DBZ

“Sajanai puola Zeme”

Kapsuliu korporacija

Tranksas su Gotenu sedi kambaryje ir zvengia is bokso turnyro, kur ponas Setonas, “pasaulio cempionas”, rodo savo jega. Slapiomis nuo juoko asaru akimis Gotenas isspaudzia springdamas is juoko:

 -   Cha, Setono priesininkas tikrai pasiduos… Pavyzdziui as tai tikrai prakisciau, pasiduociau vien del to, kad man butu juoko priepuolis ziurint kaip tas nupeipelis kaunasi!!!

 Tranksas, zvengiantis ne maziau uz Gotena, kazka sumurma, taciau zvengdamas taip, kad draugelis normaliai nesuprato, ka tas norejo pasakyti. Taciau ju abieju juokas staigiai isgaravo, kai pamate tarpdury stovinti Vedzita.

-         Kas jau taip juokinga, Tranksai? – Vedzito veide matyti ironija, taciau Tranksas dar nesuprato, kad Vedzitas siaip sau nestovetu ir neplepetu, jei nebutu kokio reikalo, todel tik isspaude:

-         Ne bet tu matei koks smugis? Cha, ir vel! Chi chi chi...

-         Tranksai, negi tu manai, kad man norisi zvengt maziau, kai matau tave besitreniruojanti?

   Tranksas tik piktai kazka suburbejo, taciau Gotenui Vedzito pasisakymas sukele tik dar viena juoko priepuoli. Ziuredamas i ji pradejo juoktis draugas, taciau Vedzito veide tebuvo tiktai pikta sypsenele, paprastai nereiskianti nieko gera. Ir galu gale paaiskejo, ko Vedzitas atejo. Na, bet jau is kart po to, kai tas tare:

-         Beje, vaikinai, as jusu vietoje nebuciau toks jau laimingas. Puse pirmos, mars treniruotis. Ir tu, Gotenai, Kakarotas prase su tavim padirbeti. Ir kad jokiu atskalbinejimu!!!

   Gotenas ir Tranksas vienu balsu:

-         Bet... bet...

-         STAIGIAI!!!

Vedzitas griebe berniukams uz pakarpos ir nutempe treniruociu sales link...

    Tuo metu, kai Vedzitas gainioju Tranksa su Gotenu, netiketai i treniruociu sale iejo Gokas. Viskas butu gerai, taciau pamirso gravitacija ir vos izenges i sale nuburbejo zemen. Vedzitas, matydamas toki vaizdeli, tik piktai nusisaipe:

-         Kaip miela, Kakarotai, visa gyvenima svajojau tai pamatyti.

 Taciau Gokas neatkreipe demesio ir neatsikirto (gal jis ir mokejo dirbti kumsciais, taciau zodziu kova visalaik buvo ji silpnoji vieta), o tik syptelejo atgal ir tare:

-         Baik, Vedzitai, ne tam cia atejau. Is tiesu noreciau su tavimi susikauti. Vienas pries viena. Treniravomes septynerius metus abu, dabar noriu paziureti, ko esi vertas.

Nuo tokios frazes Gotenui, kybanciam ore, net nukrito tris tonas sveriantis svarstis. Viskas butu gerai, jei nepataikytu tiesiai Tranksui per makaule. Turbut skaudejo. Taciau Vedzitas net neatkreipe i tai demesio. Goko pasiulymas viska ismuse is galvos. Veida nusviete pergalinga israiska, ir jis tare:

-         Pagaliau susiprotejai, Kakarotai. Jau seniai to laukiu.

Taciau tada, kai Gokas jau ruosesi kovai, apspanges Gotenas islemeno:

-         E… juk jus nesiruosiate kautis cia, tiesa?

-         O kas pasake, kad ne?

-         Bet juk cia treniruociu sale, o ne kovos laukas!

Taciau Tranksas kumstelejo draugui ir tyliai tare:

-         Kvaily, jei jie sumanys cia kautis, treniruote bus nutraukta! Kuriu galu priesintis? Tegul apsitranko. Vis tiek baigsis taip pat kaip ir paskutini karta. Paliks vienas kita be samones, paskui dar paburbes, kam isskyrem, juk atsigave galejo toliau kautis, ir viskas.

-         Na bendrai… A gerai, tai mes gal jau tada eisim? Nenorim jums maisyti, - pridure.

 Jiedu jau buvo besprunka is kambario, kai juos sulaike Vedzitas.

-         O jus kur susiruoset? Mars i ta aikstele, pasitreniruokit ten. Ir ispeju, man pro langa viskas matosi, taigi nebandykit nusimuilinti.

-         Aha, gerai.... Nueisim... Jeigu tau iki to laiko Gokas dar neisdurs akies, - tyliau pridure Tranksas.

Draugeliai issinesdino, ir Gokas su Vedzitu liko vieni. Po ilgos tylos prabilo Vedzitas:

-         Na ka, Kakarotai, pasiruoses pralaimeti?

-         Tikiesi laimeti? Turiu apvilti, Vedzitai, bet tau nepa… Kas cia?

Ir tikrai, tuo metu tai pastebejo ir Vedzitas. Galinga energija, zinoma ne tokia, kaip judvieju, taciau vis tiek galinga. Ir ne viena, o daug, apie du simtus.

-         Kas cia dabar? Is kur atsirado zemietis ar nezinau kas, turintis tiek jegos?

-         Gal tai ir tikrai nera zemietis.... Sakyk, tau si energija nieko neprimena?

-         Ne, o ka turetu?

-         Pagalvok.

-         Tu noriu pasakyti... SAJANAI???!!!!

-         Taip. Butent sajanai, - Goko veidas pasidare daug rimtesnis, ir jis pridure: - Ir tai ne Gotenas su Tranksu, ju energija nera tokia galinga.

-         Bet Kakarotai, juk cia grynas nusisnekejimas... Juk sajanai ismire! Juos visus, isskyrus mus, Napa, ir Radita iszude Fryzas! Galvok ka sakai!

-         O kaip Brolis? Mes nezinojome, kad yra dar vienas sajanas.

-         Taciau tik vienas, Kakarotai, vienas... bet ne du simtai is karto!

-         Tada nezinau. Be to, tu jau isitikinai, kad energija tikrai sajanu.

-         Vienu zodziu, nera ko cia stoveti ir spelioti, einam issiaiskinsim.

  Ir jiedu isejo is treniruociu sales. Taciau pakeliui sutiko Krillina. Jis taip greitai leke, kad vos neatsitrenke i juos. Galu gale uzduses paklause:

-         Jus irgi pajutot?

Atsake Gokas.

-         Taip. Bet nematome jokio logisko paaiskinimo.

-         O Bulma? Jos klauset? Ji greiciausiai zinos, kas cia dedasi!

-         Atvirai tariant, Krilinai, kol kas apie tai nepagalvojau. Bet man kazkodel atrodo, kad ji mudu su Vedzitu palaikys trenktais. Ji nera kovotoja, energijos pajusti negali, o jus isivaizduojate, kaip mes atrodysim, kai ateisim ir pasakysim: „labas, Bulma, mes cia norejom pasakyt,kad kazkodel i Zeme staiga priburbejo seniai ismirusiu sajanu...“ sitaip tai turi atrodyti? Ji mums duos psichiatrines adresa.

 Gokas dar norejo kazka pridurti, bet jo monologa nutrauke Vedzitas:

-         Gana spelioti, kas bus, einam ir paklausiam. Mes juk kol kas nepanasus i puskvailius, ka?

Ir jie nuejo... Ne vieni, bet dar pasieme Tranksa su Gotenu, kurie jau seniai alpo is smalsumo. Na, o Bulmos reakcija buvo panasi i tokia, kokia isivaizdavo Gokas. Ji pasiziurejo i juos, ir patylejusi tare:

-         Jus ka, vyruciai, visai su protu susipykot? Nepykit, bet tai tikrai taip atrodo. Pagalvokit, ka sakot.... Sajanai zemeje? Juk isskyrus jus, nei vienas neliko gyvas, tiesa?

    Vedzitas piktai ja pertrauke:

-         Patys zinom! Bet mes juk nepanasus i pusprocius tiesa? – jis nepatikliai pasnairavo i Songoka, - na, nebent… Vienu zodziu, tu gali kaip nors patikrinti ar mes tikrai nenusisnekam?

-         Na ka gi, jei jau jus isitikine savo teisumu, galiu pabandyti sukurti prietaisa, atitinkanti Vedzito anksciau nesiota, kuris atpazintu bet kokia galiga energija ir tiksliai parodytu, kur ji randasi. Nepamirskit, kad jeigu tie ateiviai pakankamai protingi, jie gali pasinaudoti gudrumu ir jus suklaidinti. Pasistengsiu baigti iki rytojaus, taciau jus kol kas niekur nekiskit nosies. Jie gal ir silpnesni uz jus, bet ju daug daugiau.

Krillinas lengviau atsiduso. Ju bent jau nepalaike visiskais nevisprociais. Todel jis lengviau atsiduso ir tare:

-         Ka gi, tada mes lekiame perspeti kitu, kad kol kas nesiartintu tu energiju link, ir mazdaug ryte pabaigsim. Spesi?

-         Taip. Ryte jau turbut busiu baigiusi. Uzeikite, tada ir paziuresim, ka veikti toliau. Sekmes.

Dangaus Sventykla

     Dendis pastebejo, kad Pikolas labai sunerimes. Ir pukiai suprato, kodel. Toji energija buvo ji visai ismususi is veziu. Tiesa sakant, ir pats Dedis jautesi ne geriau. Abudu jau keturias valandas lauke, taciau galingosios energijos bangos pludo ir toliau, o silpnesnes jegos, kurios buvo paprastu zmoniu, bleso ir pagaliau nykdavo. Ateiviai zude Zemes gyventojus, ir Pikolas suprato, kad ilgiau laukti nebegalima.

-         Gana. Daugiau nebegalime sedeti rankas sudeje. Zuva zmones, o as to nedaleisiu. Dendi, tau teks pasilikti ir saugoti Dangaus sventykla, jei ateiviai kartais sumanytu pulti sia vieta. O as daugiau nelauksiu nei Goko su draugais, nei kieno nors kito patarimo, ka daryti. Tuojau pat vykstu tu taip vadinamu sajanu, jeigu mes teisus, link.

-         Bet Pikolai,  tai pavojinga,- bande papriekaistauti Dendis, taciau suprato, kad neperkalbes sito uzsispyrusio nameko, todel tik pridure: - Na, bent jau buk atsargus ir nepulk visu is karto, pirma pasigauk koki nors viena, o tada jau ziurek, ka daryti. Nors, atvirai tariant, netikiu, kad tai butu sajanai. Per daug neitiketina. Gal kokia nors siaip panasi energija ar ka…

-         Pats zinau, nekvailas. Ka, gi, keliauju. Jei Gokas du kitais atvyks cia, pasakyk jiems, kur as esu.

-         Gerai. Sekmes

Pikolas pakilo i dangu ir nuskriejo link menulio. „Gerai, kad nors ne pilnatis“, pamane. „Jeigu ta energija tikrai sajanu, sito mums dabar maziausiai prireiktu“.

    Praejo kelios minutes, ir stai jis jau buvo visai salia vienos is tu energiju. Staigiai uzlindes uz kalvos, Pikolas nuzvelge ateivi, kuris dabar stovejo visai salia, nuo galvos iki koju. Taip, dabar tikrai suprato, kad neklydo. Ant kalno stovejo zmogus. Ne, ne zmogus. Sajanas. Ir tai butu buve aisku netgi tam, kas ne karto nemate sios rases. Ateivis turejo uodega, jam ant akies buvo ieskiklis, be to, jis vilkejo lygiai tokius pacius sarvus, kaip ir Vedzitas, ka tik atvykes i Zeme. Kol kas jis nemate, kad ji seka, ir tuo Pikolas nutare pasinaudoti. Staigiai pripuoles is uznugario, smoge sajanui. Tas bande priesintis, taciau nespejus nieko padaryti, pamate, kad i ji jau lekia dar viena nameko smugis. Pataike tiesiai i kakla, ir tas susmuko ant zemes be samones, net nespejes paskelbti aliarmo. Pikolas, dziaugdamasis savo svariu darbu, jau svarste, ka su juo daryti, kais taiga prie jo pripuole Tranksas ir suriko:

-         Pikolai, ka tu darai? Kai atvykau I Dangaus Sventykla, Popas pasake, kad tu isvykai ieskoti, kieno toji galinga energija! Bet negi negalejai palaukti? Juk neturejai jokios strategijos, tave galejo pastebeti, o jei taip butu buve, gyvas neliktum!

-         Pakaks, Tranksai. Zinojau, kuo rizikuoju, taciau laukiau kokio nors jusu zenklo keturias valandas, ir pagaliau nutariau, kad negalima leisti, kad sitaip testusi. Juk zuva zmones, negi nematai? Beje, jau turime viena irodyma, kad tai tikrai sajanu rase. Ziurek, koki laimiki pasigavau,- Jis paspyre ant zemes gulinti sajana Trankso link. Taciau pamates Trankso veido israiska, skubiai pridure: - ne, bet jis nespejo paskelbti pavojaus, taigi turiu pasiulyma ji iskvosti, vos tik atgaus samone. Taciau manau, kad iki tol dar turime laiko susirinkti visi ir normaliai pasikalbeti. O del tu kitu… Deja, jie turi zuti, taciau veliau juos atgaivinsime su drakono rutuliais. O dabar siulyciau vykti i Kapsuliu korporacija. Gokas su kitais ten?

-         Taip, perspeti visu vykome tik mudu su Gotenu. O su tuo susisiekti nebus problemu, jis turi mobilu. Taigi dabar su situo nusmurgeliu vykstame i Kapsuliu Korporacija, o is ten paskambinsim Gotenui.

-         Ne, tu neteisus. Tu pasiimk sajana, ir, kaip sakei, parvyk su juo namo, ten susitarsit, ka su juo daryti. O as liksiu cia ir pabandysiu issiaiskinti, kas prie ko. Ir atsusk man Vedzita, as jam paaiskinsiu savo plana. Tik primink, kad vilketu sarvus bei ieskikli. Ir butu labia malonu kad jis turetu uodega.

-         Bet ka…

-         Nera laiko tauskalams! Lek! Isimink koordinates, as lauksiu Vedzito cia.

-         Ka gi, gerai. Sekmes tau, Pikolai,- tesitare Tranksas, uzsimete vis dar samones neatgavusi sajana ir nuskriejo Kapsuliu Korporacijos link. O Pikolas liko laukti Vedzito, dorai niekma nepaaiskines, kuriu galu.

Kapsuliu Korporacija

Vedzitas ejo is treniruociu sales saldytuvo link, kais taiga susidure su Tranksu. Tas net    nepasebejo, tik uzduses ispyskino:

-         Mes buvome teisus. Ten tikrai sajanai (Vedzitas vos nenudribo). Viena Pikolas jau pasigavo ir sudave i galva. Dabar jis be samones, as ji palikau lauke. Vienu zodziu, nezinau, kas cia darosi, Pikolas nori issiaiskinti, kas ten dedasi, taigi liko. Ir dar prase taves kuo skubiau atvykti jam i pagalba. Nezinau, kam jam to reikia, bet pasake, kas labai skubiai. Stai koordinates,-jis ibruko nustebusiam Vedzitui i ranka popieriaus lapa ir jau norejo apsisukes begti toliau skambinti Gotenui, taciau staiga dar kai ka prisimine,- Tiesa, dar Pikolas liepe perduoti, kad vilketum sajanu sarvus bei ieskikli. Ir butu labai malonu jei turetum uodega. Na, bet tu turi. Taigi as viska pasakiau, lekiu skambint Gotenui,- ir jis nubego toliau, palikes apspangusi Vedzita viena. Tas suprato, kad viskas rimta, ir nuleke persirengti.

    Tuo metu Bulma sedejo ir galvojo, ka padare ne taip, kadangi kurti naujesnio modelio ieskikli jai nesiseke. Taip tesesi iki tol, kol i kambari igriuvo Tranksas. Keliais sakiniais apsake Bulmai situacija. Ji trumpai pagalvojo ir pasake:

-         Ka gi, gerai kad jau spejai susisiekti su Gotenu, dabar staigiai mars pas ta sajana ir saugok ji, kol tas neatgavo samones ir nepaspruko. O as pakviesio Goka su Krillinu, jie kazkur bastosi po lauka, susirasiu juos ir ateisim, tada ir nuspresime, ka daryti toliau.

Kalnai

    Vedzitas, jau seniausiai persirenges sarvais, kuriuos, laimei, dar nespejo ismesti ir po kiek laiko pamate Pikola. Tas stovejo ir aiskiai lauke jo. Prilekes Vedzitas nutupe salia jo ir paklause:

-         Taigi, kam tau manes reikejo?

Pikolas syptelejo, taciau Vedzito veidas liko rimtas.

-         Na, juk tu gyvenai sajanu visuomeneje, tiesa? Vadinasi, geriausiai zinai ju iprocius, protinius gabumus bei civilizacini issivystyma. Be to, pats esi sajanas. O su siais drabuziais ir ieskikliu taves niekas nepazins. Manau, galetum prasmukti i ju gretas ir issiaiskinti, kas prie ko. Jeigu, zinoma, neissigasi,- pridure su pikta pasaipele.

Vedzitas surauke antakius. Zinoma, planas buvo lengvas, jis tikrai buvo visiskai neatskiriamas nuo bet kokio sajano. Taciau jam visiskai nesinorejo grizti i savo praeiti. Na, bet ka padarysi. Jis linktelejo ir tik paklause:

-         O ka ruosiesi daryti tu?

-         Na, as planuoju buti cia ir palaukti, kol viskas baigsis. Nemanau, kad tau ilgai teks buti ju gretose, o kai issiduosi, sioks toks pastiprinimas pravers, tiesa?

-         Ka gi gerai. Tada as einu,-  Vedzitas staigiai apsisuko is vietos ir pakilo. Pikolas nuseke paskui ji, bet tokiu atstumu, kad isskyrus pati Vedzita, niekas jo negaletu pamatyti.

   Praejo kelio minutes. Dabar Pikolas jau pasiliko uz kalnu ir eme laukti nors kokio zenklo, kad metas pulti. Vedzitas tuo metu jau buvo priejes prie vietos,  kur sajanu buvo daugiausiai. Vaizdas buvo siurpus, taciu jis pasijuto tarsi... namie. Siaip ar taip, si vaizda mate visa savo vaikyste, ir uzaugo tokiomis aplinkybemis. Kur bepasuksi galva – stovi dar vienas karys. Jie visi akylai saugojo kiekviena tarpeli, ir mazdaug puse kvadratinio kilometro buvo uzeme visiskai. Ka jie veikia butent cia, Vedzitas suprato tik tada, kai vienas ju staiga priejo prie didziulio akmeninio luito ir atkele ji. Pasirode tunelis, ir sajanas nusoko tiesiai i ji. Taip dare daugelis ju. Ir tik dabar Vedzitas pastebejo, kad visa si sargyba, kuri buvo pastatyta is visu pusiu, saugo ne tuscia lauka, o butent ta slapta praejima. Daugelis isnykdavo tame praejime, bet Vedzitas nepastebejo ne vieno, kas butu is ten isejes. Vadinasi, yra slaptas isejimas – tik kur jis? Taciau dabar tai nebuvo taip svarbu. Giliai ikvepes, jis isejo is uolos, kurioje buvo pasislepes ir partauke tunelio link. Apsidaire. Niekas net neitare, kad Vedzitas nebuvo ju gretose. Tai suprates, jis lengviau atsikvepe ir soko tiesiai i tunelio ertme.

Kapsuliu Korporacijos kiemas

    Tranksas, Gotenas ir kiti jau 20 minuciu sedejo prie suzeistojo ir lauke, kada jis atsigaus. Jau buvo bepraranda vilti, kai staiga pamate lekianti Dendi. Jo veidas buvo nusvites. Vos pribeges prie ju isbere kaip zirnius:

-         Buvau pas aiskarege Baba, taigi jau zinau, kas dedasi. Maciau, kad negalite atgaivinti sajano, todel atnesiau jums stebuklingaja pupa bei tiesos eliksyro.

    Visi nusciuvo. Pirmas susiprotejo paklausti Gokas.

-         Tiesos ko? Kas tai?

-         Tiesos eliksyro,- Dendis eme nekantriai aiskinti. – Visu pirma, sumaitinsite jam pupa. O antra, nemanau, kad jis su didziausiu malonumu atskleis visa tiesa, sajanai nera bailiai ir niekada nieko neisduos, jei su tuo asmeniu sutaria. Taigi jei nieko is jo neisgausim paprastu budu, sugirdysim eliksyro. Tada jis pats mums mielai viska paaiskins.

Gokas tik linktelejo ir sumaitino pupa suzeistajam. Tas sunkiai atmerke akis. Taciau staiga vel prarado samone.

-         Kas cia?- paklause nustebusi Bulma. – Juk jis turejo atgauti samone!

Dendis tik klausiamai pakraipe galva ir pakilo. Dabar aplink sajana mazdaug vieno metro atstumu nebuvo nei vieno zmogaus. Taciau “suzeistasis” taip staigia pakilo nuo zemes ir atsirado ore, kad niekas net nespejo pastebeti. Ir is karto pasiunte smugi Krillino link. Po akimirkos tas susieme uz rankos, o Tranksas su Goku jau pakilo ir staigiai sueme sajana is abieju pusiu. Tas smarkiai muistesi, ir tiedu vos galejo ji nulaikyti. Pagaliau Tranksas siaip taip susvokste:

-         Gudrus mulkis!Dar siek tiek ir butume ji paleide!

-         Samones jis mat neteko... Na nieko, dabar zinosim, kad reikia akylai ji saugoti. Antra karta musu taip lengvai nepergudraus!- pritare Gotenas.

    Tranksas su Goku nuleido sajana zemen.

Gotenas sueme ji is uznugario, o kiti atsistojo priesais ji. Pirmas paklause Krillinas.

-         Na, mulki, klok, is kur Zemeje atsirado sajanu, kas jums vadovauja, ir kam zudote zmones!

-         Tikrai tikiesi, kad as taip imsiu ir viska jums isklosiu?- atsikito tas. – Mulkiai!

-         O geriau pagalvojus?- paklause Tranksas ir nutaike I ji energijos banga.

-         Beprasmiska!- sajanas spyriojosi ir toliau. Po penkiolikos minuciu visi jau isitikino, kad be tiesos eliksyro cia neapsieis ir nieko neisgaus. Juk bande visaip – ir grasinimais, ir geruoju, ir smugiais ir visaip, kaip tik buvo imanoma, taciau tas nieko taip ir nepasake. Galu gale Gokas pasieme buteliuka tiesos eliksyro ir per prievarta sugirde. Rezultatas iskart pagerejo. Pradejo klausineti Bulma, geriausiai numanti, ka reiketu klausti, ir ka zutbut reikia suzinoti. Ji pradejo nuo paprastu dalyku, pamazu prieidama prie jiems reikalingos tiesos.

-         Koks tavo vardas?

-         Gemidas.

-         Puiku, eliksyras tikrai veikia. Taigi sakyk, is kur jusu atsirado tiek daug? Juk visa planeta buvo sunaikines Fryzas, isliko gyvi vos keli sajanai.

-         Fryzas mus ir atgaivino.

-         Ka? Kodel? Kam jam to reikejo?

-         Po to, kai tas pusiau zmogus – pusiau sajanas perkirto ji i daugeli daliu, jo kunas darbuvo vos gyvas. Atsirado kazkoks ateivis mokslininkas, kuris mane, kad Fryzo valdzia bus geriausia, ir po sitiekos metu milziniskomis pastangomis sugebejo ji atgaivinti. Taciau Fryzas, vos tik atsigaves, mokslininka nuzude.

Paskui jam reikejo nors siokiu tokiu pajegu, kad galetu atgauti dar ir valdzia. Tam reikalui jis ir pasitelke sajanus. Nuvykes i  Nameka, slapciomis surinko drakono rutulius ir priverte viena planetos gyventoja pasakyti jo sugalvota nora, grasindamas nuzudyti seima. Jis prase Porungo, kad tas atgaivintu du simtus stipriu ir protingu sajanu kariu, zinodamas, kad si rase yra stipriausia visatoje. Kai jie atgijo, o tarp ju buvau ir as, Fryzas paaiskino visa sia padeti mums ir pasake, kad nuo siol busime jo pavaldiniais uz tai, kad jis prikele juos dar karta. Taciau mes dar nebuvome pamirse, kas sunaikino musu planeta, todel Fryzo greitai atsikrateme. O paskui susiskirsteme grupemis, subureme normalia, gera kariuomene ir nuvyko i artimiausia planeta issiaiskinti situacijos. Ta planeta ir buvo si. Atrodo, ji vadinasi Zeme, tiesa? Mes jau cia esame mazdaug pusmeti ir spejome sukurti milziniska pastata, kuriame ir planavome strategija. Dabar jau nebeimanoma musu taip lengvai nukauti, kaip ana karta. Tapome galingesni nei bet kada ir dabar mums nepakako to, ka turejome isikure jusu planetos pozemiuose. Taigi dabar norime uzkariauti visa sia menka planetele. Jos gyventojus iszudysime, ir ji atstos mums senaja Vedzita.

-         Bet kodel mes tik dabar pajutome jusu energija,- isimaise Tranksas.- Jei jau tvirtini, kad esate cia koki pusmeti?

-         Nes po zeme energijos bangos nejauciamos. Tiesiog jau turedami milziniskas pajegas, iskilome i pavirsiu ir puoleme. Turbut jau pastebejote, kad keli tukstanciai zmoniu jau iszudyti?

Bulma pagalvojusi tare:

-    Ka gi, daugiau jis nieko naudingo nepasakys.

-         Vadinasi, vel deti jam i galva? Seniai niezti kumsciai,- apsidziauge Gotenas ir sudave Gemidui is visu jegu, tas vel bejegiskai nukaro. – Taigi ka dabar veiksime? Mano manymu, galetume nepastebeti prasmukti i ta ju “milziniska pastata” po zeme, kur, kaip tas mulkis minejo, jie isikure. Taciau kur jis randasi?

-         Cha, negi dar neaisku?- isimaise Gokas.- ten, is kur sklinda didziausios energijos bangos! Siulyciau atsikratyti sargybiniu, kuriu greiciausiai bus, ir ne vienas, o paskui pulti ju vadeiva. Juk toks turi buti, tiesa?

-         Taip,- Bulma pritare Goko minciai.- Bet pirma susiraskite Pikola su Vedzitu ir susitarkite, kaip pulsite ir kada. Jeigu jusu planai skirsis, galime tureti nemalonumu. Vienu zodziu, galvokite viena strategija.

Visi pritare, ir po keliu minuciu burelis kovotoju – Tranksas, Gotenas, Gokas bei Krillinas jau leke Pikolo energijos link, dar nezinodami, kad Vedzitas jau seniausiai ten ir visa tai, ka jiems papasakojo Gemidas, seniausiai zino...

    Vedzitas jau nusoko i tuneli ir atsidure patalpoje, kazkaip primenancioje dakaro Giro laboratorija. Kambari blausiai apsviete melsva sviesa, sklindancia tarsi is paciu lubu, kurios buvo visos israizgytos laidais, ir apdengtos storu stiklu. Tokio paprastu kumsciu ir nepramusi. Visur stovi kameros, stebi kiekviena zingsni. Pasieniais stovi galingiausi kompiuteriai, ju monitoriai rode Zeme is visu pusiu bei nuotoliu. Jeigu ant vieno ekrano galejai matyti planeta bei netoliese esanti menuli, tai jau kitame galima buvo isvysti, kaip kazkoks senukas is Australijos krapsto nosi.

    Po keliu akimirku Vedzitas suprato, kad uzsiziurejo i patalpa ir greiciausiai itartinai atrodo stoviniuodamas cia ir niekur neidamas, todel patrauke siauro koridoriaus link, kurio iki tol nebuvo pastebejes. Jo lubos buvo zemos, taciau Vedzitas tai pastebejo tik tada, kai skaudziai atsitrenke i jas. Trindamas kakta piktai nusikeike ir nuejo toliau. Atrodo, viskas butu gerai, bet Pikolas neapgalvojo vieno dalyko, ant kurio Vedzitas dabar ir uzsirove – uzkoduotos durys. Zinoma, slaptazodzio jis nezinojo, todel teko sustoti. Bet kito kelio nebuvo, taigi nieko daugiau neliko, kaip pasukti atgal. Taip ir butu padares, jei nebutu isgirdes atrejancius zingsnius. Kazkas artinosi. Siaip tai dabar butu visai neparanku, taciau jis tik apsidziauge – gal pavyks ieiti. Ir tikrai. Priejes sajanas surinko koda – Vedzitas nespejo pastebeti, koki, ir durys atsidare. Staigiai sokes is vietos, Vedzitas sulaike duris ir issmuko i dar viena koridoriu. Tas buvo platesnis ir su normaliomis lubomis. Neliko nieko kito, kaip judeti pirmyn.

Po keliu minuciu Vedzitas priejo dar vienas duris, aciu Dievui be uzrakto, ir jas pravere. Atsidure milziniskam kambary. Pasieniais stovejo galinga sargyba, ju energija Vedzitas is karto pajuto. O patalpos gale buvo sostas. Uz jo – penki sajanu kariai. Vos tik Vedzitas pravere duris, visos sargybos akys nukrypo i ji.

Kai burelis kovotoju atleke iki Pikolo, uztiko ji nerandanti sau vietos is nerimo. Is Vedzito jokio zenklo nebuvo jau kelias valandas.  Visi nutare, kad metas paziureti, kas ten dedasi, kai Pikolas papasakojo apie savo uzmascias. Krillinui i galva sove dar viena mintis. O kas, jei i priesu laiva prileisti dar daugiau snipu? Kas, jei isleisti Goka, Tranksa ir Gotena  i laiva? Pikolui ir Krilinui tai atrode nuostabi mintis, taciau sajanai umiai uzprotestavo:

-         Ka? Kodel? Juk neturim nei drabuziu, nei dar ko!!! Nezinom, kaip ten elgtis!!! Tu ka, saipais?- vienas per kita pylesi balsai. Taigi sia minti teko atideti.

Po keliu minuciu Pikolas su kitais nutare ismukti i pozemi slapcia, nors suprato, kad tai bus sunku. Visur stovejo sargyba. Bet cia pagelbejo Krillinas. Jis neturejo jokio noro rizikuoti savo gyvybe, taigi nutare likti, prisidengdamas tuo, kad pades kitiems patekti vidun, paleisdamas Saules Smugi. Taip ir susitare. Pikolas, Gokas, Gohanas bei Tranksas uzsimerke, o Krillinas paleido galinga sviesos pliupsni tiesiai sajanams i akis.  Kol tie, piktai keikdamiesi ir bandydami susekti, kas juos puola ir ar isvis puola, bande atsimerkti, kovotojai prasmuko i vidu, o nuo tokio galingo smugio nusilpes Krillinas nukeliavo i Kapsuliu Korporacija. Bet kai Gokas su kitais nusileido zemyn, jiems kelia pastojo sajanas, kurio energija buvo daug galingesne uz ju visu.

Tuo metu Vedzitas jau pora minuciu stovejo apspanges. Jau suprato, kas vadovauja sajanams. Ir nuo tokios minties norejosi nukristi. Dar karta pasitikrino, ar jo mastymas teisingas. Taip. Jeigu sajanams vadovauja tik is kartos i karta einantys palikuonys, o sios tradicijos sulauzyti negalima, vadinasi persasi tokia isvada, kad jis, kaip karaliskosios sajanu seimos atstovas, pilnai gali vaduvauti visiems cia esantiems. O juk tuo, kad tikrai gali, ka tik isitikino. Sargyba is abieju pusiu ir tai, kad niekas jo nepuole, nors turetu. Juk jis, galima pasakyti, isiverze. Taciau jeigu taip yra, vadinasi, visuos siuos sajanus valde… jo tevas. Padares tokia isvada trecia karta. Vedzitas galu gale nutare paklausti sargybos. Zinojo, kad jie visi lig vieno apspange del to, kad stai sitaip isiverze kazkas su karaliskuoju zenklu, taciau ne karalius Vedzitas. Taciau ju pareiga reikalavo nuslepti nustebima, taigi jie stovejo pasieniais su akmeniniais veidais. Galu gale vedzitas paklause:

-         Hmm… o kur karalius Vedzitas?

Atsakymo laukti ilgai neteko. Vienas is sargybiniu tuojau pat isbere atsakyma:

-         Jo didenybe karalius Vedzitas isvyko i vakarus. Ten buvo pastebeta galinga energija. Pagal duomenis, tas padaras – pusiau sajanas.

-         Aisku. O DABAR STAIGIAI IS CIA VISI NESDINATES!!!!!!!!!!!

Po keliu sekundziu kambarys jau buvo tuscias. Vedzitas atsisedo ant grindu nutare, kad vakarai yra desineje puseje. Mintimis jis nuseke tuo keliu, ir suprato, kur karalius Vedzitas suseke galinga pusiau sajano energija. Kakaroto namuose. Vadinasi, Gohanui gresia pavojus.

PASAKOJA TRANKSAS

Mes stovejome kaip suakmeneje. Na kaip galejome nepagalvoti, kad mus seks? Bet dabar, zinoma, nieko gero nelauk.  Sajano, stovincio priesais israiska nieko nesake, bet buvo ir taip aisku, kad mes rimtai ikliuvome. Bet man tas sajanas pasirode pazistamas. STOP. Nu ir ka as cia dabar nusisneku? Atrodo, kad Gotenas per paskutine treniruote man tikrai gerai uzvaziavo per galva su tuo savo svarsciu. Jis niekuo neissiskyre – vilkejo sarvus, ieskikli, kazkokia raudona juosta ant kaktos bei turejo uodega. Taciau kazkas vis tiek patrauke mano aki. Na, zinoma. Plaukai. Jie buvo labai panasus i Goko, stai ir viskas. Atrodo, kad tas su malonumu butu su mumis susitvarkes pats, bet ji kazkas pasauke.

-         Kas ten dabar, Bardokai? Snipai?

-         Hm, panasiai. Kazkoks ketvertukas mulkiu. Va sito,- jis parode pirstu i Goka. – energija galinga, na bet vis viena susitvarkysiu pats.

-         Nebandyk. Negirdejai naujojojo Karaliaus Vedzito isakymo? Nuo siol viska pirma parodyti jam. Matyt, kazko iesko. Taigi nebandyk ju zudyti, nes pats galva paguldysi. Pirma atsiskaityk, o jau paskui galesi nudeti.

      Karaliaus… ko? Vedzito? Kas cia per juokai? Pazvelgiau I Gotena. Jis atrode ne maziau suglumes uz mane. Koks dar Karalius Vedzitas? Buciau galvojes dar ir dar, taciau tik isgirdau Pikolo riksma, o kita akimirka smarkiai gavau i galva. Viskas aptemo.

Vedzitas tuo metu jau atskrido iki Goko namu, siaip taip rades isejima is sajanu pozemines laboratorijos. Taciau nei Gohano, nei Karaliaus Vedzito ten nebuvo. Del visa pikta nusileido zemyn ir iejo i kiema. Nesitikejo nieko pamatyti, taciau vis del to pamate. Viduje viskas buvo isversta ir sugriauta, o viso to kosmaro viduryje gulejo Gohanas. Mires? Ne, gyvas. Vedzitas juto vos vos rusenancia jo energija. Priejes arciau jau norejo padeti atsikelti ir paklausti, kas cia ivyko, taciau baisiai nustebo, kai tas staiga is paskutiniuju jegu pasoko ir puole. Nieko nesuprasdamas Vedzitas vos spejo issisukti nuo smugio. Jau ziojosi klausti, ka cia jis isdarineja ir kaip jam apskritai uztenka proto sokineti su tokiomis zaizdomis, kai tai visai nebutina, taciau nespejo. Gohanas ir pats viska paaiskino.

-         Tu ir vel cia? Regis, sakei, kad su manim susitvarkysi veliau? Kad neturi laiko “traiskyti tokius vabalus kaip as”? Nedrisk artintis!

-         Gohanai, ka tu cia nusis...

-         Sakiau nersiartink! Tau maza to, kiek jau mane apdauzei?

Umiai Vedzitas suprato, kame reikalas. Tai tikrai irode jo teorija. Jeigu, kaip mane jis, Gohana buvo uzpuoles JO TEVAS,  Gohanas nieku gyvu neatskirtu Karaliaus Vedzito nuo jo. Juk jiedu bvo panasus kaip du vandens lasai, neskaitant usu ir bardzos. Na, o kovos metu tu juk ziuresi priesininkui i kumscius, o ne i veida. Be to, Vedzitas buvo apsivilkes sarvus. Vadinasi, jie visiskai neatskiriami.

-         Gohanai, tu saumaisei mane su mano…

Taciau tas puole vel. Vedzitas suprato, kad jei puls aiskinti, dar neaisku ar patikes, todel sudave jam i pilva, ir paliko be samones. Pats nutare bet kokia kaina surasti teva, kol tas dar nespejo primusti Trankso, Goteno ar dar ko nors, taigi nuseke energijos bangomis, kurias buvo visai pamirses, kai tik nusileido cia.

PASAKOJA GOKAS

Kai pagaliau atgavau samone nuo galingo smugio i galva, pajutau, kad kazkas mane laiko ant koju (tiksliau buvo panasu, kad tas laikantysis mane, kad as esu meslo kruva, ne zmogus), o mano rankos suristos. Atsimerkes pamaciau, kad ne as vienas esu tokioje padetyje. Tranksas, Gotenas bei Pikolas atrode ne geriau uz mane, taciau vis dar be samones. Pakales akis isvydau dar viena sajana (ir vel! Kiek ju cia priviso?!). Ir pamates ji mane apeme pyktis. Dabar kazkas tikrai gaus aisakintis. Taigi nieko nelaukes surikau:

-         Vedzitai, mulki tu, malonek man paaiskinti kas cia dedasi, kodel Tranksas ir kiti be samones, ir kaip tu, kvaiy…,- daugiau nespejau isskyti savo nuomones, kadangi mane laikantis sajanas uzciaupe man burna. O Vedzitas pamazu priejo arciau. Ir tik tada, kai jis priejo visai priartejo, supratau, kad cia ne jis. Jei mano atmintis neslubavo, Vedzitas niekada neturejo barzdos, o tuo labiau usu. Be to, buvo kiek stambesnis bei platesniu peciu. Tada jau malonejau uzsiciaupti. O sajanas, pasirodes visiskai nesas Vedzitas, paklause mano sargybinio:

-         Gali neaiskinti, kas jis, ir taip matau, kad sajanas. Tik malonek, Bardokai, pasakyti, is kur jis zino mano varda.

Vos nenugriuvau. Vadinasi, jo vardas Vedzitas? Bet gal tai vis del to Vedzitas? Nu bet ne, as dar ne ant tiek kvailas, kad nepazinciau. Bet gal Vedzito vardas tiesiog populiarus? Na, nezinau, be to, mano mastyma pertrauke mane laikantis sajanas.

-         Varda? Negaliu zinoti, jusu didenybe. Taciau ieskikliai rodo, kad ju visu, o ypac sito, - jis parode i mane. – Galia tiesiog milziniska.

-         Taigi, taip ir maniau. Stai sitas tikras sajanas,-  jo didenybe pavadintas karys parode i mane.- o kiti – negrynakraujai,- parode i Gotena su Tranksu.- Ir man atrodo, as suprantu, kas cia dedasi. Palik mus vienus su situo.

-         O kur deti kitus?

-         Negrynakraujus sajanus kol kas ikisk i kamera, paskui as pats su jais susitvarkysiu. Pastatyk sudvigubink sargyba prie kameros duru – tegul niekas ju neisleidzia is akiu. Ir niekam pasaliniam neleiskit prisiartinti.

-         O namekas?

-         Gali nudeti, jis man nereikalingas.

Mane laikantis sajanas linktelejo, nerupestingai nusviede Gotena, Pikola ir Gohana pro duris, ir isejo pats. Norejau pulti paskui juos. Taciau pribeges nepajegiau atidaryti duru. Dauziau ja rankomis, kojomis, kumsciais ir viskuo, kuo tik galejau, taciau nepavyko. Galu gale, kai mano jegos visiskai isseko ir as susmukau prie duru, staiga isgirdau sajanu karaliaus balsa. Apie ji buvau pamirses.

-         Nesistenk. Durys is labai stipraus metalo.

As siaip taip atgavau kvapa. Atsigreziau. Dabar turejau galimybe apziureti ji is arciau. Na, jis tikrai buvo panasus i Vedzita, taciau toli grazu ne jis. Veidas buvo ramus ir bejausmis. Tokia israiska kele man kazkokia siurpia baime. Bet karaliuus nieko nesake, taigi prabilau as.

-         Kas tu toks?

-         Taves tai neturetu dominti. Dabar klausimus uzdavineju as. Juk tu sajanas, taip?

-         Net jeigu ir taip, taves tai neliecia.

-         Sakai? Dar ir kaip liecia. Turiu tau pora klausimu. Ir jei bandesi tyleti, prisimink savo drauguzi nameka. Kol kas jis gyvas. KOL KAS. Ir ispeju – as nemegstu melo.

Supratau, kad turesiu sakyti tiesa i visus klausimus. Maciau, kaip jis imane ziurejo. O juk as niekada nemokejau meluoti. Taigi nutariau sakyti vien tik tiesa – draugu gyvybes brangesnes uz bet ka. Taigi tik linktelejau.

-         Ar tu buvai atgaivintas kartu su kitais sajanais pries pusmeti?

Na ka gi, jei jau ssiruosiau pasiaukoti ir sakyti vien tik tai, ka zinau, atsakiau:

-         Ne.

-         Vadinasi, tu Zemeje gyveni jau senai?

-         Taip.

-         Noreciau issamesnio atsakymo. Visi sajanai buvo isnaikinti. Kaip tu likai gyvas? Ir dar: be taves sioje planetoje dar yra sajanu?

-         Yra. Du grynakraujai ir treji maisyti.

-         Vadinasi, yra dar vienas. Kas jis?

Taciau Vedzito as nutariau neisduoti. Jis dar gali pagelbeti ir istraukti visus is cia.

-         Koks tau skirtumas? Vis viena jokios naudos, jei pasakysiu.

-         Kai gi, jei ruosiesi spyriotis… - jis riktelejo: Bardokai sunaikink ta namek…

-         Palauk!- isgirdau savo balsa. Tas vyptelejo.

-         Be juoku, mulki. Sakyk, kas jis

-         Vedzitas.

Opa. Tikejausi visko, taciau tik ne tokios karaliaus reakcijos. Tas vos neatsisedo. Bet greitai susivalde ir ramiu tonu pareiske:

-         Vedzitas? Na gerai, tegul bus taip. Kodel judu gyvi?

-         As pats nieko nezinau.

-         Puiku, ko galeciau sito paklausti? Jei bandysi issisukineti nuo klausimu, prisimink tuos mulkius uz duru.

Man jau daresi bloga nuo jo. Kaip galima buti tokiam saltam. Bet viskas. Gana. As puoliau ji. Bet tas sulaike mano smugi be jokiu pastangu, syptelejo ir tare:

-         Vadinasi, nenori geruoju. Ka gi, gerai. Teks isklausineti likusuju, o tu man daugiau nereikalingas.

Sajanas istiese ranka ir jau ruosesi smugiuoti paskuti smugi mano gyvenime, kai staiga galinga ir netiketa smugio banga nuverte ji nuo koju. I sale igriuvo Vedzitas.

PASAKOJA VEDZITAS

   Atrodo, d\susekiau Kakaroto energija paciu laiku. Pries mano akis buvo neblogas vaizdelis – apspanges Kakarotas ir mano tevas. Ka gi, seniai nesimatem. Jau nesitikejau kada nors ji isvysti gyva. Isvydes mane, jis tik persiutes riktelejo:

-         Kas tu toks, po velniu,sajane (aiskiai pastebejo mano uodega)?, - jis nutaike i mane smugio banga, ir pridejo: - sakai, kas tu toks ir kaip, po velniu, cia atsiradai, jei nori likti gyvas.

Man kazkodel uzejo noras pasisaipyti is jo giminystes rysiu nezinojimu, bet susitvardziau. Jeigu jis manes nepazino, juolab geriau man. Dabar nereikes aiskintis. O is kitos puses nieko gero. Energija buvo aiskiai stipresne uz maniske, taigi jega nieko negaleciau paveikti. Bet cia pagelbejo mano seniausiai pamirstas Kakarotas. Ir nenuostabu, kad ji uzmirsau, visada ziurejau i ta mulki kaip i zemes kirmina. Pasirodo, netgi sliekai kartais gali pagelbeti. Karalius Vedzitas stovejo atsukes i ji nugara, taigi jis nutaike puikia proga smogti (net nustebau, kad pataike. Maniau, netyciom paklius sau i marmuze). Si karta netiketas smugis buvo daug stipresnis, uz paskubomis mano sukaupta energijos banga, be to, Kakarotas puole is uznugario. Mano tevas krito be samones. Bet kazkodel numaniau, kad neilgam. O Gokas tuo metu jau uzsipuole su klausimais. Bet  atsakyti nieko nespejau. Pasigirdo sprogimas, ir desinioji siena subyrejo i sipulius. Vienas sajanas, ilekes tiesiai i patalpa nuo sprogimo bangos, krito negyvas. Paskui ji ileke Tranksas su Gotenu bei Pikolas.. As visiskai nieko nesupratau. Kaip sitie cia atsirado? Na gerai, su Pikolu viskas aisku. O kaip Tranksas su Gotenu? Vel isivele  kazka. Kaip visada. Ne vienas nutikimas, susijes su kova, niekados nepraeis be ju isikisimo. Kas per mada maisytis po kojomis, kai maziausiai to reikia? Negi jiems nedasila, kad tai nera zaidimas, kad jie gali zuti, kad jie, po velniu, turejo likti? Jau norejau sitiems dviem issakyti ilga morale, bet pasigailejau ju. Nutariau, kad uzteks ir to, kad jie paskui kaip reikiant gaus i kaulus nuo Bulmos su Chi-Che. Kakrotas tuoj pripuole prie ju.

-         Ka jus cia….,- bet  nespejo pabaigti, kadangi Tranksas riktelejo:

-         Nesdinames is cia! Sitas paskelbe aliarma!- parode i negyveli:- kuo greiciau nusilpausim, tuo geriau. Be to, siena laike lubas, taigi tuoj cia viskas subyres.

Visi pritariamai linktelejo. Ir is tiesu jau buvo girdeti zingsniai. O Pikolas s likusiais jau pakilo. As padvejojes paziurejau i Karaliu Vedzita. Pala. Ka as cia darau? Tik dabar pamaciau, kad stoviu ibedes I ji akis jau kokia minute, o visi nustebe suziuro i manee, kol galu gale Pikolas riktelejo:

-         Vedzitai, tu ka nori, kad tave pritrekstu sita siena? Gal vis delto nesdinsimes is cia?

As tik linktelejau ir pakilau. Tarsi buciau turejes kita iseiti. Bet kazkodel nujauciau, kad jei butu mano valia, as likciau cia.