Skandinavai juos vadina vokieciu basetais, anglai ir vokieciai - barsuku sunimis, lenkai pramine urviniais(jamniki), o lietuviai - taksais. Ilgakuniai, krievakojai taksai yra populiariausiu pasaulio sunu desimtuke.
Vieni autoriai teigia, kad senoves Egipto laikais buta sunu, panasiu i taksus: ilgaplaukiu, trumpomis kojomis. Si teigini jie grindzia Egipte bei Asirijoje atrastomis suniuku figurelemis, fresku fragmentais. Kiti mano, kad taksai kile is kraujasekiu skaliku ir giminingi basethaundams. Greiciausiai taksai atsirado Vokietijoje, o ju proteviai - daksbrakai( vok.Dachs - barsukas ). Vardo kilme sietina su "daksai" - taksai.
Vokietijos muziejuje, esanciame Zako Polio paveiksle "Venera" (1561 m.) matyti taksas. Vadinasi siai sunu veislei ne maziau kaip 440 metu. 1863 m. Hamburge taksu myletojai nusprende vienytis. 1879 m.jie patvirtino veisles standarta, o 1888 m. susibure i kluba. Siuos sunis kilmingi vokieciai laikydavo dvaruose arba girininkijose. Ir siandien taksu "madas" diktuoja vokieciai. Senaja taksu sostine laikomas Gerweis miestelis, kur ir dabar yra simtas veislynu.Taksai - vokieciu pasididziavimas, todel ir 1972 m. Miuncheno olimpines zaidines papuose taksiuko Valdi simbolis.
Anglijos kinologai vis irodineja, kad panasus i taksus sunys jau seniai gyveno Didziojoje Britanijoje. Skirtingai nei Vokietijoje jie buvo ne vien aristokratu dziaugsmas. Juokaujama, kad taksus ispopuliarino karaliskosios vedybos: 1840 m. Saksonijos princas Albertas vede karaliene Viktorija ir padovanojo neiprasta vestuvine dovana - takse Daisi. Kinologas E. Fits Daglis sako: Daugiau kaip 150 metu taksai islaiko pirmaujancias pozicijas tarp populiariausiu sunu,nepaisant dideles konkurencijos. Taksai isgyveno du karus ir didziausia isnykimo pavoju 1914 - 1918 metais. Veisle issaugojo seniausias pasaulyje sunu myletoju klubas, ikurtas 1881 m. ir gyvuojantis iki siol.
I Amerikos zemyna pirmieji taksai atkeliavo is Vokietijos ir Anglijos. Taksu veisles entuziastai rasydavo prasymus, kad leistu parodyti siuos keistus kreivakojus teisejams ir ziurovams. Reikalai pagerejo, kai 1895 m. Cikagoje buvo ikurtas taksu megeju klubas. Taciau Pirmojo Pasaulinio karo metai - nebyli taksu tragedija. Karo isterija pagimde neapykanta viskam, kas vokiska: zmoniu pavardem, patiekalams, sunu veislems.. Vokiski dalykai kele nepasitikejima, todel taksiukus naikindavo, o savininkus persekiodavo. Veisejai netgi pakeite pavadinima i barsuku suo (Badger dog). Manoma, kad tada buvo like tik 26 sunys, bet 1930 m. jau uzregistruota daugiau kaip 3000 taksu. Antrojo Pasaulinio karo metu taksu savininkai elgesi gudriau, sunis veise slapcia. Po karo sekdami savo kolegomis Europoje, taksus eme auginti Holivudo zvaigzdes, rasytojai, visuomenes veikejai - jie populiarino veisle.
Lietuvoje nezinoma kada pasirode pirmieji taksai. Panasiu i juos buta nuo seno - ta liudija 1588 m. Lietuvos statutas, kur pamineti mazi bebriniai sunys. Viena vilniete pasakojo, kad jos motina, gerai aprupinta gelezinkelio stoties virsininko zmona, turejo taksu kalyte, o Vilniuje siu sunu buvo tik keli. Matyt taksai daugiausiai gyveno dvaruose ir kaip medziokles pagalbininkai.
kaip 440 metu. 1863 m. Hamburge taksu myletojai nusprende vienytis. 1879 m.jie patvirtino veisles standarta, o 1888 m. susibure i kluba. Siuos sunis kilmingi vokieciai laikydavo dvaruose arba girininkijose. Ir siandien taksu "madas" diktuoja vokieciai. Senaja taksu sostine laikomas Gerweis miestelis, kur ir dabar yra simtas veislynu.Taksai - vokieciu pasididziavimas, todel ir 1972 m. Miuncheno olimpines zaidines papuose taksiuko Valdi simbolis. 
Vokietijoje jie buvo ne vien aristokratu dziaugsmas. Juokaujama, kad taksus ispopuliarino karaliskosios vedybos: 1840 m. Saksonijos princas Albertas vede karaliene Viktorija ir padovanojo neiprasta vestuvine dovana - takse Daisi. Kinologas E. Fits Daglis sako: Daugiau kaip 150 metu taksai islaiko pirmaujancias pozicijas tarp populiariausiu sunu,nepaisant dideles konkurencijos. Taksai isgyveno du karus ir didziausia isnykimo pavoju 1914 - 1918 metais. Veisle issaugojo seniausias pasaulyje sunu myletoju klubas, ikurtas 1881 m. ir gyvuojantis iki siol. 
Cikagoje buvo ikurtas taksu megeju klubas. Taciau Pirmojo Pasaulinio karo metai - nebyli taksu tragedija. Karo isterija pagimde neapykanta viskam, kas vokiska: zmoniu pavardem, patiekalams, sunu veislems.. Vokiski dalykai kele nepasitikejima, todel taksiukus naikindavo, o savininkus persekiodavo. Veisejai netgi pakeite pavadinima i barsuku suo (Badger dog). Manoma, kad tada buvo like tik 26 sunys, bet 1930 m. jau uzregistruota daugiau kaip 3000 taksu. Antrojo Pasaulinio karo metu taksu savininkai elgesi gudriau, sunis veise slapcia. Po karo sekdami savo kolegomis Europoje, taksus eme auginti Holivudo zvaigzdes, rasytojai, visuomenes veikejai - jie populiarino veisle. 
Lietuvoje nezinoma kada pasirode pirmieji taksai. Panasiu i juos buta nuo seno - ta liudija 1588 m. Lietuvos statutas, kur pamineti mazi bebriniai sunys. Viena vilniete pasakojo, kad jos motina, gerai aprupinta gelezinkelio stoties virsininko zmona, turejo taksu kalyte, o Vilniuje siu sunu buvo tik keli. Matyt taksai daugiausiai gyveno dvaruose ir kaip medziokles pagalbininkai.