klausyti vien išminties muzikos ir savo širdies muzikos? Tuomet noriu tau pasakyti dar kai ką, kol dar ne vėlu, kol tu dar nepadarei savo pirmojo žingsnio – “Sustok“! Aš matau tavo kaukę, kuri juokiasi rūstaudama. “Kaip“ – sušunki tu – “juk tik ką girdėjau šaukimą peržengti ribą“! Viskas teisingai, mano mielasis, aš kalbėjau tau apie Tamsą, bet aš paprasčiausiai nenorėjau tau sakyti apie svarbiausią. Žengęs žingsnį, kuri tu nekantrauji padaryti, tu pasikeisi. Pasikeisi taip, kad visi su kuriais tu gyveni, daugiau tavęs nepažins. Tu tapsi kitu, tu įgysi jėgą, tu pažinsi Tamsą ir išgirsi savo širdies muziką, bet visi, kuriuos tu pažinojai, amžiams bus tau prarasti. Prarasti todėl, kad tu tapsi kitoks, todėl, kad visi dalykai nušvis visišku naujumu ir nematytom linijom. Aš pranašauju tavo siaubą, kai pasikeitęs ateisi pas juos, kai pamatysi jų tuščius žvilgsnius, kai viskas ką tu jiems pasakysi, susidurs su jų nesupratimu. Tuomet tu norėsi parodyti jiems grožį ir didybę tos, kurią pažinai. Bet siaubas ir baimė užvaldys tave – jie nemato. Jie nesugeba matyti skradžiai Tamsą. Tu jauties dusti ir ašaros smaugia tave – akli, kurti. Ir štai tu jau privedei juos, prie jos valdų. Bet kaip tu nustembi, kai pamatai, kad jie negali pasiekti tų valdų. Kodėl? Nori žinoti? Niekas negali žengti ten per prievartą, vien tas gali eiti Tamsoje, kuris nuoširdžiai to trokšta.

XVIII. Vienąsyk tu priimsi kalaviją iš Amžinosios Savininkės. Vienąsyk tu įgysi jėgą, suradęs savo kelią lauke, kuris nusėtas lavonais. Tuomet tavo proto Tamsoje pajudės baimė ir tu neatkreipsi į ją dėmesio, nes tu įgijai tai ko ieškojai Tamsoje. Kas tau miegantis drakonas, kai tu randiesi jo didžiame lobyne? Tu pasiimsi jėga, pasiimsi kalaviją ir pasiimsi knygą, bet tu dar nežinosi, kad šis kelias – kelias į pražūtį. Tada, tuščiagarbis ir necharakteringas, stovėsi apgirtęs nuo laimėjimo, ir ta baimė, ir nužudytas tavimi paties apsisaugojimo instinktas nesugebės tau padėti. Pasiimk kalaviją, ir pasiimk knygą, bet, paėmęs tai, atsimink mano žodžius. Atsimink, ką tau sakiau. Atsimink, nes atmintis, kelias į tavo išsigelbėjimą. Kalavijas, paimtas i rankas vieną kartą turi būti panaudotas pagal paskirti. Elegantiškas ir prakilnus ginklas ne visada tarnauja kilniems tikslams. Kiek tu pažįsti kilnių žudikų, chuliganų? Lengva smogti Tamsoje, kai niekas nepamatys ir neįtars apie tavo smūgį. Lengva nužudyti, žinant, kad tavo priešas pasmerktas.Lengva nužudyti beginklį. Bijok to, kuris užvaldys tavo kalaviją, nes vietoj laisvės, tu gausi vergystę. Aš matau, kad negalėsiu pasakyti nežudyk, aš sakau tau vien tai, kad traukdamas kalaviją, turi pasitikėti savo sąžine. Valdydamas kalaviją atsimink, kad tai nėra pasitikėjimo kelias, bet atsakingumo. Ir tegul tu pažinsi jį sunkiausiuose situacijose, o ištrauktas kalavijas turi smogti.   

XIV
. Pagrindas tamsiojo mokymo susideda iš to, kad atmerkti akis. Kaip gali eiti tamsiame miške užsimerkęs, kai aplink tave tiek visko, kas gali tau pakišti koją. Atsimerk. Pamatyk tolimų žvaigždžių šviesą. Ir tegul jos nušviečia kelią tavo širdyje. Mano išmintingasis, įsižiūrėk į viską aplink save. Ką tu matai? Tamsa mus moko trijų dalykų: matyti, laukti ir tikėti. Išmok matyti Tamsoje, kai vien žvaigždės ir mėnuo nušviečia realybę. Pažiūrėk įdėmiai, mano vaike, - ir realybė tau atsivers visu gražumu. Koks bebūtų šis matymas kankinantis, džiuginantis, akimirkai pasilik jame. Nors lengviausiai galėtum žvilgsnį nukreipti ir uždaryti savo mokančią matyti širdį ir ieškoti savo protu, valia ir sąmone gyvenimo vaizdo, kurį tu norėtum matyti, arba įsivaizduok sau viską taip, kaip niekad neatrodė, - geriau žinoti, kad visa tai iliuzija. Kai laikas miršta, tu gyveni šioje akimirkoje ir būni visų jėgų centre. Pažiūrėk, mano mielasis, pamatyk dalykus tokiais, kokie jie yra dabar, - o Tamsa keičia vidinę širdies, proto, dvasios veiklą – ir mes nesugebam pasikeisti iki tol, kol nesužinom, ko būtent reikia ir tada pasikeitimai!

Create a Free Website