Islamo pamokos
Kodėl mūsų maldos lieka neatsakytos?
Vieną dieną Ibrahimas Adhamas vaikščiojo Basros miesto turguje, kai žmonių grupė jį apsuko ir pasakė jam: „O Ibrahimai! Allah stebuklingajame Korane pasakë: „Kvieskitės Manęs ir jums bus atsakyta.“ Mes kviečiamės Jo, bet į mūsų maldas niekada nėra atsakoma.“
Ibrahimas pasakė: „Taip yra todėl, kad jūsų širdys mirė dešimčiai dalykų. Jūsų maldavimai nėra nuoširdūs, nes jūsų širdys nėra tyros ir vis dar yra užterštos.“
Jie paklausė: „Kokie yra tie dešimt dalykų?“ Jis atsakė:
· Jūs pripažinote Allah, bet neatsilyginote Jam.
· Jūs skaitėte stebuklingąjį Koraną, bet nepritaikėte jo.
· Jūs pareiškėte savo meilę Allah‘o (S.W.T.) Pranašui, bet pasipriešinote jo Šeimynai (a.s.).
· Jūs sakote, kad esate priešiški šėtonui, bet savo veiksmuose jūs sutariate su juo.
· Jūs sakote, kad jūs mylite Rojų, bet tam, kad pasiektumėte jį, jūs nepadarėte nieko.
· Jūs sakėte, kad jūs bijote pragaro ugnies, bet metate savo kūnus į ją.
· Jūs apkalbinėjote ir kritikavote žmones, bet nežinojote apie savo ydas ir kaltes.
· Jūs sakėte, kad jums nepatinka pasaulis, bet godžiai sekėte juo.
· Jūs pripažįstate mirties realybę, bet neparuošiate savęs tam.
· Jūs laidojote mirusiuosius, bet nepasimokėte iš to.
Pažįstant Allah (S.W.T.)
Šilkmedžio lapas
Kartą Nasaros (krikščionių) susirinkimas paklausė paklausė teisininko.
Nasara: „Koks yra Dievo buvimo įrodymas?“
Teisininkas: „(Waraqatut-tut) Šilko lapas. Ar jo skonis, kvapas ir spalva tokie pat jums?“
Nasara: „Taip.“
Teisininkas: „Šilkaverpių vikšras ėda šį lapą, o vėliau iš jo pasidaro šilkas. Taip pat ir bitė matinasi jais ir pagamina medų, ožka ėda juos ir duoda pieną, gazelė maitinasi jais ir suformuoja kvapą. Kas padarë visus šiuos skirtingus dalykus, nepaisant to, kad lapai yra vienos rūšies? Tai Allah. Šlovė Jam už Jo išmintį.“
Šis atsakymas patenkino visus septyniolika ir jie tuojau pat priėmė Islamą.
Pažįstant Allah (S.W.T.)
Jūra
Žmogus atėjo pas Imamą Sadiq (a.s.) ir paklausė:
Vyriškis: „Koks yra Dievo egzistavimo įrodymas?“
Imamas: „Ar tu kada nors buvai jūroje?“
Vyriškis: „Taip.“
Imamas: „Ar stiprus vėjas putė taip smarkiai, kad tu bijojai paskęsti?“
Vyriškis: „Taip.“
Imamas: „Ar tu ir tavo kolegos buvote praradę viltį?“
Vyriškis: „Ne.“
Imamas: „Ar tuo metu tu jautei, kad yra kažkas, kas gali tave išgelbëti?“
Vyriškis: „Taip.“
Imamas Dža'faras Sadiq (a.s.): „Tai yra Jis, Allah.“
Žymusis ZAMZAM šaltinis
Pranašas Ihrahim (a.s.) jau buvo garbingo amžiaus, kai Allah (S.W.T.) padovanojo jam sūnų Ismailį (a.s.), kuris taip pat buvo pranašas. Jo motina buvo ponia Haadžar (a.s.) ir ji buvo labai pamaldi moteris.
Pranašas Ibrahim (a.s.) pasiėmė juos į nuošalią vietą, kuri šiandien yra įžymi ir vadinasi Makkatul-Mukkaramah. Tuo metu gyvenimas buvo tiesiog neįmanomas, nes ten nebuvo nei žmonių, nei gyvūnų, nei maisto, nei vandens. Pranašas Ibrahimas (a.s.) paliko juos Mekos slėnyje, kaip jam buvo liepęs Allah (S.W.T.).
Ponia Haadžar (a.s.) greitai pastebėjo, kad visas jų maistas ir vanduo baigėsi. Jos žindomas kūdikis verkė, norėdamas pieno, o ji jo neturėjo. Ji išbėgo ieškoti vandens. Mekoje buvo du kalnai, kurie vadinosi Safa ir Marwa. Ji pirmiausia užkopė ant Safa kalno ir apsidairė. Ji pamatė vandenį ir bėgo link jo, kol pasiekė Marwa kalną. Vandens ten nebuvo nei ženklo. Tada ji pažiūrėjo atgal ir vėl pamatė vandenį. Ji nubėgo link jo, kol pasiekė Safą. Tai, ką ji matė, buvo tik miražas! Haadžar (a.s.) karštai meldėsi ir nepasidavė. Ji bėgo pirmyn ir atgal septynis kartus.
Kai ji grįžo pas savo kūdikį, ji pamatė kaip jos sūnus spyrė koja į žemę. Iš po jo pėdos ištryško sraunus vanduo. Dėkingai, ponia Haadžar ir kūdikis Ismailis gėrė vandens tiek, kol numalšino troškulį.
Šaltinis, kuris stebuklingai ištryško iš po Pranašo Ismailio (a.s.) pėdos, yra žinomas kaip ZAM ZAM, kas taip pat reiškia daug vandens. Galybės žmonių geria iš šio šaltinio, o tie, kurie keliauja atlikti hadžo, pasiima šio ypatingo vandens savo draugams ir giminėms. Bėgant laikui daugybë žmonių atvyko ir įsikūrė slėnyje dėl to šaltinio. Kai Pranašas Ibrahimas (a.s.) atėjo pasiimti savo žmonos ir vaiko, jis pamatė, kad vis daugiau ir daugiau žmonių ten apsigyvena, taigi, ir jis nusprendė čia įsikurti. Kai Pranašas Ismailis (a.s.) užaugo, jie pastatė Šventąją Kaabą.
Brangieji, dėl to mes darome Sa'i tarp Safa ir Marwa kalvų, kai atliekame hadžą, prisimindami ponios Haadžar viltį, maldas ir pasitikėjimą Allah‘u. Tai mus pamoko, kad kas pasitiki Allah (S.W.T.), tam visada pasiseks, nes Jis niekada nepaliks Savo tikinčių tarnų neviltyje!
Pažįstant Allah (s.w.t.)
Ūkininko atsakymas
Vasaros dieną aš išvykau iš miesto į tolokai esantį žemės ūkio rajoną, kuriame buvo pilna vaisių ir daržovių laukų. Važiuodamas pro sodus ir žiūrėdamas į įvairius vaismedžius, aš pradėjau galvoti ir prisiminiau Suros Yasin ajatus:
„Ir ženklas jiems yra negyva (sausa) žemė, kurią Mes atgaivinome ir padarėme iš jos grūdus, kuriuos jie valgo; ir Mes padarėme ten sodus iš palmių ir vynuogių, ir ten Mes privertėme ištrykšti fontanus, kad jie galėtų valgyti iš jų vaisių ir savo rankų darbo. Ką, ar jie nebus dėkingi? Šlovė Jam, Kuris sukūrė visas poras, kurios duoda derlių ir iš jų, ir iš to, ko jie nežino.“
Staiga aš privažiavau ūkininką, kuris dirbo laukuose. Aš nusprendžiau paklausti jo kelių klausimų, kad galėčiau gauti naudos iš jo didžiulės patirties. Aš taip pat žinau, kad ūkininkų širdys yra labai aiškios ir tyros, nes jų darbas padeda jiems būti arčiau Allah‘o. Aš nuėjau prie jo ir pasisveikinau su juo. Jis priėmė mane labai šiltai.
Aš paklausiau, ar galiu užduoti jam kelis klausimus ir jis sutiko. Aš pasakiau: „Koks yra įrodymas, kad Dievas yra?“ Jis nusišypsojo ir atrodė patenkintas mano klausimu. Tada jis pasakė: „Šiandien mano darbas buvo palaistyti augalus, kai aš tai dariau, tai buvo taip giliai mano mintyse, kad aš pamiršau apie savo darbą. Kai aš grįžau atgal į save, aš pamačiau, kad vanduo užtvindė vieną ūkio dalį ir aš sugadinau augalus bei vandentakį. Tada aš suvokiau, kad jeigu ši visata neturėtų Dievo, viskas būtų visiškoje netvarkoje.“
Aš pagyriau jį už atsakymą ir paklausiau antro klausimo: „Koks yra įrodymas, kad yra tik vienas Dievas?“ „Aš neatsakysiu tau į šį klausimą, bet aš noriu, kad tu nueitum į kaimą ir paklaustum žmonių apie Hadži Razzaqą. Kai tu išgirsi jo istoriją, tu sužinosi atsakymą.“ Atsakė jis.
Aš nuėjau į kaimą ir pirmo pasitaikiusio žmogaus paklausiau apie Hadži Razzaqą. Jis pasakė: „Lai Allah pasigaili Hadži Razzaqo. Jis atvyko į šį kaimą maždaug prieš 30 metų ir pastatë malūną prie kaimo užtvankos. Jis buvo labai malonus žmogus, kuris padėjo vargšams. Nors jis buvo turtingas žmogus, jis labai dosniai šelpdavo kitus. Jis mirė prieš du metus ir paliko du sūnus, kurie tapo jo paveldėtojais. Jie ginčijosi tarpusavyje dėl malūno ir kaimiečiai padėjo jiems susitarti. Jie nusprendė, kad jie valdys malūną kiekvienas po vieną mėnesį ir pasiims to mėnesio pelną. Tikrosios jų problemos atsirado, kai malūnas ėmė gesti ir jam prireikė remonto. Kiekvienas iš jų savo ruožtu palikdavo didesnius remonto darbus kitam broliui, sau sakydami: „Kodėl aš turėčiau jį tvarkyti ir leisti broliui pasiimti pelną.“ Malūnas pamažu gadinosi, kol sugedo visiškai. Galiausiai jie jį paliko ir dabar yra vargšai. Vienas iš jų yra elgeta, o kitas dirba kepykloje kaip juodadarbis.“
Kai aš išgirdau šią istoriją, aš supratau, ką ūkininkas norėjo man pasakyti. Jeigu nedidelis malūnas sugedo, nes broliai negalėjo susitarti tarpusavyje, kaip du dievai galėtų valdyti didžiulią visatą? Allah Šventajame Korane sako:
„Jeigu būtų dievai žemėje ir danguje kiti nei Dievas, tai tikrai pražūtų.“ (Al-Anbiya: 22)
Šlovė Allah‘ui, Vienam ir Vieninteliam, Amžinam. Tam, kuris negimdė ir nebuvo pagimdytas. Niekas Jam neprilygsta. Jis yra Allah (s.w.t.).
Pažįstant Allah (s.w.t.)
Sėdėjimo manieros
Brangieji, mūsų mylimas Šventasis Pranašas (s.a.w.) buvo pasiųstas išmokyti mus puikių dalykų ir vienas iš jų, kai tapti geru musulmonu ir puikiai elgtis.
Taigi, jeigu mes lankome ką nors ar tai būtų draugas, ar mokytojas, ar mokslo žmogus, yra keletas taisyklių, kurių mums reikia laikytis:
1. Pasveikinti visus, kurie ten yra, sakant:
„As salamu alaikum
Warahmatullah
Wabarakatuh“
2. Paspausti jiems rankas (tik mahram).
3. Atsisėsti į mums skirtas vietas.
4. Sėsti šalia vienas kito, o ne priešais ką nors.
5. Paprašyti leidimo, jeigu mes norime atsisësti tarp dviejų žmonių.
6. Nekalbėti paslapčiomis, jei yra ir trečias asmuo.
7. Jeigu kas nors atsistoja, neužimti jo vietos.
8. Atsiklausti prieš išeinant.
9. Kai mes stojamės ir norime išeiti, turėtume pasakyti:
„Subhana rabbeka rabbil Ezzati
a'mma yasefun wa salamun a'la
at-mursalin u'al hamdulillahi
Rabbil a'lamin.“
Klausa
„Jūs nepamatysite jokio netobulumo Gailestingiausiojo kūrime (kūriniuose).“ (Sura Mulk: 3)
Vieną dieną ponas Salmanas pasakė savo klasei: „Vaikai, aš noriu, kad kiekvienas iš jūsų pagalvotumėte apie kažką ir parašytumėte apie tai rašinėlį.“
Abbas, kuris įtemptai galvojo, staiga pastebėjo ausį. Galvodamas apie ją ilgiau, jis suprato, kad tai labai jautrus organas. Taigi, jis pradėjo rašyti savo rašinėlį, kuriame buvo sakoma:
„Jeigu ausys būtų sukurtos iš kaulo, kaip mus tai paveiktų? Miegodami mes negalėtume pasukti galvų šonu. Jeigu jos būtų sukurtos iš minkšto audinio, kas nutiktų? Jos tabaluotų ir neleistų mums girdėti. Štai kodėl Visagalis Allah sukūrė jas iš kremzlinio audinio, kad jos nebūtų kietos ir būtų galima miegoti, ir kad nebūtų mikštos ir netabaluotų, kliudydamos mums girdėti.
Miegodami, mes užmerkiame akis ir užčiaupiame burnas, kad vabzdžiai nepatektų į vidų, bet ausų mes niekaip neuždarome. Tai kaip gi jos yra apsaugotos nuo vabzdžių ir dulkių? Mūsų ausų sekretas yra riebi medžiaga, kuri sulaiko vabzdžius ir dulkes ir neleidžia jiems patekti vidun. Ausis vis išskiria šį sekretą, kad jis būtų šviežias.“
Abbas perskaitė savo rašinėlį likusiai klasei ir mokytojas jį pagyrë už tokią nepaprastą informaciją. Tada ponas Salmanas toliau paaiškino apie ausį. Jis pasakė: „Šventajame Korane žodžiai „klausa ir rega“ buvo paminėti 19 kartų. Žodis „klausa“ 17 vietų minimas prieš regą.
Šiuolaikinis mokslas atrado naujų dalykų, kurie padeda mums suprasti, kodėl klausa minima pirmiau už regą.
1. Kai mes gimstame, mes pradedame girdėti anksčiau nei matyti. Ir dar, kūdikis gali girdėti garsus dar būdamas motinos įsčiose.
2. Kalbėti pradedama, kai pirmiausiai yra girdima. Todėl kurčias žmogus negali kalbėti. Allah Šventajame Korane sako mums:
„Ir tai yra Allah, Kuris sukūrė jus jūsų motinų įsčiose ir Jis suteikė jums klausą ir regą, ir širdis.“
Pažįstant Allah (s.w.t.)
Liežuvis
Ponas Zaidas palčiai šypsodamasis įėjo į klasę, pasisveikino su savo mokiniais ir pasakė: “Čia yra keturi prizai už jūsų atsakymus į klausimus. Ar jūs pasiruošę?”
“Taip! Taip!” jie visi šaukė, šokinėdami aukštyn žemyn.
Ponas Zaidas šypsojosi netgi labiau sakydamas: “Gerai, nurimkite ir įdėmiai klausykitės.”
“Pirmas klausimas: Koks mūsų kūne yra skonio organas?”
Ahmad: “Tai liežuvis; jis jaučia saldžius, rūgščius, karčius ir sūrius dalykus.”
Mokytojas: “Puiku, teisingai.”
“Antrasis klausimas: Ar jis atlieka kitas funkcijas?”
Ali: “Jis padeda valgant ir kalbant.”
Mokytojas: “Teisingai, Ali.”
“Trečiasis klausimas: Kodël geležiaus rankos, atleto kojos ir sunkiaatlečio krūtinė padidėja?”
Hassan: “Reguliarus raumenų naudojimas padeda jiems sustiprėti ir padidėti.”
Mokytojas: “Labai gerai, Hassan.”
“Ketvirtasis klausimas: Kodėl liežuvis nedidėja, nors jis yra iš raumenų sudarytas organas ir naudojamas labia dažnai?”
Mokytojas: “Maša'Allah! Jūs viską atsakėte teisingai. Ateikite ir pasiimkite savo teisingai užsitarnautus laimėjimus.”
Allah tikrai yra Didis ir Galingas. Tik pagalvokite minutėlę, kokius nuostabius dalykus gali padaryti jūsų liežuvis!
Dievas visada atsako į maldas
Kai mintis nėra teisinga, Dievas sako „Ne“.
Ne – kai mintis nėra geriausia.
Ne – kai mintis yra visiškai bloga.
Ne – kai tai galbūt gali padėti tau, bet kažkam kitam pridaryti problemų.
Kai laikas yra netinkamas, Dievas sako „Neskubėk“.
Kokia tai būtų nelaimė, jei Dievas atsakytų į kiekvieną tavo maldą, vos tik tau spragtelėjus pirštais.
Ar žinai, kas nutiktų?
Dievas taptų tavo tarnu, o ne tavo šeimininku.
Staiga Dievas pradėtų dirbti tau, vietoj to, kad tu dirbtum Dievui.
Prisimink: Dievo delsimas nėra Dievo atsižadėjimas.
Dievo laikas yra tobulas.
Kantrybė yra tai, ko mums reikia maldoje.
Kai tu esi neteisus, Dievas sako „Užauk“.
Savanaudis žmogus turi užsiauginti nesavanaudiškumą.
Bailus žmogus turi užsiauginti drąsą.
Drovus žmogus turi užsiauginti pasitikėjimą savimi.
Valdingas žmogus turi užsiauginti jautrumą.
Kritiškas žmogus turi užsiauginti pakantumą.
Negatyvus žmogus turi užsiauginti teigiamą požiūrį.
Malonumo siekiantis žmogus turi užsiauginti gailestį kenčiantiems žmonëms.
Kai viskas yra gerai, Dievas sako „Eik“.
Tada įvyksta stebuklai.
Beviltiškas alkoholikas yra išlaisvinamas.
Priklausomas nuo narkotikų suranda palengvėjimą.
Netikintysis tampa vaiku savo tikėjime.
Nesveikas audinys pasiduoda gydymui ir pradeda gyti.
Durys į tavo svajonę staiga atsiveria.
Ir ten yra Dievas, kuris sako: „Eik!“
Kūrėjas
Saydas yra daug vilčių teikiantis berniukas.
Jam labai patinka mokytis. Ir taip pat jis dalyvauja žaidimuose bei sportuoja.
Kartais jis ir jo tėvas išeina pasivaikščioti.
Vieną dieną jie abu nuėjo prie upės.
Vaizdas aplink buvo labai gražus.
Upės vaga buvo pilna vandens.
Upės krantai buvo visiškai žali.
Antys, gulbės ir kiti vandens paukščiai plaukiojo vandenyje.
Medžiuose melodingai čiulbėjo paukščiai.
Saulė žvilgčiojo pro šakas.
Šis žavingas vaizdas labai maloniai nuteikė Saydą.
Staigi mintis šovė jo galvoje ir jis paklausė savo tëvo:
„Brangus tėve! Kas sukūrė visus šiuos nuostabius dalykus?“
Tėvas: „Allah sukūrė juos.“
Saydas: „Ar mes galime matyti Allah?“
Tėvas: „Ne, mano sūnau, mes negalime Jo matyti.“
Saydas: „Tai kaip tada mes žinome, kad Jis egzistuoja ir kad Jis viską sukūrė?“
Tada jo tėvas parodė į pastatą, apsuptą medžių, ir pasakė:
„Tik pažiūrėk į tą pastatą. Ar tu žinai, kas jį pastatė?“
„Be abejo jį pastatė mūrininkai,“ atsakė Saydas.
Tada jo tėvas pasakė:
„Brangus sūnau! Kai mes matome pastatą, mes spėjame, kad jį pastatė mūrininkai, nors ir nematome jų. Panašiai, kai mes matome pėdas smėlyje, mes žinome, kad kažkas čia praėjo. Dabar pažiūrėk į Visatą. Ji yra labai didelė ir taip pat turi turėti kūrėją, nors mes ir negalime Jo matyti. Tas didis Kūrėjas yra Allah. Šis pasaulis ir viskas jame yra Jo egzistavimo įrodymas.“
Saydas tai suprato ir padėkojo savo tėvui už paaiškinimą.
Create a free website at Webs.com