Istorija
Charakteris Suomiu patarles Seima Kokie yra suomiai? Svarbiausios suomiu charakterio savybes — saziningumas, meile darbui, humoro jausmas, tradiciju laikymasis, kuris ivardijamas kaip konservatyvizmas, o kai kas tame iziuri letuma ir uzsispyrima. Suomiai — tikri anekdotu meistrai, megstantys geranoriskai pajuokauti. Dazna nustebina suomiu vyru drovumas, o moteru vyriskumas. Suomiai nemoka tusciai kalbeti, jie iprate kalbeti tiksliai ir dalykiskai. Jei kalbates po darbo, tinkamiausios temos: oras, uodai, Suomija ir Europos Sajunga, Karelija ir Lapija, salies ekonomika. Reikia vengti politikos ir religijos temu. Suomiai labiau megsta monologa nei dialoga. Suomiu kultura yra pasyvi, o jautrumas ir taktiskumas - geriausiai suomiu mandaguma parodancios savybes. Dirbdamas darba uzsidirbsi pragyvenimui, o mokedamas amata uzsidirbsi pinigu. Vyras be zmonos – tartum laukas be tvoros. Nauja diena parodys nauja kelia. Laikas eina, o gyvenimas bega. Tas, kuris triskart meluoja, tiki, jog sako teisybe. Kai zmogus atsimena zeme, zeme atsimena ji. Vaikas, leidziamas per rankas, niekada neismoks vaikscioti. Netgi neturtingas zmogus turi saule ir zvaigzdes. Viskas yra grazu, kai akiai patinka vaizdas. Tusciam lizdui stogo nereikia. Turta gali paslepti, bet skurdo nepaslepsi. Tas, kuris klausia, nenori pasiklysti. Valgyk ir busi sveikas. Pinigai – pirkti, arklys – joti. Ismintingasis ryte yra dar ismintingesnis vakare. Suomiu poros tuokiasi labai velai. Vidutinis nuotakos amzius – 29, o jaunikio 31 metai. Pries susituokdami jie jau buna isgyvene kartu daugeli metu ir netgi jau gali tureti vaiku. Del didejancio skyrybu skaiciaus, daugeja vienisu tevu. Vaiku skaicius seimose po truputeli dideja lygiai taip pat, kaip ir bevaikiu moteru. Tipiskoje suomiu seimoje auga du vaikai. Del velyvu santuoku, mazeja ir seimu, auginanciu vaikus. Didelis skaicius pokarines kartos zmoniu, kuriu vaikai paliko namus, ir ateityje seimu, kuriose yra vaiku, sumazes. Dar visai jauni budami suomiai tampa nepriklausomi. Puse Suomijos merginu palieka namus, vos sulaukusios 20 metu. Vaikinai tevus palieka vieneriais metai veliau. Si tendencija paplitusi del vaikinu karines tarnybos, kuri uztrunka beveik vienerius metus. Del sios priezasties vaikinai iki karines tarnybos pasilieka tevu namuose. Aukstas salies pragyvenimo lygis ir socialine sauga leidzia jaunimui tapti nepriklausomiems. Socialines garantijos padeda issilaikyti 20 metu jaunuoliams, kurie nusprendzia palikti namus. Visiskai nesvarbu, kokia buvo tevu finansine padetis. Jauni dirbantys suomiai turi teise i aprupinimo gyvenamuoju bustu subsidijas (pinigines pasalpas), kuriu dydis priklauso nuo ju finansines padeties. Subsidijos garantuojamos tiems jaunuoliams, kurie savo pajamomis negali padengti savo islaidu. Universitetuose besimokantys studentai gauna apgyvendinimo subsidijas, kurios padengia 66% gyvenamosios vietos nuomos kainos. Studentai gauna menesine nedidele stipendija, kurios nepakanka pragyvenimui. Kur jaunuoliai issikrausto palike savo tevu namus? Dazniausia jie apsigyvena studentu bendrabuciuose arba nuomojamuose butuose. Didelis skaicius jaunuoliu pradeda gyventi su savo partneriu. Neregistruotos santuokos yra labai populiarios suomiu jaunimo tarpe. Labai retai jaunos poros tuokiasi nepagyvene kuri laika kartu. Suomiai tuokiasi sulauke vis vyresnio ir vyresnio amziaus. Nuotaku ir jaunikiu amziaus didejimas priklauso nuo didejancio neregistruotu santuoku skaiciaus. Praeityje kas trecia nuotaka buvo nescia. Dabar besilaukianciu jaunuju skaicius smarkia sumazejo, mat i busima seima jaunieji atsiveda nesantuokiniu vaiku. Nuo 1980 metu poros net negalvoja apie santuoka, jei nera jokiu nestumo zenklu. Taciau tik vienas is desimties vaiku gime seimoje, kurioje tevai nesusituoke. Suomijoje tapo labai madingos didziules vestuves. Daugelis poru stengiasi kuo greiciau susituokti, kad jaunosios galetu itilpti i aptemptas vestuvines sukneles. Jaunosioms, kurios laukiasi ar jau maitina maza kudiki, yra sunku atlaikyti vestuviu ceremonijas. Daznai jaunieji savo vestuviu metui renkasi velyva vasara. Ne visi nesantuokiniai vaikai gali dalyvauti tevu jungtuvese. Siandien beveik kas desimtas vaikas gime moteriai, kuri neturejo nuolatiniu santykiu. Pastaraisiais metais tokiu moteru skaicius auga. Daug moteru, kurios negali arba nenori susirasti vyra, nori tureti vaiku. Siais laikais tradicine seima atitinka neregistruota nuolatine santuoka, kuri turi vaiku. Tevai linke nesureiksminti savo santykiu. Vaiko teisems uztikrinti pakanka tevo pripazinimo, jog jis yra jo vaikas. Tik labai maza dalis poru iregistruoja teisiskai savo tevyste. Didejantis neregistruotu santuoku skaicius ir santuokos delsimas leidzia moterims anksti susilaukti nesantuokinio kudikio ir tik veliau susituokti. Toks velyvas santuokos kurimas yra nulemiamas auksto moteru issilavinimo. Jaunu issilavinusiu moteru yra zymiai daugiau nei issilavinusiu jaunu vyru. Jaunos poros stengiasi baigti studijas, susirasti darbus ir tik tuomet galvoti apie santuoka. Suomiu kalboje yra nemazai skoliniu is kaimyniniu kalbu, nemazas kiekis ir is baltu. Taciau suomiai buvo ne tik gavejai, bet ir davejai — senu suomisku skoliniu yra ir lietuviu kalboje. Gausu tarmiu. Prie rytiniu tarmiu priskiriama ir ingriu snekta (Ingermanlandijoje). Suomiu rasomosios kalbos kureju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57m.). Jo minti sudaryti rasomaja kalba, pagrindu padedant Turku miesto tarme su rytiniu tarmiu priemaisomis, ivykdë Elias Lonnrot (1802-84m.) — antrasis suomiu kalbos tevas. Is daugelio kitu, kurie XIX a. puoselejo suomiu kalba, reikia pamineti leksikografŕ R. Renvall (1781-1841m.), dabartines suomiu rasybos kureja,kuriam per palyginus labai trumpa laika pavyko isugdyti kulturine kalba. Zymiausias jo darbas yra zodynas "Suomalainen sanakirja — Le linguae fennicae" 1827m.. Pirmosios suomiu gentys buvo medziotojai ir zvejai, kurie leisdavosi i tolimas keliones. Prekiavo kailiais, kuriu pirkti atvykdavo ir uzjurio pirkliai. Suomiu kalboje zodis raba — pinigai, is pradziu reiske „voveres kailiuka". 40 voveres kailiuku rysulys reiske „kailio pinigus". Sesis amzius Suomija buvo Svedijos provincija, todel salyje tvirtai isisaknijo Svedijos kulturos ir ypac svedu kalbos elementai. Tad Suomijoje siandien yra dvi oficialios kalbos — suomiu ir svedu. Dauguma kalba suomiu kalba, kurioje vyrauja rytu ir vakaru dialektas. Dziugu tai, kad suomiu kalba apskritai isliko. Mat kai tolimiausieji dabartiniu suomiu proteviai savo laiku slavu spaudziami traukesi i Rusijos vakarus, is ju teliko tik mazytes zmoniu saleles, kuriu dalis pasiliko Rusijoje, veliau Sovietu Sajungoje. Sitos smulkios grupes per simtmecius tarp galingos rusakalbes daugumos vis delto islaike savo fino-ugru kalba. Suomiskai ir svediskai kalbanciu suomiu kalbos teises grieztai nustatytos konstitucijoje. Is tiesu dvikalbyste reiskia, kad abi kalbines grupes turi vienodas teises. Suomijos svedai gali vartoti savo kalba istaigose, lankyti visu pakopu svediskas mokyklas ir atlikti karine tarnyba svedu kalba kalbanciuose daliniuose. Svediskai kalbantys turi ir savo vyskupija (Porvo vyskupija).
Svarbiausios suomiu charakterio savybes — saziningumas, meile darbui, humoro jausmas, tradiciju laikymasis, kuris ivardijamas kaip konservatyvizmas, o kai kas tame iziuri letuma ir uzsispyrima. Suomiai — tikri anekdotu meistrai, megstantys geranoriskai pajuokauti. Dazna nustebina suomiu vyru drovumas, o moteru vyriskumas.
Suomiai nemoka tusciai kalbeti, jie iprate kalbeti tiksliai ir dalykiskai. Jei kalbates po darbo, tinkamiausios temos: oras, uodai, Suomija ir Europos Sajunga, Karelija ir Lapija, salies ekonomika. Reikia vengti politikos ir religijos temu. Suomiai labiau megsta monologa nei dialoga. Suomiu kultura yra pasyvi, o jautrumas ir taktiskumas - geriausiai suomiu mandaguma parodancios savybes.
Vyras be zmonos – tartum laukas be tvoros.
Nauja diena parodys nauja kelia.
Laikas eina, o gyvenimas bega.
Tas, kuris triskart meluoja, tiki, jog sako teisybe.
Kai zmogus atsimena zeme, zeme atsimena ji.
Vaikas, leidziamas per rankas, niekada neismoks vaikscioti.
Netgi neturtingas zmogus turi saule ir zvaigzdes.
Viskas yra grazu, kai akiai patinka vaizdas.
Tusciam lizdui stogo nereikia.
Turta gali paslepti, bet skurdo nepaslepsi.
Tas, kuris klausia, nenori pasiklysti.
Valgyk ir busi sveikas.
Pinigai – pirkti, arklys – joti.
Ismintingasis ryte yra dar ismintingesnis vakare.
Vidutinis nuotakos amzius – 29, o jaunikio 31 metai. Pries susituokdami jie jau buna isgyvene kartu daugeli metu ir netgi jau gali tureti vaiku. Del didejancio skyrybu skaiciaus, daugeja vienisu tevu. Vaiku skaicius seimose po truputeli dideja lygiai taip pat, kaip ir bevaikiu moteru. Tipiskoje suomiu seimoje auga du vaikai. Del velyvu santuoku, mazeja ir seimu, auginanciu vaikus. Didelis skaicius pokarines kartos zmoniu, kuriu vaikai paliko namus, ir ateityje seimu, kuriose yra vaiku, sumazes.
Dar visai jauni budami suomiai tampa nepriklausomi. Puse Suomijos merginu palieka namus, vos sulaukusios 20 metu. Vaikinai tevus palieka vieneriais metai veliau. Si tendencija paplitusi del vaikinu karines tarnybos, kuri uztrunka beveik vienerius metus. Del sios priezasties vaikinai iki karines tarnybos pasilieka tevu namuose. Aukstas salies pragyvenimo lygis ir socialine sauga leidzia jaunimui tapti nepriklausomiems. Socialines garantijos padeda issilaikyti 20 metu jaunuoliams, kurie nusprendzia palikti namus. Visiskai nesvarbu, kokia buvo tevu finansine padetis. Jauni dirbantys suomiai turi teise i aprupinimo gyvenamuoju bustu subsidijas (pinigines pasalpas), kuriu dydis priklauso nuo ju finansines padeties. Subsidijos garantuojamos tiems jaunuoliams, kurie savo pajamomis negali padengti savo islaidu. Universitetuose besimokantys studentai gauna apgyvendinimo subsidijas, kurios padengia 66% gyvenamosios vietos nuomos kainos. Studentai gauna menesine nedidele stipendija, kurios nepakanka pragyvenimui.
Kur jaunuoliai issikrausto palike savo tevu namus? Dazniausia jie apsigyvena studentu bendrabuciuose arba nuomojamuose butuose. Didelis skaicius jaunuoliu pradeda gyventi su savo partneriu. Neregistruotos santuokos yra labai populiarios suomiu jaunimo tarpe. Labai retai jaunos poros tuokiasi nepagyvene kuri laika kartu. Suomiai tuokiasi sulauke vis vyresnio ir vyresnio amziaus. Nuotaku ir jaunikiu amziaus didejimas priklauso nuo didejancio neregistruotu santuoku skaiciaus. Praeityje kas trecia nuotaka buvo nescia. Dabar besilaukianciu jaunuju skaicius smarkia sumazejo, mat i busima seima jaunieji atsiveda nesantuokiniu vaiku. Nuo 1980 metu poros net negalvoja apie santuoka, jei nera jokiu nestumo zenklu. Taciau tik vienas is desimties vaiku gime seimoje, kurioje tevai nesusituoke.
Suomijoje tapo labai madingos didziules vestuves. Daugelis poru stengiasi kuo greiciau susituokti, kad jaunosios galetu itilpti i aptemptas vestuvines sukneles. Jaunosioms, kurios laukiasi ar jau maitina maza kudiki, yra sunku atlaikyti vestuviu ceremonijas. Daznai jaunieji savo vestuviu metui renkasi velyva vasara. Ne visi nesantuokiniai vaikai gali dalyvauti tevu jungtuvese. Siandien beveik kas desimtas vaikas gime moteriai, kuri neturejo nuolatiniu santykiu. Pastaraisiais metais tokiu moteru skaicius auga. Daug moteru, kurios negali arba nenori susirasti vyra, nori tureti vaiku.
Siais laikais tradicine seima atitinka neregistruota nuolatine santuoka, kuri turi vaiku. Tevai linke nesureiksminti savo santykiu. Vaiko teisems uztikrinti pakanka tevo pripazinimo, jog jis yra jo vaikas. Tik labai maza dalis poru iregistruoja teisiskai savo tevyste. Didejantis neregistruotu santuoku skaicius ir santuokos delsimas leidzia moterims anksti susilaukti nesantuokinio kudikio ir tik veliau susituokti. Toks velyvas santuokos kurimas yra nulemiamas auksto moteru issilavinimo. Jaunu issilavinusiu moteru yra zymiai daugiau nei issilavinusiu jaunu vyru. Jaunos poros stengiasi baigti studijas, susirasti darbus ir tik tuomet galvoti apie santuoka.
Taciau suomiai buvo ne tik gavejai, bet ir davejai — senu suomisku skoliniu yra ir lietuviu kalboje.
Gausu tarmiu. Prie rytiniu tarmiu priskiriama ir ingriu snekta (Ingermanlandijoje). Suomiu rasomosios kalbos kureju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57m.). Jo minti sudaryti rasomaja kalba, pagrindu padedant Turku miesto tarme su rytiniu tarmiu priemaisomis, ivykdë Elias Lonnrot (1802-84m.) — antrasis suomiu kalbos tevas. Is daugelio kitu, kurie XIX a. puoselejo suomiu kalba, reikia pamineti leksikografŕ R. Renvall (1781-1841m.), dabartines suomiu rasybos kureja,kuriam per palyginus labai trumpa laika pavyko isugdyti kulturine kalba. Zymiausias jo darbas yra zodynas "Suomalainen sanakirja — Le linguae fennicae" 1827m..
Prekiavo kailiais, kuriu pirkti atvykdavo ir uzjurio pirkliai. Suomiu kalboje zodis raba — pinigai, is pradziu reiske „voveres kailiuka". 40 voveres kailiuku rysulys reiske „kailio pinigus". Sesis amzius Suomija buvo Svedijos provincija, todel salyje tvirtai isisaknijo Svedijos kulturos ir ypac svedu kalbos elementai. Tad Suomijoje siandien yra dvi oficialios kalbos — suomiu ir svedu. Dauguma kalba suomiu kalba, kurioje vyrauja rytu ir vakaru dialektas.
Dziugu tai, kad suomiu kalba apskritai isliko. Mat kai tolimiausieji dabartiniu suomiu proteviai savo laiku slavu spaudziami traukesi i Rusijos vakarus, is ju teliko tik mazytes zmoniu saleles, kuriu dalis pasiliko Rusijoje, veliau Sovietu Sajungoje. Sitos smulkios grupes per simtmecius tarp galingos rusakalbes daugumos vis delto islaike savo fino-ugru kalba. Suomiskai ir svediskai kalbanciu suomiu kalbos teises grieztai nustatytos konstitucijoje. Is tiesu dvikalbyste reiskia, kad abi kalbines grupes turi vienodas teises. Suomijos svedai gali vartoti savo kalba istaigose, lankyti visu pakopu svediskas mokyklas ir atlikti karine tarnyba svedu kalba kalbanciuose daliniuose. Svediskai kalbantys turi ir savo vyskupija (Porvo vyskupija).
Menai
Kalba
Sportas
Gamta
Ir Klimatas
Šventės
Ir Festivaliai
Mokslas Ir Švietimas
Rekordai,
Testas,
Diskusija
Žmonės
Albumas
Ekonomika
Linksmai
Suomija | 2006 |