Suomija :: Tervetuloa elämääni

Lietuviskai

Suomeksi

-Labas.

Moi, Hei.

-Taip.

Kyllä.

-Ne.

Ei.

-Viso gero.

Näkemiin.

-Sveiki atvyke!

Tervetuloa.

-As esu Mia.

Minä olen Mia.

-Mano vardas yra Mia.

Nimeni on Mia.

-Kas tu (toks)?

Kuka sinä olet?

-Kaip sekasi?

Mitä sinulle kuuluu?

· Tai nera iprastas ar oficialus pasisveikinimas ir prisistatymas pokalbyje suomiu kalba. Del kai kuriu priezasciu, tuscios snekos ir suomiai prastai dera tarpusavyje. Zinoma, Suomijoje tu visad gali pasakyti ko nori, tik daryk tai trumpai ir tiksliai. Kalba buvo sugalvota ne del juoko! Daugeliu atveju “Moi” ar “Hei” tiks kuo puikiausiai!

-Gerai, dekui.

Kiitos hyvin.

-Aciu.

Kiitos

-Prasom.

Ole hyvä.

-Siandien salta.

Tänään on kylmä ilma.

-Siandien labai salta.

Tänään on hyvin kylmä ilma.

-Sninga.

Sataa lunta.

-Noreciau puodelio kavos/arbatos..

Haluan kupin kahvia/teetä.

-Ar geriate kava?

Haluatko kahvia?

· Kvailas kausimas, jei klausiate suomio! Lygiai taip pat galit klausti zuvies, ar jai patinka vanduo. Atsakymas butu tas pats. Suomiai yra viena is gausiausiai kava vartojanciu tautu pasaulyje, vidutiniskai po 9 puodelius kavos vienam zmogui per diena! Nenuostabu, kad Suomijoje tiek daug ezeru.

-Noreciau alaus.

Haluan oluen.

-Noreciau dvieju (bokalu) alaus.

Haluan kaksi olutta.

-Noreciau salmiakkikoskenkorva.

Haluan salmaria.

· Saukiates bedos! Salmiakkikoskenkorva yra ypatingas suomiskas distiliuotas spiritas, geriausiai apibudinamas kaip amoniakas su saldymedzio skoniu. Jis patiekiamas saltas ir turi gera skoni. Vis del to, verta zinoti apie stipru galvos skausma ryte, dar pries atrandant suomiska spirita.

-As pavarges.

Olen väsynyt.

-Ar galite iskviesti taksi?

Voitko soittaa taxin?

-Gal turite Aspirino ir stikline salto vandens???

Onko sinulla Aspiriinia ja lasi vettä?

· Sis sakinys bus butinas, jei niekaip negalesite liautis “atradineti” suomisku gerimu. Kita karta verciau elkites kaip uzsienietis ir pasitenkinkite vien alumi...

-Man pagirios.

Minulla on krapula.

· Krapula! Pakartokit sau: K-r-a-p-u-l-a. Girdit? Skambesys puikiai atitinka prasme! Zodis reiskia pagirios ir tikrai nereikia jokio kito paaiskinimo. Krapula yra puikus zodis isreiksti kaip jautiesi “diena po to”.

Ir pagaliau sakinys, be kurio neapsieisi:

Jei nespesime i si autobusa, ar vis dar spesime grizti namo iki “ Paslaptingo gyvenimo”?

Jos emme ehdi siihen bussiin, ehdimmekö silti ajoissa kotiin, että voimme katsoa Salkarit?

· Paslaptingas gyvenimas (Salatut Elämät) arba "Salkarit", kaip ja vadina patys suomiai, yra populiari suomiu muilo opera. Tai viena is ziurimiausiu TV programu Suomijoje, ziurima daugiau nei 20% visu salies gyventoju. Ji “triuskina” net ledo rituli ir futbola!

Intro

Kalba priklauso Baltijos pajurio suomiu (fino-ugru) kalbos grupei. Sia kalba snekama Suomijoje (isskyrus svediskaja kalbos sriti, kuri dabar jau ima smarkiai niveliuotis, ir Enare bei Utsjoki dalis, kur kalbama dar ir laplandietiskai), Finnmarkeno provincijoje Norvegijoje, siaures rytu Norrbotteno provincijoje Svedijoje, Petrapilio bei Petsamo srityse ir ismetytose vietovese Sibire bei Siaures Amerikoje. Is viso suomiskai kalba apie 3,5 milijono zmoniu. Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo - pelke, maa - krastas), o savo kalba suomi (neaiskios kilmes zodis). Suomiu kalba taip pat ypatinga tuo, jog turi 15 linksiu!

Balsiu ir priebalsiu harmonija

Suomiu kalbos struktura yra nesudetinga. Balsiai: a, e, i, o, u, ä, y, ö. Ilgieji balsiai zymimi dvigubu balsio zenklu. Tvirtagaliai dvibalsiai: ie, uo, yö (kile is ilguju e, o, ö). Tvirtapradziu dvibalsiu yra 14 (pvz. au, äy, ei). Balsiu harmonija: jeigu pirmajame skiemenyje yra a, o, u, tai sekanciame skiemenyje negali buti y, ä, ö (ir atvirksciai). Priebalsiai: d, h, j, k, 1, m, b, p, r, s, t, v. Dabartineje bendrineje kalboje zodis negali prasideti ar pasibaigti daugiau kaip vienu priebalsiu, o zodzio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai vienas po kito. Zodzio kirtis pirmajame skiemenyje. Kirtis ir garso ilgis nepriklausomi vienas nuo kito.

Morfologija

Morfologija turtinga ir taisyklinga. Is linksniu, be vardininko, yra trys vidaus ir trys isores vietininkai, esyvas ir translatyvas, komitatyvas ir abesyvas bei instruktyvas. Budvardziai linksniuojami taip, kaip ir daiktavardžiai, isskyrus komitatyva. Be gausybes linksniu vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kuriu dalis yra linksniuojami daiktavardziai , pvz. kylän keskellä (viduryje kaimo), kylän keskeltä (iš kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje mariu). Giminiu nera. Neiginys ne reiskiamas atskiru veiksmazodziu. Veiksmazodis turi keturias nuosakas. Labai gausu bendraties ir dalyviu formu. Isvestiniu galuniu labai daug, o galimybes sudaryti naujas isvestines formas neissemiamos. Zodyne labai daug gamtiniu zodziu.

Tarmes ir rasomoji kalba

Suomiu kalboje yra nemazai skoliniu is kaimyniniu kalbu, nemazas kiekis ir is baltu. Taciau suomiai buvo ne tik gavejai, bet ir davejai — senu suomisku skoliniu yra ir lietuviu kalboje.

Gausu tarmiu. Prie rytiniu tarmiu priskiriama ir ingriu snekta (Ingermanlandijoje). Suomiu rasomosios kalbos kureju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57m.). Jo minti sudaryti rasomaja kalba, pagrindu padedant Turku miesto tarme su rytiniu tarmiu priemaisomis, ivykdë Elias Lonnrot (1802-84m.) — antrasis suomiu kalbos tevas. Is daugelio kitu, kurie XIX a. puoselejo suomiu kalba, reikia pamineti leksikografà R. Renvall (1781-1841m.), dabartines suomiu rasybos kureja,kuriam per palyginus labai trumpa laika pavyko isugdyti kulturine kalba. Zymiausias jo darbas yra zodynas "Suomalainen sanakirja — Le linguae fennicae" 1827m..

Viena tauta - dvi kalbos

Pirmosios suomiu gentys buvo medziotojai ir zvejai, kurie leisdavosi i tolimas keliones. Prekiavo kailiais, kuriu pirkti atvykdavo ir uzjurio pirkliai. Suomiu kalboje zodis raba — pinigai, is pradziu reiske „voveres kailiuka". 40 voveres kailiuku rysulys reiske „kailio pinigus". Sesis amzius Suomija buvo Svedijos provincija, todel salyje tvirtai isisaknijo Svedijos kulturos ir ypac svedu kalbos elementai. Tad Suomijoje siandien yra dvi oficialios kalbos — suomiu ir svedu. Dauguma kalba suomiu kalba, kurioje vyrauja rytu ir vakaru dialektas.

Dvikalbyste

Dziugu tai, kad suomiu kalba apskritai isliko. Mat kai tolimiausieji dabartiniu suomiu proteviai savo laiku slavu spaudziami traukesi i Rusijos vakarus, is ju teliko tik mazytes zmoniu saleles, kuriu dalis pasiliko Rusijoje, veliau Sovietu Sajungoje. Sitos smulkios grupes per simtmecius tarp galingos rusakalbes daugumos vis delto islaike savo fino-ugru kalba. Suomiskai ir svediskai kalbanciu suomiu kalbos teises grieztai nustatytos konstitucijoje. Is tiesu dvikalbyste reiskia, kad abi kalbines grupes turi vienodas teises. Suomijos svedai gali vartoti savo kalba istaigose, lankyti visu pakopu svediskas mokyklas ir atlikti karine tarnyba svedu kalba kalbanciuose daliniuose. Svediskai kalbantys turi ir savo vyskupija (Porvo vyskupija).

;

Create a free website at Webs.com