|
|
|
|
Trumpa Suomijos istorija |
Musu eros pradzioje suomiai gyveno i pietrycius nuo Pabaltijo krastu,
netoli lietuviu ir latviu proteviu. Per Didiji Tautu Kraustymasi (apie VIII
a.) jie persikele i dabartines Suomijos zemes. Atsikrauscius suomiams,
tuolaikiniai krasto gyventojai lapiai pasitrauke toliau i Siaure.
Pagoniskaisiais laikais tikrieji suomiai (suomalaiset) gyveno pajuryje ir
paupiuose pietvakarineje Suomijoje. Tavastai (h?m?l?iset) gyveno aplink
suomius. Karelai (karjalaiset) gyveno tarp Suomiu ilankos ir Ladogos ezero ir
zemese i Siaure nuo Sio ezero. Kvenai (kainulaiset) buvo nusistume i rytine
ir vidurine Pohjanmala (?sterbottena). Platus nepereinami misku plotai skyre
siu genciu gyvenamasias vietas nuo viena kitos.? Daugiau... |
|
|
|||
|
Suomijos veliava sudaro melynas kryzius baltame fone. Ji buna dvieju
rusiu - nacionaline ir valstybine. |
Vėliava, himnas, herbas |
||||||||
|
Trumpai |
Skaičiai apie ?alį. Daugiau? |
Albumas |
|||||||