|
|
unų dresūra |
ią komandą reikia pradėti ugdyti nuo pat pirmūjų dienų, parsineus unelį i lizdo į namus. Tolimesnėje dresūros eigoje i komanda taps viena pagrindinių komandų. ią komandą galima ugdyti, taib yra suformuoti salyginį refleksą, tiek enklui, (ranka pakelta peties auktyje į on,ą delnu emyn ir nuleidiam prie kojos), tiek odinei komandai - "pas mane" "ateik" "čia", visi ie odiai yra tinkami. Tik svarbiausiai pradėjus naudoti vieną odį negalima keisti į kitą.
Prie erdami unelį pakvieskite vardu, pritūpę laikykite rankose indelį su ėdalu ir itarkite - "pas mane". Atbėgus uniui prie jūsų duokite indelį su ėdalu ir glostydami kartokite - "geras pas mane". Balsas turi būti velnus skatinantis. Viena maloniausių komandų uniui, ateiti pas savo eimininką!
Eidami pasivaikčioti neumirkite į kienę įsidėti skanėstų (smulkiai pjaustyto sūrio ar deros gabalėlių). Paleistam uniui nuo pavadėlio leiskite keliatą minučių pabėgioti laisvai, paskiau parodę enklą ir itarę odinę komandą itieskite ranką su skanėstu ir prisiartinus uniui prie jūsų skatinkite balsu, duokite kasnelį, patapnokite velniai per petį.
Pasivaikčiojimo metu neleiskite uniui nuobodiauti, tai bėkite nuo jo, tai vykitės, atkreipdami į save dėmesį. Pasivaikčiojimas su savo eimininku, uniui - vienas maloniausių usiėmimų, tik turėdami gerą kontaktą su savo augintiniu jūs pasieksite geriausių rezultatų.
Komandai "pas mane" ugdyti, galima naudoti ne tik skanėstą, bet ir uns mėgiamą daiktą - žaislą (guminis kamuoliukas, cypentis žaislas, medžiaginė "pelė"). Kiekvieną kartą atėjus šuniui pas jus duokite pasidžiaugti jo mėgiamu daiktu.
Pratinti šią komandą geriausia ten kur nėra pašalinių dirgiklių - šunų, žmonių, automobilių ir pan. Jeigu aplink žais jūsų augintinio gentainiai, bus sunku sukoncentruoti jo dėmesį, o galiausiai jis nesidomės jumis, nei siūlomais jam daiktais.
Kitas dalykas jaigu jūsų šuo apleistas nuo pat mažų dienų ir nereaguoja į jus, žaislus, ar skanėstus, o gal tiesiog labai išdykęs. Tuomet viską reikia pradėti nuo pavadėlio. Prisegtą šunį pavadėliu, paleidžiame žaisti ir pačiu netikamiausiu šuniui momentu, jį kviečiame pas save. Truktelėją smarkiau pavadžiu prisitraukiame šunį ir pasisodiname prieš save, paglostę, vėl paleidžiame žaisti. Ir taip kartojame kol pagal komandą šuo ateis pas jus. Kaip šuo supras, kad kitos išeities nėra ir kiekvieną kartą ateis pas jus, pabandykite šuniui nepastebint atsegti pavadėlį. Po sekmingo eksperimento paskatinkite šunį - paglostykite.
Dar keliatas gudrybių, mokant šunį ateiti pas savo šeimininką: Jeigu norite, kad šuo taptų klusnus - nekartokite komandos keliatą kartų; norite, kad šuo sėstūsi arti priėjas prie jūsų - skanėstą laikykite abiejose rankose ir priėjus šuniui rankas sulenkite per alkūnes, tik sėdinčiam duokite kasnelį; Jaigu norite, kad šuo sektų jūsų akis - kasnelį išspjaukite.
Galimos dresuotojo klaidos:
> Komandą "pas mane" negalima duoti grėsmingu balsu!
> Negalima šuns bausti jaigu nors ir pavėluotai atėjo pas jus!
> Negalima truktelėti pavadėliu prieš rodant ženklą ar ištariant komandą!
> Prieš duodant komandą nereikia per dažnai kartoti šuns vardo, nes atbėgs vos tik pašaukus ji vardu!
> Negalima nuolat ženklo rodyti kartu su žodine komanda!
Kviečiu visus pasikaustyti kantrybe, nes išugdyti klusnų šunį reikia įdėti daug nuoseklaus darbo. Pratimai kartojami ne po keliatą kartų, o po kelias dešimtis kartų. Čia priklauso nuo jūsų šuns įgimtų savybių.
|
Komanda "Sedet" |
Tai viena iš pagrindinių komandų, kurios pradedama mokyti jauną šuniuką. Šiai komandai taip pat naudojama žodinė komanda("sėdėt"), arba gestas (dešinė ranka sulenkta per alkūnę delnu į priekį). Ištarus komandą "sėdėt", šuns užpakalinė dalis mechaniškai spaudžiama žemyn. Jei šuo nesėda, kąsnelis virš galvos laikomas taip, kad norėdamas jį pasiekti, šuo būtų priverstas atsisėsti. Komanda tariama normaliu balsu, bet ne grėsmingai. Norint atkreipti šuns dėmesį vieną kartą ištariamas jo vardas. Šuniui atsisėdus paglostoma krūtinė, jis paskatinamas kąsneliu. Vėliau prie žodinės komandos prijungiamas ir gestas ranka.
Per žingsnį nuo šuns, ištariame komandą žodžiu ir kartu dešinę ranką keliame iš apačios į priekį ir į viršų. Tuo metu pavadėlį laikome tarp nykščio ir smiliaus, taigi rankos gestu pakeliame šunį į viršų.
Jeigu šuo bando žengti nors žingsnį į priekį, dešine koja žengiame jo link, kelį įremiame šuniui į krūtinę, pasodiname, pagiriame, duodame skanėstą, patapšnojame per krūtinę.
Kuomet šunelis nepriekaištingai vykdo komandą, kasnelio galima ir neduoti-šuo paskatinamas žodžiu "geras", ar tiesiog pažaidžiama su jo mėgiamu daiktu. Vėliau komandos vykdymas apsunkinamas: atliekama nepažįstamoje vietoje, kur yra pašalinių dirgiklių. Taip pat ugdomas šuns išlaikymas: šuo pasodinamas ir paliekamas vis ilgesniam laikui šeimininkui nueinant vis toliau. Šuniui pajudėjus, šeimininkas privalo kuo skubiau sugrąžinti šunį į pradinę padėtį ir pasodinti ištarus komandą "sedėt". Šuniui taisyklingai vykdant komandą, šeimininkas grįžta prie šuns apeidamas jį ir atsistoja savo augintiniui iš dešinės pusės, paglosto jam krūtinę ir paskatina.
Galimos dresuotojo klaidos:
> Dresuotojas per dažnai kartoja komandą šuniui neatsisėdus iš pirmo karto ;
> Šuo nepaskatinamas taisyklingai atlikus komandą;
> Negalima nuolat rodyti ženklo kartu su žodine komanda;
> Nedresuokite šuns vis tuo pačiu paros metu;
> Nekartokite komandos du ar daugiau kartų žodžiu be mechaninio poveikio;
> Pernelyg stipriai nespauskite šuns ir netampykite jo.
> Stebėkite, kad šuo sedėtų taisyklingai ( ne ant šlaunies );
|
Komanda "Gulet" |
Ši komanda, kaip ir "sėdėt" ar "pas mane" yra viena iš pagrindinių šuns dresavimo komandų. Jai naudojamas žodis "gulėt" arba rankos gestas ( staigus rankos, ištiestos dresuotojo krūtinės lygyje, nuleidimas).
Pirmasis būdas. Pasisodiname šunį priešais save, pasukame antkaklį žiedu žemyn. Dešine ranka imame pavadėlį atstumu 20 - 25 cm nuo antkaklio, po to ištariame komandą "gulėt" ir po 1 - 2 sekundžių atliekame tempimą žemyn, kartu spaudžiant kaire ranka šuns keterą.
Šuniui atsigulus, jis paglostomas ir paskatinamas kąsneliu. Jam pagulėjus 5 - 10 sekundžių, dar kartą paskatinama ir leidžiama laisva padėtis.
Antrasis būdas . Pasisodiname šunį šalia savęs, kaire ranka su pavadėliu dedame jam ant keteros , dešine imame skanėstą. Po to ištariame komandą "gulėt" ir po 1 - 2 sekundžių, rodant šuniui kasnelį ir dešinės rankos judesiu nuo jo nosies pirmyn ir žemyn, kartu spausdami kaire ranka keterą, priverčiame šunį atsigulti. Už atliktą veiksmą šuo paskatinamas paglostymu ir gardžiu kasneliu.
Trečiasis būdas. Pasisodiname šunį šalia savęs, ištariame komandą "gulėt" ir po 1 - 2 sekundžių, spausdami keterą kaire ranka, dešine ištiesiame priekines šuns kojas. Kai tik šuo atsigula paskatiname jį paglostymu ir kasneliu.
Jeigu šuo tuoj po paguldymo bando atsistoti, reikia dar kartą su griežtesne intonacija pakartoti komandą "gulėt" ir, patempus pavadėliu, gulimoje padėtyje palaikyti 5 - 10 sekundžių.
Užsiėmimų metu reikia stebėti, kad gulėdamas šuo užimtų taisyklingą padėtį: užpakalinė kūno dalis turi gulėti lygiai, priekinės letenos ištiestos pirmyn, galva pakelta. Neteisingą padėti būtinai reikia pataisyti ir pagirti šunį tik tada kai jis atsigula taisyklingai.
Pirmoji dalis jau išmokinta, jeigu šuo, davus komandą "gulėt", greitai atsigula ir guli toje padėtyje 5 - 10 sekundžių, o paėjus nuo jo porą žingsnių, nejuda iš vietos. Tada galima pradėti mokyti tą pačią komandą rankos gestu.Pasodiname šunį, paeiname porą žingsnių atsisukę veidu į jį. Kaire ranka lengvai įtempiame pavadėlį, paskui ištiesiame dešinę ranką krūtinės lygyje ir, nuleisdami ištiestą ranką žemyn, trūktelime pavadėlį, ištardami komandą "gulėt". Kai šuo atsigula, paskatiname. Pratimus viename užsiėmime reikia kartoti 35 - 40 kartų, užsiėmimų turėtų būti 4 - 5.
Jeigu šuo, stovint nuo jo 25 - 30 metrų atstumu ir esant įvairiems aplinkos trukdymams, po pirmos komandos atsigula ir guli ne mažiau kaip 5 minutes, reiškia jis šią komandą atlieka nepriekaištingai.
Galimos dresuotojo klaidos:
> Dresuotojas per dažnai kartoja komandą "gulėt", jei šuo iš karto neatsigula.
> Netaisyklingas priekinių šuns kojų ištiesimas, skausmo šuniui suteikimas.
> Ne laiku ištaisoma gulinčio šuns netaisyklinga padėtis.
> Su šuniu elgiamasi nereikliai.
Atliekant šiuos pratimus ir šuo ir vedlys turi būti geros nuotaikos. Labai svarbu su šunimi sueiti į kontaktą, kad vienas kitu pasitikėtų.
|
Komanda "Greta" |
Šią komanda galima ruošti šuniuką sulaukus keturių mėn. amžiaus. Šuniukas turi būti įpratintas prie pavadėlio ir antkaklio ar tramdomosios grandinėlės. Pratinant prie pavadėlio reikia atkreipti dėmesį, kad šuniukas nepatirtų traumos, pratinama palaipsniui, žaidimo formoje. Jaigu šuo vyresnis ir niekada nepratintas judėti greta, patartina naudoti griežtą antkaklį - parforstą, arba elektrošokinį antkaklį - (tik instruktoriaus priežiūroje).
Pratinti šuniuką judėti greta rekia žinomoje vietoje, ten kur nėra pašalinų dirgiklių (automobilių, žmonių, kitų šunų), sutelkiant visą dėmesį į vedlį. Vedlys dešine ranka, juosmens lygije laiko pavadėlį. Pavadėlis turi būti neįtemptas ir pakankamai ilgas, kad vedlys galėtų patogiai jį laikyti. Pratimas pradedamas pradine padėtimi t.y. šuniukui sėdint greta vedlio kairės kojos. Pirmajį žingsnį vedlys atlieka kaire koja ir dešine ranka trukteli pavadėlį į priekį, "pakirtus" pavadėliu vedlys būtinai paskatina šuniuką - kaire ranka paglostydamas nugarą ir šoną, bei švelniu balsu ištaria - "geras". Jaigu šuniukas linkęs į maistą galima skatinti kąsneliu (nedidelis maisto gabalėlis visuomet laikomas tarp rodomojo ir nykščio pirštų kairėja rankoje), tuoj po "pakirtimo" pavadėliu. Pradedant eiti, sustojant, kečiant kryptį, keičiant tempą jokia žodinė komanda ar ženklas šuniukui neduodami. Šuniukas pratinamas judėti pagal vedlio tempą ir kryptį. Komanda šuniukui judėti, sustoti, ar keisti kryptį yra pats vedlys.
Paaiškinsiu plačiau : šuniukas visą laiką privalo orientuotis į vedlį, už tai pradėjus vedliui judėti, šuniukas juda kartu, o sustojus šuniukas pasodinamas greta kairės vedlio kojos netariant nė žodžio! Taisyklingai naudojant salyginį ir nesalyginį dirgiklius, šuniukas labai greitai supranta kas iš jo reikalaujama.
Anksčiau šunims būdavo rodomas ženklas ranka, bei ištariama žodinė komanda "greta", tačiau kaip ir viskas pasaulyje tobulėja, taip ir šunų dresūra atranda naujų formų ir kur kas tobulesnių.
Komanda "greta" judant atliekama pakankamai gretai, atsižvelgiant į šuns charakterį bei temperamentą. Jaigu vedlys pats judės vangiai tai ir šuniukas taikysis prie jo, nors visuomet maloniau, kai komanda atliekama besąlygiškai ir greitai. Kaip jau minėjau šuniukas privalo judėti greta vedlio kairės kojos, tačiau yra atvėjų kada reikia, kad šuniukas judėtų geta dešinės pvz. važiuojant dviračiu. Šuniuko pratinimas judėti greta dešinės yra pradedamas tuomet, kai yra gerai įsisavinta padėtis greta kairės kojos. Taip pat judant greta yra atliekami posūkiai per dešinį petį (kada apsisukama pilną ratą ir judama toliau ta pačia kryptimi) ir per kairį (kada keičiama kryptis į priešigą). Atliekant posūkius judant tiek per kairį, tiek per dešinį petį reikia kontroliuoti šuniuką, kad neatsiliktų, ar neišsiveržtų į priekį. Pratimas judant greta atliekamas kompleksiškai, už tai mažam šuniukui neturi atsibosti ir prailgti. Dirbant yra daromos pertraukėlės, kurių metu žaidžiama su šuniuku (pabėgiojama, duodama pažaisti su ju mėgiamu daiktu).
Galimos dresuotojo klaidos:
> Užsiėmimai vykdomi ten, kur daug pašalinių dirgiklių;
> Monotoniškai ir vangiai atliekami pratimai;
> Perstiprūs "pakirtimai" pavadėliu;
> Nepakankamai išraiškingai skatinamas šuniukas;
> Neturi gero kontakto vedlys su šuniuku;
Pratinant mažą šuniuką judėti greta vedlio rekia nepamiršti, kad kiekviena pamoka turi būti tiek jums tiek jūsų augintiniui malonus užsiėmimas. Ir jaigu pradėjus dirbti supratote, kad šiandien "ne ta koja iš lovos išlipote" tai jau geriau to nedaryti, o tiesiog palaukti kol "pragiedrės" nuotaika ir tuomet dirbti toliau.
|
Komanda "gulet" |
Ši komanda, kaip ir visos, minėtos ankstesniuose žurnalo numeriuose, yra būtina bendro šuns paklusnumo kurso mokymo dalis. Komandos "stovėt" taip pat reikia pradėti mokyti nuo mažų dienų. Ji reikalinga šuns apžiūrėjimo, šukavimo, valymo ar maudymo procedūrų metu. Uždėti antkaklį ar prisegti pavadėlį yra daug lengviau, kai šuo ramiai stovi.Pradėti pratinti šuniuką prie šios komandos, kaip ir prie visų kitų, geriausia tokioje vietoje, kurioje nėra pašalinių dirgiklių (automobilių, svetimų žmonių, kitų šunų). Tada šuo geriau ir greičiau įsisavina visa tai, ką turi išmokti.
Pradėti mokyti komandą "stovėt" reikia tada, kai šuo jau moka vykdyti komandas "sėdėt" ir "gulėt" ir gali tose padėtyse nejudėdamas išsilaikyti ne mažiau kaip vieną minutę.
Dresuotojas stovi dešinėje sėdinčio šuns pusėje ir duoda komandą "stovėt", o po 1 - 2 sekundžių dešine ranka lengvai timpteli pavadėlį į viršų ir tuo pačiu metu kaire ranka apkabinęs šunį per pilvą, kilsteli jį. Kai tik šuo atsistoja, dresuotojas paglosto jam pilvą ir duoda kokį nors šuns mėgstamą skanėstą paskatinimui.
Jeigu šuo bando atsisėsti, dresuotojas vėl uždeda kairę ranką jam ant pilvo, truputį prilaiko, kad šuo negalėtų atsisėsti, pakartoja komandą "stovėt" ir ištaria žodinį paskatinimą "geras šuo". Pirmų šios komandos pamokų metu, po 10 - 15 sekundžių stovėjimo, šuniui reikia leisti truputį pasivaikščioti. Palaipsniui šuo turi išstovėti vis ilgiau. Pratimą reikia kartoti 35 - 40 kartų ir taip 4 - 5 dienas.
Pradinis sąlyginis refleksas yra atidirbtas, kai šuo, davus žodinę komandą "stovėt", iš karto atsistoja ir išsilaiko tokioje padėtyje 15 - 20 sekundžių.
Vėliau komandos vykdymas palaipsniui yra sunkinamas: mokoma nepažįstamoje aplinkoje, kur yra įvairių pašalinių dirgiklių. Taip pat ugdomas šuns išlaikymas: šuo pastatomas ir paliekamas vis ilgesniam laikui, šeimininkui kur nors nueinant.
Išmokius šunį stovėti žodinės komandos pagalba, galima pradėti to paties mokyti ir rankos gestu "stovėt". Tai atliekama dešinės rankos, atsuktos delnu į viršų, gestu, keliant ją iš apačios aukštyn iki peties lygio. Jis atliekamas taip.
Šuo turi sėdėti vieno žingsnio atstumu nuo dresuotojo. Dresuotojas dešine koja žengia žingsnį pirmyn link šuns, dešinės rankos judesiu iš apačios į viršų kilsteli ir pastato šunį. Kartu su lengvu prisilietimu prie šuns pilvo ir kilstelint šunį kaire ranka, ištaria žodinę komandą "stovėt". Kai tik šuo atsistoja, jis paskatinamas paglostymu ir skaniu kąsneliu. Kartu su kairės rankos veiksmu ta pačia ranka atliekamas ir lengvas pavadėlio truktelėjimas pirmyn. Vėliau dešinės rankos judesys atliekamas jau be žingsnio pirmyn, tik lengvai timptelint šunį pavadėliu link savęs.
Šios komandos šuo jau išmokytas, jeigu, tik ištarus žodinę komandą "stovėt" ar parodžius tai kairės rankos gestu, šuo, stovėdamas pašalinių dirgiklių pilnoje aplinkoje, nuo dresuotojo 25-30 metrų atstumu, iš karto atsistoja ir gali išsilaikyti tokioje padėtyje ne mažiau 5 minučių.
Galimos dresuotojo klaidos:
> stiprus pilvo spaudimas, smūgiavimas į pilvą, vėliau šuo pamatęs dresuotojo ranką, bijo ir iš karto bando atsisėsti ar atsigulti.
> stiprus pavadėlio timptelėjimas, priverčiantis šunį ne tik atsistoti, bet ir pajudėti iš vietos, to pasekoje sunkiau išmokyti ilgai išlaikyti stovimą padėtį.
> dresuotojas dažnai šunį iš stovimos padėties kviečia pas save, vėliau šuo įpranta ir kai jam yra duota komanda "stovėt", jis savavališkai juda iš stovimos padėties.
|
Komanda "Balsas" |
Komandos "balsas" galima pradėti mokyti, kai šuo po duotos tam tikros komandos jau moka sėdėti, stovėti ir gulėti.
Šuns lojimo ugdymas tam tikrais atvejais reikalingas paieškos ir sargybos tarnyboje. Šuo turi pradėti loti, kai randa sunkų, jam nepakeliamą arba aukštai pakabintą ir jam nepasiekiamą daiktą, kai pastebi jam nepasiekiamoje vietoje pasislėpusį žmogų. Taip pat šuns lojimas padeda nustatyti jo buvimo vietą, kai tarnybos metu šuo yra atitrūkęs nuo dresuotojo dideliu atstumu. Sargybiniams šunims savarankiškas svetimo žmogaus aplojimas tarnybos vietoje - vienas pagrindinių įgūdžių.
Šis įgūdis lavinamas žodine komanda "balsas" arba dešinės rankos gestu - mojuojama dešine ranka, sulenkta per alkūnę, delnas peties lygyje atsuktas į priekį.
Įgūdžio lavinimui naudojamos pagalbinės priemonės - skanus kąsnelis, aportuojamas daiktas, paglostymas, figurantas.
Lojimo iššaukimas maistu.
Dresuotojas pasodina šunį prieš save, pavadėlį padeda ant žemės ir primina jį koja taip, kad būtų galima apriboti šuns šokinėjimą. Po to, į dešinę ranką paėmęs paskatinamąjį kąsnelį, mojuoja juo prieš šunį, kartu tardamas žodinę komandą "balsas". Taip daroma tol, kol šuo pradeda loti. Kai tiktai šuo suloja, jam duodamas paskatinimas. Rankos su paskatinimu judesys prieš šunį turi būti panašus į gestą. Sąlyginis refleksas greičiau išugdomas, kai šuo alkanas arba ne visiškai priėdęs. Pratimą galima vykdyti ir šeriant šunį. Dubenėlį su maistu dresuotojas padeda taip, kad šuo jo nepasiektų. Šuo susierzina ir pradeda šokinėti, inkšti ar loti. Tuo momentu dresuotojas ištaria komandą "balsas", ir, kai tik šuo aktyviai suloja, jam paduodamas maistas ir kartojamos komandos "gerai", "balsas", "gerai".
Lojimo iššaukimas aportuojamu daiktu.
Šunims, besidomintiems aportavimu, sąlyginį refleksą komandai "balsas" galima išugdyti dėmesiu aportuojamam daiktui. Tam dresuotojas naudoja aukštai pakeltą daiktą. Stengdamasis jį pasiekti, šuo paprastai susierzina ir pradeda loti. Susierzinimo metu dresuotojas ištaria komandą "balsas", "balsas". Kai tik šuo suloja, dresuotojas jam paduoda aportuojamą daiktą. Po to jį atima ir duoda paskatinimą.
Lojimo iššaukimas ant figuranto.
Šis būdas naudojamas šunims nelojantiems erzinant juos paskatinimu, maistu ar aportuojamu daiktu.
Šuo pririšamas arba laikomas pavadėliu. Figurantas artinasi prie šuns ir savo judesiais erzina tol, kol šis pradeda loti. Šuns susierzinimo momentu dresuotojas ištaria komandą "balsas" ir kai šuo suloja, pagiria jį, paglosto ir duoda skanų kąsnelį. Kai sąlyginis refleksas tariamai komandai ir gestui sustiprėja skanūs kąsneliai duodami rečiau, o šuo dažniau skatinamas tik paglostymu ir žodžiu "gerai".
Lojimo iššaukimas pamėgdžiojimo metodu.
Atrenkami du, vienas į kitą ramiai žiūrintys (tarp savęs nesipešantys) šunys. Vienas jų turi aktyviai loti. Abu dresuotojai vienu metu duoda žodinę komandą "balsas". Aktyvus paruošto šuns lojimas, kaip taisyklė, priverčia loti ir neparuoštą šunį. Kada šis šuo pradeda loti, dresuotojas kartoja komandą "balsas" ir duoda paskatinamąjį kąsnelį. Po 2-3 minučių poilsio pratimas kartojamas.
Balso reakciją (lojimą) šuniui galima išugdyti ir nuėjimu nuo šuns tam tikrą atstumą. Šuo, kuris yra prisirišęs prie savo dresuotojo, kaip taisyklė, šiam nuėjus, pradeda loti. Todėl, nueidamas toliau nuo šuns, dresuotojas duoda žodinę komandą "balsas" ir kai tik šuo pradeda loti, taria "gerai", "balsas", "gerai", o po to prieina, duoda šuniui paskatinamąjį kąsnelį ir pažaidžia su juo. Po trumpo pasivaikščiojimo, pratimas vėl kartojamas.
Pradinis sąlyginis refleksas yra išugdytas, jeigu po dresuotojo duotos komandos šuo pradeda aktyviai loti.
Vėliau po truputį šios komandos ugdymas yra sunkinamas: palaipsniui didinamas atstumas tarp šuns ir dresuotojo; lojimas iššaukiamas šuniui ir dresuotojui esant įvairiose padėtyse; šuo mokomas aploti įvairius rastus daiktus;šuo valdomas be pavadėlio; jis mokomas aploti sulaikytą žmogų, kai dresuotojas dalyvauja arba kai jo šalia nėra; įgūdžio stiprinimas specialios dresūros metu.
Pratimas vykdomas taip. Vietovės apieškojimo metu, dirbant pagal kvapo pėdsaką, figurantas pėdsakuose palieka daiktus, kurių šuo negali pakelti arba pasiekti. Kai šuo tuos daiktus pastebi, dresuotojas duoda žodinę komandą "balsas" arba tai paliepia rankos gestu. Be to, ir pats figurantas periodiškai pasislepia šuniui nepasiekiamose vietose ( medyje, už aukštos priedangos ir t.t.) Pastebėjus pasislėpusį figurantą dresuotojas žodine komanda arba rankos gestu šuniui liepia loti. Jeigu šuo neloja, figurantas įvairiais veiksmais erzina jį tol, kol pradeda loti. Pratimas užbaigiamas paskatinimu, pagyrimu. Kartojant tuos pačius pratimus, tarp dresuotojo ir šuns palaipsniui didinamas atstumas.
Šuo viską išmoko, jeigu, būdamas nuo dresuotojo 25-30 metrų atstumu, po pirmos žodinės komandos "balsas" arba rankos gesto pradeda garsiai loti arba savarankiškai aploja nepasiekiamoje jam vietoje rastą daiktą arba figurantą.
Galimos dresuotojo klaidos:
> Žaidžiant, dažnai leidžiama šuniui loti, ko pasekmėje šuo įpranta loti be jokio reikalo. Tai gali demaskuoti tarnybinio posto vietą.
> Lojimo iššaukimas visada tomis pačiomis sąlygomis. Kitais atvejais tada šuo nerodo savo balso (neloja).
> Šuns pratinimas loti mechaninių priemonių , sukeliančių skausmą, pagalba.
|
Komanda "Aport" |
Daiktų ieškojimo ir atnešimo įgūdis labai reikalingas mokant šunis surasti daiktus, žmones, apieškoti vietovę, transporto priemones dirbti pagal kvapnųjį pėdsaką ir kt.
Įgūdis padeda vystytis šunų reakcijai.
Pagrindinės komandos mokymo priemonės: žodinė komanda "aport" ir rankos gestas - ranka parodoma kryptis, kur reikia ieškoti aportuojamo daikto (kvapo nešėjo); pagalbinės komandos - "ieškok", "duok","uostyk", "fu" ( su negarsia intonacija); papildomos komandos - "sėdėt", "balsas".
Šuns paskatinimas - aportuojamas daiktas, koks nors skanėstas, paglostymas.
Dresavimo metodika ir technika.
Pirmieji pratimai atliekami naudojant šuns dėmesį pritraukiančius ir grobio persekiojimo reakciją iššaukiančius daiktus. Galima naudoti nedidelę lazdelę, neilgą gabalą virvės arba guminės žarnos, seną nudėvėtą pirštinę ir panašiai. Pirmiausia reikia šunį išmokyti imti daiktą iš dresuotojo rankų. Dresuotojas kaire ranka pavadėliu laiko šunį šalia savęs, o dešine ranka rodo daiktą, judina jį šuniui prieš akis, kartu tardamas žodinę komandą "APORT". Paprastai šuo susierzina ir dantimis griebia daiktą. Dresuotojas lengvai patampo daiktą, ir 5-10 sekundžių leidžia jį šuniui palaikyti. Po to, tardamas komandą "duok" atima daiktą ir paskatina šunį.
Dresuojant šunis paieškos tarnybai, aportuojamas daiktas imamas dešine, o paskatinimas kaire ranka. Per dviejų valandų trukmės užsiėmimą šis pratimas pakartojamas 15-20 kartų, palaipsniui keičiant aportavimo tvarką. Kai tik šuo pačiumpa daiktą, dresuotojas leidžia jam jį palaikyti einant greta su dresuotoju. Po 10-15 sekundžių paima iš šuns daiktą ir duoda paskatinimą.
Sekantis pratimas - šuns mokymas aportuojamą daiktą laikyti dantyse sėdint prieš dresuotoją. Tam dresuotojas sodina šunį priešais save, ištaria žodinę komandą "APORT" ir duoda jam aportuojamą daiktą. Po 5-10 sekundžių paima ranką už to daikto, taria komandą "duok", atimą jį iš šuns ir paslepia už nugaros, po to šuo paskatinamas.
Atliekant pratimą, reikia atkreipti dėmesį į daikto dantyse išlaikymą ir ramų reagavimą į dešinės dresuotojo rankos judesius, šuo negali išmesti laikomo daikto. Prieš paimant daiktą iš šuns, rekomenduojama dešine ranka paglostyti šunį. Draudžiama imti paskatinimą matant šuniui ir nešti jam, kai šis dantyse laiko daiktą.
Kai šuo moka ramiai paimti daiktą iš dresuotojo rankos, gali dantyse jį išlaikyti 20-30 sekundžių ir ilgiau, pagal komandą atiduoti, pereinama prie pratimo, mokančio paimti ir atnešti ant žemės numestus daiktus. Tai atliekama taip. Laikydamas pavadėlį kairėje savo pusėje, dresuotojas erzina jį rankos su daiktu judesiais, meta jį už 1-2 žingsnių nuo savęs. Ištaręs komandą "aport", pasiunčia šunį atnešti daikto. Kai šuo daiktą pakelia nuo žemės, dresuotojas pavadėlio pagalba prisitraukia jį prie savęs ir, tardamas komandą "duok", paima daiktą ir duoda paskatinimą. Jeigu šuo, pribėgęs prie daikto, jo neima, tada dresuotojas daiktą pajudina ranka ar koja.
Pradinis sąlyginis refleksas yra išugdytas, jeigu šuo aktyviai bėga prie daikto, numesto už 3-4 , atneša jį dresuotojui ir laiko dantyse iki komandos "duok".
Toliau užduotys yra sunkinamos: sąlyginis refleksas į gestą, daikto metimo nuotolio didinimas; įgūdis su daiktu dantyse atsisėsti prieš dresuotoją; daikto ieškojimo pagal kvapą įgūdis.
Visi šie pasunkinimai yra įvedami ir paraleliai atidirbami, t.y. naudojami kiekviename aportavimo pratime.
Sąlyginis refleksas gestui lavinamas taip. Šuo sėdi greta dresuotojo, dresuotojas, matant šuniui, meta už 5-10 metrų aportuojamą daiktą, o šuo dar 3-4 sekundes turi sėdėti, po to dešinės rankos judesiu į daikto pusę, tardamas komandą "aport", dersuotojas pasiunčia šunį atnešti aportuojamą daiktą.
Vėliau daiktą reikia mesti iš peties ir, pagal galimybę, taip, kad šuo nematytų jo skrydžio. Sėdėjimo greta laikas po truputį ilginamas. Kartu lavinamas įgūdis aportuoti įvairios formos, dydžio, medžiagos, iš kurios jie padaryti, daiktus. Aportuojant naują, šuniui dar nepažįstamą daiktą, būtina iš pradžių leisti šuniui pačiupti tą daiktą iš dresuotojo rankų ir tik po to mesti. Iš pradžių naujo daikto aportavimą būtina nuolat sustiprinti paskatinimu.
Įgūdis sėdėti su daiktu dantyse prieš dresuotoją lengvai išugdomas, jei šuo jau išmokytas taip sėdėti be daikto. Šuniui priėjus su daiktu dantyse, dresuotojas taria komandą "sėdėt" ir sodina jį žingsnio atstumu prieš save. Po kelių sekundžių su komanda "duok" dresuotojas atima daiktą ir duoda paskatinimą.
Pradėti lavinti daikto pagal kvapą ieškojimo įgūdį galima tada, kai šuo atneša daiktą, numestą už 15-20 metrų į krūmus, aukštą žolę, taip, kad šuo to daikto nematytų. Aportuojamas daiktas turi būti nedidelis (5-7 centimetrų), jo spalva turi derintis su vietovės spalva.. Šuo siunčiamas atnešti daiktą žodine komanda "aport" ir rankos gestu. Iš pradžių šuniui būtina padėti, kartu su juo pabėgėti paieškos kryptimi. Šuns bėgimas ieškoti daikto lydimas komanda "ieškok aport". Palaipsniui dresuotojo pagalba mažinama.
Labai naudinga sunkinti pratimus, daiktus kabinant ant medžių šakų, užkasant juos į žemę, įgūdžius lavinti kartu su balso rodymu (lojimu). Tam iš pradžių šuo priverčiamas aploti aukštai pakeltą daiktą komandų "balsas", "aport", "balsas" pagalba. Po to lojimas ugdomas dar aukščiau pakabinus daiktus.
Baigiamajame etape pratimai, stiprinantys aportavimo įgūdžius, atliekami labai sudėtingomis sąlygomis ir šuo ruošiamas specialiai dresūrai: daiktų atrinkimui, vietovės apieškojimui, žmogaus išrinkimui pagal to žmogaus kokio nors daikto kvapą ir kt.
Paruošiamieji pratimai daiktų išrinkimui: sąlyginio reflekso ugdymas pagal komandą "uostyk" ir mokymas ramiai apuostyti daiktą; svetimų daiktų aportavimas; daiktų su kvapu išrinkimas ir aportavimas iš didelio kiekio tokių pat daiktų tik be kvapo; nedidelio daikto iš 50-100 vienetų kitų, panašių savo forma, kokybe, dydžiu ir spalva aportavimas.
Paruošiamieji pratimai žmogaus išrinkimui: daikto, gulinčio prie pagalbininko kojų, aportavimas; daikto aportavimas iš pagalbininko, stovinčio 4-5 žmonių grupėje, rankų.
Paruošiamieji pratimai vietovės ir patalpų apieškojimui: apieškojimo mokymas ir 7-9 daiktų, numestų įvairiomis kryptimis nuo dresuotojo ir šuns judėjimo krypties, atnešimas;daiktų aportavimas įvairiose patalpose; mokymas surasti ir aploti sunkius, pakabintus ir užkastus daiktus; mokymas atsisėsti prie rasto daikto ir savarankiškai pradėti loti.
Tai daroma taip. Kai sąlyginis aportavimo refleksas išlavintas ir kai šuo, prieidamas prie daikto, siekia jį griebti, dresuotojas jį aplenkia tardamas komandą "sėdėt" ir pasodina prieš daiktą.. Po to prieina prie šuns ir duoda jam paskatinimą. Šunį reikia mokyti tol, kol, pastebėjęs ieškomą daiktą, jis savarankiškai prie jo atsisės, jo neliesdamas.
Aportavimo įgūdis yra išlavintas, jeigu šuo pagal komandą ar rankos gestą suranda dresuotojo ar pagalbininko numestą daiktą, aktyviai jį atneša, savarankiškai atsisėda prieš dresuotoją ir laiko, o ištarus komandą "duok", iš karto jį atiduoda.
Galimos dresuotojo klaidos:
> Parenkamas netinkamas daiktas, šuo aportavimo mokomas prievarta.
> Aportuojami minkšti daiktai, leidžiama šuniui žaisti su aportuojamais daiktais.
> Pradinio sąlyginio reflekso lavinimui naudojami metaliniai daiktai.
> Didelių daiktų (daugiau nei 10 cm ilgio), išsiskiriančių savo spalva iš vietovės fono, aportavimas.
> Netaisyklingas skatinimas.
> Daug kartų naudojami tie patys daiktai.
|
|