Coming up next--> VISA TIESA APIE GENDALFA

KODEL FRODAS YRA ZIEDO NESEJAS?
Nuo pat tos akimirkos, kai pamatome Froda ir Aragorna kartu Sokancio ponio smukleje, suprantame, kaip toli Frodui saukia iki tipinio didvyrio. Jis lengvai ibauginamas pavoju, kai tuo tarpu Aragornas ramus. Jis net neatrodo pakankamai protingas vadovauti, ne taip kaip Aragornas, kuris vadinamas Platzengiu jau ilgus metus, o Frodas kvailai uzsimaudamas Zieda isduoda savo tikraja tapatybe netrukus po to, kai ieina i smukle pasivadines misteriu Pakalniu. Si akimirka labai daug atskleidzia apie juos abu. Net kaip hobitas Frodas nera ypatingas. Jis nelabai stiprus ir negreitas. Jis nemoka taip dziaugtis gyvenimu kaip Meris, Pipinas ir Semas. Jis drovus, panasus i knygu grauzika kaip ir Bilbas. Palyginkime tai su Aragornu. Tuoj pamatome, kad Aragornas yra zvaigzde. Jis lyderis is prigimties, kuri sustiprino musiai. Jis turi dvasines jegos atsilaikyti pries Zieda. Visu svarbiausia, kad pats Frodas nenori buti Ziedo neseju. Jis tik troksta, kad visas tas Ziedu reikalas tiesiog isnyktu. Tuo tarpu Aragornas nekantrauja stoti i kova, susitinka Saurona per Palantira (matantysis akmuo) ir bando ji nugaleti. Aragornas atrodo idealus didvyris ir tai nera sutapimas. Tolkinas specialiai suteike jam daug didvyrisku savybiu. Jo karaliskoji kilme laikoma palaptyje (kaip karalius Arturo ar Mozes), jis gali gydyti ligas zolelemis (kaip legendose apie Charlemagna, viduramziu Europos karaliu).  Dabar, kuomet jau aisku, kad Aragornas daug didvyriskesnis uz Froda, Tolkinas Ziedo neseju pasirinko butent hobita. Kodel?
Tolkinas specialiai sulauze iprastas apsakymu rasymo taisykles. Jis norejo, kad jo istorija butu apie ta, kuris tapo tauriu ir kilniadvasisku del to, kad sugebejimai yra daug svarbiau nei dydis ar jega. Taigi jis issiunte Froda, labiausiai nepanasu i didvyri, i pavojinga kelione, noredamas ji isbandyti. Pakeliui Frodas savyje atranda tokiu sugebejimu, kokiu net neisivaizdavo turis: narsa, jega, uzsispyrimas, kantrybe. Sis procesas suzavejo Tolkina labiau nei gerio kova pries blogi. Istorijos pabaigoje atkreipiamas demesys i Sema Gemdzi ir Meri su Pipinu, kurie pagaliau nustojo kvailioti ir savyje atrado savuju vertybiu.
Aragornas gime didis ir kilnus, o Frodas tokiu tapo. Stai tas skirtumas Tolkino pasaulyje. Tarsi Bjauriojo Anciuko pasaka. Tolkino nuomone istorijai ne visuomet itaka daro zymus herojai ir priesai. Nezinomos individualybes, tokios kaip hobitai, gauna ziauriausius vaidmenis. O nera kieno ziauriau uz Vienintelio Ziedo nesima.

KURI VEIKEJA TOLKINAS SUKURE PAGAL SAVE?
Daugelis mano, kad i kai kuriuos veikejus Tolkinas idejo dali savo charakterio. Is dalies jie teisus, taciau mato tik labai aiskias uzuominas ir nepastebi tu paslapciu, kuriomis Tolkinas buvo per drovus pasidalyti. Kai buvo isleistas Hobitas daugelis itare, kad Bilbas Beginsas yra visai kaip Tolkinas. Jie abu tuo metu buvo vidutinio amziaus namisedos, daug laiko praleisdavo skaitydami ir rasydami. "Is tiesu as esu hobitas viskuo, isskyrus ugi." Pripazista Tolkinas viename laiske, parasytame tuo metu, kai buvo isleista pirmoji novele. "Man patinka sodai, medziai, nemechanizuota ukio zeme. Rukau pypke ir valgau paprasta, gera maista... Daug nekeliauju." ("Tolkinas" pagal H. Karpenteri, 176 psl.) Kai pasirode LOTR, skaitytojai spejo, kad Tolkinas Froda ir Gendalfa sukure pagal save. Cia vel gi yra panasumu. Frodas yra kuklus, nenorintis buti didvyriu. Gendalfas kartais pamokslauja kaip koks universiteto destytojas. Reikia tiesiai pasakyti, kad Tolkinas i siuos veikejus idejo dalele saves. Taciau net jei mums ir patinka hobitas ar Gendalfas su savo pamokymais, yra dar vienas veikejas, kuris LOTR ir Hobite paminetas labai trumpai. Savo sirdyje, Tolkinas save lygino su Berenu.
Aragornas trumpai papasakoja Bereno istorija LOTR, kai sutinka hobitus. Tikras mitas, pilnas nuotykiu ir romantikos pasakojamas Silmarilione. Berenas yra Vidurzemio zmogus Pirmajame Amziuje. (LOTR istorija vyko Treciame). Jis yra didvyris, kuris ryztingai atsilaiko pries Vidurzemio priesa Melkora, kuris buvo Saurono seimininkas. Trumpai tariant Berenas vaikstinedamas vienas pamato grazia mergina, sokancia miskuose ir ja pamilsta. Ji yra Luchiena- viena graziausiu elfiu, kada nors isvydusiu si pasauli. Ji taip pat isimyli Berena, taciau jos tevas nepritaria vedyboms, nes nevertina zmoniu. Jis sako, kad atiduos savo dukros ranka tik tuomet, jei Berenas ivykdys uzduoti, kuri atrodo neimanoma- pagrobti Silmarila, viena is triju nuostabiu elfu brangaakmeniu, kuri is elfu pavoge Melkoras. Po daug sunkumu Luciena ir Berenas pagaliau isplesia Silmarila is gelezines Morgoto (Melkoro) karunos.
Nelaimei, kuomet jie bando sugrizti namo, Berenas suzeidziamas vieno is  didziuju vilku, pavaldziu Melkorui. Sis vilkas nukanda Berenui ranka, kurioje vaikinas laiko Silmarila. O mirsta jis nuo dar vienos sunkios zaizdos, kuria palieka kitas vilkas. Taip Luciena, budama elfe, mirsta is sielvarto.
Taciau istorija pasibaigia laimingai. Mandose, Mirusiuju Name, kuri valdo Valaras Namo ( taip pat vadinamas ir Mandos), Luciena dainuoja tokias grazias dainas, kad jiems abiems suteikiamas naujas gyvenimas.
1917 metais, kai Tolkinas tarnavo armijoje, jis tris dienas kaime vaikstinejo su savo zmona Edita. Po beveik penkiasdesimt metu Tolkinas prisimine, kaip ji dainavo ir soko, kai jis sedejo ant zoles ir suzavetas ziurejo i ja. Stai kaip jis suprato "Berena ir Luchiena". Jis mane, kad jo zmona ir tokia pat grazi ir graksti kaip elfe, o jis tuo tarpu tik paprastas zmogus, laimingas, kad laimejo jos sirdi. Dar vienas panasumas buvo tai, kad Editos tevai taip pat priesiskai ziurejo i ju vestuves del skirtingo tikejimo. Sakoma, kad Berenas ir Luciena dalijosi pacia karsciausia meile visoje Vidurzemio istorijoje. Tolkinas savo zmonos niekada nevadino "Luciena", taciau jo jausmai buvo gilus. Kai jo zmona mire, ant paminklo jis uzsake uzrasa:
EDITH MARY TOLKIEN
Luthien
1889-1971

Po dvieju metu, kai jis mire, ant jo paminklo salia savo zmonos puikuojasi uzrasas:
  
JOHN RONALD REUEL TOLKIEN
Beren
1892-1973

KAS BUVO PIRMASIS TAMSOS VALDOVAS?
Daugelis rasytoju semiasi ideju is senosios mitologijos ir literaturos, taciau Tolkinas juos visus pralenke. Jis parase savo senoves legendas apie Vidurzemio sukurima, tada jas pasiskolino rasydamas LOTR. Daugiau nei du desimtmecius po LOTR pasirodymo Tolkino gerbejai nekantriai lauke galimybes paskaityti tas Pirmojo Amziaus legendas. Tada pagaliau Tolkinui mirus po keliu metu buvo isleistas Silmarilionas, skaitytojus nustebines Tolkino vaizduote ir rysiu su LOTR. Labai daug svarbiu faktu apie Vidurzemio Treciaji Amziu pagaliau tapo labiau suprantami. Vienos is idomiausiu buvo pasakos apie Tamsos Valdova, daug galingesni ir baisesni nei Sauronas. Panasumai tarp Silmariliono ir LOTR tiesiog neitiketini. Silmarilionas savo pavadinima gavo del Silmarilu, triju nuostabiu brangaakmeniu, pagamintu elfo Feanoro. Taip pat kaip ir Galios Ziedai, Silmarilai pagaminti Elfu del tos pacios priezasties: jie nori issaugoti kazka grazaus. LOTR jie nori issaugoti tam tikrus dalykus Vidurzemyje. Silmarilione uzfiksuoti dvieju Valionoro medziu sviesa, nuostabu kurini, kuris tai sviecia, tai blanksta 12 h ciklu. Ir Galios Ziedai, ir Silmarilai turi savyje ypatingu savybiu. Vienintelis Ziedas LOTR, sukurtas Tolkino, yra tarsi Silmarilu atspindys- svarbus priesui. Net Silmariliono ir LOTR veikejai panasus. Galadrieles kaip "motinos" vaidmeni galima tapatinti su Vardos, vienos is Valari. Kliutys Aragorno ir Arwenos kelyje yra panasios kaip Bereno ir Lucienos. Be to, sakoma, kad Arwena atrode visai kaip Luciena. Netgi milziniskas voras Sheloba yra panasus i Silmariliono piktaji Ungolianta.
Taciau Silmarilione veikejai yra daug galingesni nei LOTR. Tai turi rysi: Silmarilione pasakojama apie galingas ir didzias butybes, kurios formavo Visata, ne tik Vidurzemi. Pasakojimas prasideda dar pries Visatos egzistavima ir apraso jos kurimasi zingsnis po zingsnio.
Vieno veikejo vaidmuo Silmarilione, panasus i Saurono LOTR, isreiskiantis dideli pykti, ituzi ir milziniska jega. Jis yra Melkoras, pirmasis Tamsos Valdovas, taip pat zinomas ir kaip Didysis Priesas. Tiesa sakant jis buvo galingiausias is visu butybiu. Kuomet kiti Ainur buvo sukurti is dievo Iluvataro skirtingu daliu asmenybes, Melkoras turejo visas savybes. Sios dovanos taip susuko jam prota, kad jis eme manyti esantis toks pat galingas kaip ir Iluvataras. Vienas is blogiausiu Melkoro veiksmu- Silmarilu troskimas, artimas Saurono Vienintelio Ziedo reikalavimui. Melkoras, pavydedamas Dveju Valinoro Medziu sviesos, nunuodija medzius ir pagrobia Silmarilus. Kaip ir Ziedo Karas LOTR sukeltas Saurono, Melkoro nusikaltimas Silmarilione priveda prie karo.
Vietoje to, kad naudotu Melkora kaip pavyzdi Saurono charakteriui sukurti, Tolkinas tiesiogiai sujungia siuos veikejus- Sauronas yra Melkoro tarnas. Melkoras jam suteikia kai kurias ypatingas galias, kurias jam ikvepe Iluvataras. Stai kodel Gendalfui taip sunku nugaleti Saurona. Melkoro istorija Silmarilione pasibaigia tuo, kad Iluvataras istremia ji is pasaulio. Taciau kodel jis to paties negalejo padaryti su Sauronu?
Atsakymas slypi Tolkino mintyse apie geri ir blogi. Melkoras tiesiogiai sukurtas Iluvataro, todel jis pasaulio dalis. Geris ir blogis visuomet egzistuoja dabartyje, stai kodel Iluvataras leido Sauronui buti Vidurzemyje. Ir stai kodel Tolkino Silmarilionas ir LOTR turi daug panasumu: istorija kartojasi. Kova tarp gerio ir blogio niekada nesibaigia.

KAS BLOGIAUSIA SAURONE?
Matant kaip Sauronas elgiasi su Vidurzemiu lengva pagalvoti, kad jis paprasciausiai linksminasi nurodinedamas zmonems ir griaudamas visa, ka sukure Iluvataras ir Valarai. Taciau tai, Tolkino nuomone, dar ne blogiausia.
Sauronas mano, kad jis ypatingas, nes turi didesne talentu kolekcija nei kitos Iluvataro sukurtos dvasios. Dauguma ju turi viena ar du Iluvataro charakterio bruozus, o Sauronas turi visu po truputi. Jis tuo didziuojasi, kas yra neabejotina klaida. Atrodo, jis pamirso, kad visi sie talentai jam suteikti Iluvataro, kurio yra dar galingesni. Del savo puikybes jis nueina per toli ir pradeda elgtis kaip dievas.
Sauronas kartoja savo buvusio seimininko klaida. Tolkinas sako, kad dievas nusipelno pagarbos, nes tik jis vienas gali kurti. O Sauronas nori pasidalinti sia garbe.
Taigi Sauronas nera blogas tik del to, kad naikina. Tiksliau, jis blogas, nes jis bando kurti. Norint buti laimingam, Sauronui nereikia griauti. Jam uztenka tik buti pripazintam kaip kureju ir vieninteliu. Tolkino pasaulyje net labiausiai nusikaltusiems galima sulaukti atleidimo. Pavyzdziui, Valaras, kuris sukuria Nykstukus, taip pat bando buti kureju, taciau jis apgailestauja taip pasielges, todel Iluvataras jam atleidzia ir maza to, iteikia dovana: pazada ikvepti Valaro kuriniams gyvybe tuoj po Elfu pabudimo.
Tolkinas niekada nepamirso pamokos, ismoktos apie Setona. Setonas ne visuomet buvo blogas, arba ne visiskai blogas. Tolkinas net pareiskia sia filosofija LOTR: "Niekas nera blogas pradzioje...", kaip pasako Elrondas Brolijai. "Net Sauronas toks nebuvo." (Ziedu Valdovas, J.R.R.Tolkinas)

KODEL TOLKINO ELFAI TOKIE AUKSTI?
Gali buti, jog pirma karta paziureje LOTR filma nusistebejote, kodel elfai yra tokie auksti? Net aukstesni uz zmones. Taciau ar neturetu jie buti mazesni uz hobitus? Dazniausiai isivaizduojame elfus kaip mazas butybes lyg fejas, kurios gyvena magiskame pasaulyje. Jie nera tokie kaip Elfai LOTR: ismintingi, auksti, keliantys kitoms Vidurzemio tautoms susizavejima. Kodel siuos veikejus Tolkinas pavadino elfais?
Pasirodo Tolkinas liko istikimas tradicijoms, gyvavusioms labai seniai. Dar pries tai, kai elfai ir fejos tapo mazais padareliais, kuriuos mes zinome is pasaku knygu, buvo manyta, kad jie buvo butent tokie kaip Vidurzemio Elfai. Keltu ir norvegu sakmese elfai yra labiau apdovanoti nei zmones, artimi dievams,  taciau ne visiskai dievai. Ilgainiui elfai tapo butybemis, kuriuos reikejo kaltinti jei paslaptingai suduzdavo lekste arba dekoti jiems uz sekme.
Tolkinas visalaika kaltino Viljama Sekspyra, uz tai, kad mazus ir kvailelius elfus padare neatskiriama literaturos dalimi. Tiesa sakant, Sekspyras nebuvo pirmas zmogus, kuris pradejo rasyti apie elfus kaip apie mazycius padarelius. Taciau Sekspyras dare tai labai gerai ir taip daznai, kad si mintis uzstrigo. Tolkinas, kuriam patiko ideja apie nuostabius ir didingus Elfus, nekente Sekspyro elfu ir feju. Vienam skaitytojui jis rase, kas "tai, ka padare Sekspyras yra neatleistina." ("J.R.R.Tolkino laiskai" pagal H. Karpenteri, 185 pasl.)
Tolkinas negalejo visam laikui pakeiti nuomones apie mazus elfus, taciau jis bande. Jis suteike savo elfams daug ypatingu savybiu. Jie tarsi istobulinti zmones. Inteligentiski, jautrus, su metais igaunantys daugiau isminties. Kaip ir senose legendose, jie pranasesni uz zmones. Ir nors abi tautos atrode panasiai kai tik buvo sukurtos, ilgainiui Elfai tampa "daug ismintingesni, meistriskeni ir grazesni". ("Silmarilionas" pagal J.R.R.Tolkina, taise Kristoferis Tolkinas, 121 psl.) Stai kodel Elfai yra tokie auksti.

Nors LOTR vadinamas trilogija, Tolkinas neplanavo LOTR isleisti 3 knygomis. Leidejas nusprende, jog istorija per ilga vienai knygai.

Tolkinas parase LOTR per 12 metu! O dar po 4 metu buvo isleista pirmoji LOTR dalis (1954m).

Tolkinas sako, kad po kurio laiko elfu kunai ima atspindeti ju didingas ir nuostabias savybes, todel kartais atrodo, kad elfai svyti.

Musu pasaulyje zodis "elf" isvestas is lotynus kalbos zodzio "albus", kuris reiskia "baltas".
Tolkinas savaip paaiskino sio zodzio atsiradima. Jis sako, kad sis zodis kiles is elfu kalbos zodzio "el", reiskiancio"zvaigzde", nes elfai buvo rasti po zvaigzdemis vieno is Valaru netrukus po to, kai Vidurzemio dievas Eru juos sukure.

Elfai neskaiciuoja savo amziaus sauliniais metais, kaip tai darome mes. Jiems tai butu ziureti kaip laikrodyje tiksi sekundes. Vieneri ju metai, vadinami yen, susideda is 144 zmoniu metu.

Kai 1918 metais baigesi Pirmasis Pasaulinis Karas, visi Tolkino draugai, isskyrus viena, zuvo. Tuomet Tolkinui buvo dvidesimt seseri metai.

Tolkinas atsargiai parinko data, kuomet Ziedo Brolija pradeda savo uzduoti pries Saurona: 25 gruodzio Mergele Marija dave gyvybe Jezui.

LOTR filme Arvena kalba ta tikraja Tolkino Elfu kalba. Visi aktoriai ismoko tikru Elfisku zodziu isskaitant ir Tolkino tarima.

Hugo apdovanojimu dalis (vieni prestiziskiausiu apdovanojimu uz mokslinius veikalus), Gendalfo apdovanojimas yra iteikiamas uz gyvenimo pasiekimus. Pirmas autorius, kuris buvo apdovanotas siuo titulu buvo Tolkinas.

Pesciuju zygio Sveicarijoje metu Tolkinas rado atviruka , vaizduojanti baltabarzdi kalnu zmogu, apsivilkusi apsiaustu ir placiakraste skrybele. Sis vaizdas ir paskatino Gendalfo sukurima.

1960-iais metais roko grupe Bitlai norejo sukurti filma apie LOTR. Froda butu vaidines Paul'as McCartney, Sema Gemdzi- Ringo Starr'as, Gendalfa- Dzordzas Harrison'as, o Goluma- Dzonas Lennon'as.
Isivaizduokite!

Smygolo geriausio draugo Dygolo vardas senaja anglu kalba reiskia "paslapti". Is dalies tai turi prasme, nes Dygolo zmogzudyste buvo Golumo paslaptis.

Pries parasydamas Hobita Tolkinas parase poema, kurioje galima sutikti padara Glipa, daug ka bendro turinti su Golumu.

Aktorius, kuris padejo sukurti animuotaji Goluma LOTR filme isivaizdavo, kad Ziedas yra narkotikai ir Golumas yra narkomanas, kuris troksta jo, nepaisant blogu to padariniu. Tai parodo kaip Golumas elgiasi. Taciau Tolkinas negalvojo apie narkonamus, kai kure Goluma.
"Golumas galu gale sudauzys jusu sirdi. Jis ne tik priesas- turite uzjausti ji."~ Markas Ordeskis, generalinis LOTR filmu prodiuseris.

Manote, kad sutikote Goluma? Pagalvokite dar karta. Personazas, kuri pazistate yra visai ne tas, su kuriuo buvome supazindinti pirmame Hobite. Tiesa sakant, pirmasis Golumas taip skiriasi nuo antrojo, jog galima pamanyti, kad jis yra geras. Na, bent jau siek tiek geresnis. Pirmiausiai pradedamas rasyti LOTR Tolkinas sugalvojo, kad istorija bus apie tai, kaip Bilbas issirenge i kelia, noredamas surasti Goluma ir grazinti jam Zieda, kuri Golumo urve rado per pirmaji nuotyki. Tai priverte Tolkina pagalvoti apie Zieda ir Ziede jis eme matyti slypint ta tamsia ir stipria jega, kuria mes jau zinome is LOTR. Bet cia jis susidure su problemomis. Pimoje Hobito versijoje Golumas per daug lengvai atiduoda Zieda Bilbui, siulydamas ji kaip priza misliu konkurse, kas visiskai nesiderina su LOTR. Vieninteliam Ziedui turetu buti neimanoma atsispirti. Niekas negaletu atiduoti jo taip lengvai ir ypac ne Golumas. Tolkinas suprato tai. Taciau ir toliau dirbo prie LOTR, kol publika megavosi pirmaja Hobito versija. Ir tada, kai LOTR pagaliau buvo baigtas, jis pakeite Hobita, noredamas, kad 2 knygos labiau derintusi viena prie kitos.
Daugiausia pakeitimu yra toje dalyje, kur Bilbas sutinka Goluma ir randa Zieda. Pvz.:
~ Naujasis Golumas labiau vertina Zieda. Jis nebesiulo Ziedo kaip prizo, kaip pirmoje versijoje.  Tuo per daug rizikuoja. Vietoj to, jis pazada parodyti Bilbui kelia is olos.
~ Naujasis Golumas yra suktesnis. Bilbas tai mato. Taciau pirmoje versijoje Golumas mielai atiduoda Zieda Bilbui laikydamas tai garbes reikalu po ju misliu varzytuviu.
~ Naujasis Golumas yra labiau prisirises prie Ziedo. Atrodo, kad jis isprotejo, kai pamate, kad Ziedo nebera ten, kur jis turetu buti, ir supranto, kad pamete ji. Tada jis dar nezino, kad Bilbas rado Zieda. Pirmoje versijoje jis tik nusivilia.
~ Naujasis Golumas yra daug pavojingesnis. Jis sugalvoja suesti Bilba vietoj to, kad parodytu isejima ir leitu iseiti is olos. Pirmasis Golumas is tikruju atsipraso Bilbo, kad negali iteikti pazadetojo prizo.
~ Naujoje versijoje pasikeite ir Ziedas. Senesneje jis tik paversdavo ji uzsidejusi nematomu, o naujoje Tolkinas vadina ji "Galios Ziedu".
Tolkinas legvai paaiskino abejas knygu versijas. Jis sake, kad pirmoji istorija yra melas, kuri savo draugams pasakojo Bilbas, tikriausiai paveiktas Ziedo galios. Antroji versija yra tiesa, kuria veliau Gendalfas isgavo is Bilbo. Gana protingai sumaste Tolkinas, noredamas suderinti sias knygas, ar ne? Be to, naujesnis Golumas yra daug idomesnis...

Tolkinas sake, kad Numenorieciai, kurie islike gyvena Gondore, panasus i senoves egiptiecius. Jie zavejosi milziniskais statiniais, kaip piramides ir Sfinksas Egipte. Taip pat state prasmatnius kapus. Net ju karaliu karunos buvo panasios i aukstasias Egipto karaliskuju atstovu karunas.

Zodis "hobitas' turetu buti tik Tolkino vertimas is Westrono (Bendrosios kalbos), kuria vartojo hobitai. Patys hobitai save vadino "kuduk'.

Tolkinas pradejo dirbti prie Kvenijos (Senosios Elfu kalbos) 1915 metais, kai jam buvo 23 metai ir netrukus turejo zodyneli su simtais kvenisku zodziu. Dabar tu zodziu yra daug daugiau. Kveniskai zmones parase istisas poemas.

Tolkinas sake, kad noretu parasyti visa LOTR tik elfiskai. Jis nesukure daug zodziu, taciau pakankamai, kad elfiskai jau galetume normaliai bendrauti.

Tolkino moketos kalbos:
senoji graiku,
lotynu,
gotu,
senoves skandinavu (senoji islandu),
svedu,
norvegu,
danu,
anglosaksu (senoji anglu),
vidurinioji anglu,
vokieciu,
olandu,
prancuzu,
ispanu,
italu,
velso ir
suomiu.

1973 metais Hobitas buvo isverstas i islandu kalba, viena is Tolkino megstamiausiu. Tai ji labai pamalonino ir jis pasake, kad Islandu kalba tiks istorijai geriau nei bet kuri kita. Daug vardu, kuriuos panaudojo Tolkinas savo  istorijoje, pvz. Gendalfas, istrauktos is senosios skandinavu kalbos (senosios islandu).

Musu kalendoriumi, Frodo nuotykiai vyko mazdaug pries 6000 metu.

"Juodoji salis" Mordoras yra ten, kur Europoje randasi Juodoji jura.

Platzengys, kaip zinome Aragornas, is pradziu buvo Ristunas (Trotter)- ir tai nebuvo vienintelis senesnio ir naujesnio veikejo skirtumas. Is pradziu jis buvo hobitas. Tik po kurio laiko Tolkinas sumaste jo reiksminga vaidmeni LOTR istorijoje. Su siuo vaidmeniu atejo ir naujas vardas, ir daugiau tikslu bei krypciu.

Tolkinas ir jo brolis vaikysteje megdavo rinkti bruknes (angliskai- bilberry) netoli Birmingamo (Birmingham). Galbut tai ji ikvepe pavadinti Hobito heroju vardu Bilbas.

Visi Gondoro karaliu vardai prasideda "Ar-", nes tai parodo ju kilminguma. Aragornas reiskia "karaliskas medis".

Ziedas Hobite neprasideda didziaja raide, nes jo svarba nera zinoma veikejams tol, kol Gendalfas neissiaiskina apie Vieninteli Zieda. Zinoma, Tolkinas ir pats nezinojo apie Ziedo svarba, kol nesugalvojo LOTR istorijos.

Dauguma Galios Ziedu yra auksiniai. Visi, isskyrus Vieninteli Zieda, yra su brangaakmeniu.

LOTR turetu buti zinomas kaip vertimas is Bilbo dienorasciu, taip ir Silmarilionas yra vertimas is tu elfisku knygu, kurias rado Bilbas.

Melkoras tarp elfu zinomas kaip Morgotas. Sis vardas jam duotas elfo, kuris sukure Silmarilus, ir reiskia "Tamsu priesa".

1992-siais , kai Tolkimui butu sukake 100 metu, 2 rimtu Tolkino skaitytoju klubai (Tolkino draugija ir Mitines poezinos draugija) pasodino du medzius kaip prisiminimo paminkla Oksfordo parke.

Tikrasis Tomo Bombadilo atsiradimas.
Tomas Bombadilas buvo lele, kuri istrigo tualete. Ta lele priklause Tolkino sunums. Po jos "isgelbejimo", Tolkinas apdovanojo Toma poemoje. Cia sis veikejas pirma karta sutinka Auksauoge, vandenu nimfa. (Gana prastas juokelis, prisiminus, kas atsitiko su lele.)

Tolkinas sugalvojo parasyti LOTR tesini, pavadinta Naujasis Seselis, kuriame veiksmas vyktu amziumi veliau. Po blogio sunaikinimo Gondorieciai pradetu bodetis gerove ir taip atsirastu blogio kultai. Butu suplanuotas rumu maistas. Bet Tolkinas atsisake sios minites. Cia nebuvo istorija apie nugaleta dideli blogi- tik slyksti zmogaus prigimtis.

Medziaga is knygos "Stebuklingieji Ziedu Valdovo Pasauliai", kuria parase Deividas Kolbertas.