Shia musulmonai

Ramadano mėnesio pasninkas

 

Pasninkas istorijoje

 

Paimta iš: Ramadano mėnesio pasninkas

Filosofija ir Akham

Yasin T. Al Jibouri

Virdžinijos tarptautinė Islamo bendrija

 

Nuo pat istorijos aušros žmogus nesurado nieko geresnio nei pasninkas, kad pakiltų virš nuolaidavimo savo aistroms ir žemiškiems norams, gautų dvasinį pakylėjimą, sugrįžtų į dvasingumą ir atsisakytų niekingų įpročių, prie kurių jis priprato ir kurie jį stūmė į pražūtį. Dieviškai apreikšti tikėjimai, nemusulmonų bendruomenės ir ankstyvesnės tautos gerai žinojo pasninką. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, kinai ir kitos tautos žinojo ir praktikavo pasninką dėl įvairių priežasčių. Daugelis tai vis dar daro net ir dabar. Graikai sužinojo apie pasninką ir jo privalumus iš senovės egiptiečių. Jie pasninkaudavo prieš stodami į karą. Romėnai nukopijavo ne tik graikų mitologiją, bet ir pasninko laikymąsi, ypač kai jie būdavo užpuolami, norėdami pasiekti pergalę. Jie tikėjo, kad pasninkas sustiprina juos ir moko kantrybės bei ištvermingumo, dvi būtinai reikalingos sąlygos – laimėti mūšį prieš vidines pagundas ir išorinius pavojus. Senovės kinai taip pat įtraukė pasninką į savo doktrinas ir paskirdavo jį tiems, kurie pergyvendavo išbandymų ir vargų periodus. Amžiais induistai ir budistai laikėsi griežtesnës pasninko formos. Judėjai ir krikščionys laikosi tam tikrų pasninko rūšių. Mozė, taika jam, laikėsi keturiadešimties dienų pasninko Sinai Kalne; žiūr. Išėjimas (ST antra knyga) 24:18. Tuo periodu jam buvo duotos sunkios pareigos įtvirtintos Dešimtyje Įsakymų. Jam Toroje buvo įsakyta pasninkauti septintojo mėnesio dešimtą dieną ir aštuntojo devintą. Žydai pasninkaudavo (ir kai kurie vis dar taip daro) sielvarto ir gedulo metu ir kai jiems grėsdavo pavojus. Jie taip pat buvo įpratę pasninkauti vieną dieną norėdami išpirkti kaltes ir kai jie tikėdavo, kad Dievas pyksta ant jų. Šiais laikais jie pasninkauja vieną savaitę minėdami Jeruzalės sugriovimą nuo Nebuchadnezar’o II (605-562 p.K.), Nabopolassar’o sūnaus, Neo-Babilonijos imperijos įkūrėjo rankos, 597 m.p.K. kovo 16. Jie laikosi pasninko ir kitomis dienomis. Jėzus iš Nazareto (6 m.p.K.- 30 m.e.m.), taika jam ir jo motinai Mergelei Marijai, Imran’o (Amram) dukrai, yra pranešama, kad laikydavosi pasninko atpirkimo dieną. Jis ir jo mokiniai taip pat pasninkaudavo keturiasdešimt dienų, kurias pasninkaudavo ir Mozė prieš jį žiūr. Mato 4:2. Dėl to nusistovėjo priešvelykinio pasninko pranašumas kai kurių krikščionių tarpe. Kiti krikščionių teologai pradėjo kitų rūšių pasninkus, kurių metu jie nevalgo mėsos, žuvies ar kiaušinių.

 

Pavadinimas ir kilmė

 

Aukščiausiasis Allah pasakė:

„Iš tikrųjų pas Allah yra dvylika mėnesių metuose, Allah įsakymu nuo tos dienos, kai Jis sukūrė dangus ir žemę, iš jų keturi yra šventi; tai yra religijos įstatymo dalis; nebūkite neteisingi savo pačių sieloms ryšium su jais“ (Šv. Koranas 9:36). Tai yra mėnulio mėnesiai, kurių skaičiavimu pasikliauja musulmonai ar žemės rytuose, ar vakaruose; chronologine tvarka jie yra: 1) Muharram, 2) Safar, 3) Rabi' I, 4) Rabi' II, 5) Džumada I, 6) Džumada II, 7) Radžab, 8) Ša'ban, 9) Ramadan, 10) Šawwal, 11) Thul-Qi'da, 12) Thul-Hidža. Astronomiškai mėnulio mėnesis negali būti trumpesnis nei 29 dienos ir negali būti ilgesnis nei 30 dienų, jo vidurkis yra 29 dienos, 12 valandų ir 5 minutės. Kiekvieno mėnesio pradžia yra atpažįstama pagal naujo mėnulio pasirodymą, jaunatį. Aukščiausiasis sako: „Jie klausia tavęs apie mėnulio fazes. Sakyk: Jos yra tam, kad parodytų žmonėms laiką ir piligriminės kelionės laikotarpį“ (Šv. Koranas 2:189).

Šiame posme Aukščiausiasis mums paaiškino, kaip skaičiuoti ir nustatyti laiką paminėdamas žodį ahilla, kuris yra daugiskaitinis žodis atitinkantis arabų vienaskaitinį hilal, jaunatis, kai tampa matoma plika akimi. Tos jaunatys nustato laiką žmonėms ir padeda jiems nustatyti, kada reikia atlikti piligriminę kelionę.

 

Ramadano mėnesio pasninkas

 

Islamiškasis mėnulio kalendorius pradeda Ramadano pasninką kiekvienais metais vienuolika dienų anksčiau. Tokiu būdu, per maždaug trisdešimt trejus metus, jis pereina per visus metų laikus iš eilės. Pirmiausia pasninkas buvo lieptas Ša'ban antrąją, antraisiais hidžros metais (Pranašo Muhammedo, lai būna palaimintas jis ir jo giminė, persikėlimas iš Mekos į Mediną, atitinkantis 622 metus po Kristaus).

Saduq‘o Amali (arba Madžalis) 59 puslapyje, faqih‘o patarėjas ir autorius cituoja Dža'fer’ą ibn Ali ibn al-Hassan ibn Ali ibn Abdullah ibn al-Mughirah al-Kufi sakantį, kad jo senelis al-Hassan’as ibn Ali cituoja savo senelį Abdullah ibn al-Mughlurah cituojantį Isma'eel ibn Abu Ziyad’ą, kuris cituoja Abu Abdullah Imam Dža'fer ibn Muhammad al-Sadiq’ą cituojantį savo protėvius, taika jiems visiems, kurie sako, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, kartą paklausė savo kompanionų:

“Ar man sakyti jums apie kažką, kas, jei jūs tai padarysite, atitolins jus nuo šėtono tokiu atstumu, kaip nuotolis tarp rytų ir vakarų?” Jie atsakė: “O taip! Prašom padaryk taip”. Tada Pranašas, taika jam, pasakė: “Tai yra pasninkas. Jis užtemdo (šėtono) veidą, kol tuo tarpu labdaringumas laužo jo nugarą ir meilė Allah’ui, ir pagalba kitiems atliekant gerus darbus nukerta jo uodegą, ir Allah’o atleidimo siekimas perskelia jo stuburą. Viskam čia yra zakat (apsivalymas), o kūno zakat yra pasninkas”.

Ramadano mėnesio pasninkas yra ketvirtasis Islamo stulpas. Arabų žodis šahr yra naudojamas mėnesiui pavadinti dėl to, kad jis yra muštahir, gerai žinomas ar įžymus, to žinia pasiekia visus žmones, kaip mums yra pasakęs Imamas Ibn Manzūr, Lisan al-Arab autorius, 432 puslapyje, 4 tome. Tokios žinios gali būti gaunamos pastebėjus jaunatį. Dėl priežasties dėl ko jis buvo pavadintas Ramadano mėnesiu, tai priklauso nuo to, kad arabai suteikė mėnesiams pavadinimus priklausomai nuo to, kuriuo metu jie atėjo, o Ramadano mėnesio pasirodymas sutapo su vasaros sausros metu. Jo šaknis yra žodis ramd, kaip autorius mums sako 160-161 puslapiupse, 7 tome, reiškia degti didžiulėje saulės kaitroje, atsispindinčioje ant dykumos smėlio. Ramda yra deganti uola. Dėl to jis buvo pavadintas Ramadano mėnesiu. Arabiškai galima pasakyti, kad žmogaus pėdos buvo nudegintos karščio ir tokiu būdu jis tapo ramad. Taip pat yra sakoma, kad jis buvo pavadintas Ramadano mėnesiu dėl to, kad žmonės tapo ramad jo metu kentėdami nuo bado ir troškulio labai karšto mėnesio metu. Arabų kalbininkai sako, kad norint ką nors padaryti ramad, reikia suspausti tarp dviejų šiltų uolų ir tada uždaryti tai. Pasninkaujantis žmogus analogiškai įkalina savo prigimtį tarp dviejų uolų: alkio ir troškulio.

Pagal vieną iš daugelio jo tradicijų, Pranašas Muhammedas, taika jam, yra cituojamas: “Ramadano mėnesis yra taip pavadintas, nes jis nuodėmes padaro ramad, tai reiškia – sudegina jas”. Teisingieji Islamo aušros metu vadindavo jį al-midmar, kas reiškia, kad jis išsekina sielas ir kūnus ir padeda jiems atsikratyti blogybių ir nuodėmių pertekliaus, kuriomis sielos ir kūnai buvo apkrauti. Pranašo, taika jam, gyvenimo metu, palaimintasis Ramadano mėnesis buvo vadinamas al-marzūq, pilnas prasimaitinimo (išlaikymo), dėl Allah’o palaiminimo gausybės, kuria Jo tarnai yra sustiprinami jo metu.

Laiške, kurį jis siuntė Džarrah’ui al-Madayini, Muhammed’as ibn Ya'qub cituoja Imamą Abu Abdullah al-Sadiq’ą, taika jam, sakantį:

“Pasninkas nėra vien tik susilaikymas nuo maisto ir gėrimo. Kai Imamas, taika jam, pacitavo Mariją, taika jai, Jėzaus, taika jam, motiną, kaip Šv. Koranas mums sako, kad ji prisiekė pasninkauti dėl Maloningiausiojo. Imamas, taika jam, pratęsė: “Kai jūs pasninkaujate, jūs turite saugoti savo liežuvius, nuleisti savo žvilgsnius ir jūs neturite nei ginčytis tapusavyje, nei pavydėti vieni kitiems”.

Tai yra užrasyta Bihar al-Anwar 351 puslapyje, 94 tome. Imamas, taika jam, yra taip pat cituojamas tame pačiame ir sekančiame minėto šaltinio puslapyje, sakantis:

“Kai jūs pasninkaujate, sulaikykite savo klausą ir matymą nuo visko, kad yra neteisėta, nuo visko bjauraus ir vykite į šalį veidmainystę, ir nekenkite tiems, kurie jums tarnauja. Geriau pasipuoškite pasninko orumu ir savo pasninko dienos nepadarykite kitokia, nei yra jūsų nepasninko diena”.

 

Niyyat (ketinimas) pasninkauti

 

Kai jaunatis yra pastebėta jūsų vietovėje ar šalyje, niyyat, kas yra tylus (nebylus) paskelbimas ar ketinimas, turi būti padarytas pasninkauti šio palaiminto mėnesio metu, siekiant pasiekti artumo su Allah (wadžib qurbatan ila-Allah). Taip pat kaip ir penkių kasdieninų maldų, pasninko niyyat yra privalomas, mintyse, kaip ir kiekvienas veiksmas pagal Islamą.

 

Ramadano mėnesio ir jo pasninko reikšmė

 

Safynat al-Bihar 64 puslapyje, 2 tome yra cituojami Allaho Pasiuntinio, taika jam, žodžiai, kad Allah Aukščiausiasis įpareigojo grupę Savo angelų melstis už tuos, kurie laikosi pasninko. To paties šaltinio, tame pačiame puslapyje yra cituojamas Imamas Dža'far‘as al-Sadiq'as, taika jam, sakantis, kad jeigu žmogus pasninkauja karštą dieną ir kenčia iš troškulio, Allah paskirs tūkstantį angelų valyti jam veidą ir atnešti geras žinias, ir kai jis nutrauks savo pasninką, Allah, Aukščiausiasis, Išgirtasis, paskirs jam šiuos žodžius: „Kokie malonūs tavo kvapas ir siela yra! O Mano angelai! Būkite liudininkais, kad Aš atleidau jam“. Thawab al-A'mal wa 'Iqab al-A'mal 96 puslapyje ir taip pat jo knygos Al-Amali 48 puslapyje (arba seno leidimo 29-32 psl.), Šeichas Abu Dža'fer Muhammad ibn Ali ibn al-Husain ibn Babawayh al-Qummi al-Saduq (306-381 mėnulio hidžros metai), cituoja Muhammad’ą Ibn Ibrahim al-Ma'athi sakantį, kad Ahmed ibn Džaylawayh al-Džurdžani al-Muthakkar’as cituoja Abu Išaq Ibrahim ibn Bilal’ą cituojantį Abu Muhammad’ą cituojantį Abu Abdullah Muhammad ibn Kiram’ą cituojantį Ahmed ibn Abdullah’ą cituojantį Sufyan ibn 'Ayeenah’ą cituojantį Mu'awiya ibn Abu Išaq’ą cituojantį Sa'eed ibn Džubayr’ą sakantį:

“Aš kartą paklausiau Ibn Abbas’o apie atlygį to, kuris pasninkauja Ramadano mėnesį žinodamas jo didingumą. Jis pasakė: “O Ibn Džubair! Pasirenk išgirsti tai, ko tavo ausys niekada negirdėjo anksčiau, nei tavo širdis kada patyrė, nei tavo siela kada nors numanė ryšium su tuo, ko tu klausei! Tai, ko tu ieškai yra žinios pirmųjų kartų ir paskutiniųjų!”

Taigi aš palikau jį ir pasiruošiau susitikti su juo iš naujo. Aš grįžau pas jį anksti auštant. Pasimeldus fadžr maldą (kartu), aš jam priminiau apie hadisą (tradiciją), dėl kurios kreipiausi, taigi jis atsigręžė į mane ir pasakė:

“Klausykis atidžiai tai, ką aš ruošiuosi tau papasakoti. Aš girdėjau kaip Allah Pasiuntinys, taika jam, pasakė: “Ar jūs kada nors sužinojote apie savo atlygį Ramadano mėnesio metu, jūs tikrai dėkotumėte Visagaliui daug labiau (nei paprastai darote). Kai pirmoji naktis baigiasi, Allah, Visagalis ir Aukščiausiasis, atleidžia nuodėmes, kurias padarė visa mano tauta, tas, kurios padarytos paslapčia ir tas, kurios padarytos viešai, ir Jis pakelia jūsų statusą dviem tūkstančiais laipsnių, ir pastato jums penkiasdešimt miestų Rojuje. Sekančią dieną, Jis apdovanoja jus už kiekvieną žingsnį, žengtą tą dieną, apdovanojimu, kuris prilygsta to apdovanojimui, kuris garbino Jį pilnus metus ir apdovanojimu vieno iš Jo pranašų, ir Jis apdovanos jus taip, tartum jūs būtumėte pasninkavę ištisus metus. Trečiąją dieną, Aukščiausiasis ir Brangiausiasis, suteikia jums didingą pastatą Rojuje už kiekvieną plauką ant jūsų kūno, didingą pastatą iš balto perlo ant kurio viršaus yra dvylika tūkstančių švyturių ir kurio apačioje yra dvylika tūkstančių namų, kurių kiekviename yra tūkstantis lovų ir ant kiekvienos iš jų yra nimfa (huri) dideliomis žavingomis akimis, kiekviena aptarnaujama tūkstančio tarnų, kurių galvos apdangalas yra geresnis nei šis pasaulis ir viskas, kas jame. Penktąją dieną, Jis pastato jums Rojuje milijoną miestų, kurių kiekviename yra septyniasdešimt tūkstančių namų, kurių kiekviename yra septyniasdešimt tūkstančių stalų ir ant kiekvieno stalo yra septyniasdešimt tūkstančių dubenų ir kiekviename iš jų yra šešiasdešimt tūkstančių maisto rūšių, iš kurių visos yra skirtingos. Šeštąją dieną, Jis jums Taikos Buveinėje suteiks šimtą tūkstančių miestų, kiekviename iš kurių yra šimtas tūkstančių kambarių, kiekviename iš jų yra šimtas tūkstančių aukso lovų, kiekvienos iš jų ilgis yra tūkstantis jardų ir ant kiekvienos lovos yra hun žmona didelėmis žaviomis akimis, kurios plaukai turi trisdešimt tūkstančių garbanų papuoštų perlais ir safyrais ir kiekviena sruoga yra laikoma šimto mergelių. Septintąją dieną, Visagalis jums Palaimos Soduose suteikia atlygį vertą keturiasdešimties tūkstančių kankinių ir keturiasdešimties tūkstančių siddiq’ų. Aštuntąją dieną, Aukščiausiasis Allah suteikia jums atlygį, kokį gautų šešiasdešimt tūkstančių garbintojų ir šešiasdešimt tūkstančių asketų už jų gerus darbus. Devintąją dieną, Allah Aukščiausiasis duos jums tai, kas yra lygu tam, ką Jis duoda tūkstančiui mokslininkų ir tūkstančiui pamaldžiųjų, ir tūkstančiui karių, kurie kaunasi už Allah svečiose žemėse. Dešimtąją dieną, Jis suteikia jums septyniasdešimties tūkstančių jūsų žemiškų norų išsipildymą ir įsako saulei, mėnuliui, žvaigždėms, gyvuliams, paukščiams, žvėrims, kiekvienam akmeniui ir kiekvienam lietaus lašui, viskam, kas sausa ir viskam, kas drėgna, visoms žuvims vandenynuose, ir visiems lapams ant medžių, melsti jūsų pasigailėjimo. Vienuoliktąją dieną, Aukščiausiasis ir Galingiausiasis suteikia jums atlygį, kuriuo Jis apdovanoja tą, kuris atlieka piligriminę kelionę ir 'umra keturis kartus ir to, kuris atlieka piligriminę kelionę su Jo pranašais ir 'umra su kiekvienu siddiq’u ar kankiniu. Dvyliktąją dieną, Jis užsiima jūsų nuodėmių pakeitimu gerais darbais, tada Jis padaugina jūsų gerus darbus daug kartų ir suteikia jums atlygį už kiekvieną gerą darbą milijoną kartų. Tryliktąją dieną, Allah Visagalis suteikia jums tai, ką Jis suteikia Mekos ir Medinos dievobaimingiesiems ir skiria jums užtarimą už kiekvieną akmenį ir lietaus lašą tarp Mekos ir Medinos. Keturioliktąją dieną, Jis elgiasi su jumis taip, tartum jūs būtumėte susitikę ir sekę Adomo, Nojaus, Ibrahimo, Mozės, Deivido ir Saliamono (taika jiems) pėdomis, ir tartum jūs būtumėte garbinę Aukščiausiąjį Allah Jo pranašų kompanijoje du šimtus metų. Penkioliktąją dieną, Jis išpildo dešimt jūsų žemiškųjų norų ir tuos pomirtinio gyvenimo ir suteikia jums tai, ką Jis suteikė Jobui, tada Jis įsako angelams, kurie laiko 'Arš melstis dėl jūsų atleidimo ir suteikia jums Prisikėlimo Dieną keturiadešimt šviesų: dešimt jums iš dešinės, dešimt iš kairės, dešimt iš priekio ir dešimt iš galo. Šešioliktąją dieną, Visagalis suteikia jums šešiasdešimt drabužių komplektų iš karto, kai tik jūs paliksit savo kapą ir kupranugarę jojimui, ir Jis pasiųs debesį jūsų pavėsiui, kad būtumėte apsaugoti nuo tos Dienos karščio. Septynioliktąją dieną, Visagalis Allah sako: “Aš atleidau jiems ir jų tėvams ir atleidau juos nuo Prisikėlimo Dienos negandų”. Aštuonioliktąją dieną, Garbinamasis ir Aukščiausiasis įsako Gabrieliui, Mykolui ir Izrafiliui taip pat kaip ir angelams, kurie laiko 'Arš, ir visiems arkangelams prašyti atleidimo Muhammedo, taika jam, tautai iki kitų metų, ir Jis taip pat suteikia jums Prisikėlimo Dieną tokį atlygį, kokį Jis suteikia tiems, kurie dalyvavo Badr Mūšyje. Devynioliktąją dieną, visi angelai danguje ir žemėje bus jau pasiprašę Viešpaties leidimo aplankyti jūsų kapus ir atnešti jums kiekvieną dieną dovanų ir gėrimų (tiek laiko, kiek jūs liksite barzakh’e). Taigi, jei jūs pasninkavote dvidešimt pilnų dienų, Visagalis Allah atsiunčia jums septyniasdešimt tūkstančių angelų apsaugoti jus nuo kiekvieno prakeiktojo šėtono ir Jis yra suteikęs jums už kiekvieną pasninkautą dieną tokį atlygį, tartum jūs būtumėte pasninkavę šimtą metų, ir Jis padarys griovį tarp jūsų ir pragaro, ir suteiks jums atlygį tų, kurie deklamavo Torą, Evangeliją, Psalmes ir Šv. Koraną, ir užrašys jums už kiekvieną Gabrieliaus plunksną pilnų metų atlygį, ir suteiks jums atlygį tų, kurie garbina Jį prie 'Arš ir Kursi, ir sutuoks jus su tūkstančiu nimfų už kiekvieną Korano posmą. Dvidešimt pirmąją dieną, Visagalis praplės jūsų kapus tūkstančiu parasangų (persų ilgio matas) ir pašalins tamsą bei vienišumą iš jūsų kapų ir padarys jūsų kapus atrodančius taip, kaip atrodo kankinių kapai ir jūsų veidus padarys kaip Juozapo, Jokūbo sūnaus, veidą. Dvidešimt antrąją dieną, Visagalis pasiunčia mirties angelą taip, kai Jis jį pasiunčia pas Savo pranašus, pašalinti jūsų pasaulietinius rūpesčius ir pomirtinio gyvenimo kančias. Dvidešimt trečiąją dieną, jūs pereisite Tiesiu Keliu pranašų kompanijoje, būsite pirmieji sekantys pranašus ir kankinius, tartum jūs būtumėte pamaitinę kiekvieną našlaitį ir aprengę kiekvieną, kuriam reikia aprangos. Dvidešimt ketvirtąją dieną, jūs nepaliksite šio gyvenimo, kol kiekvienas iš jūsų pamatys jam ar jai rezervuotą vietą Rojuje ir yra duodamas atlygis tūkstančio sergančiųjų ir tūkstančio tų, kurie grįžo į tikėjimą ir bus suteiktas jums atlygis kaip to, kuris išlaisvino tūkstantį belaisvių iš Izmaelio palikuonių. Dvidešimt penktąją dieną, Allah po Savo 'Arš jums pastatys tūkstantį žalių didingų pastatų ant kurių viršaus yra šviesos palapinės. Visagalis ir Aukščiausiasis tada pasakys: “O Muhammedo sekėjai! Aš esu jūsų Viešpats ir jūs esate Mano tarnai! Džiaukitės Mano 'Arš šešėliu šiuose didinguose pastatuose ir valgykite, ir gerkite džiaugdamiesi, nes nebus jums ko bijoti ir jūs nesielvartausite. O Muhammedo tauta! Pagal Mano Orumą ir Didybę! Aš pasiųsiu jus į Rojų tokiu būdu, kuris nustebins pirmąsias kartas ir paskutiniąsias. Ir Aš vainikuosiu kiekvieną iš jūsų tūkstančiu šviesos karūnų, ir Aš suteiksiu kiekvienam iš jūsų po kupranugarę, kurios vadelės yra padarytos iš šviesos, ir jose yra tūkstantis aukso žiedų, kiekviename iš jų yra angelas prižiūrintis jį, kiekvieno angelo rankoje yra šviesos lazdelė, kad jis galėtų įeiti į Rojų be atsiskaitymo. Ir dvidešimt šeštąją dieną, Allah žiūrės į jus su užuojauta ir atleis jums visas jūsų nuodėmes, išskyrus nekalto kraujo praliejimą ir žmonių turto plėšimą, ir Jis suteiks jums kiekvieną dieną tūkstantį užkardų, saugančių nuo apkalbų, melo ir šmeižto. Dvidešimt septintąją dieną, Jis žvelgs į jus taip, tartum jūs padėjot kiekvienam tikinčiam vyrui ir moteriai ir aprengėt septyniasdešimt tūkstančių nuogų žmonių, ir įrengėte tūkstančiui kareivių stovyklą svečiose žemėse Islamo gynimui, ir tartum jūs butumėte padeklamavę kiekvieną knygą, kurią Allah apreiškė Savo pranašams. Dvidešimt aštuntąją dieną, Allah bus pastatęs jums Rojuje šimtą tūkstančių šviesos miestų ir suteikęs jums palaimos sode šimtą tūkstančių sidabro rūmų ir šimtą tūkstančių miestų kiekviename iš jų, ir kiekviename iš jų yra tūkstantis kambarių, ir suteikė jums didybės sode šimtą tūkstančių muskuso sakyklų, kurių kiekvienos viduje yra tūkstantis kroko namų, kurių kiekviename yra tūkstantis perlų ir safyrų lovų ir kiekvienoje lovoje yra hun žmona didelėmis žaviomis akimis. Taigi, jei jūs įvykdysite savo pasninką iki dvidešimt devintosios nakties, Visagalis Allah suteiks jums milijoną kvartalų, kurių kiekvieno viduje yra baltas didingas pastatas, kurio viduje yra balto kamparo lova, ant kurios yra tūkstantis žalio šilko čiužinių, ant kiekvieno iš jų yra hun papuošta septyniasdešimčia tūkstančių ornamentų ir vainikuota aštuoniasdešimčia tūkstančių sruogų, kiekviena iš jų yra papuošta deimantais ir safyrais. Taigi, jei jūs įvykdysite trisdešimt pilnų pasninko dienų, Visagalis suteiks jums už kiekvieną dieną atlygį tūkstančio kankinių ir tūkstančio didžiausių tikinčiųjų Jo pranašais ir Jis paskirs jums atlygį vertą penkiasdešimties garbinimo metų, ir Jis įsakys jūsų atleidimą nuo pragaro, ir perėjimą Tiesiu Keliu, ir apsaugą nuo kančių. Vieni iš Rojaus vartų yra vadinami al-Rayyan ir jie neturi būti atidaryti iki Prisikėlimo Dienos. Jie bus atidaryti tiems iš Muhammedo, taika jam, tautos, kurie atliko pasninką. Ridwan, Rojaus prižiūrėtojas, kreipsis sakydamas: “O Muhammedo sekėjai! Ateikite prie al-Rayyan vartų!” Taigi jis leis mano tautai įeiti į Rojų per tuos vartus. Dėl to, jeigu kažkam nėra atleista Ramadano mėnesio metu, kurį mėnesį jam gali būti atleista? Čia nėra kitos galios kaip tik iš Allah; Allah patenkina mus ir koks Didingas Padėjėjas Jis yra!”

Visas hadisas taip pat yra parašytas Bihar al-Anwar 183-185 psl., 8 tome.

Thawab al-A'mal wa 'Iqab al A'mal knygos 92 psl., skyriuje, nagrinėjančiame Ramadano mėnesio šlovingumą ir atlygį už pasninką jo metu, Šeichas Abu Dža'fer Muhammad ibn Ali ibn al- Husain ibn Babawayh al-Qummi al-Saduq’as pasikliauja Džabir’o autoritetu, kuris cituoja Imamą Abu Dža'fer al-Baqir’ą, taika jam, ir taip pat Al-Misbah’oje, kur Džabir ibn Yazid’as cituoja Imamą Abu Dža'fer’ą, taika jam, sakantį šiuos žodžius Džabir’ui ibn Abdullah al-Ansari, vienas iš didingiausių sahabah (-ai) (Šventojo Pranašo, taika jam, kompanionai):

“O Džabir! Tai yra Ramadano mėnesis; bet kas, kas pasninkauja jo dienomis ir praleidžia dalį jo naktų besimelsdamas, ir susilaiko nuo valgymo bet ko, kas neteisėta, sergi savo kuklumą nuo visko, kas neteisėta, ir sulaiko savo liežuvį nuo bet kokių neteisėtų kalbų, paliks savo nuodėmes už savęs, kai mėnesis baigsis”.

Džabir pasakė:

“O Allah Pasiuntinį! Koks gražus tai yra hadisas!”

Allah Pasiuntinys, taika jam, tada pasakė:

“Ir kokios sunkios sąlygos tai yra!” Pranašas, lai taika ir palaiminimas lydi jį, jo palikuonys ir kompanionai, yra taip pat cituojami sakantys:

“Bet kas, kuris pasninkauja Ramadano mėnesio metu dėl tvirto tikėjimo ir nuoširdžiai trokšdamas įtikti Allah’ui, tam bus atleistos visos jo praeities ir ateities nuodėmės”.

Jis, taika jam, taip pat yra cituojamas sakantis:

“Rojaus vartai yra atveriami pirmąją Ramadano mėnesio naktį ir jie lieka atviri iki paskutiniosios jo nakties”.

Jis, taika jam, yra taip pat cituojamas sakantis, kad Visagalis pavedė septyniems angelams laikyti kiekvieną šėtoną surakintą grandinėmis, kol Ramadano mėnesis pasibaigs.

To paties šaltinio tame pačiame puslapyje Muhammedas ibn al-Hassanas yra cituojamas sakantis, kad al-Husain’as ibn al-Hassan ibn Sa'yd’as citavo al-Husain ibn 'Alwan’ą cituojantį 'Amr ibn Šimr’ą cituojantį Džabir’ą, kuris savo ruožtu cituoja Imamą Abu Dža'fer al-Baqir’ą, taika jam, sakantį, kad kai tik Ramadano mėnesis ateidavo, Allah Pasiuntinys, taika jam, pasirodydavo viešumoje, atsistodavo veidu į Kiblą ir taip melsdavosi:

“O Allah! Aš maldauju Tavęs leisti šiai jaunačiai pranašauti garantiją ir tikrumą, saugumą ir taiką, vainikuotą sveikata, gausiu prasimaitinimu, prevencija prieš visus negalavimus, Šv. Korano deklamavimu ir pagalba atliekant maldas bei laikantis pasninko! O Viešpatie! Saugok mus Ramadano mėnesiui, saugok jį mums ir saugok jį nuo mūsų, kol mėnesis pasibaigs ir Tu būsi mums atleidęs!”

Tada jis, taika jam, atsisukdavo į žmones ir skirdavo jiems tai:

“O musulmonų daugybe! Kai Ramadano jaunatis pasirodo, demonai yra surakinami ir dangaus bei Rojaus vartai yra atidaromi ir taip pat Jo Gailestingumo vartai yra atidaromi, kai tuo metu pragaro vartai yra uždaryti. Prašymai yra atsakyti ir Visagalis iftar metu išlaisvina būrį pragaro gyventojų. Kiekvieną naktį bus klausiama: “Ar yra kas nors, kas nori paprašyti? Ar yra kas nors, kas siekia atleidimo?” O Visagalis Allah! Apdovanok kiekvieną, kuris išleidžia Tavo kelyje ir prakeik kiekvieną, kuris susilaiko. Ir kai Šawwal mėnesis ateina, tikintieji yra kviečiami pasiimti savo atlygio, tam bus jų diena gauti atlygį.”

To paties šaltinio 94 psl. Muhammad ibn Musa ibn al-Mutawakkil’as yra cituojamas sakantis, kad Abdullah ibn Dža'fer’as al-Himyari pasakė, kad Ahmed’as ibn Muhammad ibn Eisa pasakė, kad al-Hassan ibn Mahbub al-Zarrad’as pasakė, kad Abu Ayyub’as citavo Abul-Ward’ą cituojantį Imamą Abu Dža'fer al-Baqir’ą, taika jam, sakantį, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, pasakė pamokslą paskutinį Ša'ban mėnesio penktadienį. Jame jis pagarbino Allah ir tada pasakė:

“O žmonės! Jūs gavote prieblandą mėnesio, kurio viena naktis yra geresnė nei tūkstantis mėnesių tai yra Ramadano mėnesis, kurio metu Allah jums įsakė pasninkauti ir padarė savanoriškų maldų, atliekamų jo naktimis, atlygį lygų atlygiui tų, kurie savanoriškai meldėsi neprivalomas maldas septyniasdešimt metų kitų mėnesių metu. Jis taip pat sulygino atlygį už gerus darbus tų, kurie daro gerus darbus šį mėnesį, su tų, kurie atlieka vieną iš pareigų įsakytų Visagalio (kitais mėnesiais).

Ir kiekvienas, kuris įvykdo vieną iš įsakytų pareigų šį mėnesį, bus apdovanotas taip, lyg būtų atlikęs septyniasdešimt kitų pareigų kitais mėnesiais. Tai yra ištvermingumo mėnesis, o atlygis už ištvermingumą yra Rojus. Tai yra paguodos mėnesis, kuriame Allah padidina išlaikymą tikintiesiems. Allah sumažins atsiskaitymo sunkumus kiekvienam, kuris sumažins savo vergo sunkumus jo metu. Tai yra mėnesis, kurio pradžia yra gailestingumas, kurio vidurys yra atleidimas ir kurio pabaiga yra pripažinimas ir išlaisvinimas iš ugnies. Jūs jokiais būdais negalite elgtis nerūpestingai per jo keturis privalumus, su dviem iš kurių jūs pamaloninate Allah’ą, ir be kitų dviejų jūs negalite padaryti. Du privalumai, kuriais jūs pamaloninate Allah yra: jūs paliudijate, kad nėra kitos dievybės, išskyrus Allah ir kad Muhammedas yra Allah Pasiuntinys; o dėl dviejų privalumų, be kurių jūs negalite, tai yra: jūs maldaujate Allah patenkinti jūsų pasaulietinius poreikius ir suteikti jums Rojų, ir kad jūs maldaujate Allah jo metu sau sveikatos ir gerovės, ir jūs siekiate prieglaudos pas Jį nuo ugnies.

Al-Saduq’o Amali 56-57 psl. Sa'd ibn Abdullah yra cituojamas sakantis, kad Ahmed ibn Muhammad ibn Eisa ibn Sa'eed’as cituoja Fadal’ą cituojantį Yousuf’ą ibn 'Umayrah cituojantį 'Ubaydullah ibn Abdullah’ą cituojantį asmenis, kurie girdėjo Abu Dža'fer’ą, taika jam, sakantį, kad kai Ramadano mėnesis turėjo prasidėti, tai yra, Ša'ban dvidešimt septintąją, Allah Pasiuntinys, taika jam, liepė Bilal’ui sukviesti žmones į susirinkimą. Žmonės susirinko, tad jis, taika jam, užkopė į sakyklą, pagarbino Visagalį, tada pasakė:

“O žmonės! Mėnesis (Ramadano) atėjo ir jis yra visų mėnesių šeimininkas, nes jo viena naktis yra geresnė nei tūkstantis mėnesių. Jo metu pragaro vartai yra uždaryti, o Rojaus yra laikomi atidaryti. Kiekvienas, kas išgyvens jį ir jam nebus atleista, tas bus atitolintas nuo Allah pasigailėjimo, ir kiekvienas, kuris negaus Allah pasigailėjimo jo metu, kol jo tėvai yra gyvi, bus tikrai dar toliau nuo Allah pasigailėjimo gavimo. Ir kiekvienas, kuris išgirs mano vardą ir nepasiųs man palaiminimo bus (taip pat) atitolintas nuo Allah pasigailėjimo”.

 

Pasninko nauda

 

Islame dvasinė, socialinė, ekonominė ir psichologinė pasninko nauda yra susijusi ir veikia viena kitą. Ritualai reguliuoja musulmonų socialinį ir asmeninį gyvenimą bei suartina juos su Kūrėju. Pasninko, maldų, meditacijos derinys gali būti labai geri vaistai nuo psichologinių, finansinių ir dvasinių ligų, nuo kurių galbūt kažkas kenčia. Jie apvalo sielą, išgrynina intencijas ir atneša daugybę gėrybių iš Visagalio, kuris visada mato mus ir kuris trokšta tik gero Savo nuoširdiems tarnams. Bihar al-Anwar 353 psl. 94 tome, al-Madžlisi fiksuoja Imamą Muhammed‘ą al-Džawad, taika jam, sakantį, kad jeigu kažkas pasninkauja mėnesio pradžioje ir melsdamasis pirmąjame ra'kate deklamuoja Fatiha vieną kartą ir al-Ikhlas trisdešimt kartų (t.y. tiek kartų, kiek daugiausiai gali būti mėnulio mėnesio dienų), o antrąjame ra'kate Fatiha kartą ir al-Qadr trisdešimt kartų, laikantis šito ir tuo pačiu paaukojant bent kažką kaip labdarą, tai išsklaidys viską, dėl ko jis nerimauja, viso mėnesio metu. Du kiti ra'katai yra apibūdinami tame pačiame šaltinyje kaip turintys netgi didesnį poveikį tikinčiojo gyvenimui: Imamas al-Džawad yra cituojamas sakantis:

„Kiekvienas, kuris atliks du neprivalomus ra'katus pačioje Ramadano mėnesio pradžioje, pirmąjame deklamuodamas Fatiha ir Fath, o kitame bet kokią surą (Korano skyrių), kurią jis nori, Allah Aukščiausiasis, neleis jam patirti nieko blogo per visus jo metus ir jis išliks taip apsaugotas iki sekančių metų.“

Ramadano mėnesio metu tikintieji išmoksta pažaboti savo aistras ir susilaikyti nuo nusidėjimų, ekstravagancijos ir atsidavimo žemesniems troškimams, visa tai degeneruoja žmogų ir įtraukia jį į savęs naikinimo spąstus. Pasninkas puoselėja stiprią valią, moko kantrybės ir savikontrolės, gebėjimo iškęsti vargus ir pakęsti alkį bei troškulį. Trumpai, tai atneša aiškią pergalę prieš žmogaus uždraustas aistras ir savanaudiškus impulsus. Tai reguliuoja instinktų energiją. Tai moko kūną paklusti aukštiems dvasiniams impulsams. Tai saugo kūno sveikatą nuo išdidumo. Tai suteikia jo organams atokvėpį, kad jie atnaujintų savo veiklą. Kaip įrodė medicinos mokslas, tai yra vaistas nuo daugelio kūno ir nervų negalavimų. Tai yra moralinis ugdymas, aukščiausiųjų dorybių penas. Tai moko tikintįjį atsisakyti ydų, kontroliuoti emocijas ir instinktus, sutramdyti liežuvį nuo blogų ir netinkamų kalbų ir moko sąžiningai pagalvoti apie blogus darbus ar ardomąją veiklą. Tai paskatina pasninkaujančiosios visuomenės sielų vieningumą, tai moko juos nuolankumo ir kuklumo ir įdiegia jų tarpe lygybės jausmą prieš Allah subhanahu wa ta'ala. Turtingieji privalo jo laikytis taip pat kaip ir vargšai, moterys taip pat kaip ir vyrai, įtakingieji ir galingieji taip pat kaip silpnieji ir pažemintieji: jie visi privalo laikytis pasninko. Tai pagelbėja sielai būti labdaringa ir užjaučiančia varšams ir skurstantiesiems, ir tai primena kiekvienam tikinčiąjam apie kitų tikinčiųjų poreikius (nepriteklių). Musulmonai dalinasi su visais kitais palaiminimu, kurį jiems suteikia Allah. Tikintieji stiprina savo ryšius su Visagaliu, nes jie yra išreikšti per pasninką, nenutrūkstamą troškimą paklusti Jo Valiai ir vykdyti Jo įsakymus. Jie taip pat sustiprina savo tarpusavio ryšius, nes Ramadano mėnesis yra aukojimo (dovanojimo) mėnesis. Tai yra derlingos socialinės sąveikos mėnesis. Islamas pabrėžia didingą moralinio tobulumo reikalo išryškinimą šio švento mėnesio metu. Šventasis Islamo Pranašas, taika jam, pasakė:

„Tas, kuris pasninkaudamas nesaugo savo liežuvio nuo melo, nei susilaiko nuo blogų darbų, negerbia savo pasninko, nes Allah neužtenka (nepritaria) vien tik susilaikymo nuo maisto... Kai jūs pasninkaujate, jūs neturite blogai kalbėti apie nieką ir neturite jūs būti smarkūs ar triukšmingi. Jeigu kas nors kalba blogai apie jus arba stengiasi jus įtraukti į ginčą, neatsakykite jam tuo pačiu; geriau pasakykite jam, kad jūs pasninkaujate“.

Pasninko institucija yra vienas iš Visagalio gailestingumo ženklų tiems, kurie laikosi Jo dieviškos religijos, ir tuo niekada nėra siekiama apsunkinti ką nors. Visagalis negauna jokios naudos apsunkindamas ką nors, priešingai, Jis visada stengiasi pakloti laimės kelią Savo tarnams šiame gyvenime ir ateinančiame ir kartais Jis netgi „stumia“ ką nors daryti tai, kas jiems yra gerai, kaip ir pasninko įpareigojimo Ramadano metu atveju kiekvienam tikinčiam vyrui ir moteriai. Bet jeigu jūs išgalite šio mėnesio nuoširdžiai ir išmintingai laukti, jūs gausite savo atlygį daugeliu, daugeliu būdų šiame trumpame trumpalaikio pasaulio gyvenime ir amžinojoje buveinėje, Inša-Allah. Al-Kulaylu Al-Kafi pirmajame leidime, 83 psl., 1 tome al-Madžlisi mums pasakoja jo paties Bihar al-Anwar 354 psl. 94 tome, cituodamas savo paties tėvą, kuris cituoja savo patarėją Šeichą įžymiame Ali ibn Muhammad al-Madayni faqih’e cituojantį Sa'yd’ą ibn Hibatullah al-Rawandi cituojantį Ali ibn Abdel-Samad’ą al-Naisapuri cituojantį al-Duryasti cituojantį Šaichą al-Mufid’ą sakantį, kad pirmąją Ramadano mėnesio dieną yra privaloma melstis šitaip:

„Viešpatie! Ramadano mėnesis atkeliavo ir Tu mums įsakei pasninkauti jo metu ir apreiškei Koraną žmonių vadovavimuisi ir aiškų vadovavimosi savitumą ir teisingus kriterijus. O Viešpatie! Padėk mums laikytis šio pasninko, priimk jį iš mūsų priimk mūsų pasninką iš mūsų ir saugok jį mums su palengvinimu iš Tavęs ir geroje sveikatoje; tikrai Tu gali padaryti viską“.

 

Kas sulaužo pasninką

 

Visi šie dalykai anuliuoja pasninką: valgymas ar gėrimas, seksualinis aktas, melavimas apie Allah arba Jo Pasiuntinį (taika jam), visos galvos panardinimas vandenyje, tyčinis dūmų (rūkalų) įkvėpimas, likimas džanabah būklėje (nešvarumas dėl sėklos išsiveržimo) iki aušros, masturbacija, injekcijos, per kurias maistingas skystis pasiekia skrandį, sąmoningas vėmimas, ketinimas ką nors nuryti. Keliavimas, tai yra važiavimas iš savo gyvenamosios vietos į vietą, kuri yra nutolusi bent jau aštuonis farasikh (apie dvidešimt septynias su puse mylias arba penkiasdešimt mylių, pagal kai kuriuos kitus mokslininkus), reikalauja nutraukti pasninką ir grąžinti jį vėliau, lygiai tiek dienų, kiek buvo praleista. Sąmoningas pasninko nutraukimas reikalauja kaffara (išpirkimo), kuris yra arba šešiasdešimt neturtingų žmonių pamaitinimas, arba pasninkavimas šešiasdešimt dienų iš eilės už kiekvieną praleistą dieną. Jeigu pasninkas yra sulaužytas atsitiktinai, tada pakanka qaza (sugrąžinimo, „atidirbimo“). Kiekvienas suaugęs ir protiškai sveikas musulmonas (vyras ar moteris) privalo pasninkauti nuo aušros iki pat saulėlydžio. Bihar al-Anwar 352 psl., 94 tome Al-Madžlisi cituoja tam tikrą skaičių šiitų mokslininkų sakydamas, kad jie girdėjo Imamą Abu Dža'ferą al-Baqir, taika jam, sakantį: „Melavimas sulaužo pasninką ir taip pat tai padaro antras žvilgsnis į kitą moterį, ir dar priespauda, nevarbu maža ar didelė“.

Tas, kuris praleidžia pasninką tam tikrą dienų skaičių Ramadano mėnesio metu dėl keliavimo, užmaršumo, nežinojimo, kad tos dienos yra Ramadano dienos, ligos, menstruacijų ar gimdymo, privalo vėliau pasninkauti tiek dienų, kiek praleido (grąžinti jas). Tie, kurie patyrė laikiną beprotybę ar kurie buvo nualpę prieš intencijos pasninkauti padarymą, tie, kurie yra kamuojami negalavimo, kuris verčia juos nuolat jausti troškulį ir jie neturi pasveikimo galimybės arba dėl seno amžiaus, kuris paverčia juos silpnais, tiems nereikia grąžinti pasninko vėliau ir jiems nereikia paaukoti kaffara, išpirkimo. Tas, kuris suserga Ramadano metu ir praeina metai, kol jis gali pilnai atsigauti, žinoma, neprivalo grąžinti pasninko, bet turi sumokėti kompensaciją, kuri yra vargstančių ar nelaimingųjų aprūpinimas, arba aprūpinimas vieno tokio žmogaus trimis ketvirčiais kilogramo maisto už kiekvieną praleistą dieną. Jei kažkieno tėvas mirs būdamas skolingas maldų arba pasninko, jo vyriausiasis sūnus turi grąžinti tai savo tėvo vardu, bet sūnus neprivalo grąžinti šių skolų už savo velionę motiną.

Pasninkas negalioja be penkių kasdieninių maldų. Atleisti nuo pasninko yra vaikai, protiškai atsilikusieji ir seni vyrai bei moterys, kuriems tai yra per sunku atlikti. Jeigu jie gali pasninkauti kitais mėnesiais grąžindami tai, tai būtų geriausia jiems. Jeigu jie negali grąžinti, tada jiems nereikia aukoti kaffara taip pat. Moterys per jų menstruacijų periodą yra ne tik atleistos nuo pasninko, bet joms jis yra uždraustas, bet jos turi jį grąžinti vėliau. Kai tik jų menstruacijos baigiasi, jos privalo atlikti ghusl (ritualinį viso kūno apsiplovimą) ir atnaujinti pasninką. Krūtimi kūdikius maitinančios moterys ir kurių natūralaus pieno yra nepakankamai, taip pat kaip ir nėščiosios, gali nutraukti savo pasninką, jei jis kenkia jų kūdikiams. Joms taip pat vėliau reikia grąžinti pasninką.

 

Pasninko istorija ir rūšys

 

Imamas al-Hasan’as ibn Ali ibn Abu Talib’as, taika jam, yra cituojamas Al-Saduq’o knygos Man la Yahdarohu al-Faqih 2 tomo, 49 psl. sakantis, kad grupė žydų kartą aplankė Allah Pasiuntinį, taika jam, ir labiausiai iš jų išsilavinęs vyras iškėlė jam kelis klausimus: “Kodėl Visagalis įsakė tavo tautai pasninkauti dienos metu trisdešimt dienų, nors prieš tai kitoms tautoms buvo įsakęs pasninkauti ilgesnį laiko tarpą?” Allah Pasiuntinys, taika jam, pasakė: “Kai Adomas suvalgė uždrausto vaisiaus, maistas pasiliko jo skrandyje trisdešimt dienų dėl to Allah įsakė Adomo palikuonims praleisti trisdešimt dienų kenčiant badą ir troškulį, ir tai ką jie valgo tuo metu (naktį), priklauso tik nuo Jo malonės jiems, taip pat kaip tai buvo Jo malonė Adomui. Dėl to Allah mano tautai įsakė pasninkauti”. Allah Pasiuntinys, taika jam, pacitavo šį posmą: “Pasninkas yra įsakytas jums, kaip jis buvo įsakytas tiems, kurie buvo prieš jus, kad jūs galėtumėte saugoti (save) nuo blogio. (Pasninkas) tam tikrą dienų skaičių” (Šv. Koranas 2:182). Į tai žydas pasakė: “Tu, O Muhammedai, pasakei tiesą taigi, koks yra atlygis tam, kuris pasninkauja?” Pranašas, taika jam, atsakė: “Joks tikintysis nepasninkauja Ramadano metu siekdamas artumo su Allah’u be Visagalio suteiktų jam septynių privalumų (gėrybių): 1) bet koks haram (uždraustas) jo kūne bus sumažintas ir pašalintas; 2) jis priartės prie Allah’o gailestingumo pasiekimo; 3) jis bus išpirkęs savo tėvo Adomo nuodėmę 4) jo mirties agonija bus sumažinta; 5) jis gaus garantiją, kad Prisikėlimo Dieną nereikės patirti alkio ir troškulio skausmo; 6) Allah suteiks jam atleidimą nuo pragaro; ir 7) Allah maitins jį gerais dalykais Danguje.” Žydas pasakė: “O Muhammed! Tu tikrai pasakei tiesą.” Šis hadisas buvo užrašytas Al-Saduq’o knygos 'Ilal al-Šarai' 109 skyriaus, 378 puslapyje.

Kas liečia jo rūšis, jos yra skirtingos. Jos skiriasi priklausomai nuo tikėjimo, grupės, tautos ir jų papročių. Jo tikslai taip pat skiriasi, nors pats reikšmingiausias iš jų ir pats iškiliausias yra apvalyti kūną ir sielą nuo materialių ir nematerialių nuodų. Iš jo rūšių yra viena paminėta Šv. Korane, kaip tylėjimas ir susilaikymas nuo bet kokių tuščių kalbų. Pavyzdys yra Visagalio kreipimasis į Mergelę Mariją, taika jai, kuriame Jis įsakė jai, kai ji atsidūrė prieš kitus, kurie piktinosi Jėzaus, taika jam, gimimu, sakyti: “Aš iš tikrųjų prisiekiau Mielaširdingąjam Dievui (laikytis) pasninko, taigi aš nekalbėsiu su niekuo šiandien” (Šv. Koranas 19:26). Musulmonai sužinojo iš savo Viešpaties, Garbinamiausiojo ir Aukščiausiojo, kad pasninkas yra viena iš išpirkimo rūšių už: 1) galvos nuskutimą piligriminės kelionės metu (kol vis dar yra dėvimas ihram) dėl pagrįstos priežasties, tokios kaip liga ar galvos sužeidimas, 2) dėl negalėjimo paaukoti (hadi), 3) dėl sąjungininko nužudymo per klaidą, 4) dėl sulaužytos priesaikos, 5) dėl medžioklės kol dar yra dėvimas ihram (piligrimų į Meką baltas drabužis), 6) zihar atveju.

 

40 pasninko rūšių

 

Nors prieš tai buvęs skyrius nagrinėjo pasninko rūšis, mes nusprendėme išplėsti šį aptarimą ir pacituoti iš “Bab al-Sawm” skyrių, nagrinėjantį pasninką, pagal Man la Yahduruhu al-Faqih 52-54 psl., 2 t., tautos mentoriaus Šeicho Abu Dža'fer’o Muhammad’o ibn Ali ibn al-Husain’o ibn Babawayh al-Qummi al-Saduq’o, kuris nurodo štai ką:

Al-Zuhri (vienas iš mūsų ketvirtojo Imamo Ali ibn al-Husain’o ibn Ali ibn Abu Talib’o Zaynul-'Abidin’o al-Sadžad’o, taika jam ir jo palikuonims, kompanionų) yra cituojamas sakantis: “Ali ibn al-Husain’as, taika jam, kartą manęs paklausė: “Iš kur tu atėjai, o Zuhri?” Aš atsakiau: “Iš (Pranašo) mečetės”. “Ką jūs aptarėte?” jis manęs paklausė. “Mes aptarėme pasninką” aš atsakiau, “ir mes visi sutarėme, kad vienintelis privalomas pasninkas yra Ramadano mėnesio pasninkas”. Jis man pasakė: “O Zuhri! Yra ne taip, kaip jūs visi sakote. Pasninkas būna keturiasdešimties skirtingų rūšių: dešimt iš jų yra kaip Ramadano mėnesio pareiga; dešimt yra uždrausti; keturiolika yra neprivalomi: galima pasirinkti ar pasninkauti jų metų, ar ne; pridėk prie šių tris skirtingas sąlyginio pasninko rūšis. Taip pat pridėk: drausminantį pasninką, leistiną pasninką ir pasninką, kuris atliekamas už praleistas keliavimo ar ligos dienas”. Aš pasakiau: “Ar galiu aš būti paaukotas tavo labui! Prašau, paaiškink man juos”.

Imamas, taika jam, išdėstė štai ką:

“Privalomas pasninkas susideda iš Ramadano mėnesio pasninko ir iš dviejų iš eilės einančių mėnesių už kiekvieną tyčia praleistą Ramadano mėnesio dieną, ir iš dviejų iš eilės einančių mėnesių norint išpirkti zihar. Allah, Didingiausiasis ir Aukščiausiasis, sako: “Tie, kurie atsižada savo žmonų vadindami jas motinomis, turėtų žinoti, kad jų žmonos niekada nebus jų motinomis. Jų motinos yra tos, kurios juos pagimdė. Žodžiai, kuriuos jie taria yra tikrai pasibjaurėtini ir nuodėmingi. Bet Allah yra Gailestingas ir Atleidžiantis. Tie, kurie atsižada savo žmonų pavadindami jas motinomis, o po to pakeičia savo mąstymą apie tai, ką jie pasakė, privalo išlaisvinti vergą kaip išpirką ir tik tada jų kūniški santykiai bus teisėti. Tai jums buvo įsakyta. Ir Allah puikiai žino viską, ką jūs darote. Jeigu kažkas negali išlaisvinti vergo, tada jis privalo pasninkauti du mėnesius iš eilės ir tik tada jis gali turėti teisėtus kūniškus santykius. Jeigu jis taip pat negali to padaryti, tada jis privalo pamaitinti šešiasdešimt skurstančių žmonių” (Šv. Koranas 58:2-4). Kitas privalomas pasninkas, kai reikia pasninkauti du mėnesius iš eilės, yra kai musulmonas per klaidą nužudo kitą musulmoną ir negali išlaisvinti vergo; ši pareiga remiasi posmu, kuriame sakoma: “Ir kiekvienas, kuris nužudys tikintįjį per klaidą, turi išlaisvinti tikintį vergą ir kraujo-pinigai turėtų būti sumokėti jo žmonėms, nebent jie tai atleidžia; bet jei jie būtų iš priešiškos jums genties ir jis yra tikintis, (pakanka) išlaisvinti tikintį vergą, ir jeigu jis yra iš genties, su kuria jūs turite įsipareigojimų, tada kraujo-pinigai turėtų būti sumokėti jo žmonėms ir išlaisvintas tikintis vergas; bet jeigu jis negali rasti (vergo), jis turi pasninkauti du mėnesius iš eilės: tai bausmė iš Allah ir Allah yra Žinantis, Išmintingas” (Šv. Koranas 4:92). Kitas toks privalomas pasninkas yra trijų dienų, norint išpirkti priesaikos sulaužymą, jeigu nėra galimybės pamaitinti vargstantį Allah Didingiausiasis, Aukščiausiasis sako: “Allah nekviečia jus atsiskaityti už tai, kas yra neteisinga jūsų priesaikose, bet Jis kviečia jus atsiskaityti už tyčinį prisiekinėjimą taigi to išpirkimas yra dešimties neturtingų žmonių pamaitinimas, vidutiniškai tokiu maistu, kuriuo jūs maitinate savo šeimas, arba jų aprengimas, arba vergo išlaisvinimas; bet kas negali to padaryti, tada jis turi pasninkauti tris dienas; tai yra atpirkimas už jūsų sulaužytas priesaikas” (Šv. Koranas 5:89). Visos tokio pasninko rūšys yra nuoseklios, o ne diena dabar, diena vėliau (reikia pasninkauti visas dienas iš eilės, nepertraukiamai).

“Ir pasninkas dėl galvos sužeidimo ją skutant, kol yra atliekami piligriminės kelionės ritualai, yra taip pat privalomas; Allah Visagalis sako: “Bet kas, kuris iš jūsų tarpo serga arba turi kažkokią ligą galvoje, jis turi išpirkti galvos skutimą pasninku arba sumokant pinigais, arba paaukojant (gyvulį)” (Šv. Koranas 2:196). Taigi šiame posme jam yra suteikiama pasirinkimo galimybė: jeigu jis pasirenka pasninką, jis turi pasninkauti tris dienas. Pasninkas taip pat yra privalomas tam, kuris negali piligriminės kelionės metu paaukoti (gyvulio); Allah Visagalis sako: “Kiekvienas, kuris nori užbaigti piligriminę kelionę, turi paaukoti tai, kas jam lengvai pasiekiama; bet jei jis neturi ko paaukoti, tada turi pasninkauti tris dienas piligrimo metu ir septynias dienas grįžęs namo, iš viso dešimt pilnų dienų” (Šv. Koranas 2:196). Ir pasninkas tam, kuris medžioja vis dar vilkėdamas ihram, taip pat yra privalomas; Allah Aukščiausiasis, Didingiausiasis sako: “O jūs, kurie tikite! Nemedžiokite, kol dar atliekate piligriminę kelionę ir bet kuris iš jūsų, kuris žudo tyčia, kompensacija (už tai) priklauso nuo to, ką jis nužudė, nuo gyvūno, du žmonės iš jūsų tarpo turi tai nuspręsti, išpirka turėtų būti atnešta į Kaabą arba išpirkimas (to) gali būti vargšo pamaitinimas, arba tai atitinkantis pasninkas, kad jis galėtų pajausti savo veiksmo žalingumą” (Šv. Koranas 5:95).

Tada Imamas, taika jam, atsisuko į al-Zuhri ir paklausė jo: “Ar tu žinai, kaip to atitikmuo yra patenkinamas pasninku, o Zuhri?” Vėliau pasakė: “Ne, tikrai, aš nežinau”. Imamas Zaynul-'Abidin’as, taika jam, tada pasakė: “Medžioklė pirmiausia yra apskaičiuojama, tada apskaičiuota vertė yra išmatuojama labdaros mąstais, tada šis matavimas yra pasveriamas, taigi jis galėtų pasninkauti po vieną dieną už kiekvieno matavimo vieneto pusę. Ir prižadėtas (nathr) pasninkas yra privalomas ir taip pat i'tikaf pasninkas. Kas liečia uždraustą pasninką, tai yra draudžiama pasninkauti Eid al-Fitr ir Eid al-Adha švenčių metu, tris tašriq' dienas ir abejonių pasninką: Allah įsakė mums jį pasninkauti Ša'ban mėnesio metu ir kiekvienam iš mūsų yra uždrausta pasninkauti vienam (išsiskirti), kai visi kiti nėra įsitikinę ar tai jau yra Ramadano mėnesio pradžia, ar ne”. Aš jam pasakiau: “Galbūt galiu būti paaukotas dėl tavęs, bet jeigu jis nepasninkavo Ša'ban mėnesio metu, ką jis turėtų daryti?” Imamas, taika jam, pasakė: “Jis turėtų abejotiną naktį pasakyti ketinimą, kad jis pasninkauja Ša'ban mėnesį taigi, jei paaiškės, kad tai yra Ramadano mėnesis, jis gaus savo atlygį, bet jei taps akivaizdu, kad tai tikrai buvo Ša'ban mėnuo, jis nebus padaręs nieko blogo.” Aš tada paklausiau jo: “Kaip savanoriškas pasninkas gali kompensuoti privalomą?” Jis, taika jam, pasakė: “Jeigu kažkas savanoriškai pasninkauja vieną dieną Ramadano mėnesio metu nežinodamas, kad tai yra Ramadano mėnesis, tada jis sužino, kad tai buvo Ramadanas, negi jis turėtų pasninkauti iš naujo?! Pareiga liečia tą dieną. Ir pasninkavimas kiekvieną gyvenimo dieną yra uždraustas.”

“Kas liečia neprivalomą pasninką, tai yra pasninkas penktadieniais, ketvirtadieniais ir pirmadieniais, baltosiomis dienomis, šešių dienų pasninkas Šawwal mėnesio metu, stovėjimo prie Arafato dienos pasninkas ir Ašuros dienos; visi šie atvejai yra neprivalomi; jų metu galima pasninkauti arba ne. Kas liečia pasninką, kuriam reikia leidimo, tai moteris negali pasninkauti neprivalomo pasninko be vyro leidimo; vergas negali pasninkauti neprivalomo pasninko be šeimininko leidimo; ir svečias negavęs leidimo iš šeimininko negali pasninkauti neprivalomo pasninko; Allah Pasiuntinys, taika jam, pasakė: “Bet kas, kas lanko kažkokius žmones, neturėtų laikytis neprivalomo pasninko be jų leidimo”. Kas liečia drausminantį pasninką, berniukas sulaukusiam paauglystės yra paliepiama pasninkauti, kol jis sulauks suaugusiojo amžiaus, nors jam tai nėra privaloma. Taip pat, jeigu kažkas yra priverstas dėl staigaus negalavimo sulaužyti savo pasninką dienos pradžioje, tai kai jis atgaus jėgas po to, jis turėtų pasninkauti likusią dienos dalį dėl savidisciplinos, nors jam tai nėra privaloma. Taip pat, jei keliautojas pavalgys dienos pradžioje, o tada grįš namo, jis turėtų susilaikyti nuo maisto likusią dienos dalį dėl savidisciplinos, o ne dėl to, kad tai būtų privaloma. Kas liečia pasninką to, kuris užsimiršta ir pavalgo bei atsigeria arba jei jis tai padarys tik kaip taqiya, nedarydamas to tyčia, Allah, Aukščiausiasis Didingiausiasis, leido jam taip padaryti ir Jis jį apdovanos. Kas liečias pasninką, kai yra keliaujama arba kenčiama dėl ligos, tai tuo atžvilgiu yra didelis nuomonių skirtumas. Kai kurie žmonės sako, kad jis turėtų pasninkauti, kiti, kad neturėtų. Mes (Ahl al-Bayt) esame susirūpinę, taigi mes laikomės nuomonės, kad žmogus tiek vienu, tiek kitu atveju turi nutraukti pasninką taigi, jei jis pasninkauja keliaudamas arba sirgdamas, tai jis turi grąžinti pasninką, nes Allah, Aukščiausiasis, Didingiausiasis, sako: “Ir jeigu vienas iš jūsų serga arba keliauja, (pakanka pasninkauti) tiek dienų, kiek praleido, kitu metu”.

 

Atlygis už Korano deklamavimą šio mėnesio metu

 

Imamas Dža'fer al-Sadiq’as, taika jam, kaip mums pasakė Šeichas Taqi al-Dyn Ibrahim’as ibn Ali ibn al-Hassan’as ibn Muhammad’as ibn Salih’as al-'Amili-al-Kaf'ami, padarė šį pareiškimą, kuris liečia Šv. Korano skyrių ir posmų deklamavimo vertingumą:

„Tas, kuris per vieną naktį perskaitys dešimt posmų, niekada nebus priskirtas prie abejingųjų. Tas, kuris perskaitys penkiasdešimt posmų, bus priskirtas prie tų, kurie prisimena Allah dažnai (t.y. thakiryn). Jeigu jis perskaitys šimtą, bus prirašytas prie tų, kurie yra nuolat nusižeminę (besimeldžiantys) (qanityn). Jeigu jis padeklamuos tris šimtus, jis bus priskirtas prie nugalėtojų (faaizyn). Jeigu jis padeklamuos penkis šimtus posmų, jis bus priskirtas prie tų, kurie pasiekė idžtihad lygį (mudžtahidyn). Ir jeigu kažkas perskaitys tūkstantį posmų, jis bus apdovanotas vienu kantar‘u, kuris yra penki tūkstančiai mithqal‘ų: kiekvienas mithqal‘as yra dvidešimt keturi karatai, iš kurių mažiausiasis (jeigu svoris pomirtiniame gyvenime yra svarbus) yra tokio dydžio kaip Uhud kalnas, o didžiausiasis tęsiasi nuo žemės iki dangaus“.

Imamas, taika jam, taip pat pasakė, kaip yra cituojama tame pačiame šaltinyje: „Jeigu kažkas deklamuoja Koraną, Allah leis džiaugtis jam jo svajomis ir toks deklamavimas sumažins bausmę jų tėvams, net jeigu jie bus kafirai (atskalūnai). Įsivaizduok, brangus skaitytojau, ką tai daro tavo tėvams, kurie užaugino tave kaip musulmoną...

 

Kaip pasninkauti visą tavo gyvenimą

 

'Ilal al-Sharai' 1 t., 258 psl. ir taip pat Bihar al-Anwar 94 t., 92 psl. Imamo Rida, taika jam, buvo paklausta, kodėl savanoriškai pasninkauti yra rekomenduojama ištisus metus, ir jis atsakė, kad toks pasninkas tarnauja kaip privalomo pasninko papildymas. Tada jo buvo paklausta: “Kodėl neprivalomas pasninkas turi būti atliekamas kartą kas dešimt dienų?” Jis, raika jam, pasakė: “Taip yra todėl, kad Allah, Garbingiausiasis ir Aukščiausiasis, sako: “Kiekvienas, kuris padaro gerą darbą, bus apdovanotas dešimteriopai” (Sura Al-An'am, 16 posmas); todėl tas, kuris pasninkauja vieną dieną iš dešimties dienų, bus apdovanotas (pagal šį posmą) taip, tartum jis pasninkautų visą laiką”. Salman al-Farsi, lai Allah būna patenkintas juo, sakydavo: “Pasninkavimas tris (ne iš eilės einančias) dienas per mėnesį yra lygus pasninkavimui dahr, visą laiką taigi, jei žmogus gali taip padaryti, leiskite jam pasninkauti!” Imamo Dža'fer al-Sadiq’o, taika jam, buvo paklausta, kodėl iš pirmųjų dešimt mėnesio dienų turi būti pasninkaujama ketvirtadienį, ketvirtadienį iš paskutiniųjų ir trečiadienį per vidurį, kodėl šios dienas yra skirtos tokiam pasninkui, ir jo atsakymas buvo: “Kiekvieno Allah tarno darbai yra parodomi Allah’ui kiekvieną ketvirtadienį todėl Jis nori, kad tai būtų daroma, kol Jo tarnai laikosi pasninko”. “Kodėl tada reikia pasninkauti kitą ketvirtadienį mėnesio gale?” Imamo buvo paklausta. “Taip yra todėl, kad jo veiksmai yra rodomi aštuonias dienas, tai yra garbingiau ir geriau jam pasninkauti, nei nepasninkauti”. Trečiadienio parinkimas pasninkui iš viduriniųjų dešimties mėnesio dienų, remiantis Imamu al-Sadiq’u, taika jam, yra todėl, kad Allah, Garbingiausiasis, Didingiausiasis, tą dieną sukūrė pragarą tą dieną Jis sunaikino ankstyvąsias kartas; tai yra nepertraukiamo blogo ženklo diena; taigi Jis norėjo, kad jo tarnai saugotųsi tokio blogo ženklo pasninkaudami tą dieną.”

Imamas Dža'fer al-Sadiq, taika jam, cituoja savo protėvius, taika jiems, sakančius, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, kartą paklausė savo kompanionų: “Kuris iš jūsų pasninkauja visą laiką?” Salman’as al-Farsi, lai Allah būna gailestingas jo sielai, pasakė: “Aš, o Allah Pasiuntinį!” Allah Pasiuntinys, taika jam, paklausė jų: “Kuris iš jūsų meldžiasi per naktį?” Salman al-Farsi, lai Allah būna gailestingas jo sielai, vėl pasakė: “Aš, o Allah Pasiuntinį!” Allah Pasiuntinys, taika jam, paklausė jų: “Kuris iš jūsų deklamuoja visą Korano tekstą kiekvieną dieną?” Salman al-Farsi, lai Allah būna gailestingas jo sielai, pasakė trečią kartą: “Aš, o Allah Pasiuntinį!” Vienas iš Pranašo kompanionų supyko ir pasakė: “O Allah Pasiuntinį! Salman yra persas, kuris nori pasigirdi ir pademonstruoti savo pranašumą prieš mus, Kureiš vyrus. Tu paklausei mūsų: “Kuris iš mūsų pasninkauja visą laiką?” ir jis atsakė, kad taip daro, nors jis valgo beveik visą laiką. Ir tu mūsų paklausei: “Kuris iš jūsų meldžiasi per naktį?” ir jis vėl pasakė, kad taip daro, nors jis miega beveik visą naktį. Ir tu paklausei mūsų: “Kuris iš jūsų deklamuoja visą Koraną kiekvieną dieną?” ir jis trečią kartą pasakė, kad jis taip daro, nors didžiąją laiko dalį jis tyli”. Allah Pasiuntinys, taika jam, papeikė tą vyrą ir pasakė: “Patylėk, toks ir toks, kaip toli tu esi nuo Luqman’o Išmintingojo! Paklausk jo ir jis tau paaiškins”, tada tas kompanionas atsisuko į Salman’ą ir paklausė jo: “O Abdullah tėve! Tu tvirtini, kad tu pasninkauji visą laiką, ar ne?” Salman’as jam atsakė teigiamai, taigi kompanionas pasakė: “Bet aš mačiau tave valgantį didžiąją laiko dalį!” Salman’as atsakė: “Nėra taip, kaip tu sakai! Aš pasninkauju tris dienas kiekvieną mėnesį, ir Allah, Aukščiausiasis, Išgirtasis, sako: “Kiekvienas, kuris padaro gerą darbą, bus atlygintas dešimteriopai” (Sura Al-An'am, 16 posmas). Ir pasninkaudamas aš sujungiu Ša'ban mėnesį su Ramadano mėnesiu, taigi yra laikoma, kad aš pasninkauju visą laiką”. Tada vyras jo paklausė: “Bet tu tvirtini, kad tu meldiesi ištisą naktį, ar ne?” Salman’as atsakė teigiamai, po ko vyras pasakė: “Kaip, jeigu beveik visą naktį tu esi lovoje?” Salman’as atsakė: “Nėra taip, kaip tu sakai. Aš girdėjau savo mylimą Allah Pasiuntinį, taika jam, sakantį: “Kiekvienas, kuris liks tahara (apsivalymo) būklėje miegodamas, tai bus laikoma, kaip kad jis būtų praleidęs visą naktį besimelsdamas” ir aš išlieku tahir!” Vyras vėl paklausė jo: “Ar tu netvirtinai, kad tu padeklamuoji ištisą Korano tekstą kasdien?” Salman’as atsakė: “Taip.” Tada vyras paklausė jo: “Bet tu didžiąją dienos dalį praleidi tylėdamas!” Salman’as atsakė: “Nėra taip, kaip tu sakai, bet aš girdėjau savo mylimą Allah Pasiuntinį, taika jam, sakantį Ali, taika jam: “O Hassan’o, taika jam, tėve! Tavo palyginimas mano tautoje yra kaip Suros al-Ikhlas: kiekvienas, kuris padeklamuoja ją kartą yra laikoma, kad jis padeklamavo trečdalį Korano, ir kuris pedeklamuoja ją du kartus, tai prilygsta dviejų Korano trečdalių padeklamavimui, ir kiekvienas, kuris padeklamuoja ją tris kartus, tai yra tartum jis būtų padeklamavęs ištisą Korano tekstą kiekvienas, kuris myli tave savo kalbose, užpildo trečdalį savo iman (-o) (tikėjimo, įsitikinimų), ir kiekvienas, kuris myli tave savo kalboje ir savo širdyje, užpildo du trečdalius savo iman, o tas, kuris myli tave savo kalboje ir širdyje, ir padeda tau savo ranka (t.y. fiziškai su savo jėga ir ketinimais), padaro savo iman idealiu. Aš prisiekiu Tuo, Kuris atsiuntė man tiesą, o Ali! Jei visi žmonės žemėje tave mylėtų taip, kaip myli tie, kurie danguje, tai niekas nebūtų kankinamas Ugnyje”, ir aš deklamuoju Surą al-Ikhlas triskart dienoje”. Tada tas vyras atsistojo ir nuėjo, tarsi kažkas būtų užkišęs jo burną. Šis įvykis yra užrašytas Bihar al-Anwar 94 tomo, 93-94 psl.

Tame pačiame šaltinyje Imamas al-Sadiq’as, taika jam, cituoja savo protėvius cituojančius Allah Pasiuntinį, taika jam, sakantį: “Aš įėjau į Rojų (per mano pakėlimą, mi'radž) ir pamačiau, kad daugelis jo žmonių yra tie, kurie nėra pikti (blogi), kurie yra išmintingi ir išleidžiantys savo turtus (gerovę) ir, kurie pasninkauja tris dienas per mėnesį.” Ibn Taryf’as cituoja Ibn 'Alwan’ą cituojantį Imamą al-Sadiq’ą, taika jam, cituojantį savo tėvą Imamą al-Baqir’ą, taika jam, sakantį, kad Ali, taika jam, laikydavosi to pasninko, kurio laikėsi ir Allah Pasiuntinys, taika jam, sakydamas: “Allah Pasiuntinys, taika jam, pasninkaudavo siyam al-dahr, tiek kiek Allah norėjo, tada jis nustojo tai daryti ir laikydavosi savo brolio Dawud’o, taika jam, (Dovydo, Deivydo) pasninko: diena pasninkaujama dėl Allah ir diena dėl savęs (pailsėti), tiek kiek Allah norėjo. Tada jis nustojo daryti ir tai ir pradėjo pasninkauti kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, tiek ilgai, kiek Allah to norėjo. Tada jis nustojo daryti ir tai ir laikėsi syam al-byd (baltojo pasninko). Imamas Ali, taika jam, padarė pareiškimą sakydamas, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, tęsė tokį pasninką iki savo mirties. Bihar al-Anwar 94 t., 102 psl. autorius teigia, kad Muhammed’as ibn Yahya citavo Hammad’ą ibn 'Uthman’ą cituojantį Imamą Abu Abdullah al-Sadiq’ą, taika jam, sakantį: “Allah Pasiuntinys, taika jam, mirė laikydamasis trijų dienų kasmėnesinio pasninko, sakydamas: “Pelnyta bausmė buvo paskirta tautoms prieš mus tomis dienomis;” taigi, Pranašas, taika jam, laikėsi pasninko tų grėsmingų (nelaimę pranašaujančių) dienų metu.”

Allah Pasiuntinys, taika jam, yra cituojamas Bihar al-Anwar 94 t., 108 psl. sakantis, kad tas, kuris laikosi Ramadano mėnesio pasninko ir po to pasninkaus dar šešias Šawwal mėnesio dienas, bus apdovanotas taip, tarsi būtų pasninkavęs ištisus metus.

Žmogus gali domėtis ar sadaqa (labdaros) davimas yra vertingesnis už pasninką. Taip. Bihar al-Anwar 94 t., 102 psl., teigiama, kad Imamo Abdullah al-Sadiq‘o, taika jam, kartą paklausė Ibrahim‘as al-Muthanna, vienas iš jo sekėjų: „Pastaruoju metu man pasidarė labai sunku pasninkauti tris dienas per mėnesį, tai ar yra būdas, kuriuo aš galiu kompensuoti tai, sakykim, duodant po vieną dirhamą labdarai už kiekvieną iš tų dienų?“ Imamas, taika jam, atsakė: „Vieno dirhamo labdara yra netgi geriau nei vienos dienos pasninkas.“ Tame pačiame šaltinyje, 106 psl., Salih‘as ibn 'Uqbah pasakė Imamui Dža'fer‘ui al-Sadiq‘ui, taika jam: „Tegul mano gyvenimas būna paaukotas tavo labui! Aš pasenau ir aš jaučiuosi per silpnas pasninkauti šiomis dienomis.“ Imamas, taika jam, atsakė: „Tada duok vieną dirhamą (pinigas, kurio vertė lygi 3.12 gramų sidabro) kaip sadaqa už kiekvieną iš tų dienų.“ Imamas pastebėjo, kad vyras neatrodė visiškai įtikintas, taigi jis pasakė jam: „Ar tu manai, kad vienas dirhamas už kiekvieną iš tų dienų yra per mažai? Vieno skurstančio žmogaus pamaitinimas yra geriau nei viso mėnesio pasninkas.“

 

Pranašo (lai Allah būna patenkintas juo, jo sekėjais ir jo palikuonimis) pamokslas Ramadano mėnesiui

 

Sekantį įvykį atpasakojo al-Saduq‘as savo Al-Amali 84-85 psl.:

Muhammed‘as ibn Ibrahim sako, kad Ahmed‘as ibn Muhammed-al-Hamadani sako, kad Ali ibn al-Hassan‘as ibn Fadal cituoja savo tėvą cituojantį al-Hassan‘o tėvą Imamą Ali bin Musa al-Rida, taika jam, kuris savo ruožtu cituoja savo tėvą Imamą Musa ibn Dža'fer‘ą, taika jam, cituojantį jo tėvą, kankinių valdovą, Imamą al-Husein ibn Ali bin Abu Talib‘ą, taika jam, sakantį, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, kartą pasakė pamokslą, kuris skambėjo taip:

„O žmonės! Pas jus atėjo mėnuo pilnas palaiminimo, pasigailėjimo ir atleidimo; tai yra mėnuo, kurį Allah laiko geriausiu iš mėnesių. Jo dienas Allah mato kaip geriausias iš dienų ir jo naktys yra geriausios iš naktų, jo valandos yra geriausios iš valandų. Tai yra mėnesis, kurio metu jūs esate pakviesti būti Allah svečiais ir jo metu jūs esate laikomi vertais džiaugtis Allah‘o Malone. Jūsų kvėpavimas jo metu garbina Visagalį ir jūsų miegas dievina Jį. Jūsų savanoriški garbinimo veiksmai yra priimami ir jūsų prašymai yra atsakyti. Taigi prašykite Allah, savo Viešpaties, nuoširdžiais norais ir švariomis širdimis, kad jūs būtumėte pajėgūs pasninkauti jo metu ir deklamuoti Jo Knygą, nes tik niekšas netenka Allah atleidimo šio didingo mėnesio metu. Ir tegul jūsų alkis bei troškulys primena jums apie Prisikėlimo Dienos alkį ir troškulį. Duokite išmaldą vargšams ir skurstantiems jūsų tarpe, apsupkite savo senus žmones pagarba ir būkite malonūs savo jaunuoliams. Aplankykite savo giminaičius ir saugokite savo liežuvius ir nežiūrėkite į tai, ką Allah jums uždraudė matyti ir nesiklausykite nieko, ką jūsų ausims yra uždrausta girdėti. Būkite malonūs kitų našlaičiams, taigi ir į jūsų pačių našlaičius taip pat bus žiūrima geranoriškai. Atgailaukite už savo nuodėmes prieš Allah ir tieskite savo rankas į Jį maldaudami savo maldų metu, nes tai yra geriausias laikas, kurio metu Visagalis žiūri su pasigailėjimu į Savo tarnus ir atsako į jų maldavimus, kai jie maldauja Jo. O žmonės! Jūsų sielos yra jūsų darbų įkaitai; todėl išlaisvinkite jas siekdami Allah‘o atleidimo. Jūsų nugaros yra prislėgtos jūsų nuodėmių svorio; todėl sumažinkite jų naštą prailgindami savo nusilenkimą iki žemės. Žinokite, kad Aukščiausiasis ir Visagalis prisiekė Savo Garbingumu, kad nekankins tų, kurie atlieka savo maldas ir nusilenkia nusižeminę prieš Jį, ir kad negąsdins jų ugnies vaizdu, kai žmonės bus prikelti teismui. O žmonės! Kuris tik iš jūsų suteiks iftar tikinčiąjam šio mėnesio metu, gaus atlygį lygų tam, kuris išlaisvina vergą, ir visos jo praeities nuodėmės bus pamirštos.

Kai jis tai pasakė, žmonės pasakė jam: „O Allah Pasiuntinį! Ne visi iš mūsų gali tai padaryti!“ Tada jis, taika jam, atsakė:

„Atmeskite pragaro liepsną nors ir su puse datulės! Atmeskite pragaro liepsną nors ir su gurkšniu vandens! O žmonės! Bet kuris iš jūsų, kuris pagerins savo elgesį šio mėnesio metu, turės saugų perėjimą ant Sirat al-Mustaqym, kai daugelio pėdos paslys, ir kiekvienas iš jūsų, kuris sumažins savo vergo vargus (arba kiekvienas, kuris dirbs už jį), bus apdovanotas Allah‘o sumažinant jo atsiskaitymą. Bet kuris iš jūsų, kuris susilaikys nuo kenkimo kitiems, bus išgelbėtas nuo Visagalio Rūstybės, kai susitiks Jį. Kiekvienas iš jūsų, kuris parodys dosnumą našlaičiui, bus apdovanotas Allah‘o dosnumu Teismo Dieną. Kiekvienas iš jūsų, kuris pagerins ryšius su savo giminėmis, bus apdovanotas Allah gailestingumu, ir kiekvienas iš jūsų, kuris nutrauks ryšius su savo giminėmis, Allah nesuteiks jam Savo gailestingumo susitikime su Juo. Kiekvienas iš jūsų, kuris atliks savanoriškas maldas, Allah įsakys jam atleidimą nuo kankinimo ugnimi. Kiekvienas iš jūsų, kuris atliks pareigą, gaus atlygį to, kuris atliko septyniasdešimt pareigų kitų mėnesių metu. Kiekvienas iš jūsų, kuris padidins man skirtų palaiminimų kiekį, Allah padarys, kad jo gerų darbų atsvara būtų didelė, kai svarstyklės bus naudojamos. Kiekvienas iš jūsų, kuris perskaitys vieną Šv. Korano posmą, gaus tokį palaiminimą kaip tas, kuris perskaito visą Koraną kito mėnesio metu. O žmonės! Rojaus vartai šio mėnesio metu yra laikomi atidaryti; taigi melskite Allah, savo Viešpaties, kad Jis neuždarytų jų jums, o ugnies vartai yra laikomi uždaryti; taigi melskite Allah, savo Viešpaties, kad Jis neatidarytų jų jums; ir velniai yra laikomi surakinti; taigi melskite Allah, savo Viešpaties, nepaleisti nuo saito jų prieš jus.“

Didis sahabi Abu Tharr‘as al-Ghifari, lai Allah būna patenkintas juo, praneša, kad kas liečia pasninką kaip apsaugą nuo ugnies, Pranašas, taika jam, yra cituojamas: „Ar turėčiau jums pasakyti apie darbą, kurį išpildžius šėtonas bus laikomas tokiu nuotoliu nuo jūsų kaip yra žemės rytai nuo vakarų?“ Žmonės atsakė: „O taip, o Allah Pasiuntinį!“ Jis, taika jam, pasakė: „Pasninkas aptemdo jo (šėtono) veidą išmalda sulaužo jo nugarą troškimas pamaloninti Allah‘ą ir pagalba darant gerus darbus nukerta jo uodegą ir siekimas Allah atleidimo nukerta jo aortą.“ Tada jis pridūrė: „Viskam yra apsivalymas (zakat), o kūnų apvalymas yra pasninkas.“ Jis, taika jam, yra taip pat cituojamas sakantis: „Tas, kuris pasninkauja yra laikomas garbinančiu savo Kūrėją net tada, kai miega savo lovoje, tol kol jis neapkalba jokių musulmonų.“ Jis, taika jam, taip pat pasakė: „Yra du džiugūs įvykiai tam, kuris atlieka pasninką: pirmas, kai jis nutraukia savo pasninką ir antras, kai jis susitinka savo Viešpatį, Aukščiausiąjį, Visagalį. Aš prisiekiu Tuo, Kuris valdo Muhammed‘o gyvenimą, perteklius pasninkaujančiojo burnoje Allah akimis yra geriau, nei saldus muskuso kvapas.“ Jis, taika jam, taip pat pasakė, kad Aukščiausiasis ir Visagalis pasakė (Qudsi hadise), kad visi geri darbai Adomo palikuonių yra Jo (atlyginti) „išskyrus pasninką, nes jis yra mano ir aš turiu už jį atlyginti. Geri Adomo sūnų darbai yra apdovanojami nuo dešimt iki septynių šimtų kartų, išskyrus ištvermingumą, nes jis yra mano ir aš apdovanoju už tai.“ Taigi, žinios apie atlygį už ištvermingumą yra pas Allah, o „ištvermingumas“ reiškia pasninką.

Pagal Jo pasakymo interpretaciją (Šv. Korane) „...ir siek pagalbos per ištvermingumą“, reiškiantį pasninką, yra pranešame, kad žmogus, kuris pasninkauja, džiaugiasi Rojaus sodais ir angelai meldžiasi už jį, kol jis nutraukia pasninką. Jeigu tikintysis atsikelia naktį atlikti papildomų neprivalomų maldų, po to jis atsibunda pasninkaudamas, tai jokia nuodėmė nebus jam užrašyta. Bet kada, kai jis žengs žingsnį, tai bus užrašyta, kaip geras darbas, ir jei jis mirs dienos metu, jo siela pakils į dangaus aukštybes. Jeigu jis gyvens iki pasninko nutraukimo, Visagalis laikys jį tokiu, kuris dažnai grįžta pas Jį atleidimo. Knygoje, pavadintoje Thawab al-A'mal, pasikliaudamas Abu Abdullah‘o autoritetu, kuris cituoja savo protėvius, taika jiems visiems, autorius, kurio vardas Šeichas al-Qummi al-Saduq, cituoja vieną tradiciją (hadisą) parodančią, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, pasakė: „Pasninkaujančiojo miegas yra kaip garbinimas ir jo kvėpavimas liaupsina (garbina) Visagalį.“

---

Pasninkas Islame

 

Vardan Allah‘o Maloningojo, Gailestingojo

 

Apie pasninką.

 

Pratarmė

Islamo religijoje  yra 3 pamatiniai faktoriai:

1.      Usuliddin (pagrindiniai tikėjimo principai);

2.      Furu‘udin ( nepagrindiniai tikėjimo principai);

3.      Ahlak (moralė, dorovingumas, elgesio normos).

 

Pagrindiniai tikėjimo principai (usuliddin)

1.      Tauhid (monoteizmas);

2.      Adl (Dieviškasis teisingumas);

3.      Nabuvvat (tikėjimas visais Dievo Pranašais);

4.      Imamat (tikėjimas dvasiniu ir politiniu 12 imamų vadovavimu, tiesioginių Pranašo Muhammed‘o palikuonių (taika jiems visiems!));

5.      Maad (tikėjimas Paskutiniojo Teismo Diena ir pomirtiniu gyvenimu).

 

Nepagrindiniai tikėjimo principai (furu‘udin)

Kita nemažiau svarbi mūsų religijos dalis yra praktiniai Islamo nurodymai:

1.      Namaz – malda, atliekama 5 kartus per parą, turinti nustatytas taisykles ir sąlygas;

2.      Pasninkas – tarnavimas Dievui, vykdomas žmogaus, kurio tikslas parodyti nuolankumą Allah‘ui. Pasninko metu žmogus nuo rytinio iki vakarinio azano susilaiko nuo kai kurių veiklų vykdymo, viena iš kurių yra susilaikymas nuo valgymo ir gėrimo, o taip pat ir kiti nurodymai, kuriuos pateiksime žemiau;

3.      Hums – išmokėjimas vienos penktosios dalies nuo metinio pelno, likusio apmokėjus visas išlaidas;

4.      Zakiat – mokestis nuo turimo turto neturtingų musulmonų naudai;

5.      Hadž – piligriminė kelionė į Mekkos miestą, aplankyti šventosios Kaabos per zil-hadže mėnesį

6.      Džihad – kova Allah‘o kelyje;

7.      Amr be maruf – kvietimas daryti gerą

8.      Nahi az munkar – žmonių sulaikymas nuo blogų darbų

9.      Tavalla – mylėti tuos, kurie myli Allah‘ą

10.  Tabarra – priešiškumas Allah‘o priešams.

 

Dorovingumas (ahlak)

Dorovingumas peržiūrimas iš 2 pusių: moralinės ir praktinės:

1.      Moralinė pusė – tai, kad žmogus turi būti laisvas (švarus) nuo pavydo, blogio ir t.t.

2.      Praktinė, kad jis turi laikytis draudimų nemeluoti, neapkalbinėti ir t.t.

Musulmonas privalo savyje pažinti savo klaidas ir stengtis pašalinti jas tuo stiprindamas savo dorovę.

 

Kas tai yra pasninkas?

 

Pasninkas – tai, kai kiekvienas pilnametis musulmonas [1] (Berniukas, pagal mėnulio kalendorių sulaukęs 15 metų. Kad gautume 15 mėnulio metų reikia iš 15 saulės metų atimti 161 dieną ir 6 valandas. Mergaitė sulaukusi 9 mėnulio metų. Kad gautumėm 9 mėnulio metus reikia iš 9 saulės metų atimti 69 dienas ir 18 valandų.), paklusdamas Aukščiausiojo Allah‘o įsakymui, privalo susilaikyti nuo kai kurių veiksmų nuo rytinio iki vakarinio azano, kurių aprašymas bus pateiktas žemiau.

 

Pasninko filosofija ir nauda

 

1. Susilaikymas ir pamaldumas: „O jūs kurie patikėjote! Įsakytas jums pasninkas taip pat kaip jis buvo įsakytas tiems, kurie gyveno iki jūsų,-galbūt jūs tapsite dievobaimingi...“ Šventasis Koranas, sura 2, ajatas 183.

2. Dorovės švarinimas ir sielos lavinimas. Tikinčiųjų valdovas, imamas Ali (tegu būna taika su juo!) pasakė: „Viešpats padarė pasninką būtinu tam, kad žmonių sielos būtų auklėjamos“.

3. Pasninko užuojauta. Viena iš tokio pasninko paliepimo priežasčių tai, kad tarp vargšų ir turtingųjų atsirastų vienodumas ir turtingieji, pajautę bado „skonį“, nesuvaržytų (nepažeidinėtų) vargšų teisių.

4. Sveikatos stiprinimas. Šventasis Pranašas Muhammed‘as (tegu laimina Allah‘as jį ir jo giminę!) nurodė: „Pasninkaudami aprūpinkite save sveikata“.

 

Pasninko sąlygos:

 

1. Pilnametystė, pilnametystės amžiaus sulaukimas arba šiurkščių plaukų išaugimas pilvo srityje, poliucijos. Bet kuris iš šių ženklų gali liudyti pilnametystės atėjimą

2. Pasninkaujantieji neturi leistis į kelionę (su tikslu išvengti pasninko), tik esant būtinybei (šio atveju galima pasninką perkelti į kitą laiką). Pasninko laikymasis neturi pakenkti sergančiam žmogui, t.y. jei pasninkavimas pasunkins ligą, laikytis pasninko nereikia. Atsižvelgiant į visas šias taisykles, pasninkas būtinas kiekvienam musulmonui.

 

Pasninką anuliuojantys veiksmai

 

Pasninkaujantysis nuo rytinio iki vakarinio azano turi susilaikyti nuo šių veiksmų:

1.      valgymo;

2.      gėrimo;

3.      lytinio akto;

4.      masturbacijos;

5.      dulkių patekimo į ryklę (didelio kiekio);

6.      pasninkaujantysis neturi priskirti melo Allah‘ui, pranašams ar imamams;

7.      sąmoningai turi jaustis suterštas po lytinio akto, menstruacijų ir t.t., po kurių pasninkaujantysis iki rytinio namazo privalo atlikti pilną apsiplovimą (gusl);

8.      visos galvos panardinimas į vandenį

9.      vėmimas.

 

Pastabos:

Jeigu žmogus be jokių priežasčių atliks kažkokius veiksmus, kurie anuliuoja pasninką, tai jis privalo išpirkti jį, įvykdydamas vieną iš žemiau nurodytų veiksmų:

-         išlaisvinti vergą

-         du mënesius pasninkauti, iš kurių 30 dienų nedarant pertraukos;

-         jei žmogus nesugeba įvykdyti nei vieno iš nurodymų, kad išpirktų praleistą pasninką, tai reikia melsti Aukščiausiojo atleidimo ir esant galimybei atlyginti pasninką

-         pasninkas negalioja žmogui specialiai sukėlusiam vėmimą

-         žmogui, kuris būdamas susiteršęs, prabudęs naktį neįvykdė apsiplovimo, o pakartotinai pabudo po rytinio azano;

-         žmogui, kuris klaidingai laikėsi pasninko būdamas susiteršęs;

-         žmogui, kuris norėdamas praskalauti burną, netyčia nurijo vandenį

-         keliauninkui;

Visais šiais atvejais pasninkaujantysis turi įvykdyti praleistą pasninką.

Pasninko laikymasis nėra būtinas besilaukiančiai moteriai, jeigu pasninkas gali pakenkti jai arba kūdikiui;

-         žmogus, žinojęs pasninką anuliuojančias sąlygas ir sąmoningai (apgalvotai) leidęs šiom sąlygom įvykti, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių privalo kompensuoti (atlyginti) savo pasninką.

---

Šventojo Ramadano mėnesio maldos (Du'a)

 

 

دعاء اليوم الاول

اللهمَ اجْعلْ صِيامي فيه صِيام الصّائِمينَ وقيامي فيهِ قيامَ القائِمينَ ونَبّهْني فيهِ عن نَومَةِ الغافِلينَ وهَبْ لي جُرمي فيهِ يا الهَ العالَمينَ واعْفُ عنّي يا عافياً عنِ المجْرمينَ.

 

 

1 diena

 

دعاء اليوم الثاني

اللهمّ قَرّبْني فيهِ الى مَرْضاتِكَ وجَنّبْني فيهِ من سَخَطِكَ ونَقماتِكَ ووفّقْني فيهِ لقراءةِ آياتِكَ برحْمَتِكَ يا أرْحَمَ الرّاحِمين.

 

 

2 diena

 

دعاء اليوم الثالث

اللهمّ ارْزُقني فيهِ الذّهْنَ والتّنَبيهَ وباعِدْني فيهِ من السّفاهة والتّمْويهِ واجْعَل لي نصيباً مِنْ كلّ خَيْرٍ تُنَزّلُ فيهِ بِجودِكَ يا أجْوَدَ الأجْوَدينَ

 

 

3 diena

دعاء اليوم الرابع

اللهمّ قوّني فيهِ على إقامَةِ أمْرِكَ واذِقْني فيهِ حَلاوَةَ ذِكْرِكَ وأوْزِعْني فيهِ لأداءِ شُكْرَكَ بِكَرَمِكَ واحْفَظني فيهِ بِحِفظْكَ وسِتْرِكَ يا أبْصَرَ النّاظرين

 

 

4 diena

دعاء اليوم الخامس

اللهمّ اجْعَلْني فيهِ من المُسْتَغْفرينَ واجْعَلْني فيهِ من عِبادَكَ الصّالحينَ القانِتين واجْعَلْني فيهِ من اوْليائِكَ المُقَرّبينَ بِرَأفَتِكَ يا ارْحَمَ الرّاحِمين.

 

 

5 diena

دعاء اليوم السادس

اللهمّ لا تَخْذِلْني فيهِ لِتَعَرّضِ مَعْصِتِكَ ولا تَضْرِبْني بِسياطِ نَقْمَتِكَ وزَحْزحْني فيهِ من موجِباتِ سَخَطِكَ بِمَنّكَ وأياديكَ يا مُنْتهى رَغْبةَ الرّاغبينَ

 

 

6 diena

دعاء اليوم السابع

اللهمّ اعنّي فيهِ على صِيامِهِ وقيامِهِ وجَنّبني فيهِ من هَفَواتِهِ وآثامِهِ وارْزُقْني فيهِ ذِكْرَكَ بِدوامِهِ بتوفيقِكَ يا هاديَ المُضِلّين

 

 

7 diena

دعاء اليوم الثامن

اللهمّ ارْزُقني فيهِ رحْمَةَ الأيتامِ وإطْعامِ الطّعامِ وإفْشاءِ السّلامِ وصُحْبَةِ الكِرامِ بِطَوْلِكَ يا ملجأ الآمِلين.

 

 

8 diena

دعاء اليوم التاسع

اللهمّ اجْعَلْ لي فيهِ نصيباً من رَحْمَتِكَ الواسِعَةِ واهْدِني فيهِ لِبراهِينِكَ السّاطِعَةِ وخُذْ بناصيتي الى مَرْضاتِكَ الجامِعَةِ بِمَحَبّتِكَ يا أمَلَ المُشْتاقين.

 

 

9 diena

دعاء اليوم العاشر

اللهمّ اجْعلني فيهِ من المُتوكّلين عليكَ واجْعلني فيهِ من الفائِزينَ لَدَيْكَ واجْعلني فيهِ من المُقَرّبينَ اليكَ بإحْسانِكَ ياغايَةَ الطّالِبين.

 

 

10 diena

دعاء اليوم الحادي عشر

اللهمّ حَبّبْ اليّ فيهِ الإحْسانَ وكَرّهْ اليّ فيهِ الفُسوقَ والعِصْيانَ وحَرّمْ عليّ فيهِ السّخَطَ والنّيرانَ بِعَوْنِكَ يا غياثَ المُسْتغيثين.

 

 

11 diena

دعاء اليوم الثاني عشر

اللهمّ زَيّنّي فيهِ بالسّتْرِ والعَفافِ واسْتُرني فيهِ بِلباسِ القُنوعِ والكَفافِ واحْمِلني فيهِ على العَدْلِ والإنْصافِ وامِنّي فيهِ من كلِّ ما أخافُ بِعِصْمَتِكَ يا عِصْمَةَ الخائِفين.

 

 

12 diena

دعاء اليوم الثالث عشر

اللهمّ طَهّرني فيهِ من الدَنَسِ والأقْذارِ وصَبّرني فيهِ على كائِناتِ الأقْدارِ ووَفّقْني فيهِ للتّقى وصُحْبةِ الأبْرارِ بِعَوْنِكَ يا قُرّةَ عيْنِ المَساكين

 

 

13 diena

دعاء اليوم الرابع عشر

اللهمّ لا تؤاخِذْني فيهِ بالعَثراتِ واقِلْني فيهِ من الخَطايا والهَفَواتِ ولا تَجْعَلْني فيه غَرَضاً للبلايا والآفاتِ بِعِزّتِكَ يا عزّ المسْلمين.

 

 

14 diena

دعاء اليوم الخامس عشر

اللهمّ ارْزُقْني فيهِ طاعَةَ الخاشِعين واشْرَحْ فيهِ صَدْري بإنابَةِ المُخْبتينَ بأمانِكَ يا أمانَ الخائِفين.

 

 

15 diena

دعاء اليوم السادس عشر

اللهمّ وَفّقْني فيهِ لِموافَقَةِ الأبْرارِ وجَنّبْني فيهِ مُرافَقَةِ الأشْرارِ وأوِني فيهِ بِرَحْمَتِكَ الى دارِ القَرارِبالهِيّتَكِ يا إلَهَ العالَمينِفين.

 

 

16 diena

دعاء اليوم السابع عشر

اللهمّ اهْدِني فيهِ لِصالِحِ الأعْمالِ واقْضِ لي فيهِ الحَوائِجَ والآمالِ يا من لا يَحْتاجُ الى التّفْسير والسؤالِ يا عالِماً بما في صُدورِ العالَمين صَلّ على محمّدٍ وآلهِ الطّاهِرين.

 

 

17 diena

دعاء اليوم الثامن عشر

اللهمّ نَبّهْني فيهِ لِبَرَكاتِ أسْحارِهِ ونوّرْ فيهِ قلبي بِضِياءِ أنْوارِهِ وخُذْ بِكُلّ أعْضائي الى اتّباعِ آثارِهِ بِنورِكَ يا مُنَوّرَ قُلوبِ العارفين.

 

 

18 diena

دعاء اليوم التاسع عشر

اللهمّ وفّرْ فيهِ حَظّي من بَرَكاتِهِ وسَهّلْ سَبيلي الى خَيْراتِهِ ولا تَحْرِمْني قَبولَ حَسَناتِهِ يا هادياً الى الحَقّ المُبين.

 

 

19 diena

دعاء اليوم العشرين

اللهمّ افْتَحْ لي فيهِ أبوابَ الجِنانِ واغْلِقْ عَنّي فيهِ أبوابَ النّيرانِ وَوَفّقْني فيهِ لِتِلاوَةِ القرآنِ يا مُنَزّلِ السّكينةِ في قُلوبِ المؤمِنين.

 

 

20 diena

دعاء اليوم الحادي والعشرين

اللهمّ اجْعَلْ لي فيهِ الى مَرْضاتِكَ دليلاً ولا تَجْعَل للشّيْطان فيهِ عليّ سَبيلاً واجْعَلِ الجَنّةِ لي منْزِلاً ومَقيلاً يا قاضي حَوائِجَ الطّالِبين.

 

 

21 diena

دعاء اليوم الثاني والعشرين

اللهمّ افْتَحْ لي فيهِ أبوابَ فَضْلَكَ وأنْزِل عليّ فيهِ بَرَكاتِكَ وَوَفّقْني فيهِ لِموجِباتِ مَرْضاتِكَ واسْكِنّي فيهِ بُحْبوحاتِ جَنّاتِكَ يا مُجيبَ دَعْوَةِ المُضْطَرّين.

 

 

22 diena

دعاء اليوم الثالث والعشرين

اللهمّ اغسِلْني فيهِ من الذُّنوبِ وطَهِّرْني فيهِ من العُيوبِ وامْتَحِنْ قَلْبي فيهِ بِتَقْوَى القُلوبِ يا مُقيلَ عَثَراتِ المُذْنِبين.

 

 

23 diena

دعاء اليوم الرابع والعشرين

اللهمّ إنّي أسْألُكَ فيه ما يُرْضيكَ وأعوذُ بِكَ ممّا يؤذيك وأسألُكَ التّوفيقَ فيهِ لأنْ أطيعَكَ ولا أعْصيكَ يا جَوادَ السّائلين.

 

 

24 diena

دعاء اليوم الخامس والعشرين

اللهمّ اجْعَلْني فيهِ محبّاً لأوْليائِكَ ومُعادياً لأعْدائِكَ مُسْتَنّاً بِسُنّةِ خاتَمِ انْبيائِكَ يا عاصِمَ قُلوبِ النّبييّن.

 

 

25 diena

دعاء اليوم السادس والعشرين

اللهمّ اجْعَل سَعْيي فيهِ مَشْكوراً وذَنْبي فيهِ مَغْفوراً وعَملي فيهِ مَقْبولاً وعَيْبي فيهِ مَسْتوراً يا أسْمَعِ السّامعين.

 

 

26 diena

دعاء اليوم السابع والعشرين

اللهمّ ارْزُقْني فيهِ فَضْلَ لَيْلَةِ القَدْرِ وصَيّرْ أموري فيهِ من العُسْرِ الى اليُسْرِ واقْبَلْ مَعاذيري وحُطّ عنّي الذّنب والوِزْرِ يا رؤوفاً بِعبادِهِ الصّالِحين.

 

 

27 diena

دعاء اليوم الثامن والعشرين

اللهمّ وفّر حظّي فيهِ من النّوافِلِ واكْرِمْني فيهِ بإحْضارِ المَسائِلِ وقَرّبِ فيهِ وسيلتي اليكَ من بينِ الوسائل يا من لا يَشْغَلُهُ الحاحُ المُلِحّين.

 

 

28 diena

دعاء اليوم التاسع والعشرين

اللهمّ غَشّني بالرّحْمَةِ وارْزُقْني فيهِ التّوفيقِ والعِصْمَةِ وطَهّرْ قلْبي من غَياهِبِ التُّهْمَةِ يا رحيماً بِعبادِهِ المؤمِنين.

 

 

29 diena

دعاء اليوم الثلاثين

اللهمّ اجْعَلْ صيامي فيهِ بالشّكْرِ والقَبولِ على ما تَرْضاهُ ويَرْضاهُ الرّسولُ مُحْكَمَةً فُروعُهُ بالأصُولِ بحقّ سَيّدِنا محمّدٍ وآلهِ الطّاهِرين والحمدُ للهِ ربّ العالمين.

 

 

30 diena

 

 

Nakties malda

 

(i) Reikëtų melstis 2 rak-a't‘ų maldą kiekvieną naktį:

Kiekviename rak-a't‘e, padeklamavus Surą al Fatihah, deklamuokite Surą al Ikhlas 3 kartus, tada po Salam reikia sakyti:

سبحان من هو حفيظ لا يغفل

SUBHAANA MAN HUWA HAFYZUN LAA YAGHFULU

Šlovė tam, Kuris prižiūri, niekada nepalieka nieko nepadaryto ar yra nerūpestingas.

 

سبحان من هو رحيم لا يجعل

SUBHAANA MAN HUWA RAHYMUN LAA YAA'-DŽALU

Šlovė tam, Kuris yra Maloningas, niekada nieko nedaro paskubomis.

 

سبحان من هو قآئم لا يسهو

SUBHAANA MAN HUWA QAAA-IMUN LAA YAS-HŪ

Šlovė tam, Kuris yra Budrus, niekada nepamiršta vieno dalyko dėl kito.

 

سبحان من هو دآئم لا يلهو

SUBHAANA MAN HUWA DAAA-IMUN LAA YAHLŪ

Šlovė tam, Kuris yra Budrus ir Patikimas, niekada nėra taip įnikęs į vieną dalyką, kad nepastebėtų kito.

 

(ii) Deklamuojama 7 kartus:

سبحان الله والحمدلله و لا اله الا الله و الله اكبر

SUBHAANALLAAHI WAL HAMDULILLAAHI WA LAA ILAAHA ILLALLAAHU WALLAAHU AKBAR

(Šlovė Allah’ui, (visas) garbinimas priklauso Allah, nėra kitos dievybės, išskyrus Allah, ir Allah yra didingiausiasis.)

 

Tada sakoma:

سبحانك سبحانك سبحانك يا عظيم اغفرلي الذنب العظيم

SUBHAANAKA SUBHAANAKA SUBHAANAKA YAA A'Z'YM IGHFIRLIAD'D'AMBAL A'Z'YM

(Šlovė Tau, Šlovė Tau, Šlovė Tau, o Galingasis, atleisk mano nuodėmes, visas iki vienos, visiškai.)

 

(iii) Sakoma 10 kartų:

اللهم صل علي محمد و آل محمد

ALLAAHUMMA SALLI A'LAA MUHAMMADIN WA AALI MUHAMMAD

(O Allah, palaimink Muhammedą ir Muhammedo vaikus.)

---

Lemties (Likimo) naktis - Lailatul Kadr

 

...O, koks didingas mėnuo Ramadanas, per kurį mums buvo Dievo atsiūstas Koranas. Aukščiausiasis Allah‘as atveria šį mėnesį savo gailestingumo ir atleidimo vartus, šėtonas sukaustytas grandinėmis, o geri tikinčiųjų darbai priimami Viešpaties...

Žinoma, kad Šventasis Koranas buvo atsiūstas palaiminto Ramadano mėnesio metu, o būtent Likimo Nakties metu. Koranas – šventoji knyga, nukreipianti žmogų tikrosios laimės keliu. Likimo Naktis – naktis, kai peržiūrimi (sprendžiami) žmonių likimai. Kaip jie stebėtinai sutampa: Koranas ir Likimo Naktis! Kokia gilus jų tarpusavio ryšys!

Budėjimas ir maldos šią naktį pagal svarbą lygūs tūkstančių mėnesių budėjimams ir maldoms. Tą naktį pas žmones ateina dieviškasis gailestingumas, ypatinga Allah‘o malonė  supa visus gyvus sutvėrimus. Likimo Naktis – Naktis Pagarbos, nes tai, kas vyksta tą naktį ypatingai svarbu ir kilnu (garbinga). Dieviškojo įkvėpimo angelai tą Naktį nusileidžia, tam, kad nustatytų žmonių likimus, o taip pat, kad perduotų Dievo palaiminimą.

Mums reikia nemiegoti visos šios Nakties metu gailintis dėl padarytų nuodëmių, siekiant savęs apvalymo ir meldžiant Allah‘o to, kad Jis padarytų mus labiau vertus Jo gailestingumo.

Bet apie kokią būtent Ramadano naktį eina kalba? Dauguma hadisų kalba apie paskutinias 10 naktų. Egzistuoja hadisas priskiriamas imamui Sadik‘ui (tegu būna taika su juo!), kur sakoma: „Likimo paskyrimas vyksta Likimo Naktį 19-ą Ramadano, paskirtos lemties patvirtinimas – 21-ą, o sutvirtinimas parašu – 23-ios naktį“.

Kita vertus Likimo Naktį kaip ir anksčiau supa tam tikras paslaptingumas. Ir gal būtent dėl to Likimo Naktis paslėpta tarp kitį Ramadano naktų, kad žmonės vienodai vertintų (garbintų) visas jo naktis, panašiai, kaip kad nuo žmonių slepiama jų mirties data, kad jie visada būtų jai pasirengę.

Viename iš hadisų pasakojama, kad imamui Bakir‘ui (tegu būna taika su juo!) vieną kartą uždavė klausimą apie tai ar jis žino, kuri iš naktų yra Likimo Naktis į kurį jis atsakė taip: „Kaip gi mes galim nežinoti apie tai, kai tą naktį mus supa angelai?“

O Allah! Mes tikimės Tavo Gailestingumo nustatant mūsų likimus!

O Allah! Neleisk, kad mes būtumėm iš tų kurie nesilaiko Ramadano. Ir tegu mes neatsirandame tarp tų, kurie nepraleidžia Likimo Nakties besimelsdami, nes mums nėra didesnio praradimo (skurdo)!

---

Lemties Naktis

 

Allah Pasiuntinys, taika jam, yra cituojamas al-Amin‘o darbe Miftahul Džannat 3 t., 265 psl. sakantis: „Allah teikia pirmenybę penktadieniui iš visų kitų dienų, Ramadano mėnesiui iš visų kitų mėnesių ir Lemties Nakčiai (Lailatul Kadr) iš visų kitų naktų.“ Ir Allah teikia pirmenybę Koranui iš visų kitų knygų, kurias Jis apreiškė. Ibrahim‘as, vienas iš Imamo Abu Abdullah al-Sadiq‘o, taika jam, kompanionų, yra cituojamas Bihar al-Anwar 94 t., 25 psl. sakantis, kad jis kartą paklausė Imamo, taika jam, apie tai, kaip buvo apreikštas Šv. Koranas Leilatul Kadr metu, žinodamas, kad apreiškimas truko daugiau nei dvidešimt metų. Imamas, taika jam, atsakė taip: „Šv. Koranas buvo apreikštas pilnas Ramadano mėnesio metu Senovės Name (Kaaboje), tada iš ten jis buvo apreikštas per (daugiau nei) dvidešimt metų laikotarpį.“ Tada jis pacitavo Allah Pasiuntinį, taika jam, sakantį: „Ibrahim‘o, taika jam, Kyga buvo apreikšta pirmąją Ramadano mėnesio naktį Tora buvo apreikšta Ramadano mėnesio šeštąją Evangelija (Indžil) buvo apreikšta Ramadano mėnesio tryliktąją Psalmės (Zabur) buvo apreikštos Ramadano mėnesio aštuonioliktąją ir Šv. Koranas buvo apreikštas Ramadano mėnesio dvidešimt ketvirtąją.“ Šis hadisas yra užrašytas al-'Ayyashi's Tafsir 1 t., 80 psl.

Lailatul Kadr pavadinimas panaudotas todėl, kad Allah Visagalis jos metu nulemia kiekvienam, kas jam nutiks per metus. “Kadr” šiuo atveju reiškia likimą. Pagal al-Qummi Tafsir’ą, kaip yra paaiškinta jo antro tomo 432 psl., toks likimas apima gyvenimą ir mirtį, pragyvenimą, pasėlių perteklių ar badą ir viską, kas gera ir bloga. Tai reiškia, kad Allah Aukščiausiasis tą naktį nulemia kiekvieną įvykį, kurie įvyks per ateinančius metus kiekvienam iš Jo kūrinių.

Al-Madžlisi savo Bihar al-Anwar’o 94 t., 12 psl. cituoja savo tėvą cituojantį al-Nadar’ą, cituojantį Yahya al-Halabi, kuris cituoja Ibn Maskan’ą, kuris cituoja Imamą Abu Abdullah al-Sadiq’ą, taika jam, sakantį: “Lailatul Kadr metu angelai, dvasios ir patikimi užrašinėtojai, visi nusileidžia į žemesnius dangus ir užrašo viską, ką Allah įsako tais metais, ir jei Allah nori ką nors paskubinti ar atidėti, ar pridėti prie to, Jis įsako angelams ištrinti tai ir pakeisti tuo, ką Jis įsakė.” Tai al-Qummi taip pat patvirtino savo garsiajame Tafsir’e, Šv. Korano egzegezėje (aiškinimas, komentavimas). Uyun Akhbar al-Rida 1 t., 182 psl., ir Bihar al-Anwar 94 t., 14 psl. Dža'fer’as ibn Ali ibn Ahmed’as cituoja al-Hassan’ą ibn Muhammad’ą ibn Ali ibn Sadaqah, kuris cituoja Muhammad’ą, 'Umer ibn 'Abdul-'Aziz’o sūnų, kuris cituoja al-Hassan’ą ibn Muhammad’ą al-Nawfali cituojantį Sulayman’ą al-Marzawi, kuris klausia Imam’o al-Rida, taika jam: “Art u galėtum mums pasakyti, kodėl buvo apreikštas Kadr skyrius?” Imamas, taika jam, pasakė: “O Sulayman! Lailatul Kadr yra naktis, kai Allah, Aukščiausiasis, Didingiausiasis, nustato, kas įvyks nuo vienų metų iki kitų gyvenime ar mirtyje, gera ar bloga, ar tai, kas liečia pragyvenimą, ir bet kas, ką Jis tada įsakys yra tikras likimas.”

Ma'ani al-Akhbar 315 psl. ir taip pat Bihar al-Anwar 94 t. 18 psl., Ibn Musa cituoja Ibn Zakariyya cituojantį Muhammad’ą ibn al-Abbas, kuris cituoja Muhammad’ą ibn al-Sary cituojantį Ahmed’ą ibn Abdullah ibn Yunus cituojantį Ibn Taryf’ą cituojantį Ibn Nubatah, kuris cituoja Imamą Ali ibn Abu Talib’ą, taika jam, sakantį: “Allah Pasiuntinys, taika jam, kartą manęs paklausė: ‘O Ali! Art u žinai, kokia yra Lailatul Kadr reikšmė?’ Aš pasakiau: ‘Ne, tikrai, o Allah Pasiuntinį!’ Jis, taika jam, pasakė: ‘Allah, Garbingiausiasis, Išgirtasis, įsakė jos metu viską, kas vyks iki Teismo Dienos, ir tarp to, ką Jis, Aukščiausiasis, Didingiausiasis, įsakė, buvo tavo Imamatas ir Wilayat ir tavo palikuonių Imamatas ir Wilayat iki Prisikėlimo Dienos.” Ma'ani al-Akhbar and Bihar al-Anwar cituoja Sa'd’ą cituojantį Abdullah’ą, 'Umer ibn al-Khattab’o sūnų, cituojantį Muhammad’ą ibn 'Ubayd ibn Mahran’ą cituojantį Salih’ą, kuris cituoja Salih’ą ibn 'Uqbah cituojantį al-Fadl ibn 'Uthman’ą, kuris sako: “Kai Kadr skyrius buvo paminėtas dalyvaujant Abu Abdullah’ai, Imamo Dža'fer’o al-Sadiq’o, taika jam, buvo paklausta apie jo privalumus lyginant su kitais skyriais, ir jis pasakė: ‘Jis buvo apreikštas su nuoroda į Tikinčiųjų Vado (Imamo Ali, taika jam) Wilayat’ą.’ Jo, taika jam, buvo paklausta: ‘Ar tu turi omenyje Lailatul-Kadr, kurios mes laukiame Ramadano mėnesio metu?’ Jis, taika jam, atsakė: ‘Taip; tai yra naktis, kurios metu dangų ir žemės ribos buvo nustatytos ir Tikinčiųjų Vado Wilayat buvo įsakytas.”

Ahmed’as ibn Muhammad’as ir Ahmed’as ibn Išaq’as, kaip yra užfiksuoja Bihar al-Anwar 94 t., 21 psl., cituoja al-Qasim’ą ibn Yahya cituojantį kitus cituojančius Imamą Abu Abdullah, taika jam, sakantį, kad Ali ibn Abu Talib’as, taika jam, dažnai sakydavo: “Kartą mes matėme Allah Pasiuntinį, taika jam, su al-Taymi ir jo draugu, kol pastarasis deklamavo al-Kadr skyrių. Jis, taika jam, buvo giliai sujaudintas ir verkė taip, kad jo, taika jam, buvo paklausta: „Kaip stipriai šis skyrius sujaudino tavo širdį!“ Jis, taika jam, atsakė: „Mano širdis yra stipriai paveikta to, ką mano akims teko paliudyti, ir ką mano protas suvokė, ir dėl to, ką šio vyro (turima omenyje Ali, taika jam) širdžiai teks patirti po manęs.“ Abu vyrai paklausė Allah Pasiuntinio, taika jam: „Ar tu tikrai matei visa tai? Ir ką jis (Ali) matys?“ Tada jis, taika jam, padeklamavo posmą: „Angelai ir Dvasia nusileis ten jų Viešpačiui leidus kiekvieną reikalą taika yra iki ryto.“ Tada jis, taika jam, padarė pauzę ir paklausė jų: „Ar dar kas nors liko, kai Visagalis pasakė ‚kiekvienas reikalas‘?“ Jie abu atsakė neigiamai ir jis, taika jam, tada jų paklausė: „Ar jūs abu žinote dėl ko tai yra apreikšta?“ Jie abu atsakė: „Ne, o Allah Pasiuntinį!“ Jis, taika jam, tada pasakė: „Taip; ar dar bus Lailatul Kadr po manęs (po mano mirties)?“ Jie abu atsakė teigiamai, tada Pranašas, taika jam, paklausė jų: „Ar kiekvienas dalykas nusileis tada?“ Jie pasakė: „Taip.“ Tada jis jų paklausė: „Pas ką jie nusileis?“ Jie atsakė: „Mes nežinome.“ Jis, taika jam, uždėjęs ranką ant mano galvos, švelniai stumtelėjo mane į priekį: „Jeigu tu nežinai, tada tai liečia šį asmenį po manęs.“ Abu vyrai, po Allah Pasiuntinio, taika jam, mirties, būdavo pilni pagarbios baimės, kai tik naktis priartėdavo.“

Visagalis sako: „Ten kiekvienas išmintingas dalykas yra padarytas skirtingai“ (44:4). Tai reiškia, kad tą naktį Aukščiausiasis įsako viską, kas įvyks sekančiais metais. Arabiškai taip pat yra sakoma, kad kažkas turi „kadr“, socialinį neabejotino prestižo statusą, kurį jis turi žmonių tarpe. „Kadr“ šia prasme taip pat reiškia prestižą ir reikšmingumą. Visagalis taip pat sako Šv. Korane: „Jie negerbia Allah taip, kaip Jis turėtų būti gerbiamas“, tai reiškia, kad jie Jo negarbina taip, kaip Jis turi būti garbinamas; taigi „kadr“ šiame posme yra suprantamas kaip garbinimas. Lailatul-Kadr, tokiu atveju, yra didinga naktis, kuri turi didžiulį prestižą ir didžią pagarbą suteiktą Allah, ir kurios metu Jis nulemia ir įsako visų Savo kūrinių lemtį ir pragyvenimą (išlaikymą). Ji turi ypatingą statusą dėl nuolankumo Jam jos metu, jos yra paisoma labai rimtai ir didelis atlygis laukia tų, kurie pagarbia tą mėnesį, kada tik jis bebūtų.

Taip pat yra sakoma, kad ji buvo pavadinta taip dël to, kad Allah Knyga, kuri turi didingą statusą, buvo apreikšta Pranašui, kuris taip pat turi didžiulę garbę ir prestižą. Kita nuomonė, kad ji taip buvo pavadinta dėl to, kad žemė tampa ankšta dėl angelų skaičiaus joje. „Kadr“, pagal šį požiūrį, reiškia siaurumą, ankštumą dėl to, kad Visagalis pasakė: „...ir kiekvienam, kuriam Jis nuspręs sumažinti pragyvenimą...“ ir Allah žino geriausiai.

Visagalis paskyrė Savo tarnui ir Pasiuntiniui, mūsų Pranašui Muhammedui, taika jam, šį pasakymą: „Ir kas privers tave suvokti, kas yra Lailatul Kadr? Lailatul Kadr yra geriau nei tūkstantis mėnesių“ tai yra: „Kaip tu žinotum šios nakties didingumą, svarbą ir šventumą, kurią Aš paskelbiau geresne nei tūkstantis mėnesių?“

Yra manoma, kad Šv. Koranas buvo apreikštas Pranašui, taika jam, pilnas iš karto. Šv. Korane mes skaitome: „Haa, Mim. Pagal Knygą, kuri padaro (tiesą) akivaizdžia, tikrai Mes apreiškėme ją palaimintąją naktį“ (44:1-3) ir taip pat: „Tikrai Mes apreikškėme tai Lailatul Kadr metu“ (98:1).

Ibn Abbas yra cituojamas sakantis: „Šv. Koranas buvo apreikštas pilnas nuo Saugomo Pargamento iš dangaus į žemesnę žemę Lailatul Kadr metu, tada Gabrielis apreikšdavo tai Muhammedui, taika jam, palaipsniui.“ Yra gerai žinoma, kad Šv. Koranas buvo apreikštas Allah Pasiuntinui, taika jam, dalimis dvidešimt trejų metų bėgyje. Pirmasis skyrius, apreikštas Allah Pranašui, taika jam, Hiros oloje, buvo al-'Alaq skyrius, kai Gabrielis pasakė jam: „(O Muhammed!) Skaityk!“ Jis, taika jam, pasakė: „Aš negaliu skaityti.“ Jis pakartojo: „Skaityk!“ Pranašas, taika jam, vėl pasakė: „Aš negaliu skaityti.“ Taigi jis pasakė dar kartą: „Skaityk savo Viešpaties vardu, Kuris sukūrė...“ (96:1), iki skyriaus pabaigos. Paskutinysis Šlovingosios Allah Knygos posmas, kuris buvo apreikštas Pranašui, taika jam, buvo: „Šiandien Aš užbaigiau jums jūsų religiją, užpildžiau Savo palaiminimą jums ir pripažinai Islamą kaip jūsų religiją“ (5:3). Tokiu būdu, ši didinga ir kilni naktis buvo pasirinkta Garbingiausiojo ir Aukščiausiojo, Jo Didingojo Korano apreiškimui, kuris yra šviečianti ir vedanti Islamo religijos šviesa ir jo sekėjų įstatai.

Kodėl Lailatul Kadr yra geresnė už tūkstantį mėnesių? Kodėl negeresnė nei dešimt ar šimtas tūkstančių? Al-Qummi savo Tafsir‘o 2 t., 432 psl. nurodo, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, kartą matė viziją, kaip beždžionės laipioja ant jo sakyklos ir jis dėl to labai sielvartavo; todėl Kadr skyrius buvo apreikštas jo sielvarto pašalinimui. Banu Umayyad valdymo periodas tęsėsi maždaug tūkstantį mėnesių: 661-750 m., kurio pirmasis valdytojas buvo Abu Sufyan, o paskutinysis Mu'awiyah al-Himar. Al-Kulayni savo darbe „Al-Kafi“ ir al-Madžlisi savo „Bihar al-anwar(-e)“ cituoja Ahmed’ą ibn Muhammad’ą cituojantį Ali ibn al-Hassan’ą, kuris cituoja Muhammad’ą ibn al-Walid’ą ir Muhammad’ą ibn Ahmed’ą cituojančius Yunus ibn Ya'qub’ą cituojantį Ali ibn 'Eisa al-Qammat’ą, kuris cituoja savo dėdę cituojantį Imamą Abu Abdullah al-Sadiq’ą, taika jam, sakantį: “Allah Pasiuntiniui, taika jam, vizijoje buvo parodyta, kaip Banu Umayyah užlipo ant jo sakyklos (kaip beždžionės laipioja medžiais), taigi jis jautėsi labai nelaimingas, tada Gabrielis nusileido pas jį ir paklausė jo, kodėl jis toks nelaimingas. Jis, taika jam, pasakė: “Aš mačiau (vizijoje) šią naktį kaip Banu Umayya užlipo ant mano sakyklos, po to kai išvedė žmones iš Tiesaus Kelio.” Gabrielis pasakė: “Aš prisiekiu Tuo, Kuris pasiuntė mane (kaip pasiuntinį) su tiesa, tai yra kažkas, ko aš nežinau.” Tai pasakęs, jis pakilo į dangų. Po kurio laiko, jis atnešė jam vieną posmą, kuris pašalino jo liūdesį, jame buvo sakoma: “Ar tu pagalvojai, kad jei Mes leidome jiems džiaugtis (kelis) metus, tai, kuo jie grąsina, ateis pas juos, taip, kaip viskas, kuo jiems yra leista džiaugtis, nebus jiems naudinga (nė kiek)?” (Šv. Koranas 26:205-207). Ir taip pat jis jam atnešė: “Mes apreiškėme tai Lailatul Kadr metu irk as priverčia tave suvokti, kas yra Lailatul Kadr? Lailatul Kadr yra geriau nei tūkstantis mėnesių…, ir t.t.”

Lailatul Kadr yra palaiminta naktis dar ir todėl, kad Visagalis jos metu atsiunčia gerumą, palaimą ir atleidimą Savo tarnams. Vienas Pranašo, taika jam, hadisas sako, kad kai Lailatul Kadr ateina, Visagalis įsako Gabrieliui, apsuptam minios angelų, nusileisti į žemę su žalia vėliava. Jis iškelia vėliavą ant Kaabos viršaus, tuo tarpu turi šešis šimtus sparnų, iš kurių vienas nėra išskleidžiamas, išskyrus tik per Lailatul Kadr; taigi jis išskleidžia juos tą naktį, tada jis ir visi kiti angelai sveikina kiekvieną, kuris stovi maldai, sėdi, garbina ar deklamuoja Šv. Koraną. Jie paspaudžia jų rankas ir meldžia Visagalį priimti jų prašymus ir jie tęsia tai iki aušros. Tada jie paklausia Gabrielio: “Ką Visagalis Allah padarė su tikinčiųjų iš Muhammedo tautos, taika jam, norais?” Jis atsako: “Visagalis Allah žiūrėjo į juos šią naktį ir atleido jiems, visiems jiems, išskyrus šiuos: tam, kuris yra alkoholikas, tam, kuris nutraukė ryšius su savo gimine ir tam, kuris yra rūpesčių kėlėjas.”

Visagalis pasakė: “Lailatul Kadr yra geriau nei tūkstantis mėnesių”, kas matematiškai reiškia, kad ši naktį, kurią sudaro kelios valandos, Allah, Aukščiausiasis ir Garbingiausiasis, pagerbė kaip maždaug aštuoniasdešimt tris metus, kas yra lygu tūkstančiui mėnesių. Umayyad’ai kovojo prieš Islamą nuo pat jo atsiradimo, tada jie kovojo prieš Pranašo, taika jam, šeimą, Ahl al-Bayt, visą laiką, kol jie buvo valdžioje. Pirmasis Umayyad’ų valdytojas, pats pasiskelbęs tokiu, buvo Abu Sufyan’as, o paskutinysis buvo Mu'awiya al-Himar. Jeigu peržiūrėsite periodą nuo pirmųjų metų, kai Abu Sufyan’as primetė savo valdžią musulmonams, iki Umayyad’ų valdžios praradimo, jūs pamatysite, kad tas laikas lygus tūkstančiui mėnesių. Tai yra taip kaip Šv. Koranas sako, kad viena naktis Allah’o artumoje yra geriau nei visas tūkstantis mėnesių, kai korumpuoti Umayyad‘ai valdė musulmonų mases per jėgą.

Visagalis taip pat pasakė: „Taika, tai yra, iki mėnulio pasikeitimo,“ tai yra: „Lailatul Kadr yra taikos ir ramybės naktis prieš visokį blogį, vargus ir velnių piktadarybes. Šio mėnesio metu nėra vietos jokiam blogui ir joks velnias negali įgyvendinti savo piktų kėslų. Tai yra ramybė dievobaimingiesiems, kuriuos pasveikina angelai bet kur, kur tik susitinka. Angelai sveikina juos ir sveikina tave, o Muhammed‘ai, ir sveikina Mano dvasia, nuo to momento, kai jie nusileidžia iš dangaus ir iki aušros laiko.“

Pagal knygą, pavadinimu al-Iqbal, kurioje Abul-Fadl ibn Muhammad’as al-Harwi cituoja Kansul Yawaqyt’ą , Pranašas, taika jam, pasakė: “Kiekvienas, kuris nemiega Lailatul Kadr metu ir praleidžia ją garbindamas Allah, jo bausmė bus atidėta iki kitų metų.” Pagal tą patį šaltinį, Pranašas, taika jam, sako, kad Mozė, taika jam, kartą kreipėsi į Visagalį sakydamas: “Viešpatie! Aš trokštu būti šalia Tavęs.” Visagalis pasakė: “Tas, kuris trokšta artumo su Manimi, yra tas, kuris nemiega Lailatul Kadr metu (garbindamas Mane).” Jis pasakė: “Viešpatie! Aš noriu užsitarnauti tavo malonę.” Visagalis pasakė: “Mano malonė yra suteikiama kiekvienam, kuris yra gailestingas skurstantiesiems Lailatul Kadr metu.” Jis pasakė: “Viešpatie! Aš noriu eiti tiesiu keliu.” Jis pasakė: “Tai yra suteikiama kiekvienam, kuris duoda išmaldą Lailatul Kadr metu.” Jis pasakė: “Viešpatie! Aš noriu mėgautis Rojaus medžiais ir vaisiais.” Visagalis pasakė: “Tai yra suteikiama kiekvienam, kuris garbina Mane Lailatul Kadr metu.” Jis pasakė: “Viešpatie! Aš noriu įgyti išsigelbėjimą nuo ugnies!” Jis pasakė: “Tai yra suteikiama kiekvienam, kuris siekia atleidimo Lailatul Kadr metu.” Jis pasakė: “Viešpatie! Aš noriu įgyti Tavo pasitenkinimą!” Visagalis pasakė: “Aš būsiu patenkintas kiekvienu, kuris melsis du (neptivalomus) rak'at’us Lailatul Kadr metu.”

Ta pati knyga cituoja Šventąjį Pranašą, taika jam, sakantį, kad Rojaus vartais bus atidaryti Lailatul Kadr metu; kiekvienas tikintysis, kuris melsis jos metu, gaus po medį Rojuje už kiekvieną žemą nusilenkimą, kurį jis atliks, medį, kurio šešėlyje raitelis gali joti šimtą metų ir neišjoti iš jo šešėlio. Ir už kiekvieną rak'at’ą jis gaus rūmus Rojuje iš perlų, safyrų, chrizolitų ir deimantų. Už kiekvieną posmą, kurį jis padeklamuos, jis gaus vieną iš Rojaus karūnų. Hadisas yra ilgas ir įtraukia tikrai gana dosnų atlygį.

Al-Duriyasi, Kitab al-Husna (-oje), pasikliauna Abu Dža'fer’o al-Džawad’o autoritetu, kuris cituoja savo protėvius, cituojančius Imamą al-Baqir’ą, taika jiems visiems, Allah Pasiuntinys, taika jam, yra cituojamas sakantis, kad kiekvienam, kuris praleidžia Lailatul Kadr garbindamas savo Viešpatį, bus atleistos visos jo nuodėmės, net jeigu jų skaičius toks, kiek žvaigždžių danguje, svoris kaip kalnų ir dydis kaip jūrų. Al-Harwi praneša panašų hadisą, kuris yra užrašytas Kanz al-Yawaqyt (-e).

Ibn Abbas, lai Allah būna patenkintas juo ir jo tėvu, yra cituojamas Al-Sahih al-Džami' 5351 psl., cituojantis Allah Pasiuntinį, taika jam, sakantį: “Lailatul Kadr yra lengva, erdvi, nei labai karšta, nei labai šalta; saulė jos rytą teka blankiai raudona.” Allah Pasiuntinys, taika jam, yra taip pat cituojamas sakantis: “Lailatul Kadr ryte, saulė teka be spindulių, atrodo kaip dubuo, kol neužkyla aukštai.” Šis hadisą praneša Muslim ir al-Tirmithi. Yra pranešama, kad Allah Pasiuntinys, taika jam, taip pat sakė: “Lailatul Kadr yra giedra naktis, nei karšta, nei šalta ir jokia kometa nėra matoma jos metu. Vienas iš jos atėjimo pažymių yra tai, kad saulė kyla be spindulių.”

Zad al-Ma'ad’as cituoja kelis mokslininkus, kurie tiki jos amžinybe, nurodydamas, kad kai kurie iš jų sako, kad tai yra metų pabaigoje; todėl, to turi būti laikomasi visomis metų naktimis, nes viena iš jų bus ta. Kiti sako, kad tai yra Ša'ban ir Ramadan mėnesių metu, kai tuo tarpu dar kiti sako, kad tai yra Ša'ban vidurio naktis. Kiti sako, kad tai yra Ramadano mėnesio pradžioje, kai kiti sako, kad tai yra mėnesio viduryje; dar kiti sako, kad tai yra septynioliktąją. Dar kiti sako, tai yra dvidešimt devintoji Ramadano naktis, o kiti sako, kad tai yra paskutinė jo naktis, o dauguma mūsų laikų sunnitų mano, kad tai yra dvidešimt septintoji. Tai įrodo, kad priežastis to, kad ji nebuvo tiksliai apibrėžta yra tai, kad būtų šito laikomasi ištisą mėnesį.

Lailatul Kadr metu įvyko kelionė į dangų (israa) ir Visagalis pakėlė Jėzų, Marijos sūnų, taika jiems, pas Save. Tos nakties metu mirė Jo tarnas ir pranašas Mozė, taika jam, ir taip pat mirė Džošua, Nun sūnus, Mozės wasi, taika jiems abiems. Taip pat jos metu tikinčiųjų vadovas Imamas Ali ibn Abi Talib’as, taika jam, buvo nukankintas.

Pasikliaudami Abu Dža'fer’o autoritetu, taika jam, keli hadisų pasakotojai nurodė, kad Pranašo, taika jam, buvo kartą paklausta apie Likimo Naktį (Lailatul Kadr). Taigi jis, taika jam, užkopė į sakyklą ir, pagarbinęs Visagalį, pasakė: “Jūs klausėte manęs apie Likimo Naktį. Aš neslėpiau žinių apie tai nuo jūsų dėl savo neišmanymo. Žinokite, o žmonės, kad bet kuris, kas Ramadano mėnesio metu yra sveikas ir jis pasninkauja jo dienomis ir meldžiasi dalį jo naktų, ir punktualiai atlieka privalomas maldas, ir stengiasi dalyvauti bendruomeninėse penktadienio maldose jo metu ir taip pat dalyvauja Eid maldose, tada jis bus tinkamai pagerbęs Likimo Naktį, ir jis gaus savo atlygį iš Kūrėjo.”

Art au reikia dar daugiau detalių, kas liečia Lailatul Kadr didybę? Tada leiskite jums pasakyti, kad Thewab al- A'rnal ir Bihar al-Anwar autoriai pacitavo al-Mutawakkil’o sūnų, cituojantį Muhammad’ą al-Attar’ą, cituojantį al-Aš'ari, cituojantį Muhammad’ą ibn Hassan’ą, cituojantį Ibn Mahran’ą, cituojantį al-Bataini, kuris cituoja savo tėvą, cituojantį Abu Busayr’ą, kuris cituoja Imamą Abu Abdullah al-Sadiq’ą, taika jam, vyrus, kurių teisingumu neabejoja net ir patys skeptiškiausi mokslininkai, sakantį, kad kiekvienas, kuris padeklamuos Surat al-'Ankabut (Voras) ir Surat al-Rum (Romėnai) dvidešimt trečiosios Ramadano mėnesio nakties metu, užsitikrins leidimą į Rojų, be jokių išimčių. Bihar al-Anwar 94 t., 19 psl., Imamas, taika jam, yra cituojamas priduriantis: “Aš nebijau mažiau, Allah turėtų užrašyti, kad aš padariau nuodėmę pasakydamas taip; tikrai tie du skyriai turi aukštą padėtį prieš Allah.”

 

Kuri naktis?

 

Ar tai 17-a, ar 19-a? Imamas Abu Dža'fer Muhammad ibn Ali-al- Baqir’as, taika jam yra cituojamas Bihar al-Anwar(-e) ir Da'aim al-Islam(-e) kaip sakantis: “Septynioliktą Ramadano mėnesio naktį dvi dalys susitinka, o devynioliktą piligrimų sarašas yra užrašomas, o dvidešimt pirmąją Pranašų įpėdiniai (perėmėjai) mirė ir Jėzus, taika jam, buvo pakeltas į dangų, ir Mozė, taika jam, mirė, o dvidešimt trečioji tikėtinai gali būti Lailatul Kadr.” Al-'Ayyaši Tafsir(-e) ir al-Madžlisi Bihar al-Anwar(-e) cituojamas 'Amr ibn Sa'yd’as sakantis: “Žmogus iš Medinos nesutiko su manimi dėl nakties (Lailatul Kadr), kai du vadovai susitinka, sakydamas, kad tai buvo septyniolikta Ramadano mėnesio naktis, taigi aš nuėjau pas Abu Abdullah, taika jam, ir papasakojau jam apie mūsų nesutarimą, po ko jis pasakė: “Žmogus iš Medinos sako netiesą aš žinau, kad tu turi omenyje, kad devynioliktąją Tikinčiųjų Vadovas (Imamas Ali) buvo sužeistas ir tai yra ta pati naktis, kai Jėzus, Marijos sūnus, buvo pakeltas į dangų.” Abu šaltiniai cituoja Humran’ą, cituojantį Abu Abdullah Imam’ą Dža 'fer al-Sadiq’ą, taika jam, sakantį: “Likimas, nurodytas kaip Lailatul Kadr, yra tas pats likimas, nurodytas kitame posme (Surat al-A'raf), kuriame Aukščiausiasis sako: “Kai jų likimas ateis, jie nei liks užpakalyje, nei jie eis priekyje.” (Šv. Koranas 7:34).

Ar tai yra 21-a, ar 23-ia? Pagal Madžalis al-Šeykh’ą, Al-Husain’as ibn 'Ubaydullah, kaip cituojama Bihar al-Anwar 94 t., 2 psl., cituoja Ahmed’ą ibn Muhammad’ą ibn Yahya, kuris, savo ruožtu, cituoja savo tėvą sakantį: “Aš buvau Abu Abdullah’os, taika jam, draugijoje, kai Abu Busayr’as jo paklausė: “Kuri naktis yra ta, kai žmogus gali prašyti savo Viešpaties visko, ko tik jis nori?” Imamas, taika jam, atsakė jam taip: “Arba dvidešimt pirmoji, arba dvidešimt trečioji.” Tada jis paklausė jo, taika jam: “O kas, jeigu aš neturiu jėgų laikytis jų abiejų?” Imamas, taika jam, pasakė: “Kaip yra lengva jų laikytis palyginus su tavo prašymais!” Abu Abdullah, taika jam, yra taip pat cituojamas tame pačiame Bihar al-Anwar tome sakantis: “Dvidešimt trečioji Ramadano mėnesio naktis, kai kiekvienas reikšmingas dalykas yra nusprendžiamas, kai išbandymai, vargai, mirtys ir pragyvenimo priemonės, ir kiti dalykai yra nustatomi, ir viskas, ką Allah įsakys įvykti per visus ateinančius metus; taigi, sveikinimai kiekvienam, kuris nemiega jos metu, o žemai lenkiasi, mąsto apie savo nuodėmes, verkia dėl jų ir jeigu jūs darote visa tai, Dievo valia, jūs niekada nenusivilsite.” Tada jis pridūrė: “Allah įsakys angelui kiekvieną Ramadano mėnesio dieną pranešti jiems Allah žinią: “Gera žinia, o Mano tarnai, Aš atleidau jūsų praeities nuodėmes ir leidau kai kuriems iš jūsų prašyti Lailatul Kadr metu kitų naudai, išskyrus tuos, kurie sulaužo savo pasninką svaigalais arba tuos, kurie jaučia pagiežą kitam broliui musulmonui!” Yra pasakojama, kad Allah Subhanahu wa Ta'ala apsaugo visus Savo tarnus, kurie pasninkauja, nuo blogio, nuodėmių ir įvairių išbandymų dvidešimt penktąją naktį, ir suteikia jiems aiškumą jų matyme ir klausoje; Rojus yra papuoštas Lailatul Kadr dieną ir naktį.

Didis sunnitų mokslininkas Ibn Abul-Hadid’as, komentuodamas Nahdžul Balagha, cituoja Ibn Durayd’o Amali, tvirtinantį, kad al-Džarmuthi cituoja Ibn al-Muhallabi, cituojantį Ibn al-Kalbi, kuris cituoja Šaddad ibn Ibrahim’ą, cituojantį 'Ubaydullah ibn al-Hassan’ą al-Fahri, cituojantį Ibn 'Aradah’ą, sakantį: “Tikinčiųjų Vadovo, taika jam, buvo karta paklausta apie Lailatul Kadr ir jis pasakė: “Visai nėra neįtikėtina, kad aš žinau, kuri naktis tai yra ir apgalvotai slepiu šias žinias, ir aš visai neabejoju, kad Allah slepia šias žinias nuo jūsų tik iš Jo meilės jums, nes jeigu jūs žinotumėte kuri naktis tai yra, jūs pagerbtumėte ją ir paliktumėte kitas, ir aš tikiuosi, kad jūs nenusidėsite dėl to.”

 

Rekomenduojami veiksmai paskutinėms dešimčiai naktų

 

Jų yra daug; jų tarpe yra tai, ką rekomendavo Pranašas, taika jam, kuris pasakė: “Bet kas, kas melsis du rak'at’us Lailatul Kadr metu ir deklamuos Fatiha kartą kiekviename rak'at’e ir Tawhyd septynis kartus, tada kai jis baigs, jis prašys atleidimo septyniasdešimt kartų, tada jis pridurs: “Aš prašau Allah atleidimo ir prieš Jį aš atgailauju,” iki to laiko, kai jis baigs, Allah bus atleidęs jam ir jo tėvams, ir pasiuntęs angelus užrašyti jam gerus darbus sekantiems metams, ir Jis bus pasiuntęs angelus, kad jie pasodintų jam medžius Rojuje ir pastatytų rūmus, ir nutiestų upes, ir jis nepaliks gyvenimo šiame pasaulyje prieš pamatydamas viską, kas yra jam paruošta Rojuje.” Kitas rekomenduojamas veiksmas yra ghusl (ritualinis viso kūno apsiplovimas), kuris yra stipriai rekomenduojamas ir akcentuojamas ypatingai per tris paskutiniąsias mėnesio naktis, o geriausias laikas tam padaryti yra po saulėlydžio maldų.

Kitas rekomenduojamas veiksmas yra tai, kas vadinama “maldavimas dėl Šv. Korano šventumo”, kas yra pranešama remiantis Imamais al-Baqir’u ir al-Sadiq’u, taika jiems, kurie pasakė: “Jūs turite paimti Šv. Koraną tų trijų paskutiniųjų Ramadano mėnesio naktų metu, atversti jį, padėti ant savo rankų ir sakyti: “Viešpatie! Aš maldauju Tavęs dėl Tavo apreikštos Knygos ir visko, kas joje, ir joje yra Tavo didis vardas ir patys tauriausi atributai. Aš maldauju Tavęs nusiųsti Tavo palaiminimą Muhammedui, taika jam, ir Muhammedo giminei, taika jiems, ir išlaisvinti mane iš ugnies vergijos, tada tu prašai Allah’o visko, ko tu nori.” Imamas al-Sadiq, taika jam, yra cituojamas sakantis: “Paimk Šv. Koraną, padėk jį sau ant galvos ir sakyk: “Viešpatie! Dėl šio Šv. Korano malonės ir dėl to, kam Tu jį apreiškei, ir dėl kiekvieno tikinčiojo, kurį Tu pagyrei ten, ir dėl Tavo teisių jų atžvilgiu, niekas geriau nežino Tavo teisių nei Tu!” Tada pakartot dešimt kartų kiekvieną iš sekančių: “Dėl Tavo malonės, o Galingasis Dieve! Dėl Muhammedo, dėl Ali, dėl Fatimos, dėl al-Hassano, dėl al-Husseino, dėl Ali ibn al-Husseino, dėl Muhammedo ibn Ali, dėl Dža'fero ibn Muhammedo, dėl dėl Musa’os ibn Dža'fero, dėl Ali ibn Musa, dėl Muhammedo ibn Ali, dėl Ali ibn Muhammedo, dėl al-Hassano ibn Ali, dėl al-Hudža (al-Mahdi), tada išdėstyk savo prašymą ir Allah padės tau pasiekti tavo tikslų, jeigu Jis malonės.”

Kita speciali malda yra cituojama iš Pranašo, taika jam:

“Aš liudiju, kad nėra dievybės, išskyrus Allah, Vienintelio ir Vieno Dievo, be partnerių, ir Muhammedas yra Jo tarnas ir pasiuntinys. Aš liudiju, kad Rojus yra teisingas ir ugnis yra teisinga, ir kad valanda ateina, tame nėra abejonių, irk ad Allah suteiks gyvybę tiems, kurie kapuose. Aš toliau liudiju, kad Viešpats yra mano Dievas: Jis neturi partnerio, nei sūnaus, nei tėvo, ir aš liudiju, kad Jis daro viską, ką Jis nori ir gali padaryti viską, ką nori, ir yra Darytojas to, ką Jis nori. Jis pažemina, ką Jis nori ir iškelia, ką Jis nori, valdų Savininkas, tarnų Palaikytojas, Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę, Visažinis, Malonus. Aš liudiju dar ir dar, ir dar, ir dar, ir dar, ir dar, ir dar, kad Tu, Viešpatie, esi būtent toks ir dar daugiau, ir kad niekas negali apibūdinti Tavo didybės. Viešpatie! Aš meldžiu pasiųsti Tavo palaiminimą Muhammedui ir Muhammedo giminei, taika jiems, ir vesti mane, ir nepalikti manęs paklydime, kai jau vedei mane, nes Tu vedi, ką tu nori.”

 

Veiksmai, rekomenduojami dvidešimt trečiąją naktį

 

Visi aukščiau rekomenduojami veiksmai yra taip pat rekomenduojami ir šiai nakčiai ir visoms naktims, kurios, kaip manoma pagal aukščiau cituotus hadisus, gali būti Lailatul Kadr. Visomis tomis naktimis yra rekomenduojama atlikti ghusl dukart: vieną kartą nakčiai prasidėjus ir antrą kartą jai baigiantis, kaip Imamas al-Sadiq, taika jam, yra cituojamas sakantis. Taip pat yra rekomenduojama skaityti Šv. Korano skyrių apie Romėnus ir apie Vorą. Imamas al-Sadiq, taika jam, pasakė Abu Basyr’ui, kad tas, kuris padeklamuos abu skyrius: al-'Ankabut (Voras) ir al-Rum (Romėnai) dvidešimt trečiąją Ramadano mėnesio naktį, tikrai įeis į Rojaus gyventojų skaičių, be jokių išimčių, ir pridėjo: “…ir aš nebijau, kad Allah užrašys man nuodėmę dėl to, kad aš suteikiau tokį statusą tiems dviems skyriams.” Taip pat yra rekomenduojama deklamuoti Dukhan (Dūmai) skyrių.

Imamas Ali, taika jam, pasakė: “Viskas turi vaisius, o Šv. Korano vaisius yra Kadr skyrius. Viskas turi brangenybę, o brangenybė, kuri pašalina skurdą, yra Kadr skyrius. Viskam yra priemonės, kurių būdu tai gali būti pasiekta, o silpnojo priemonė yra Kadr skyrius. Kiekvienam sunkumui yra palengvinimas, o palengvinimas tiems, kurie kenčia sunkumus, yra Kadr skyrius. Yra skydas apsaugantis nuo viso blogio, ir tikinčiųjų skydas yra Kadr skyrius. Viskam yra vadovavimas, o tikinčiųjų vadovavimas yra Kadr skyrius. Viskam yra meistriškumas, o žinių meistriškumas yra Kadr skyrius. Viskam yra papuošimas, o Šv. Koranas puošmena yra Kadr skyrius. Yra skliautas (uždanga) viskam, o dievobaimingųjų skliautas yra Kadr skyrius. Viskam yra džiugios naujienos, o nekaltųjų džiugi žinia yra Kadr skyrius. Yra Įrodymas (Hudža) viskam, o Hudža po Pranašo, taika jam, yra Kadr skyrius; todėl tikėkite juo.” Jo, taika jam, buvo paklausta, kaip juo tikėti ir jis atsakė: “Taip, kad turi įvykti kiekvienais metais ir kad viskas, kas jame apreikšta, yra tiesa.”

Jis, taika jam, taip pat yra cituojamas: “Kiekvienam, kuris deklamuoja Kadr skyrių, Dievas Visagalis užrašo gerą darbą už kiekvieną dulkelę, kur jis sėdi, kol deklamuoja.” Jis, taika jam, taip pat yra cituojamas: “Tai yra geras kompanionas kiekvienam, kuris nori išmokėti savo skolas, pagerbti savo tikėjimą, prailginti savo gyevnimo trukmę ir pagerinti savo būklę. Kiekvienas, kuris deklamuoja tai gana dažnai susitiks su Allah kaip siddiq’as ir kankinys.”

Misbah al-Mutahadžid knyga cituoja Muhammad’ą ibn 'Isa, pasitikint teisingaisiais, taika jiems, sako: “Jūs turėtumėte kartoti sekančią maldą dvidešimt trečiąją palaimintojo Ramadano mėnesio naktį ar nusilenkdami, ar stovėdami, ar sėdėdami, ar kokiu kitu būdu, viso mėnesio metu, kada tik jūs galite ir kai jums tenka išgyventi sunkų metą. Pagarbinę Allah ir pasiuntę palaiminimą Pranašui ir jo palikuonims, taika jiems visiems, jūs turite sakyti: “Viešpatie! Būk Savo wali Muhammedui ibn al-Hassanui šią valandą ir kiekvieną nakties ir dienos valandą Saugotoju, Vadovu, Vedliu, Palaikytoju ir Žvalgytoju, kol Tu leisi jam gyventi Tavo žemėje noriai ir suteik jam džiaugsmą čia ilgam laikotarpiui. O Tu, Kuris tvarkai visus reikalus, Kuris grąžina gyvybę kapų gyventojams, Kuris leidžia vandenynams plūsti ir geležiai būti lanksčiai Deividui, taika jam, aš meldžiu Tavęs pasiųsti palaiminimą Muhammedui ir Muhammedo palikuonims,” tada jūs paminite savo norus, pakeldami savo rankas. Jūs galite kartoti nusilenkę, atsiklaupę, atsistoję ar sėdėdami ir pakartokite tai paskutiniąją Ramadano mėnesio naktį.”

 

Kas turi būti kartojama paskutiniąsias dešimt naktų

 

Al-Kaf'ami knygos Al-Misbah aiškinime yra malda, kuri remiasi Imamu al-Sadiq, taika jam. Yra rekomenduojama kartoti ją per paskutiniąsias dešimt Ramadano mėnesio naktų. Autorius teigia, kad jis, taika jam, sakydavo sekančius žodžius per kiekvieną iš tokių naktų:

“Viešpatie! Tu pasakei Tavo apreikštoje Knygoje: “Ramadano mėnesis yra tas, kurio metu Šv. Koranas buvo apreikštas, vadovavimas žmonėms ir aiškus vadovavimo bei savitumo įrodymas,” ir Tu išgyrei Ramadano mėnesio šventumą dėl Šv. Korano, kurį Tu apreiškei jo metu, paskirdamas Lailatul Kadr jam ir padarydamas jį geresniu nei tūkstantis mėnesių. Viešpatie! Šios yra Ramadano mėnesio dienos, kurios praėjo ir taip pat jo naktys. Viešpatie! Tu daugiau žinantis ir daugiau suprantantis apie Tave garbinančiųjų skaičių, taigi aš meldžiu Tave pasiųsti palaiminimą Muhammedui ir Muhammedo palikuonims ir išlaisvinti mane iš ugnies, leisti man įeiti į Rojų per Tavo malonę ir būti Gailestingu man, atleisti man, priimti mano pastangas būti arčiau Tavęs, atsakyti į mano maldą ir suteikti man saugumą tą dieną, kai visi bus įbauginti, išsigandę Teismo Dienos baisumų. Viešpatie! Aš siekiu prieglobsčio Tavo Garbėje ir Didžiame Prestiže, kad Ramadano mėnesio dienos ir naktys neprabėgtų be mano nuodėmių atleidimo, kurias Tu nori, kad aš išpirkčiau. O Viešpatie, Viešpatie, Viešpatie! Aš meldžiu Tavęs, Tavęs, šalia Kurio nėra kito dievo, nes nėra kitos dievybės, išskyrus Tave, būti patenkintu manimi šį mėnesį ir būti dar labiau patenkintu manimi, jeigu Tu anksčiau jau buvai manimi patenkintas. Taigi, būk patenkintas manimi, Viešpatie, nes Tu esi pats maloningiausias iš maloningiausiųjų, o Tu, Kuris esi Vienintelis Dievas, Vienintelis Laisvas nuo bet kokių reikmių, Vienintelis, Kuris negimdė ir nebuvo pagimdytas ir nėra nieko į Jį panašaus!“

Tada reikia pakatoti sekančius žodžius bent jau tris kartus:

„O Tu, Kuris padarei geležį lanksčia Deividui, taika jam! O Tu, Kuris pašalinai Jokūbo, taika jam, sielvartą ir baisią kančią! O Tu, Kuris pašalinai Juozapo, taika jam, sielvartą! Aš meldžiu Tavęs pasiųsti palaiminimą Muhammedui, taika jam, ir Muhammedo palikuonims, nes Tu esi Galintis tai padaryti, ir nebausk manęs bausme, kurios aš nusipelniau.“

 

23-ios nakties malda

 

Tai yra atpasakojama nuo Allah Pasiuntinio, taika jam:

 

Garbingiausiasis, Išgirtasis, Viešpatie angelų ir Dvasios, Garbiangiausiasis, Išgirtasis, Viešpatie angelų ir Sosto, Garbingiausiasis, Išgirtasis, Viešpatie dangaus ir žemės, Garbingiausiasis, Išgirtasis, Viešpatie vandenynų ir kalnų Garbingiausiasis, Išgirtasis, Kurį garbina žuvys vandenynuose, ropliai, gyvuliai ir kalvos; Garbingiausiasis, Išgirtasis, Kurį garbina angelai ir tie, kurie yra arti Jo; Garbingiausiasis, Išgirtasis, Aukščiausiasis, Įveikęs viską ir sukūręs viską pamatuotai. Garbingiausiasis, Garbingiausiasis, Garbingiausiasis, Garbingiausiasis, Garbingiausiasis, Garbingiausiasis, Garbingiausiasis! Išgirtasis, Išgirtasis, Išgirtasis, Išgirtasis, Išgirtasis, Išgirtasis, Išgirtasis! Aš meldžiu Tavęs nusiųsti palaiminimą Muhammedui, taika jam, ir Muhammedo giminei ir atleisti man ir būti maloningam man, nes Tu esi Vienintelis, Nepakartojamas.

 

Tada reikia pridėti sekantį:

 

Viešpatie! Aš meldžiu Tavęs duoti man dalį visų tų gėrybių, kurias Tu pasiunti žemyn šią naktį, ar Tu pasiunti šią naktį būti dosniausia, ar šviesą, kuria Tu vedi, ar malonę, kurią Tu platini, ar pragyvenimą, kurį Tu platini, ar vargus, nuo kurių Tu apsaugai, ar blogį, kurį Tu parodai, ir parašyk man tai, ką Tu parašai Savo teisingiesiems tarnams ir tiems, kurie gavo saugumą pamaloninę Tave. Tu skiri bausmes. Tu duodi neišmatuojamai; Tu esi Dosnusis! Aš meldžiu Tavęs pasiųsti palaiminimą Muhammedui, taika jam, ir Muhammedo palikuonims ir būti man gailestingam; Tu esi Maloningiausiasis iš maloningiausiųjų.

 

Tada reikėtų pasakyti:

 

Aš meldžiu Tave, kaip tas, kuris yra vargšas ir bejėgis, ir aš šaukiuosi Tavęs, kaip tas, kuris yra vargingas ir nusižeminęs, ir aš prašau Tavęs, kaip tas, kuris pasiduoda savo noru Tau ir pripažįsta savo neteisingus veiksmus, ir kurio akys yra prisipildžiusios ašarų, kuris yra bejėgiškiausias, kuris neturi kitų priemonių, suteikti man šią naktį atleidimą už mano praeities nuodėmes ir apsaugoti mane nuo nuodėmingumo visą mano likusį gyvenimą, suteikti man piligriminę kelionę ir umra‘ą šiais metais, padaryti tą kelionę tiktai dėl Tavo malonumo ir leisti man visada tai daryti, ir nekliudyti man aplankyti Tavo Namus ir Tavo Pasiuntinio Muhammedo, lai palaiminimas ir taika būna su juo ir jo palikuonimis. Ir aš maldauju Tavęs, Viešpatie, neleisk man pasilikti skaudžiame Tavo kūrinių reikėjime, džinų ir žmonijos, arabų ir nearabų, kiekvieno kūrinio, kurį Tu gali nustelbti; Tu esi teisingame kelyje. Suteik man, Viešpatie, bet ką, ką Tu nuspręsi ir įsakysi iš kiekvieno nulemto dalyko šią naktį, likimą, kuris negali būti išvengtas ar pakeistas, ir leisk man aplankyti Tavo šventus Namus, kartu su kitais piligrimais šiais metais, kurių piligriminę kelionę Tu vertini ir kurių pastangos yra atleistos ir taip pat atleistos jų nuodėmės, ir prailgink mano gyvenimo trukmę, padidink prasimaitinimą ir suteik man pareigingą sūnų, nes Tu gali padaryti viską, ką Tu nori ir Tu esi informuotas apie viską.

---

Fitrah (-os) Zakat‘as

 

            • Eid ul-Fitr nakties saulėlydžio metu (t.y. naktį prieš Eid), kiekvienas, kuris yra suaugęs ir sveiko proto, ir yra sąmoningas bei nėra beturtis ar kieno nors vergas, privalo duoti nuo savęs ir tų, kuriuos jis išlaiko, už žmogų apie tris kilogramus kviečių, arba miežių, arba datulių, arba razinų, arba ryžių, arba sorų ir t.t. Taip pat galima paaukoti tiek pinigų, kiek yra vertas vienas iš pažymëtų dalykų. Dėl privalomo atsargumo, jis neturėtų duoti tokio produkto, kuris nėra svarbiausias jo vietovėje, net jei tai yra kviečiai, miežiai, datulės ar razinos.

• Jeigu žmogus neturi tiek pinigų, kad jam užtektų savo paties ir taip pat jo šeimos išlaidoms, vienų metų laikotarpyje, ir taip pat jis neturi nieko, kas galėtų už jį sumokėti, tokiu atveju jis yra vargingas žmogus ir neprivalo mokėti fitrah‘os Zakat‘o.

• Žmogus turėtų mokėti Fitrah‘ą visų tų asmenų vardu, kurie yra traktuojami, kaip jo išlaikytiniai jo namuose, kai ateina Eid ul-Fitr nakties sutemos, nesvarbu ar jie yra jauni, ar seni, musulmonai ar nemusulmonai; nepriklausomai nuo to jis privalo juos paremti, ir nesvarbu ar jie yra savame mieste, ar kokiame kitame mieste.

• Jeigu žmogus savo išlaikomam asmeniui, kuris yra kitame mieste, nurodo sumokėti savo paties fitrah‘ą iš jo turto, ir yra įsitikinęs, kad jis sumokės fitrah‘ą, tai nebus būtina tam žmogui mokėti to išlaikytinio fitrah‘ą.

• Yra privaloma sumokėti svečio fitrah‘ą, kuris atvyksta į jo namus prieš Eid ul-Fitr nakties saulėlydį jam leidus, ir jis tampa laikinu jo išlaikytiniu.

• Svečio fitrah, kuris atvyksta į jo namus prieš Eid ul-Fitr nakties saulėlydį be jo leidimo ir pasilieka kažkokiam laikui, taip pat, dėl privalomo atsargumo, yra wadžib (privaloma) šeimininkui. Panašiai kaip, jeigu jis yra verčiamas išlaikyti kažką, to žmogaus fitrah tampa jam privaloma.

• Jeigu svečias atvyksta po Eid ul-Fitr nakties saulėlydžio ir yra vertinamas, kaip namų šeimininko išlaikytinis, tai jo fitrah sumokėjimas yra taip pat pravalomas namų šeimininkui, kaip privalomo atsargumo priemonė bet kitaip tai nėra privaloma, net jei galbūt jis buvo pakviestas prieš saulėlydį ir nutraukė pasninką tuose namuose.

• Jeigu žmogus yra pamišęs Eid ul-Fitr nakties saulėlydžio metu, ir jo pamišimas tęsiasi iki Eid ul-Fitr zuhr meto, tai jam nėra privaloma mokėti fitrah‘ą. Kitu atveju, jis privalo mokėti fitrah, kaip būtinojo atsargumo priemonę.

• Jeigu vaikas tampa baligh arba pamišusiam žmogui grįžta sveikas protas, arba vargšas tampa pakankamai apsirūpinęs saulėlydžio metu ir atitinka fitrah‘os sąlygas, kad ji taptų jam privaloma, tada jis turėtų duoti fitrah‘ą.

• Jeigu nėra privaloma žmogui mokėti fitrah‘ą Eid ul-Fitr nakties saulėlydžio metu, bet prieš Eid ul-Fitr dienos Zuhr atsiranda sąlygos, kurios fitrah‘ą padaro būtina jam, tai, dėl būtinojo atsargumo, jis turėtų sumokėti fitrah‘ą.

• Jeigu nemusulmonas tampa musulmonu po Eid ul-Fitr nakties saulėlydžio, jam nėra būtina mokėti fitrah. Bet, jei musulmonas, kuris nebuvo šiitas, tampas šiitu pastebėjus mėnulio fazės pasikeitimą, jis turėtų mokėti fitrah‘ą. Yra Mustahab (savanoriškas poelgis), kad žmogus, kuris įstengia duoti tik vieną kviečių ar pan. sa'a (apie 3 kg), taip pat turėtų mokėti fitrah‘ą. Ir jeigu jis turi šeimos narius ir nori už juos taip pat mokėti fitrah‘ą, jis gali duoti tą vieną sa'a vienam iš jo šeimos narių fitrah‘os tikslu, o tas narys gali duoti tai kitam šeimos nariui ir taip toliau, kol ateina eilė paskutiniąjam šeimos nariui; ir yra geriausia, kad tas paskutinis šeimos narys duotų tai, ką jis gavo, žmogui, kuris nėra vienas iš jų. Ir jei vienas iš jų yra nepilnametis, jo globėjas gali paimti fitrah‘ą sau, ir, dėl atsargumo, tas dalykas, kuris yra paimtas nepilnamečiui, neturi būti atiduotas niekam kitam.

• Jeigu kažkieno vaikas gimsta po Eid ul-Fitr nakties saulėlydžio, tai nėra privaloma duoti jo fitrah‘ą. Vis dėlto, dėl privalomo atsargumo, kad žmogus turėtų mokėti fitrah‘ą visų tų, kurie yra laikomi priklausomais nuo jo po saulėlydžio, iki prasidedant Eid dienos Zuhr.

• Jeigu tas, kuris buvo priklausomas nuo vieno žmogaus, tampa priklausomu nuo kito prieš saulėlydį, fitrah‘ą turi mokėti tas žmogus, kurio išlaikomu jis tapo. Pavyzdžiui, jeigu kažkieno dukra išeina į vyro namus prieš saulėlydį, tai vyras turi mokėti jos fitrah‘ą.

• Jeigu vieno žmogaus fitrah yra privaloma kitam žmogui, tai jam nėra peivaloma pačiam duoti savo fitrah‘ą. Jeigu vienam žmogui yra privaloma mokėti kito žmogaus fitrah‘ą, bet jis jos nesumoka, tai jos išmokėjimas, kaip privalomo atsargumo priemonė, lieka privaloma pastarajam. Taigi, jei jis atitinka fitrah‘os mokėjimo sąlygas, jis turi susimokėti savo fitrah‘ą.

• Jeigu vienam žmogui yra privaloma mokėti kito žmogaus fitrah‘ą, jo pareiga nesibaigs, jeigu tas žmogus pats susimokės savo fitrah‘ą.

•  Žmonos atveju, kuri nėra išlaikoma savo vyro, jei ji yra išlaikoma kažkieno kito, tai tas žmogus turi mokėti jos fitrah‘ą. Bet jeigu jos neišlaiko niekas kitas, ji mokės savo pačios fitrah‘ą, jeigu ji nėra neturtinga.

• Žmogus, kuris nėra Sayyid‘as, negali duoti fitrah‘os Sayyid‘ui, ir jeigu tas Sayyid‘as yra jo išlaikomas, jis negali duoti kitam Sayyid‘ui taip pat.

• Vaiko fitrah‘ą, kuris žinda savo motinos ar auklės pieną, moka tas, kuris padengia jo motinos ar auklės išlaidas. Bet, jeigu motina arba auklė yra išlaikomos paties vaiko nuosavybe, fitrah‘os mokėjimas nėra niekam privalomas.

• Net jei žmogus išlaiko savo šeimos narius haram priemonėmis, jis turi mokėti jų fitrah‘ą iš halal nuosavybės.

• Jeigu žmogus įdarbiną kokį darbininką, kaip kad dailidę ar tarną, ir sutinka pilnai jį išlaikyti, jis taip pat turėtų sumokėti ir jo fitrah‘ą. Bet jeigu jie susitaria, kad jam bus mokama už jo darbą, tai šeimininkui nėra privaloma mokėti darbininko fitrah‘ą.

• Jeigu žmogus miršta prieš Eid ul-Fitr nakties aulėlydį, nėra wadžib mokėti jo arba jo šeimos fitrah‘ą iš jo turto. Bet jeigu jis miršta po saulėlydžio, paprastai yra laikoma, kad fitrah bus privaloma, bet tai nėra nei įrodyta, nei atmesta (Iškal). Vis dėlto, geriau yra elgtis atsargiai ir sumokėti jo bei jo šeimos fitrah‘ą.

 

 

Fitrah (-os) perdavimas

 

• Kaip privaloma atsargumo priemonė, fitrah turėtų būti mokama tik neturtingiems šiitams, kurie atitinka sąlygas tų, kurie gali gauti Zakat. Bet jeigu duodančiojo fitrah‘ą mieste nėra verto gauti Zakat šiito, tada jis gali būti duodamas kitam vertam to musulmonui. Bet fitrah jokiu būdu neturi būti duodama Nasibi (-iams) – Ahlul Bait (taika jiems) priešams.

• Jeigu vaikas šiitas yra vargingas, tai žmogus gali išleisti savo fitrah‘ą jam padėti arba padaryti tai jo nuosavybe, patikint tai jo globėjui.

• Nėra būtina, kad vargšas, kuriam yra duodama fitrah, būtų Adil (teisingas žmogus). Bet, dėl būtinojo atsargumo, fitrah neturi būti duodama girtuokliui arba tam, kuris neatlieka penkių kasdieninių maldų, arba atvirai daro nuodėmes.

• Fitrah neturi būti duodama žmogui, kuris ją išleidžia nuodėmingiems veiksmams.

• Dėl rekomenduojamo atsargumo, vargšui žmogui neturi būti duodama fitrah, kuri yra mažesnė nei sa'a (apie 3 kg). Vis dėlto, nėra peiktina, jei jam yra duodama daugiau nei tai.

• Kai aukštesnės kokybės produkto kaina yra dvigubai didesnė nei paprastai, tarkim, kai tam tikros rūšies kviečių kaina yra dvigubai didesnė už jų įprastos rūšies kainą, nepakanka duoti pusę aukštesnės kokybės kviečių sa'a kaip fitrah‘ą. Taipogi nepakanka duoti pusę sa'a vertės pinigais su fitrah‘os Niyyat (ketinimu).

• Negalima fitrah‘os duoti pusę sa'a vienu produktu (pvz. kviečiais) ir pusę sa'a kitu produktu (pvz. miežiais) ir net jeigu jis, turėdamas fitrah‘os Niyyat, sumoka tokią sumą pinigais, tai nėra tinkama.

• Mokant fitrah‘os Zakat (-ą) yra Mustahab, jei žmogus teikia pirmenybę savo neturtingiems giminaičiams ir kaimynams, ir tada yra suteikiama pirmenybė mokytiems žmonėms iš visų kitų.

• Jeigu žmogus duoda fitrah‘ą kitam žmogui, manydamas, kad pastarasis yra vargšas, ir vėliau supranta, kad jis nebuvo vargšas, ir jeigu turtas, kurį jam davė, yra vis dar nesunaudotas, tai jis turėtų jį paimti atgal ir duoti to nusipelniusiam žmogui. Bet jeigu jis negali to paimti atgal, jis turėtų tai pakeisti iš savo paties turto. Ir jeigu tai, ką jis davė kaip fitrah‘ą, yra sunaudota, ir tas žmogus, kuris gavo fitrah‘ą, žinojo, kad tai yra fitrah, jis turėtų duoti to pakaitalą, bet jeigu jis to nežinojo, tai jam nėra privaloma duoti pakaitalą, o tas žmogus, kuris davė fitrah‘ą, turėtų duoti ją iš naujo.

• Jeigu žmogus tvirtina, kad jis yra vargšas, fitrah negali būti jam duota, nebent duodantysis yra tikras, kad tai tiesa; arba duodantysis žino, kad pretendentas buvo vargingas anksčiau.

 

 

Įvairūs klausimai, kurie liečia Fitrah (-ą)

 

• Žmogus turėtų duoti fitrah‘ą su Qurbat Niyyat (-u), tai yra, norėdamas įvykdyti Visagalio Allah įsakymus, ir turi ketinti duoti fitrah‘ą jos perleidimo metu.

• Nėra teisinga duoti fitrah‘ą prieš Ramadano mėnesį ir yra geriau, jei ji nėra duodama net ir Ramadano mėnesio metu. Vis dėlto, jei žmogus duoda varganam žmogui paskolą prieš Ramadano mėnesį ir vėliau tą skolą palieka kaip fitrah‘ą, kai firah‘os mokėjimas tampa privalomu, tame nėra jokios žalos.

• Yra būtina, kad kviečiai ar kažkoks kitas dalykas, kurį žmogus duoda kaip fitrah‘ą, nėra susimaišęs su kitu produktu ar dulkėmis, ir jeigu jis yra susimaišęs, bet jo grynoje formoje jis atitinka sa'a (apie 3 kg) ir su juo susimaišiusio dalyko kiekis yra nežymus arba tinkamas vartojimui, tada tame nėra žalos.

• Jeigu žmogus duoda fitrah‘ą tokiu dalyku, kuris yra prastas, sugedęs, tai yra netinkama.

• Jeigu žmogus duoda fitrah‘ą už keletą žmonių, tai nėra būtina mokėti viską tuo pačiu produktu. Pavyzdžiui, jei už kai kuriuos jis duoda kviečių kaip fitrah‘ą, o už kitus duoda miežių, tai yra tinkama.

• Jeigu žmogus atlieka Eid ul-Fitr maldas, tai dėl būtinojo atsargumo, jis turėtų duoti Fitrah‘ą prieš Eid maldas. Bet jeigu jis neatlieka Eid maldų, tai jis gali atidėti fitrah‘os davimą iki Zuhr.

• Jeigu žmogus atideda fitrah‘ą nuo jo pagrindinio turto ir neatiduoda jos žmogui, kuris gali ją gauti, iki Eid dienos Zuhr meto, jis turi padaryti fitrah‘os Niyyat ir tada atiduoti ją.

• Jeigu žmogus nesumoka fitrah‘os tuo metu, kai ji tampa privaloma, ir taipogi neatideda jos, tada jis turi duoti fitrah‘ą vėliau atsargumo pagrindu, nedarydamas adda arba qadha (vietoj to; kai kažkas atliekama vėlesniu metu) Niyyat (-o).

• Jeigu žmogus atideda fitrah‘ą, tai jis negali jos suvartoti savo tikslams arba pakeisti kita pinigų suma ar produktu.

• Jeigu žmogus valdo turtą, kurio vertė yra didesnė nei fitrah ir jeigu jis neduoda fitrah‘os, bet padaro Niyyat, kad dalis to turto yra fitrah‘ai, tai yra Iškal (problematiškas, ginčytinas) klausimas.

• Jeigu fitrah‘ai atidėtas dalykas yra prarandamas (pamestas), jis turi jį pakeisti, jeigu yra vargšų žmonių, ir jei fitrah‘os davėjas delsė ją duoti arba jis tinkamai jos neprižiūrėjo. Bet jeigu vargšų žmonių nebuvo ir jis prižiūrėjo ją tinkamai, jis nėra atsakingas už jos pakeitimą.

• Jeigu davėjo mieste yra fitrah‘os nusipelnęs žmogus, tai, dėl būtinojo atsargumo, jis neturėtų jos nusiųsti į kažkokią kitą vietą, ir jeigu jis taip padaro ir fitrah yra prarandama (pametama), tada jis turi ją pakeisti.

---

Eid al-Fitr

 

Pasninko pabaigos šventė (Id al-Fitr) skirta Ramadano mėnesio pasninko pabaigimo garbei. Prasideda 1-ą šavval mėnesio dieną.

Id al-Fitr pradedamas nuo šventinës maldos, kuri vyksta praėjus kiek laiko po saulės patekėjimo. Prieš maldą tikinčiajam patartina išsimaudyti, susitvarkyti ir apsirengti geriausiais rūbais. Po saulės patekėjimo iki šventinio pamokslo pradžios priimta aukštinti Kūrėją žodžiais „Allahu akbar“. Šis aukštinimas suteikia šventei ypatingą dvasinę atmosferą, išreiškia tikinčiųjų džiaugsmą ir jų dėkingumą Dievui už nurodytą teisingą kelią. „...Ir garbino Jį už tai, kad Jis keliu (kryptimi) doros jus nukreipė, -galbūt jūs būsite dėkingi“. (Sura „Karvė“, ajatas 185).

---

Eid ul-Fitr papročiai

 

(1) Išsimaudykite (vonioje, duše); prieš naudantis padeklamuokite:

اللهم ايمانا بك و تصديقا بكتابك واتباع سنة نبيك محمد صلي الله عليه و آله

(O Allah, tikėdamas Tavimi, puikiai žinodamas apie Tavo Knygą, sekdamas Tavo Pranašo Muhammedo, Allah palaiminimas jam ir jo vaikams, gyvenimo būdu, (aš maudausi).)

 

Po vonios sakykite:

اللهم اجعله كفارة لذنوبي و طهر ديني اللهم اذهب عني الدنس

(O Allah, leisk man pasitaisyti ir ištaisyti mano blogus veiksmus, (kad) mano tikėjimas taptų tyru ir, O Allah, pašalink nešvarumus nuo manęs.)

 

(2) Duokite Fitrah (nurodytą išmaldą).

Tai yra akcentuojama pareiga. Mudžtahidai kiekvienais metais nustato jos dydį.

 

(3) Padeklamuokite „Takbyraat“.

 

(4) Apsirenkite naujais rūbais ir pasikvëpinkite.

 

(5) Prieš išeinant atlikti Eid maldas:

(i) Yra patariama papusryčiauti, valgyti datules ar kokį kitą saldų maistą.

(ii) Perskaitykite sekančią du'a:

اللهم من تهيئا في هذا اليوم او تحبئا او اعد واستعد لوفادة الي مخلوق رجاء رفده و نوافله و فواضله وعطاياه

O Allah, (galbūt) šiandien kai kurie žmonės apsispręs arba stengsis, arba pasiruoš ir paruoš žemę atsisukimui į kitus žmones, tikėdamiesi gauti naudos, dovanų, pašalpų ir pelno,

فان اليك يا سيدي تهيئتي و تعيئتي و اعدادي واستعدادي رجاء رفدك

bet aš žengiu ryžtingą žingsnį, priverčiu save, paruošiu save ir sulyginu kelią, ir viltingai atsisuku į Tave, O mano Valdove, kad gaučiau malones, atlyginimą, dovanas, privilegijas, dosnumą ir pašalpas iš Tavęs tik,

و جوائزك و نوافلك و فواضلك و فضائلك و عطاياك و قد غدوت الي عيد من اعياد امة نبيك محمد صلوات الله عليه و آله

ir pasijuntu švenčiantis vieną iš Eid dienų, pažymėtą Tavo Pranašo, Muhammedo (Allah palaiminimas jam ir jo vaikams) sekėjų

و لم افد اليك اليوم بعمل صالح اثق به قدمته و لا توجهت بمخلوق املته و لكن اتيتك خاضعا مقرا بذنوبي و اسائتي الي نفسي

(galbūt) aš nesinešu (svarios naštos) gerų darbų, kai artėju prie Tavęs, (net tada) visa savo širdimi aš judu į priekį, ir nekreipiu dėmesio į žmonių pakvietimus, vietoj to nuolankiai artėju prie Tavęs susigėdęs dėl mano paties padarytų blogų veiksmų.

فيا عظيم يا عظيم يا عظيم اغفرلي العظيم من ذنوبي فانه لا يغفر الذنوب العظام الا انت يا لا اله الا انت يا ارحم الراحمين

Taigi, O Visagali, O Visagali, O Visagali, atleisk mano blogus veiksmus, nes tikrai niekas negali atleisti rimtų nusižengimų, išskyrus Tave, O „Nėra kitos dievybės, išskyrus Tave“, O Maloningiausiasis iš visų maloningųjų.

---