Nuo uoletu ir akmeningu aukstumeliu, apaugusiu pusynais, atsiveria grandines vingiuotu ezeru, jungiamu protaku ir upiu. Gamtiniame zemelapyje matyti, kad pavirsius zemeja i pietus. Suomijoje vyrauja lyguma: 1/3 krasto plyti mazesniame nei 100 m aukstyje ir tik 1/10 ploto - auksciau kaip 300 m. Tarp iskiliuju pavirsiaus formu vyrauja ledynu tirpsmo vandenu supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uoleti volai, iskylantys keliasdesimt metru virs aplinkos. Daug kur siauromis ozu juostomis, tarp ezeru, nutiesti keliai ir gelezinkeliai.

Suomijos gamtai nemaza itaka daro jura. Mat kraste nera vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo juros. Kranto linija labai vingiuota del daugybes ilankeliu; pakranteje daug mazu uoletu salu - scheru.

Krasto pavirsiaus pamata sudaro Baltijos skydas, kuri daug kartu arde eroziniai reiskiniai. Mazdaug pries 3 mlrd. metu susiformavusi jo pamata sudaro daugiausia granitai ir gneisai. Jie daug kur iskyla i pavirsiu. Ledynai tu uolienu atplaisu atnese ir i Lietuva, paliko Baltijos aukstumose. Dabartini Suomijos krastovaizdi suformavo apledejimas. Krasto pietuose ledynai eme tirpti pries 11 000, o visai istirpo pries 8 000 metu. Suomijos pavirsius, kadaise prislegtas ledynu, dabar kyla (30—90 cm per 100 metu).

Krastas turtingas iskasamu zemes turtu. Yra gelezies rudos, vario, nikelio, titano, volframo, urano, alavo, cinko, aukso ir sidabro. Daug asbesto, grafito ir talko.

Suomijos pietryciuose, netoli Baltijos juros, yra nuostabi vieta —  Suomijos ezerynas. Trecdalyje pavirsiaus ploto ten tyvuliuoja ezerai, nors yra vietu, kur vandens daugiau nei sausumos. Tokio ezeringo krastovaizdzio, kaip sis, matyt, nera visoje planetoje. Placius ezerus keicia siauri, daznas daugiau nei 100 km ilgio, sujungti gausiomis protakomis. Dauguma ju vakaruose istise is siaures i pietus, o rytuose - is siaures vakaru i pietrycius ir rodo paskutinio apledejimo ledynu slinkimo krypti. Tuo jie panasus i Lietuvos ezerus. Sio ezeringojo krasto pietineje dalyje yra didziausias Suomijos ezeras Saima (1760 km²). O is viso Suomijoje apie 75 000 ezeru, dauguma ju negilus - 5 — 20 m. Ezerai uzima apie 8% viso krasto ploto.

Didzioji dalis Suomijos upiu teka i Botnijos ilanka. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros. Daugelis ju tinka hidroelektrinems statyti. Upiu vingiuotumas trukdo plukdyti miska, todel vandens lygiui pakelti irengta daug uztvanku su pralaidomis. Tarp kalvu yra daug uzdurpejusiu idubu. Pelkes uzima beveik 1/3 Suomijos ploto.

Mazdaug 71% Suomijos ploto uzima miskai. Suomiu priezodis byloja: „Suomija be misko kaip meska be kailio". Svedijos, Norvegijos ir Suomijos miskai sudaro 1/4 Europos misku plotu. Suomiai labai rupinasi misku zeldinimu. Jie pirmauja Europoje pagal misko metini prieaugi vienam gyventojui. Kraste 60% misku plotu - valstybiniai. Puse misku sudaro pusys, o dregnose vietose auga egles. Suomijos pietuose auga berzai, liepos, klevai, azuolai.

Siaureje vyrauja miskatundre ir tundra. Tundra labai spalvinga vasara, kai zydi geles. Ypac ispudinga kalnu azalija. Is sumedejusiu augalu reiktu pamineti berzai keruziai ir ievos.