Brangieji, šį kartą sužinosime apie Islamo miestą, kurį dažnai lanko daugybė Ahlul Bayt (a.s.) šalininkų. Tai Damaskas, Sirijos sostinė. Jo apylinkėse palaidoti hašimitų kūnai ir Karbalos didvyrė – Zainab, Ali ibn Abi Talibo (a.s.) ir Fatimos Zahros (a.s.) dukra.
Zainab (a.s.) kūnas guli už septynių kilometrų nuo Damasko į pietryčius. Šiais laikais ši šventa vieta yra žinoma kaip „As Sayyidah Zainab (a.s.)“, o seniau buvo vadinama „Qarlystu-riwaya“ (pasakojimo kaimas).
Mūsų ponia Zainab (a.s.) buvo palaidota šioje garbingoje vietoje, nes ji su savo vyru Abdullah bin Dža'feru Tayyar persikėlė į Šam (Siriją), kai Abdulas Malikas bin Marwanas buvo musulmonų valdytojas. Badas ir sausra apėmė šventąjį Medinos miestą. Jie persikėlė į Šam, norėdami palaukti, kol praeis šis pats sunkiausias laikas. Čia Šame, vienoje iš ūkių, Zainab (a.s.) mirė – jos širdis buvo kupina Karbalos žaizdų.
Kraštas skiriasi nuo kitų dėl jo vidutiniško (pakenčiamo) oro ir vandens pakankamumo žemės ūkiui. Ahlul Bayt (a.s.) šalininkai pastatė As Sayyidah Zainab (a.s.) šventovę ir aplinkinius pastatus. Jie padarė didžiulį pastatą, kad jis atitiktų jame palaidoto asmens statusą. Aplankius šią vietą yra pastebimas akivaizdus pasikeitimas, šventojo pastato papuošimai ir apšvietimas yra įspūdingi ir nepaprastai gražūs.
Ponia Zainab (a.s.) gimė 5 metais po hidžros, jos senelio, Šventojo Pranašo (s.a.w.), gyvenimo metu. Jos tėvas vadino ją Zainab ul Kubra (vyresnioji Zainab), kad atskirtų ją nuo jos sesers, kuriai buvo duotas tas pats vardas. Vienas iš jos vardų yra „Siddiqa tus Sughra“ (jaunoji Siddiqa (teisingoji)). Ji vadinama „Sughra“, kad būtų galima ją atskirti nuo jos motinos Az-Zahros (a.s.). Ji taip pat yra Ummul Hassan (Hassano motina), žymi savo dievobaimingumu, tyrumu, garbinimu ir iškalba. Kai subrendo, Zainab (a.s.) buvo ištekinta už jos dėdės sūnaus, Abdullah‘os, Dža'faro sūnaus (Dža'faras yra Imamo Ali (a.s.) brolis). Kartu jie susilaukė vaikų, kurie buvo tyrumo vaisiai: Aun Al Akber, Muhammad, Ali ir Umm ul Kulthum (a.s.). Visi jos sūnūs buvo nužudyti kartu su Imamu Hussaynu (a.s.) per tragiškus Karbalos įvykius.
Zainab (a.s.) teko patirti daug bėdų ir sunkumų, kai ji tapo savo brolio Imamo Hussayno (a.s.) nužudymo ir Yazido bin Muawiyyah, nusidėjėlio, armijos puolimo liudininke. Jos kapas buvo apkleistas Ummayyadų ir Abbasidų valdymo periodu. Tačiau Ahlul Bayt (a.s.) šalininkai dažnai lankydavo jos kapą, kol galiausiai atsirado galimybė juo pasirūpinti. Iš pradžių jos kapas buvo pastatytas kukliai ir lėtai tęsiant darbus išsiplėtė į tai, ką mes matome šiandien.
Miesto pavadinimas yra Zainab (a.s.) sinonimas ir jos palaiminimas leido jam išsiplėtoti į tai, koks jis yra šiandien. Dabar tai didelis ir gražus miestas, užpildytas taika ir gerove.
Ten yra Sayyidos Ruqqaiyos (a.s.) kapas, Imamo Hussayno (a.s.) dukros, kuri mirė barake, kuriame Umayyadai buvo įkalinę Ahlul Bayt (a.s.). Valdytojai neleido šiai vietai suteikti jokios svarbos. Vëliau buvo pastatytas nedidelis, gražus pastatas ir daugybė žmonių jį aplankė. Tai yra aišku, kai matai žmones kelyje į Damaską, kurie lanko jo šventas vietas. Didelė laisvų žemių dalis buvo panaudota pastatytų statymui, kurie sutalpina žmones, rodančius begalinę meilę Ahlul Bayt‘ui (a.s.) ir ypač Zainab (a.s.) ir Ruqqaiyai (a.s.), kurioms teko dalintis Karbalos skausmu.
Marokas
Šį kartą sužinosime apie Maroko karalystę, kuri yra Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis rytuose ribojasi su Alžyru, vakaruose su Atlanto vandenynu, šiaurėje su Viduržemio jūra, o pietuose su Mauritanija.
Islamas šioje šalyje pirmą kartą pasirodė po Egipto užkariavimo, 20-iais metais po hidžros. Po to musulmonai kovėsi keliuose mūšiuose, gindamiesi nuo romėnų iki maždaug 62-ųjų metų po hidžros, kai romėnai buvo galutinai įveikti. Tai pažymėjo Romos imperijos pabaigą ir naujosios Islamo eros pradžią Maroke.
Greitai po to, Hassanas ben Al Nu'maan buvo paskirtas Islamo lyderiu. Jam valdant Islamas žymiai išplito. Vėliau, Musa ben Nasir pasiuntė armiją, kuriai vadovavo Ziyadas All'aythy, tęsti Islamo platinimą. Islamas pasiekė net Ispaniją.
Marokas užima 446,550 km˛ plotą, šalyje gyvena 33 milijonai gyventojų. Šalį į dvi dalis dalina Atlaso kalnų grandinė. Yra dar ir kita grandinė, žinoma kaip Al Ryf. Marokiečių šaknys siekia barbarus, kurie gyveno čia praėjusiais amžiais. Kai kurios arabų gentys atvyko į šią šalį ir susimaišė su čiabuviais. Šalyje yra visa eilė senovinių miestų, kuriuos pastatė įvairios Islamo vyriausybės, kurios valdė Maroką. Paminėsime kelis miestus: Fesas, Marakešas, Rabatas, Miknas. Kai kurie miestai, tokie kaip Tandža, Ahila ir Akadyr, egzistavo netgi prieš Islamą. Šalies sostinė – Rabatas, o didžiausias miestas – Kasablanka. Šis miestas taip pat yra didžiausias Islamo miestas šiaurės Afrikoje.
Daugiau kaip 80% marokiečių yra fermeriai. Šalis žymi kviečių, miežių, kitų grūdų, vynuogių, alyvų ir tabako auginimu. Didelė fermerių dalis taip pat veisią gyvulius, tokius kaip karvës, avys ir ožkos. Svarbi Maroko pramonės dalis susideda iš rankdarbių, kurie yra daromi didesniuose miestuose, tuo tarpu šiuolaikiški fabrikai yra įsikūrę priemiesčiuose. Jie gamina anglį, aliejų ir audinius.
Marokas turtingas naudingosiomis iškasenomis, tokiomis kaip fosfatas, geležis ir švinas. Vakarų Krante yra sugaunamos skirtingų rūšių žuvys, tuo tarpu Asfi miestas yra laikomas didžiausiu žvejybos uostu Šiaurės Afrikoje.
Maroke buvo pastatytos kelios užtvankos. Didžiausia iš jų Emfut užtvanka, kuri yra pastatyta Umm Al Rabii' upėje. Keliavimas žmonėms dabar yra daug paprastesnis. Visus Maroko miestus jungia keliai ir didžiulis geležinkelių tinklas, kuris siekia Alžyrą. Ahlul Bayt (a.s.) sekėjai marokiečius mokė gausių Islamo mokslų ir meno. Marokiečiai turi turtingą senovės istoriją, susimaišiusią su poezija, kuri giria Šventojo Pranašo (s.a.w.) šventuosius palikuonis.
Tikimės, kam jums patiko šis pasakojimas ir lauksite kitų mūsų pasakojimų, Inša Allah.
Kufa
Kufos miestas yra upės Furat dešiniajame krante, į šiaurės rytų pusę nuo Hyros miesto. Šis miestas yra nutolęs nuo Hadžaf miesto tik 12 kilometrų. Senasis miesto pavadinimas yra Suristan. Kai arabai atėjo į šį miestą, jie jį pervadino Kufa, kas reiškia apvali vietovė, padengta smėliu ir akmenukais.
Kufa yra Irako centrinėje dalyje, dėl to yra kryžkelė tarp įvairių sričių. Miesto georgafinė padėtis padėjo jos ekonomikos augimui. Imamas Ali (a.s.) Kufą padarė savo sostine. Dėl to Kufa tapo kultūros ir Islamo studijų centru. Pirmąją tokią mokyklą įkūrė Imamo Ali (a.s.) kompanionas Abdullah bin Masu'd (r.a.) valdant trečiąjam kalifui, Uthmanui (r.a.). Jis buvo pasiųstas į Kufą vadovauti musulmonams ir mokyti juos Islamo pagrindų. Jis parengė nemažą skaičių mokslo žmonių.
Kufoje yra daug svarbių vietų, kurios turi religinę vertę. Svarbiausios iš jų:
Masdžid al-Sahla: ši mečetė yra Masdžid-e-Džami' šiaurinėje pusėje. Sakoma, kad mečetė buvo pastatyta prieš Imamui Ali (a.s.) padarant Kufą jo sostine. Hadisai pabrėžia šios mečetės svarbą Imamo Mahdi (a.s.) metu. Yra sakoma, kad tai bus jo sostinė, kai jis iš naujo pasirodys valdyti pasaulį. Šioje mečetėje yra labai gilus šulinys ir į jo dugną veda laiptai. Mečetės kupolas yra dengtas spalvingu marmuru, o po kupolu yra mihrabas, žinomas kaip „Imamo Mahdi Mihrab“.
Masdžid al-Kufa: tai yra labai svarbi ir šventa vieta musulmonams. Yra sakoma, kad Pranašas Nuh (a.s.) patiesė mečetės pamatus, kai jo laivas sustojo sausumoje. Iki dabar yra išlikę kai kurie ženklai. Vieta yra žinoma kaip „safina“, kas reiškia laivas (Nojaus laivas). Mečetė turi daug durų, kai kurios iš jų yra: Bab ul Sidda, Bab Kindah ir Bab ul Fil, kurios taip pat žinomos kaip Bab ul Thu'ban. Mečetė padaryta iš keturių sienų, kurias prilaiko pusapvaliai bokštai. Šiaurinëje mečetės dalyje yra pastatas, kuriame palaidoti du didūs vyrai. Vienas iš jų yra Muslim bin Aqil, o kitas Hani bin Urwah, didis Imamo Hussein (a.s.) sekėjas. Virš kiekvieno kapo yra kupolas. Mečetė turi atvirą kiemą, kuriame yra daug mihrabų.
Svarbiausiasis iš jų yra Imamo Ali (a.s.) mihrab, kur jis buvo nužudytas. Šalia mečetės yra pastatas, žinomas kaip Dar al-Imara (kur valdė tironai). Šalia jo yra Dar Imam Ali (a.s.), kas buvo jo valdymo centras, kaip paguoda silpniems ir neturtingiems. Šalia mečetės taip pat yra jo sekėjo, Maytham al-Tammar (r.a.), kapas. Šalia jo dar yra palaidota ir daug kitų didžių sekėjų: Abdullah bin Afif (r.a.), Rašid al Hadžari (r.a.) ir Kumail bin Ziyad (r.a.).
Kufoje taip pat yra ir daugiau puikių mečečių, tokių kaip Masdžid Ghani Dhafar ir Madžid Ghani, kurioje sakoma, kad Imamas Sadžad (a.s.) meldėsi.
Kufos priemiesčiuose yra daugybė vaisių sodų ir ypač datulių. Čia nėra fabrikų, bet pilna rankdarbių.
Jemenas
Mūsų religija, Islamas, didžiai skatina mus, musulmonus, lankyti įvairias vietas ir sužinoti apie jas. Studijuodami nuostabias šalių istorijas, mes daugiau sužinome apie Allah (S.W.T.)! Šį kartą mes suzinosime apie šalį, kuri yra ne tik graži, bet ir įdomi. Taigi, Jemenas!
Jemenas yra labai sena šalis, graikai ją pavadino „Laimingos arabų žemės“, o romėnai ją vadino „Smilkalų, aromatų ir rūmų žemė“. Arabai šią žemę vadino paprastai „Jemenas“.
Jos kultūra augo valdant Bilqis – „Šebos karalienei“, kuri yra minima Šventajame Korane, Pranašo Saliamono (a.s.) istorijoje. Koranas taip pat sako, kad Jemenas kažkada buvo nedėkingųjų A'ad ir Thamud žmonių namai, kuriuos Allah (S.W.T.) griežtai nubaudė už jų nuodėmes.
Stabmeldžiai, krikščionys ir žydai valdė iki 6-ųjų metų po hidžros. Tuo metu Šventasis Pranašas (s.a.w.) pasiuntė ten Imamą Ali (a.s.) ir žmonės palaipsniui priėmė Islamą.
Kompanionų grupė, tame tarpe Maa‘dh ben Džabal, taip pat buvo pasiųsti paaiškinti Islamo mokymą. Ten buvo pastatytos dvi mečetės, o musulmonai išmokyti karo meno, nes priešai pastoviai rengė sąmokslus prieš Islamą. Jemeniečiai dalyvavo Islamo Irako ir Sirijos užkariavime.
Jemeno krantus vakaruose skalauja Raudonoji jūra, o pietuose Arabijos jūra. Šiaurėje šalis ribojasi su Saudo Arabija, o rytuose su Omanu. Šalies plotas 527,968 km˛, o gyventojų skaičius daugiau kaip 22 milijonai. Svarbiausi Jemeno miestai yra
Jemeno žiema būna labai lietinga. Šalies pagrindinės pajamos yra gaunamos iš žemės ūkio produkcijos, tokios kaip medvilnė, datulės, bananai, cukranendrės, vynuogës, grūdai ir kava. Šalis taip pat žymi žvejyba ir gyvulininkyste. Šalies pastatai nėra labai pasikeitę ir yr avis dar statomi labai panašiai kaip senomis dienomis. Tarp įžymių vietų yra ir Mur’ab užtvarka, pastatyta šalia senos užtvankos, kuri sugriuvo prieš ateinant Islamui.
Jemeniečius sudaro daugybė genčių, išsibarsčiusių po visą šalį. Kiekviena gentis turi savo protėvių įrašus, ypač Hašemitai, kurie turi sąsają su Šventuoju Pranašu (s.a.w.). Jie atvyko į Jemeną, ieškodami prieglobsčio nuo Bani-Umayyadų ir Bani-al-Abbasidų tironiškų valdytojų.
Tradiciškai vyrai Jemene dėvi spalvingą turbaną ir nešiojasi seną arabišką peilį, apsijuosia diržais kaip puošmena.
Samarrah
Šį kartą pakalbėsime apie šventąjį Samarros miestą. Abbasidų kalifo, Al-Mu'tasim, valdymo metu šis miestas buvo atstatytas ir pabadintas “Surra-man-Raa”, tai reiškia “tas, kuris mato džiaugsmą”. Šis miestas yra Irako centrinėje dalyje, o per miesto vidurį teka Dadžlah upė.
Šiame mieste yra palaidoti du mūsų didieji Imamai. Mūsų dešimtasis šventasis Imamas, Ali un-Naqi (a.s.) ir jo sūnus, Imamas Hassan Al-Askari (a.s.). Čia stovėjo puiki šventovė, kurioje buvo palaidoti abu Imamai. Kiekvienais metais tą vietovę lanko milijonai jais sekančių ir juos mylinčių žmonių. Deja, šventovė buvo sugriauta, bet yra planuojama ją atstatyti.
Samarrah taip pat yra mūsų dvyliktojo Imamo, Imamo Al Mahdi (a.s.) gimimo vieta.
Taip pat tai yra vieta, kurioje mūsų dvyliktasis Imamas, Allah įsakymu, pasislëpė nuo priešų akių.
Džamia mečetė, kuri buvo pastatyta Abbasidų kalifų tironiško viešpatavimo metu, yra viena iš svarbių šio miesto objektų. Jos minaretas yra spiralinis ir tai ją išskiria iš kitų minaretų. Taip pat čia yra dar viena mečetė su tokiu pačiu minaretu, bet mažesnio dydžio.
Samarroje yra didžiulė užtvarka, kuri saugo Bagdadą ir centrines Irako vietoves nuo potvynių. Samarrah yra maždaug už 120 kilometrų nuo Bagdado. Miestas labia žymus savo vaisiais. Kviečiai, miežiai ir įvairių rūšių daržovės taip pat čia auginamos. Čia stovi didžiulė vaistų gamykla. Miesto turguose taip pat pilna rankomis gamintų kilimėlių, krepšelių ir audinių.
Šalia Samarros yra palaidotas Sayyd Muhammed, Imamo Ali an-Naqi (a.s.) sūnus.
Tai tikrai labai graži vieta, kurioje galima daug ką pamatyti.
Turkija
Turkijos Respublika tęsiasi nuo Vakarų Azijos iki Europos Pietryčių. Šalies dalis, esanti Azijoje, sudaryta iš lygumų ir neaukštų kalvų, o Europinę dalį sudaro tik lygumos. Bet 
šiaurės ir pietų Turkijos dalyse yra labai aukštų kalnų.
Turkijos plotas 783 562 kvadratiniai kilometrai, o gyventojų yra daugiau nei 71 milijonas! Gyventojai kalba turkiškai. Apie 97% gyventojų gyvena šalies Azijos dalyje, 3% Europos. Nors šalies valdymas nėra islamiškas, bet beveik 99% Turkijos gyventojų yra musulmonai. Todėl Islamas yra pagrindinė Turkijos religija.
Geografiškai, Šiaurėje šalis atsiremia į Juodąją jūrą, Vakaruose į Egėjo jūrą, o pietuose Viduržemio jūrą. Turkija turi sienas su aštuoniomis šalimis: iš Europos pusės – Bulgarija ir Graikija, šiaurės rytuose su Gruzija, rytuose su Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu, o pietuose su Iraku ir Sirija.
Pagrindiniai Turkijos miestai yra Ankara – šalies sostinė, ir Stambulas, kuris anksčiau buvo žinomas kaip Konstantinopolis.
Islamo istorija Turkijoje siekia 48 metus po hidžros, kai musulmonai pirmąsyk ten apsigyveno.
Po daugybės pastangų ir sunkumų metų, musulmonai įgijo galią, skleisdami Islamą šioje šalyje ir toliau į Europą. Šalyje valdant Islamui, musulmonai pastatė puikių mečečių, mokyklų ir didelių bibliotekų, kuriose buvo pilna istorinių knygų. Tai leido žmonëms įvertinti ir suvokti tikrąją Islamo žinią. Deja, 20 amžiaus pradžioje Islamo valdymas Turkijoje baigėsi.
Ankstyvasis Islamas Turkijoje padarė didžiulę įtaką architektūrai, tarp žymiausių statinių yra Dulma-Bagdžah rūmai Basfuro kanale ir kitos nuostabios pilys, tokios kaip Rumili Hasar, kurią pastatė Sultonas Muhammadas Al-Fateh, ir Tukbai, kurią pastatė arabai musulmonai. Pastaroji dabar yra nacionalinis muziejus. Vien tik Stambule yra daugiau nei 500 mečečių! Jų tarpe yra ir nuostabioji Masdžid Al-Sultan.
Visumoje, Turkijos žemės ūkis yra sėkmingas, bet šalis turi mažai naudingųjų iškasenų. Šalis žymi savo arbata, medvilne, javais ir vaisiais. Be to, Turkijoje veikia įvairios pramonės šakos, tokios kaip automobilių gamybos, odos dirbinių, elektronikos ir tekstilės. Taip pat Turkija žinoma dėl turizmo.
Yra nuostabu žinoti, kad Turkijoje Ahlul Bayt (a.s.) sekėjų, šioje šalyje kitaip žinomų kaip Alaviyyin, gyvena visoje šalyje ir jie sudaro apie 1/3 visų gyventojų!
Šventasis Mašhado miestas
Šis miestas yra Irano Islamo Respublikos šiaurės rytuose. Jis yra Chorasano provincijoje, kuri turi labai ilgą istoriją. Chorasan persų kalboje reiškia „Saulės Žemė“. Daug mokslininkų yra kilę iš šios vietovės, tokie kaip Šeichas al-Tusi, Zamachšari ir poetas Omaras Chayyamas. Taip pat toje vietovėje būna gausus žemės ūkio produktų derlius.
Taip pat toje vietoje yra palaidotas mūsų aštuntasis Imamas Ali ibn Musa Rida (a.s.). Ten pastatyta 
didžiulė šventovė virš Imamo kapo. Šventovės kupolas ir minaretas yra padengti auksu ir yra matomi iš labai toli.
Šventykloje, šalia kupolo yra palaidota daug didžių mokslininkų. Šis miestas sulaukia daug lankytojų, kurie yra skaičiuojami tūkstančiais. Jie atvyksta pagerbti Imamo.
Mūsų aštuntojo Imamo Rida‘os (a.s.) tėvas yra mūsų septintasis Imamas Musa al-Kadim (a.s.). Jo motina yra ponia Tuktam. Imamas užaugo šventojo Pranašo (s.a.w.w.) mieste: Medina al-Munawarah. Jis gyveno Abbasidų kalifų Harūno al-Rašido ir jo sūnaus Ma'mūno viešpatavimo metu. Imamui buvo liepta palikti Mediną ir vykti į Chorasaną, nes Ma'mūnas jo prisibijojo. Ma'mūnas norėjo kontroliuoti Imamą ir neleisti Imamui mokyti ir vadovauti žmonėms.
Ma'mūnas vertė Imamą vesti jo dukrą, kuri buvo per jauna Imamui.
Kai Ma'mūnas pamatė, kad jis negali kontroliuoti Imamo, jis nusprendë jį nužudyti. Taigi jis įdėjo nuodų į vaisius ir davė juos Imamui valgyti. Praėjus trims dienoms, po tų vaisių suvalgymo, Imamas paliko šį pasaulį. Lai Allah leidžia ilsėtis jo tyrai sielai amžinoje ramybėje. Amin.
Tokiu būdu mes matome šventojo Mašhado miesto svarbą musulmonams.
Šventasis Karbalos Miestas
Karbala yra senas Islamo miestas, kuris stovėjo dar prieš Islamo atėjimą. Jis buvo paminėtas Tawrat‘e (Senajame Testamente) KARBA-ILO vardu, kas išvertus reiškia 
„Verksmų Žemė“.
Prieš baisų Ašuros įvykį, jis buvo Islamo susirinkimų centras ir daugelio karų mūšio laukas, Islamo užkariavimų metu.
Po Ašuros ir Imamo Hussain (taika jam), jo šeimos narių ir jo kompanionų nukankinimo, Karbala visiems musulmonams tapo svarbi vieta.
Mūsų šeštasis Imamas, Džafer al-Sadiq (taika jam) pasakė štai ką apie tai: „Hussain‘o ibn Ali kapas yra Rojaus sodų sodas.“
Karbala yra Irako centre, ant vakarų dykumos krašto ir į pietvakarius nuo sostinės Bagdado.
Per jį teka Eufrato upė, kuri yra naudojama gėrimui ir drėkinimui. Miestą supa daugybė datulių ir vaisių ūkių, ir jis yra įžymus savo konservuotais vaisiais, vario indais ir šilko audiniais.
Karbala priglaudė šventus Imamo Hussain (taika jam), Abbas (taika jam) kūnus ir visų jo šeimos narių bei kompanionų kūnus, kurios nužudė žiauraus tirono Jazid‘o armija 
Karbalos mūšyje. Jazid‘as norėjo priversti Imamą (taika jam) priimti jį kaip teisėtą valdovą ir sekti jo neislamišku valdymu!
Vietoj to, kad tai padarytų, Imamas Hussain (taika jam) su savo šeima ir kompanionais paliko Mediną ir išvyko į Meką.
Kol jis buvo ten, Kufos gyventojai siuntinėjo jam laiškus maldaudami atvykti ir vesti juos prieš Jazid‘ą. Tai buvo 60 hidžros metais, Dhul-Hidžah mėnesį. Taigi, Imamas (taika jam) pasuko link Kufos, bet Jazid‘as pasiuntė didžiulę armiją jo sulaikyti kelyje ir priversti keliauti į Karbalą. Čia, jie nutraukė vandens tiekimą į jo stovyklą likus trims dienoms iki Imamo (taika jam) ir visų jo vyrų nužudymo!
Šventi kankinių kapai buvo slepiami daug metų bijant, ką Bani Umayyah karaliai gali jiems padaryti. Jų buvimo vieta galiausiai buvo atskleista Imamo Džafer al-Sadiq‘o (taika jam) laikotarpiu.
Kai šiitai sužinojo jų buvimo vietą, jie pradėjo dažnai juos lankyti.
Bani-Abbas karaliai, kurie atėjo į valdžia šeštojo Imamo (taika jam) laikotarpiu, stengėsi daryti viską, kad Karbalos ziyarat būtų kuo brangesnis ir pavojingesnis, kiek tik 
įmanoma, po mūsų dvyliktojo Imamo (taika jam) ghayban, pradedant 260 hidžros metais, krikščionys, kryžiuočiai užpuolė Iraką ir jie taip pat stengėsi suvaržyti keliones į Karbalą.
Nepaisant visų šių sunkumų, mylintieji Imamą Hussain (taika jam) tęsė palaimintų kapų lankymą ir meldėsi prie jų. Karbalos gyventojai darė viską, ką galėjo, kad pagelbėtų lankytojams, kurie atvyko dėl tokių tikinčių žmonių pasiaukojimo, šiandien žmogus gali aplankyti Karbalą ir šventuosius kapus gerokai lengviau.
Šventovės viduje Imamo Hussain (taika jam) kapą dengia medinës grotelės, puoštos dramblio kaulu, virš šio yra dar du apdengimai, vienas pagamintas iš plieno, o kitas iš sidabro. Su jo kapu yra sujungtas jo sūnaus kapas, Ali Al-Akbar (taika jam), o šalia šio, jo kompanionų, kartu su juo nukankintų, kapai. Abbas (taika jam) kapas yra netoli nuo Imamo Hussain (taika jam) ir jie labai panašūs. Abu turi du didelius kupolus ant mečetės viršaus ir kiekvienas kupolas yra padengtas auksu.
Trys kilometrai nuo Karbalos į vakarus yra Hurr ibn Yazid al-Riyahi kapas, vieno iš pirmųjų per Ašurą nukankintų Imamo Hussain (taika jam) kompanionų. Kupolas virš jo kapo yra padengtas spalvotomis plytelėmis ir jį supa vaisių ūkiai. Kai Karbalos pavadinimas yra paminimas, mes prisimename Ašurą ir Imamo Hussain (taika jam), jo šeimos bei kompanionų pasiaukojimą, kurie atidavė viską, ką turėjo, kad apsaugotų Islamą.
Yra įprasta matyti milijonus lankytojų, atkeliaujančių iš arti ir toli ziyarat‘ui, ypač Muharam ir Safar mėnesiais. Jie ateina atiduoti pagarbą šventojo Pranašo (taika jam) anūkui, kuris yra laisvės simbolis visiems žmonėms visame pasaulyje ir visiems laikams.
Create a free website at Webs.com