Šaipymasis iš kitų
Pakalbėkime apie šaipymąsi iš kitų.
Ar gali padėti man užsirišti batų raištelius?
Aš manau, kad tu esi pakankamo amžiaus,
kad padarytum tai pats!
Kai kiti tave erzina šaipydamiesi iš tavęs...
Šis veiksmas yra žinomas kaip tyčiojimasis.
Cha cha cha cha!
Jis vis dar nesugeba užsirišti savo batraiščių!
Chi chi chi chi!
Ar kas nors kada nors juokiesi iš tavo aprangos?
Cha cha cha cha!..
Jis apsirengė taip, kaip rengiasi kvailiai!
Chi chi chi...
Ar kas nors kada nors juokėsi iš tavo
mąstymo ir jausmų?
Aš negaliu patikėti,
kad tu šitaip verki tik dėl kvailo filmo!
Chi chi chi chi...
Ar kas nors kada nors juokėsi iš to,
ką tu sakai ar darai?
Tu vis dar naudoji pagalbinius ratukus,
kaip pradedantieji!.. Chi chi chi chi...
Ar kas nors kada nors šaipėsi iš to,
ką tu mėgsti arba nemėgsti?
Tik toks šlamšto valgytojas
kaip tu gali valgyti tokį dalyką!
Cha cha cha cha...
Kai kas nors šaiposi iš tavęs,
tu jautiesi sugėdintas ir sutrikdytas.
Ir yra įmanoma,
kad tu netgi gali prarasti savitvardą ir
supykti, įsiusti.
Oi! Kaip tu persistengei,
mano kantrybė trūko!!
Paprastai tai, kurie šaiposi iš kitų,
jaučia malonumą erzindami kitus.
Ir džiaugiasi, kai kiti įsiunta.
Taigi, jeigu tu tokiam žmogui parodai,
kad tu susierzinai ar tau trūko kantrybë,
tu tik pradžiugini jį.
Jeigu tu nori, kad tie,
kurie šaiposi iš kitų,
nustotų tai daryti,
pasistenk neparodyti,
kad tu supykai ar tau sugedo nuotaika.
Todėl nekreipk dėmesio į tuos,
kurie juokiasi iš tavęs ir nesirūpink dėl to,
ką jie sako.
Jeigu tau neišeina nekreipti į juos dėmesio,
tada laikykis nuo jų atokiau.
Ir stenkis nesuartėti su jais,
kol jie nenustos taip elgtis.
Yra labai svarbu,
kad tu su kitais elgtumeisi taip, kaip nori,
kad jie elgtųsi su tavimi.
Jeigu tau nepatinka, kai kiti iš tavęs šaiposi,
tada ir tu nesišaipyk iš kitų.
Dabar, kai jis nukrito nuo dviračio,
yra mano eilė iš jo juoktis.
Bet ne... Aš taip nedarysiu,
tai tikrai nėra gerai taip elgtis!
Yra geriau,
jei tu vengsi kalbėtis apie tokias problemas,
kurių nenori, kad kiti aptarinėtų.
Tai reiškia,
kad tu niekada neturi atskleisti kitų žmonių paslapčių
ir nekalbėk apie kitų žmonių paslaptis ar slaptus reikalus.
Laba diena!
Kaip tau sekasi?
Jis man pasakė,
kad jam nepatinka tas jo draugas.
Ir jis norėjo, kad aš niekam to nesakyčiau,
taigi aš ir nesakysiu to niekam!
Yra geriau, jei tu vengi sakyti tokius dalykus,
kurie erzina kitus, ypač prie kitų žmonių.
Pagalvok apie tai...
Jeigu jo draugai sužinotų,
kad jis vis dar prišlapina lovą, ką jie sakytų.
Yra geriau,
kad tu susilaikytum nuo tokių dalykų sakymo,
kurie kenkia kitiems.
Aš buvau pas kirpėją.
Ir kaip blogai jis nukirpo mano plaukus!
Pažiūrėk į jo plaukus...
Jeigu aš jam pasakyčiau,
kad jis buvo pas blogiausią kirpėją,
jis labai susierzintų!
Gerų manierų taisyklė,
kurią tu turi prisiminti:
„Jeigu tu negali pasakyti kažko gražaus,
tada geriau visai nesakyk nieko.“
Jeigu tu laikysiesi šios taisyklės,
tada tu galėsi būti ramus,
kad tu niekada niekam nepakenkei.
Kokie bjaurūs marškinėliai...
Man jie visai nepatinka.
Bet jeigu aš jam taip pasakysiu,
jis tikrai labai supyks.
Tai yra geriau, jei aš visai nekalbėsiu apie šį dalyką.
Šaipymasis iš kitų skaudina juos,
taigi geriau niekada to nedaryk.
Tu esi pats normaliausias žmogus kokį tik aš žinau.
Nepaklusnumas
Pakalbėkime apie nepaklusnumą.
Jeigu tu dabar valgysi saldumynus,
tu nenorėsi valgyti vakarienės.
Tau yra negerai eiti miegoti nepavalgius!
Kai tu išsisukinėti nuo to, ką tavo tėvai nori,
kad tu padarytum,
tai yra vadinama nepaklusnumu arba neklausymu.
Jeigu tavo tėvas ir motina pasako tau kažką daryti arba nedaryti,
tai jie tikrai turi tam priežastį.
Taigi tau nėra naudinga jų neklausyti.
Aš liepiau tau neliesti saldumynų.
Tikiuosi tu paklausei!
Jeigu tavo tėvas ir motina pasako tau,
ką daryti ir ko ne, tai yra dėl to,
kad jie nenori, kad tau ar kam nors kitam atsitiktų kažkas blogo,
kokia nelaimė.
Mano sūnau! Aš tau liepiau neiti prie kelio!
Jeigu tavo tėvas ir motina pasako tau,
ką daryti ir ko ne, tai yra dël to,
kad jie nenori,
kad tu sugadintum savo ar kitų nuosavybę.
Aš tau liepiau šitaip nežaisti su tuo daiktu!
Kai tavo tėtis ir mama pasako tau,
ką daryti ir ko ne, tai yra dėl to,
kad jie nori, kad kiti tave mylėtų.
Jie nenori žaisti su manim!
Aš tau sakiau, kad jei tu nori,
kad vaikai žaistų su tavimi,
tu turi būti jiems geras!
Tavo tėvas ir motina nori,
kad tu su kitais elgtumeisi teisingai!
Aš liepiau tau susirinkti savo žaislus.
Nėra teisinga,
kad po pažaidus tu paliktum juos kitiems surinkti ir
sudėti į vietas.
Tavo tėtis ir mama pasako tau,
ką daryti ir ko ne dėl to, kad jie myli tave.
Jie atsižvelgia ir į tavo draugus.
Nepaisant to, tu kartais klausi savęs:
- Kodėl mano tėvai visada turi man pasakyti,
ką daryti?
- Ar aš negaliu pasirinkti pats?
Kodėl mano tėvai turi mane valdyti!
Ar aš negaliu būti pats sau viršininkas?
Yra geriau, kad tavo tėvai pamoko tave,
ką daryti ir ko ne,
nei kad tu pats eksperimentuotum.
Jie yra vyresni už tave ir todėl išmintingesni.
Jie gyvena ilgiau už tave,
todėl turėjo daugiau laiko viskam išmokti.
Kadangi jie žino daugiau už tave,
tai paprastai pataria tau, kas tau pridera.
Aš žinojau, kad jei tu paliesi viryklę,
tu nusideginsi ranką.
Dėl to aš tau liepiau jos neliesti.
Tau tinkamiausi ir naudingiausia klausyti,
ką tau sako tavo tėvai,
nes jie yra už tave atsakingi.
Jeigu tu padarai kažkokį draudžiamą dalyką,
kuris pakenkia tau ar aplinkiniams,
tai tavo tėvai tampa už tai atsakingi ir
turi sumokėti už patirtą žalą ir nuostolius.
Kiek reikia mokėti gydytojui
už mano sūnaus rankos gydymą?
Tavo tėtis ir mama gali nustatyti bausmę ir
net nubausti bei papeikti tave,
jei tu nepaklusai, kad kitą kartą klausytum.
Gali būti, kad dėl bausmës tu nuliūsi ir gailėsiesi,
kad nepaklausei ir padarei kažką blogo.
Dėl to tu daugiau nebenorėsi neklausyti.
Norėčiau, kad mano tėtis
nebūtų paėmęs mano triratuko tik dėl to,
kad aš važinėjausi ant kelio.
Jeigu jis man grąžins mano triratuką,
aš daugiau su juo nebesivažinėsiu gatvėje.
Aš nenoriu, kad jis visai atimtų mano triratuką!
Geriau, jei tu pasistengtum prisiminti šiuos punktus,
kad daugiau nebūtum nubaustas:
- Niekada nepamiršk,
ką tavo tėvas ir motina nori, kad tu darytum.
- Visada prisimink tuos dalykus,
kurių tavo tėvas ir motina nenori, kad tu darytum.
- Įdėmiai klausykis savo tėvo ir motinos pamokymų.
Kai jie su tavimi kalba,
sutelk visą savo dėmesį į tai, ką jie sako.
- Būk tikras, kad tu visiškai supratai
savo tėvo ir motinos žodžius ir visą pokalbį.
Dėl to, jei tu nesupranti,
ką jie nori pasakyti, paklausk jų.
Mano sūnau, aš nenoriu,
kad tu valgytum tą šokoladą prieš vakarienę.
Jeigu tu dėl kažko nesutinki su savo tėvais,
tai neverk ir nekrisk ant žemės.
Kalbėk su jais maloniai, mandagiai ir taikiu tonu.
Leisk jiems pagalvoti apie tavo pageidavimus.
Galbūt jie pakeis savo sprendimą,
bet jei taip neatsitinka,
tai niekada netęsk reikalavimo.
Tavo primygtinis reikalavimas gali tapti
jų susierzinimo priežastimi,
o tada ir tau bus nemalonu.
Nors dar nebuvo vakarienės,
bet gal aš galiu paimti tik truputį šito šokolado?
Tik gabalėlį?
Ne. Net ir truputis gali atimti tavo apetitą ir
tu nebenorėsi vakarienės.
Kai tu visiškai supratai,
ko tavo tėvas ir motina tikisi iš tavęs,
tada atidžiai daryk viską,
ko jie nori iš tavęs.
Jei vis dėlto atsitiko taip,
kad tu nepaklusai, niekada nemeluok savo tėvui ir mamai.
Melas visada pablogina situaciją.
Tokiais atvejais laikykis šių punktų:
- Visada pasakyk savo tėvams, kas nutiko.
- Parodyk, kad gailiesi iš pat širdies gelmių.
- Priimk bausmę, vietoj to, kad būtum nepatenkintas ja.
Prisimink, kad užsitarnavai savo bausmę per nepaklusnumą.
- Pasistenk toliau būti paklusnus.
Ar tu valgei šokolado net tada,
kai aš tau liepiau jo nevalgyti?
Taip... tik vieną gabalą!
Gerai!.. Todėl, kad tu nepaklusai,
tu nebeturėsi teisės valgyti likusio šokolado,
atiduok jį man!
Kai tu klausai savo tėčio ir mamos,
tu suteiki malonumo jiems ir šalia to, būk įsitikinęs,
kad viskas, ką tu dėl to darai, yra tavo paties labui.
Rėkimas
Pakalbėkime apie rėkimą.
Ar yra kas nors šalia tavęs,
kuris tik moka rėkti ir nieko daugiau.
Kai kas nors visą laiką šaukia ir rėkia šalia tavęs:
- Kaip tu jautiesi?
- Ką tu galvoji?
- Ką tu darai?
Kai tu esi šalia kažko, kuris rėkia:
- Gali būti kad tu susierzinsi ir neteksi kantrybės.
- Galbūt tu galvosi,
kad reikia laikytis atstumo nuo to žmogaus.
- Ir gali būti,
kad tu nuspręsi pabėgti nuo jo.
Geriau būtų dingti iš šitos vietos,
to vaiko rėkimas tikrai nervina mane.
Yra labai svarbu,
kad tu su kitais elgtumeisi taip,
kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi.
Jeigu tau nepatinka,
kad kiti rėkia šalia tavęs,
tu taip pat turi nerėkti, kai kiti yra šalia.
Gana!
Tu verti mane prarasti kantrybę su savo rėkimu.
Yra keli atvejai,
kai galbūt tau norisi rėkti.
Pirmas, kai galbūt kažkoks dalykas neįvyksta
pagal tavo pageidavimą.
Arba tavo tėvai sako „Ne!“
atsakydami į tavo pageidavimą.
Arba kai jie paprašo tavęs padaryti kažkokį darbą,
kuris tau nepatinka.
Taigi galbūt tu įsivaizduoji,
kad tu gali pakeisti savo tėvo ir mamos sprendimą rėkimu.
Bet šauksmai ir riksmai tik pablogina situaciją.
Laikas į lovą!
Bet aš nenoriu miegoti.
Galbūt jei aš rėksiu,
tai pakeis mano mamos sprendimą ir
ji leis man nemiegoti dar kurį laiką.
Kai viskas vyksta pagal tavo norą,
niekada iš viso nešauk, geriau daryk tai:
Prisimink, niekada nebandyk savo žodžių arba
savo padëties iškelti virš kitų.
Tai nėra teisinga nei tau, nei tavo kompanionams.
- Jeigu tu nesutinki su savo tėvais dėl kažkokio dalyko,
kalbėk su jais maloniai ir mandagiai.
Duok jiems laiko pagalvoti apie tavo norus.
Galbūt jie pakeis savo nusistatymą.
Bet jei taip nenutinka,
tai niekada primygtinai nereikalauk.
Tavo reikalavimas tik taps tavo liūdesio ir
jų susinervinimo priežastimi.
Galbūt mama yra teisi ir man reikia trupučio poilsio.
Gali būti, kad tu rėki dėl to, kad nori dėmesio.
Tu nori, kad tavo tėvai kreiptų dėmesį į tave.
Ir galbūt tu nori, kad jie leistų savo laiką su tavimi.
Bet rėkdamas tu nesulauksi norimo dėmesio.
Tėvas visą savo laiką praleidžia
su mano jaunesniuoju broliu.
Jeigu aš parėksiu,
tai gal jis skirs dėmesio ir man.
Jeigu tau reikia dėmesio, niekada nerėk.
Vietoj to, geriau daryk štai ką:
- Mandagiai savo tėvui ir mamai pasakyk,
kad tau reikia trupučio dėmesio.
- Jeigu tavo tėvai negali tuojau pat skirti dėmesio tau,
duok jiems truputį laiko ir galimybę skirti dėmesio tau.
Ir turėk kantrybės palaukti savo laiko.
Ir laukdamas netrukdyk savo tėvui ir mamai.
Kaip maloniai aš leidžiu laiką su savo tėvu.
Tikrai vertėjo pakentėti.
Tu gali norėti rėkti dėl to, kad tu esi alkanas,
pavargęs ar sergantis.
Kai tavo kūnui reikia ko nors ir jis nėra sveikas,
gali būti, kad tu pasidarysi irzlus ir norėsi rėkti.
Kai tokia situacija iškyla,
tu turi būti atsargus ir atidus savo kūnui.
- Kai tu esi alkanas, truputį pavalgyk.
- Kai tu esi pavargęs ir nusikamavęs, truputį pailsėk.
- Kai tu sergi, daryk tai,
ką tau liepia gydytojas arba tėvai.
Oi, man viskas nusibodo.
Galbūt jei aš rėksiu,
mama sugalvos ką nors, ką man veikti.
Kai tu prarandi kantrybę, nerėk,
geriau daryk štai ką:
- Prisimink, kad tu pats esi atsakingas
už savo užimtumą ir tai nėra kažkieno kito rūpestis.
- Pakalbėk su savo tėvu ir mama ir pagarbiai jiems pasakyk,
kad tu praradai pakantumą ir paprašyk jų patarti tau.
- Jeigu tavo tėvas ir mama nekreipia į tave dėmesio,
tada susirask ką veikti.
Bet prieš pradėdamas kažką daryti, isitikink,
kad tavo tėvai sutinka su tavo veikla.
Ką manai apie pasivažinėjimą dviračiu?
Gera mintis, tuo pačiu aš pasikviesiu savo draugus
ateiti ir pasivažinėti dviračiais kartu.
Gali būti, kad tau norisi rėkti,
kai baigiasi tavo kantrybė.
Galbūt, kai tu nesugebi surasti sau užsiėmimo,
tu įsivaizduoji, kad tokiu būdu tu gali priversti
savo tėvus užsiimti tavimi ir rasti tau veiklos.
Bet kai tu prarandi kantrybę,
rėkimas ne tik kad nepadeda,
bet tai netgi pablogina padėtį.
Mano tėvas buvo teisus.
Aš buvau piktas todėl, kad norėjau valgyti.
Dabar aš jaučiuosi daug geriau.
Tavo rėkimas gali būti dėl įpratimo.
Įprotis reiškia, kad tu kažkokį dalyką
vis kartojai gana ilgą laiką,
taigi dabar tu tai darai net nepagalvojęs ir
nesuvokdamas to.
Kai rėkimas tampa tavo įpročiu,
tai daugeliu atveju, tai yra faktas,
kad tu net nežinai, kam ir kodėl tu rėki!
Paprašyk savo artimųjų,
kad tau padėtų atsikratyti šio įpročio.
Paprašyk jų, kad jie tau tai primintų, kai tu rėki.
Ir tu taip pat stenkis apie tai galvoti ir
kai tau yra primenama, pasistenk mesti šį įprotį.
Praktikuokis, kad būtum tikras, kad metei rėkimą.
Oi, ir vėl tu rėki!
Gerai, aš nerėksiu daugiau.
Kai tu rėki, gali būti,
kad tavo tėvas ir mama padarys šiuos dalykus.
Gali būti, kad jie nekreips į tave dėmesio,
kol tu rėki. Jeigu jie nežiūri į tave, tai nereiškia,
kad jie tavęs nemėgsta.
Jie tik nekreipia į tave dėmesio,
kad tu išmoktum, kad rėkimas nėra geras ir
tinkamas būdas gauti dėmesiui.
Gali būti, kad jie pasišalins ir neis prie tavęs,
kol tu rėki, arba neleis tau ateiti pas juos.
Net ir tada, tai nereiškia, kad jie tavęs nemyli.
Taip daryti yra būtina,
kad tavo rėkimas nekenktų jiems ir tiems,
kurie šalia tavęs.
Eik į savo kambarį, kol nustosi rėkti!
Jeigu tu nori būti laimingas ir nori,
kad tau sektųsi, tai elkis su kitais tokiu būdu,
kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi.
Tai reiškia, kad tu neturi rėkti šalia kitų,
jei nenori, kad jie rėktų šalia tavęs
Aš daugiau niekad neberėksiu!
Apkalbinėjimas
Pakalbėkime apie apkalbinėjimą.
Apkalbinėjimas yra tas pats,
kas liežuvavimas arba skundimas.
Aš pasakysiu mamai!
Kiekvieną kartą,
kai tu vieno žmogaus paslaptį išduodi kitam,
tu apkalbinėji.
Liežuvavimas kartais pakenkia kitiems,
bet dažniausiai tai priverčia juos patirti sunkumus.
Mamyte! Brolis išpylė pieną ant stalo!
O ne!
Kai kurie žmonės apkalbinėja norėdami susilaukti dėmesio.
Jie įsivaizduoja, kad liežuvaudami jie pritrauks kitų dėmesį sau.
Bet apkalbos nepadės tau gauti norimo dėmesio.
Vadinasi tu turi neapkalbinėti, jei nori dėmesio.
Mamyte! Brolis nesusitvarkė savo žaislų!
Mano brolis pamiršo surinkti savo žaislus.
Galbūt, jei aš pasakysiu apie tai mamai,
ji rūpinsis manimi labiau nei broliu!
Kai kurie žmonės liežuvauja norėdami parodyti,
kad jie yra geresni už kitus.
Jie nori, kad kiti atrodytų blogi,
taigi tada jie patys atrodys geri.
Todėl tu niekada neturi apkalbinėti, kad tik parodytum,
koks esi geras vaikas.
Kai aš pasakysiu mamai,
kad mano brolis be leidimo pasiėmė saldainių dëžę,
ji pamatys, kad aš nesu toks,
kaip mano brolis ir neimu saldainių be leidimo.
Galbūt šitaip ji manys, kad aš esu geresnis už brolį!
Mama! Brolis ima saldainius!
Kai kurie žmonės apkalbinėja dėl to,
kad per didelį savo vangumą ir tingumą
nesugeba išspęsti savo problemų.
Ir jie nori, kad kažkas kitas išspęstų jų problemas.
Yra geriau, jei tu pats pasistengi išspęsti savo problemas,
neieškodamas kitų pagalbos.
Jeigu tu man šito neduosi,
aš paprašysiu mamos priversti tave man tai duoti!
Kai kurie žmonės apkalbinėja norėdami pakenkti kitiems.
Jie nori kitiems pridaryti sunkumų. Bet tu turi nekenkti kitiems.
Todėl niekada neliežuvauk ir neapkalbinėk kitų,
vien tik norėdamas suteikti jiems sunkumų.
Aš negaliu tokio dalyko nepasakyti mamai,
mano brolis tikrai sulauks problemų.
Pastovus ir dažnas skundimas gali erzinti tavo tėtį ir mamą.
Tokiu atveju jie gali prarasti pakantumą ir supykti dėl tavo elgesio.
Mama! Mano brolis sudaužė gėlių vazoną!
Tu taip dažnai kalbi blogai apie savo brolį, kad man jau nusibodo.
Jei tu nenustosi, aš tave nubausiu.
Taip pat ir tas, kurį tu nuolatos skundi,
supyks ant tavęs ir daugiau su tavimi nebežais.
Ar nori pažaisti su manimi?
Ne, visai nenoriu, tu per daug skundi.
Dabar tu žinai, kad liežuvavimas kenkia ir tau, ir kitiems.
Bet tai nereiškia, kad tu niekada nieko turi nesakyti kitiems.
Pavyzdžiui, jei kažkieno gyvybė yra pavojuje,
tada tu būtinai turi pasakyti kitiems.
Mama, mano brolis sėdi automobilyje, jis žaidžia su juo.
Gerai, aš išlaipinsiu jį iš ten ir ačiū, kad pasakei!
Taip pat ir jeigu kažkieno turtas ar gerovė yra pavojuje,
tu turi jam pasakyti.
Mama, brolis piešia ant sienos.
Gerai, aš jį sulaikysiu ir ačiū tau!
Kad žinotum ar geriau kažką pasakyti kitiems,
ar ne, tu pirmiausia turi paklausti savęs:
- Ar šis pasakymas yra norint kitam padėti?
Tuo atveju tame nėra nieko blogo.
- Ar pasakymo tikslas pakenkti tam žmogui?
Šiuo atveju nedaryk to.
Oi! Mano pusryčiai netyčia nukrito ant grindų!
Aš nežinau, ar sakyti mamai tai, ar ne...
Prieš eidamas kažką apskųsti paklausk savęs dar ir kito klausimo:
Ar padariau viską, ką galėjau, kad padėčiau?
Niekada neliežuvauk iki kol nepadarysi visko,
kas įmanoma, kad padėtum tam žmogui.
Leisk man tai sutvarkyti,
kol mama dar nesupyko ir tu taip pat nesulauksi jokių sunkumų.
Yra labai svarbu, kad tu su kitais elgtumeisi taip,
kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi.
Jei tu matai, kad kažkas elgiasi blogai, pagalvok,
jei tu būtum jo vietoje, kokio elgesio tu norėtum iš kitų.
Pasistenk suprasti, kodėl tas žmogus elgiasi blogai.
Padėk tam žmogui pasielgti teisingai,
ypač kai jam reikia pagalbos.
Leisk man tau padėti!
Tau nepatinka, kai kiti tave apkalbinėja.
Todėl tai yra gera priežastis ir logiška,
kad tu taip pat turi neapkalbinėti kitų.
Aš labai dėkingas už suteiktą pagalbą.
Nuo šiol aš taip pat pasistengsiu daugiau neapkalbinėti tavęs!
Taigi, geriausia būtų skundimą laikyti teisėtu ir teisingu tik tada,
kai kažkieno gyvybė arba turtas yra pavojuje.
Arba kai norima padėti kitam žmogui ar apsaugoti jį ir kitų nuosavybę.
Išpuikimas
Pakalbėkime apie išpuikimą.
Ar tau kada teko būti su kažkuo,
kuris buvo užsiėmęs valgydamas kažką ir
nepasiūlydamas trupučio tau?
Ar duosi truputį man?
Ar tau kada nors teko žaisti su kažkuo,
kuris nenorėjo pasidalinti su tavimi jokiais žaislais?
Ar galiu pažaisti su vienu iš tavo žaislų?
Ne!
Tokie žmonės yra savimylos.
Išpuikę žmonës galvoja tik apie save ir jiems niekada nerūpi,
ką galvoja kiti ar ką kiti jaučia.
Kai tu esi šalia savimylos žmogaus:
- Kaip tu jautiesi?
- Ką tu galvoji?
- Ką tu darai?
Kaip tu žaidi su savimyla žmogumi:
- Galbūt tave paveikia pyktis ir apmaudas.
- Galbūt galvoji, kad žaidimai su tokiu žmogumi nėra labai malonūs.
- Galbūt tu gali nuspręsti nebežaisti su juo daugiau.
Ar tu nori pažaisti?
Ne... ačiū.
Yra labai svarbu, kad tu su kitais elgtumeisi taip,
kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi.
Pavyzdžiui, jei tu nori, kad kiti tau paskolintų savo žaislus,
tai tada ir tu turi jiems paskolinti savo žaislus.
Pirmiausia tu turi pamiršti savo savimeilę.
Ar galiu ir aš piešti kartu su tavimi?
Žinoma, nebuvimas išpuikusiam nereiškia,
kad tu būtinai privalai siūlyti kitiems kiekvieną dalyką,
kurį tu turi.
Oi... kaip aš galiu pasiūlyti savo ledinuką jam?
Pavyzdžiui, tu valgai ką nors, kas nėra tinkama dalytis,
tada tiesiog atidėk to valgymą vėlesniam laikui.
Visada stenkis nieko nevalgyti akivaizdoje to,
kuris neturi ko valgyti.
Ar nori pažaisti kartu?
Žinoma!
Jeigu tu ketini pasidalinti kažkokį maistą,
pasistenk tai padaryti teisingai.
Yra gera taisyklė, kad tas žmogus,
kuris dalina maistą, savo dalį pasiima paskutinis,
kai jau kiti yra pasiėmę.
Aš pjaustau pyragą, o tu pasirink tą gabalą,
kuris tau patinka!
Gerai! Aš sutinku!
Jeigu tu nori, kad kiti nežaistų su tavo asmeniniais žaislais,
tai yra geriau,
kad ir tu nežaistum su jais priešais savo žaidimų draugus,
išskyrus kai:
- Tavo žaidimų draugai nenori žaisti su jais.
- Tavo žaidimų draugai turi kitus žaislus, su kuriais žaidžia.
Šita raudona mašina yra ypač svarbi man.
Ar tu norėtum pažaisti su ta mėlyna?
Taip, aš sutinku!
Žinoma, nėra prievartos dalytis savo žaidimais su kitais,
jeigu jie gali juos pamesti arba sugadinti.
Taigi, jei tu manai, kad taip gali nutikti,
tada geriau laikyk savo žaislus jų vietoje.
Paskutinį kartą, kai šis kūdikis paėmė mano žaislus,
jis juos visus sulaužė.
Geriau aš juos pataisysiu ir laikysiu savo vietoje!
Kai tu kažkam kažką skolini:
- Pamokyk jį, kaip prižiūrėti tą dalyką.
- Parodyk jam, kaip teisingai naudotis tuo dalyku.
- Primink jam, kur jis gali naudoti tą dalyką arba kur negali jo naudoti.
Tu gali naudoti mano magnetofoną, bet prieš tai leisk man parodyti,
kaip jis veikia ir taip pat tu turi man pažadėti, kad tu nesineši jo į kiemą.
Jeigu tu turi tik vieną žaislą,
tada tu turi stengtis su savo žaidimų draugais elgtis
teisingai ir sąžiningai.
Pavyzdžiui, tu turi nustatyti laiką,
kiek vienas žmogus gali naudotis tuo sporto įrenginiu.
Ir pasistenk, kad visų naudojimosi laikas būtų vienodas.
Mano laikas pasibaigė, dabar tavo eilė!
Vienintelis būdas gyventi laimingą gyvenimą yra su kitais elgiantis taip,
kaip nori,
kad jie elgtųsi su tavimi.
Tai reiškia, kad tu neturi būti išpuikęs, nes tu nenori,
kad tavo žaidimų partneriai ir draugai,
žaidžiantys kartu su tavimi, būtų išpuikę.
Create a free website at Webs.com