Musu eros pradzioje suomiai gyveno i pietrycius nuo Pabaltijo krastu, netoli lietuviu ir latviu proteviu. Per Didiji Tautu Kraustymasi (apie VIII a.) jie persikele i dabartines Suomijos zemes. Atsikrauscius suomiams, tuolaikiniai krasto gyventojai lapiai pasitrauke toliau i Siaure. Pagoniskaisiais laikais tikrieji suomiai (suomalaiset) gyveno pajuryje ir paupiuose pietvakarineje Suomijoje. Tavastai (hämäläiset) gyveno aplink suomius. Karelai (karjalaiset) gyveno tarp Suomiu ilankos ir Ladogos ezero ir zemese i Siaure nuo Sio ezero. Kvenai (kainulaiset) buvo nusistume i rytine ir vidurine Pohjanmala (Österbottena). Platus nepereinami misku plotai skyre siu genciu gyvenamasias vietas nuo viena kitos.

Zmones gyveno nevisoje vidurineje ir siaurineje Suomijos dalyje, todel vakarines gentys skyresi nuo rytiniu. Pirmoji bendravo su vakariniais kaimynais, o antroji - su rytiniais. XII-XIII a. pasireiske Svedijos ir Naugardo varzymasis del Suomijos. Ypac del krikscionybes ivedimo. Pirmasis zinomas kryziaus zygis buvo surengtas svedu karaliaus Sv. Eriko i pietvakariu Suomija apie 1150m.. Veliau tris karo kryziaus zygius vykde danai, bet nesekmingai. Galutinai krikscionybe ivede svedai (Birger Jarlas, Torkelas Knuttsonas), kurie tuo paciu ir politiskai pajunge Suomija. Ilgai uzsitesusi kova tarp Svedijos ir Naugardo baigesi Nöteborgo taika 1323m., pagal kuria siena buvo nuvesta nuo Systerbäck Siaures vakaru kryptimi skersai visa krasta ligi Pattijoki prie Botnijos ilankos. Uzkariavusi Suomija, Svedija eme stiprinti ja pastatydama piliu, kurios sudare ir administracinius centrus. Taciau svedu administracija nebuvo ziauri, vietos zmones dalyvavo krasto valdyme ir turejo tas pacias teises, kaip ir Svedijos gyventojai. Nuo karaliaus Magnuso Erikssono (1319-1374m.) laiku salis buvo laikoma atskiru administraciniu ir tautiniu vienetu, pavadintu Suomija pagal tikruju suomiu sriti, kuri kulturiskai buvo pazengusi, ir kuriai priklause Turku (Åbo) miestas su vyskupija ir pilimi. Pavadinimas "Österlandas", kaip kad buvo vadinamos visos suomiu genciu sritys, pranyko, ir, veikiant svedu istatymams ir krikscioniskiems paprociams, skirtumai tarp ju isnyko.

 Gustavo Vazos metu  Suomijoje atsirado ir Liuterio mokslas, kuris jau 1523m. buvo pradetas skelbti. Ji ivede vyskupas M. Agricola. Isigalejo suomiu didikai, kuriems buvo perleista redukuota baznycios zeme . Daugelis ju uzeme aukstus postus ir Svedijoje . 1556m., kai Gustavas Vaza paskyre savo mylimiausiaji sunu Jona Suomijos kunigaiksciu, Suomija pakelta i kunigaikstija. Sis vede Zygimanto Augusto seseri Kotryna ir, susijunges su Lietuvos-Lenkijos karaliumi, megino sukurti suomiu - pabaltieciu valstybe  vadovaujama svedu. Po to, tapes Svedijos karaliumi (Jonas III), 1581m. jis  Suomijai suteike didziosios kunigaikstystes titula, kad rusu didziojo kunigaikscio akyse pabreztu krasto svarbuma. XVII a. Gustavo II Adolfo ir Kristinos laikais centralizuojant Suomijos administracija, salis dar labiau priartejo prie Svedijos. Zymesnieji didikai persikele gyventi i Svedija, kiti like suomiu didikai ir miestieciai po truputi pradejo perimti svedu kultura. Generalgubernatorius Per Brahe (1637-40m., 1648-51m.) ivede svarbiu reformu. Jo iniciatyva 1640m. ikurta Turku akademija. 1642m. pasirode visas Sventasis Rastas suomiskai. Buvo pradeta dometis suomiu kalba, tautosaka bei senove. Taciau tuo metu Suomija istiko daug nelaimiu. Javams neuzderejus, 1695-97m. atejo badmetis, o veliau prasidejo Didysis Siaures karas. Armfeltui pralaimejus 1714m., salis pateko rusu valdzion ir joje isbuvo ligi 1721m.. Uusikaupunki (Nystado) sutartimi 1721m., Svedija atsieme Suomija, bet neteko pietryciu Karelijos su Viipuri miestu. Sudarant Turku taikos sutarti 1743m., vakarine Karelija atiteko Rusijai. Del to susvyravo pasitikejimas Svedija. Henrik Gabriel Porthan (1739m.-1804m.) emesi irodyti, kad suomiu tauta savo kilme, kalba ir istorine raida yra visai nepanasi i svedu. 1770m. buvo ikurta literaturine draugija "Aurora", 1771m. pradejusi leisti pirmaja krasto laikrasti svediskai. Sios svieciamojo laikotarpio kulturines pastangos ugde gana patriotiskai suomiskai nusiteikusi aukstaji luoma kalbanti svediskai. Pirmieji suomiu nepriklausomybes siekimai pasireiske Anjalos sagoje, bet juos vel nustelbe patekimas i Rusijos valdzia.

            Rusijos valdzion Suomija pateko 1808m., rusu armijai  isiverzus i krasta. Suomiai, palikti vieni beveik be jokios svedu pagalbos, gynesi narsiai, bet nuo rusu apsiginti negalejo. Landtage Porvoo (Bårga) mieste caras Aleksandras I suvaziavusiems luomams 1809m. iskilmingai prizadejo, kad jis, kaip didysis Suomijos kunigaikstis, valdys krasta kaip autonomiska kunigaikstija pagal svedu laiku galiojusius istatymus. Auksciausioji valdzia ir istatymu prieziura buvo pavesta tarybai, nuo 1816m. pervadintai senatu. Caro skiriamas generalgubernatorius kartu buvo ir senato pirmininkas. Gustavo Mauritzo Armfelto pastangomis 1811m.  Suomijai buvo grazinti 1721m. ir 1743m. istatymai. Svedu laiku tradicijoms, kurios ypac reiskesi Turku mieste, susilpninti 1812m. Suomijos sostine buvo perkelta i Helsinki. Po gaisro 1827m. i Helsinki perkelta ir akademija. 1830-40m. tarp ukininku prasiverze gaivalingas sajudis, vadovaujamas pamokslininko Paavo Ruotsalainen. Eme ryskiau ziebtis ir tautinis sajudis, kuri skelbe Adolph Ivar Arwidsson savo laikrastyje "Åbo morgonblad", kol reakcingoji biurokratija jo neuzdare. 1831m. isteigta Suomijos literaturine draugija. E. Lönnrotas tautiniu suomiu Kalevalos epu 1835m. padejo kertini akmeni busimajai suomiu kulturai. Filosofas Johan Vilhelm Snellman laikrastyje "Saima" (1844-46m.) atnaujino Arwidssono pradeta tautinio atgimimo darba. Rusai pradzioje nesipriesino tokiam tautiniam sajudziui, noredami nustelbti Svedijos daroma itaka. Rusams imantis prievartos, suomiai vel eme linkti i skandinavybe. Naujasis caras Aleksandras II megino Suomijai pataikauti: 1863m. susauktas landtagas, kuriame buvo pazadeta, jog per 20 metu suomiu kalba bus lygiateise svedu teismuose ir valdzios istaigose; 1865m. ivesta atskira Suomijos valiuta, 1869m. landtagas padarytas periodiskai besirenkancia institucija, 1878m. ivesta visuotine karine prievole ir sudaryta Suomijos tautine kariuomene. Taciau caras Mikalojus II vel eme vykdyti ziauru suomiu autonomijos naikinima per 1898m. paskirta generalgubernatoriu Bobrikova, kuris buvo suomiu nusautas prie senato rumu 1904 metais. 1905m. revoliucinis sajudis priverte cara grazinti Suomijai konstitucija. Tradicini keturiu luomu landtaga pakeite viesu balsavimu isrinkta tautos atstovybe. Taciau nuo 1908m. vel prasidejo rusu siautejimas. Kilus I Pasauliniui karui, jauni suomiu  vyrai bego i Vokietija ir mokesi karo meno, kad butu pasiruose lemiamam momentui .

Svinhufvudo vadovaujamas senatas ir landtagas 1917m. gruodzio 6 diena paskelbe Suomija nepriklausoma respublika. 1918m. sausio - geguzes menesiais generolui Mannerheimui vadovaujant, buvo atremtas bolseviku kesinimasis i sali. Vokieciu pagalba del nepriklausomybes kovu suartino Suomija su Vokietija. Krasto valdytojas Svinhufvudas, atsizvelgdamas i saugumo pries Rusija reikalinguma, buvo linkes sali sieti su Vokietija, taciau generolas Mannerheimas priesinosi vokieciu dominavimui Suomijoje ir po poros savaiciu po karo is vyriausiojo kariuomenes vado pareigu pasitrauke. Landtagas,  jau vadinamas riksdagu, nustate, kad monarchine valstybes forma nebuvo formaliai panaikinta ir 1918m. rudeni numate princa Fridricha Karoli karunuoti Suomijos karaliumi. Vokieciu pralaimejimas tais paciais metais pakeite salies politini gyvenima: Svinhufvudas atsisake pasilikti laikinaja valstybes galva, ir 1918m. gruodi ji pakeite Manneheimas, kuris, viesedamas Londone ir Paryziuje, palankiai nuteike tuos krastus Suomijos atzvilgiu. 1919m. pavasari Anglija ir JAV formaliai pripazino salies nepriklausomybe. 1919m. geguzi susirinko naujai isrinktas parlamentas ir prieme respublikine konstitucija. Centro ir kairiuju balsais pirmuoju Suomijos prezidentu 1919m. liepos 25d. buvo isrinktas K. J. Stålberg. Kiti salies prezidentai iki II-ojo Pasaulinio karo buvo: 1925m. - L. K. Relander, 1931m. pirmasis Suomijos valdytojas - P. E. Svinhufvudas, 1937m.- K. Kallio, jam 1940m. mirus — R. Ryti. Del nepakankamos daugumos  vyriausybes daznai keitesi. Vidini salies gyvenima buvo sudrumstes nacionalistinis ir antidemokratinis Lappo sajudis, susikures ir veikes 1929-1932m., megines ivykdyti perversma. 1922m. vadovaujamas Lex Kailio ivykde zemes reforma — isdalijo dvarus, turejusius daugiau nei 200 ha. Po pasaulinio zemes ukinio nuosmukio visose srityse padaryta pazanga. Pastovios uzsienio politikos nebuvo. Pradzioje salis orientuodavosi i Lenkija ir Pabaltija, veliau — i Skandinavijos krastus. Su Sovietu Sajunga taikos sutartis pasirasyta Tartu 1920m. spalio 14d., 1932m. pasirasytas nepuolimo paktas, kuris 1934m. buvo vel atnaujintas. Prasidejus II Pasauliniui karui Suomija paskelbe neutraliteta, bet Sovietu Sajunga netrukus pareiske pretenzijas i Suomijos teritorija.

Suomijos pasiulyti mazi sienos pakeitimai nepatenkino Sovietu Sajungos, ir si 1939m. lapkricio 28d. atsauke nepuolimo sutarti ir pradejo karinius veiksmus. Tautu Sajunga paskelbe Sovietu Sajunga  uzpuolike ir ragino savo narius padeti Suomijai. Efektyvios pagalbos nesulaukta. Siame vadinamam "Ziemos kare" suomiu tauta ir kariuomene parode narsuma ir sovietu raudonajai armijai padare dideliu nuostoliu, taciau nelygioje kovoje 1940m. vasari Suomija buvo priversta  prasyti taikos derybu. 1940m. kovo 12d. Maskvos sutartimi Suomija uzleido Sovietu Sajungai Karelijos sasmauka su Viipuri, Zveju pusiasali, Suomiu ilankos salas, Sallos ir Petsamo sritis, o Hanko (Hangö) pusiasali isnuomojo 30 metu. Salis neteko 10% dirbamosios zemes bei pramones, 11% misku. Is tu sriciu turejo issikelti 400 000 suomiu. Bet sis karas kaip niekuomet anksciau suvienyjo suomiu tauta. Prasidejus Vokietijos karui su Sovietu Sajunga, pastarajai 1941m. birzelio 25d. kara paskelbe ir Suomija. Vokietijai ir jos sajungininkams kara pralaimint, 1944m. rugpjucio  ld. Ryti atsistatydino, o prezidentu buvo isrinktas generolas Mannerheimas. 1944m. rugsejo 2d. Suomija prieme Sovietu Sajungos pateiktas paliaubu salygas, pagal kurias 1940m. salies sienos buvo atstatytos, bet Petsamo sritis atiteko Sovietu Sajungai; vietoje Hanko pusiasalio 50m. isnuomuota Porkkala kysulys; karo nuostoliams padengti Suomija isipareigojo Sovietu Sajungai sumoketi 300 milijonu doleriu. Nors Sali uzgule dideli ukiniai rupesciai, jai pasiseke islaikyti demokratine santvarka, kuriai gresme kele "liaudies demokratais"' pasivadine komunistai ir ju "bendrakeleiviai". Generolui Mannerheimui 1946m. kovo 4d.  atsistatydinus, prezidentu buvo isrinktas J. Paasikivi, jis 1950m. vel perrenkamas. Laikantis sovietu neerzinancios politikos, atsisakyta dalyvauti Marshallio plane, is Sovietu Sajungos karo nuostoliu sumos buvo gautas 74 milijonu doleriu dovanojimas ir 1956 m. atgauta Porkkalos sritis. Paasikivi pradeta politika tese ir agraras U. K. Kekkonen, isrinktas prezidentu 1956m. ir perrinktas 1962m..

1955m. Suomija tapo Siaures Tarybos ir Jungtiniu Tautu nare, o 1975m.ji buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje iniciatore.