Istorija
Intro Garsu harmonija Morfologija Tarmes ir rasomoji kalba Dvikalbyste Kalba priklauso Baltijos pajurio suomiu (fino-ugru) kalbos grupei. Sia kalba snekama Suomijoje (isskyrus svediskaja kalbos sriti, kuri dabar jau ima smarkiai niveliuotis, ir Enare bei Utsjoki dalis, kur kalbama dar ir laplandietiskai), Finnmarkeno provincijoje Norvegijoje, siaures rytu Norrbotteno provincijoje Svedijoje, Petrapilio bei Petsamo srityse ir ismetytose vietovese Sibire bei Siaures Amerikoje. Is viso suomiskai kalba apie 3,5 milijono zmoniu. Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo - pelke, maa - krastas), o savo kalba suomi (neaiskios kilmes zodis). Suomiu kalba taip pat ypatinga tuo, jog turi 15 linksiu! Suomiu kalbos struktura yra nesudetinga. Balsiai: a, e, i, o, u, ?, y, ?. Ilgieji balsiai zymimi dvigubu balsio zenklu. Tvirtagaliai dvibalsiai: ie, uo, y? (kile is ilguju e, o, ?). Tvirtapradziu dvibalsiu yra 14 (pvz. au, ?y, ei). Balsiu harmonija: jeigu pirmajame skiemenyje yra a, o, u, tai sekanciame skiemenyje negali buti y, ?, ? (ir atvirksciai). Priebalsiai: d, h, j, k, 1, m, b, p, r, s, t, v. Dabartineje bendrineje kalboje zodis negali prasideti ar pasibaigti daugiau kaip vienu priebalsiu, o zodzio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai vienas po kito. Zodzio kirtis pirmajame skiemenyje. Kirtis ir garso ilgis nepriklausomi vienas nuo kito. Morfologija turtinga ir taisyklinga. Is linksniu, be vardininko, yra trys vidaus ir trys isores vietininkai, esyvas ir translatyvas, komitatyvas ir abesyvas bei instruktyvas. Budvardziai linksniuojami taip, kaip ir daiktavard?iai, isskyrus komitatyva. Be gausybes linksniu vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kuriu dalis yra linksniuojami daiktavardziai , pvz. kyl?n keskell? (viduryje kaimo), kyl?n keskelt? (i? kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje mariu). Giminiu nera. Neiginys ne reiskiamas atskiru veiksmazodziu. Veiksmazodis turi keturias nuosakas. Labai gausu bendraties ir dalyviu formu. Isvestiniu galuniu labai daug, o galimybes sudaryti naujas isvestines formas neissemiamos. Zodyne labai daug gamtiniu zodziu. Suomiu kalboje yra nemazai skoliniu is kaimyniniu kalbu, nemazas kiekis ir is baltu. Taciau suomiai buvo ne tik gavejai, bet ir davejai ? senu suomisku skoliniu yra ir lietuviu kalboje. Gausu tarmiu. Prie rytiniu tarmiu priskiriama ir ingriu snekta (Ingermanlandijoje). Suomiu rasomosios kalbos kureju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57m.). Jo minti sudaryti rasomaja kalba, pagrindu padedant Turku miesto tarme su rytiniu tarmiu priemaisomis, ivykd? Elias Lonnrot (1802-84m.) ? antrasis suomiu kalbos tevas. Is daugelio kitu, kurie XIX a. puoselejo suomiu kalba, reikia pamineti leksikograf? R. Renvall (1781-1841m.), dabartines suomiu rasybos kureja,kuriam per palyginus labai trumpa laika pavyko isugdyti kulturine kalba. Zymiausias jo darbas yra zodynas "Suomalainen sanakirja ? Le linguae fennicae" 1827m.. Pirmosios suomiu gentys buvo medziotojai ir zvejai, kurie leisdavosi i tolimas keliones. Prekiavo kailiais, kuriu pirkti atvykdavo ir uzjurio pirkliai. Suomiu kalboje zodis raba ? pinigai, is pradziu reiske ?voveres kailiuka". 40 voveres kailiuku rysulys reiske ?kailio pinigus". Sesis amzius Suomija buvo Svedijos provincija, todel salyje tvirtai isisaknijo Svedijos kulturos ir ypac svedu kalbos elementai. Tad Suomijoje siandien yra dvi oficialios kalbos ? suomiu ir svedu. Dauguma kalba suomiu kalba, kurioje vyrauja rytu ir vakaru dialektas. Dziugu tai, kad suomiu kalba apskritai isliko. Mat kai tolimiausieji dabartiniu suomiu proteviai savo laiku slavu spaudziami traukesi i Rusijos vakarus, is ju teliko tik mazytes zmoniu saleles, kuriu dalis pasiliko Rusijoje, veliau Sovietu Sajungoje. Sitos smulkios grupes per simtmecius tarp galingos rusakalbes daugumos vis delto islaike savo fino-ugru kalba. Suomiskai ir svediskai kalbanciu suomiu kalbos teises grieztai nustatytos konstitucijoje. Is tiesu dvikalbyste reiskia, kad abi kalbines grupes turi vienodas teises. Suomijos svedai gali vartoti savo kalba istaigose, lankyti visu pakopu svediskas mokyklas ir atlikti karine tarnyba svedu kalba kalbanciuose daliniuose. Svediskai kalbantys turi ir savo vyskupija (Porvo vyskupija). Tikiu i Dieva Teva suomiu kalba
Sia kalba snekama Suomijoje (isskyrus svediskaja kalbos sriti, kuri dabar jau ima smarkiai niveliuotis, ir Enare bei Utsjoki dalis, kur kalbama dar ir laplandietiskai), Finnmarkeno provincijoje Norvegijoje, siaures rytu Norrbotteno provincijoje Svedijoje, Petrapilio bei Petsamo srityse ir ismetytose vietovese Sibire bei Siaures Amerikoje. Is viso suomiskai kalba apie 3,5 milijono zmoniu. Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo - pelke, maa - krastas), o savo kalba suomi (neaiskios kilmes zodis). Suomiu kalba taip pat ypatinga tuo, jog turi 15 linksiu!
Balsiai: a, e, i, o, u, ?, y, ?. Ilgieji balsiai zymimi dvigubu balsio zenklu. Tvirtagaliai dvibalsiai: ie, uo, y? (kile is ilguju e, o, ?). Tvirtapradziu dvibalsiu yra 14 (pvz. au, ?y, ei). Balsiu harmonija: jeigu pirmajame skiemenyje yra a, o, u, tai sekanciame skiemenyje negali buti y, ?, ? (ir atvirksciai). Priebalsiai: d, h, j, k, 1, m, b, p, r, s, t, v. Dabartineje bendrineje kalboje zodis negali prasideti ar pasibaigti daugiau kaip vienu priebalsiu, o zodzio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai vienas po kito. Zodzio kirtis pirmajame skiemenyje. Kirtis ir garso ilgis nepriklausomi vienas nuo kito.
Is linksniu, be vardininko, yra trys vidaus ir trys isores vietininkai, esyvas ir translatyvas, komitatyvas ir abesyvas bei instruktyvas. Budvardziai linksniuojami taip, kaip ir daiktavard?iai, isskyrus komitatyva. Be gausybes linksniu vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kuriu dalis yra linksniuojami daiktavardziai , pvz. kyl?n keskell? (viduryje kaimo), kyl?n keskelt? (i? kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje mariu). Giminiu nera. Neiginys ne reiskiamas atskiru veiksmazodziu. Veiksmazodis turi keturias nuosakas. Labai gausu bendraties ir dalyviu formu. Isvestiniu galuniu labai daug, o galimybes sudaryti naujas isvestines formas neissemiamos. Zodyne labai daug gamtiniu zodziu.
Taciau suomiai buvo ne tik gavejai, bet ir davejai ? senu suomisku skoliniu yra ir lietuviu kalboje.
Gausu tarmiu. Prie rytiniu tarmiu priskiriama ir ingriu snekta (Ingermanlandijoje). Suomiu rasomosios kalbos kureju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57m.). Jo minti sudaryti rasomaja kalba, pagrindu padedant Turku miesto tarme su rytiniu tarmiu priemaisomis, ivykd? Elias Lonnrot (1802-84m.) ? antrasis suomiu kalbos tevas. Is daugelio kitu, kurie XIX a. puoselejo suomiu kalba, reikia pamineti leksikograf? R. Renvall (1781-1841m.), dabartines suomiu rasybos kureja,kuriam per palyginus labai trumpa laika pavyko isugdyti kulturine kalba. Zymiausias jo darbas yra zodynas "Suomalainen sanakirja ? Le linguae fennicae" 1827m..
Prekiavo kailiais, kuriu pirkti atvykdavo ir uzjurio pirkliai. Suomiu kalboje zodis raba ? pinigai, is pradziu reiske ?voveres kailiuka". 40 voveres kailiuku rysulys reiske ?kailio pinigus". Sesis amzius Suomija buvo Svedijos provincija, todel salyje tvirtai isisaknijo Svedijos kulturos ir ypac svedu kalbos elementai. Tad Suomijoje siandien yra dvi oficialios kalbos ? suomiu ir svedu. Dauguma kalba suomiu kalba, kurioje vyrauja rytu ir vakaru dialektas.
Dziugu tai, kad suomiu kalba apskritai isliko. Mat kai tolimiausieji dabartiniu suomiu proteviai savo laiku slavu spaudziami traukesi i Rusijos vakarus, is ju teliko tik mazytes zmoniu saleles, kuriu dalis pasiliko Rusijoje, veliau Sovietu Sajungoje. Sitos smulkios grupes per simtmecius tarp galingos rusakalbes daugumos vis delto islaike savo fino-ugru kalba. Suomiskai ir svediskai kalbanciu suomiu kalbos teises grieztai nustatytos konstitucijoje. Is tiesu dvikalbyste reiskia, kad abi kalbines grupes turi vienodas teises. Suomijos svedai gali vartoti savo kalba istaigose, lankyti visu pakopu svediskas mokyklas ir atlikti karine tarnyba svedu kalba kalbanciuose daliniuose. Svediskai kalbantys turi ir savo vyskupija (Porvo vyskupija).
Tikiu i Dieva Teva suomiu kalba
Menai
Kalba
Sportas
Gamta
Ir Klimatas
Sventes
Ir Festivaliai
Mokslas Ir ?vietimas
Rekordai,
Testas,
Diskusija
Zmones
Albumas
Ekonomika
Linksmai
Chat Box | Pradzia Suomija | 2006 |
