Svarbiausios suomiu charakterio savybes — saziningumas, meile darbui, humoro jausmas, tradiciju laikymasis, kuris ivardijamas kaip konservatyvizmas, o kai kas tame iziuri letuma ir uzsispyrima. Suomiai — tikri anekdotu meistrai, megstantys geranoriskai pajuokauti. Dazna nustebina suomiu vyru drovumas, o moteru vyriskumas.

   Suomiai nemoka tusciai kalbeti, jie iprate kalbeti tiksliai ir dalykiskai. Jei kalbates po darbo, tinkamiausios temos: oras, uodai, Suomija ir Europos Sajunga, Karelija ir Lapija, salies ekonomika. Reikia vengti politikos ir religijos temu. Suomiai labiau megsta monologa nei dialoga. Suomiu kultura yra pasyvi, o jautrumas ir taktiskumas - geriausiai suomiu mandaguma parodancios savybes.

Suomiu patarles:

Nauja diena parodys nauja kelia.

Laikas eina, o gyvenimas bega.

Tas, kuris triskart meluoja, tiki, jog sako teisybe.

Kai zmogus atsimena zeme, zeme atsimena ji.

Vaikas, leidziamas per rankas, niekada neismoks vaikscioti.

Netgi neturtingas zmogus turi saule ir zvaigzdes.

Dirbdamas darba uzsidirbsi pragyvenimui, o mokedamas amata uzsidirbsi pinigu.

Viskas yra grazu, kai akiai patinka vaizdas.

Tusciam lizdui stogo nereikia.

Vyras be zmonos – tartum laukas be tvoros.

Turta gali paslepti, bet skurdo nepaslepsi.

Tas, kuris klausia, nenori pasiklysti.

Valgyk ir busi sveikas.

Pinigai – pirkti, arklys – joti.

Ismintingasis ryte yra dar ismintingesnis vakare.

   Dar visai jauni budami suomiai tampa nepriklausomi. Puse Suomijos merginu palieka namus, vos sulaukusios 20 metu. Vaikinai tevus palieka vieneriais metai veliau. Si tendencija paplitusi del vaikinu karines tarnybos, kuri uztrunka beveik vienerius metus. Del sios priezasties vaikinai iki karines tarnybos pasilieka tevu namuose. Aukstas salies pragyvenimo lygis ir socialine sauga leidzia jaunimui tapti nepriklausomiems. Socialines garantijos padeda issilaikyti 20 metu jaunuoliams, kurie nusprendzia palikti namus. Visiskai nesvarbu, kokia buvo tevu finansine padetis. Jauni dirbantys suomiai turi teise i aprupinimo gyvenamuoju bustu subsidijas (pinigines pasalpas), kuriu dydis priklauso nuo ju finansines padeties. Subsidijos garantuojamos tiems jaunuoliams, kurie savo pajamomis negali padengti savo islaidu. Universitetuose besimokantys studentai gauna apgyvendinimo subsidijas, kurios padengia 66% gyvenamosios vietos nuomos kainos. Studentai gauna menesine nedidele stipendija, kurios nepakanka pragyvenimui.

   Kur jaunuoliai issikrausto palike savo tevu namus? Dazniausia jie apsigyvena studentu bendrabuciuose arba nuomojamuose butuose. Didelis skaicius jaunuoliu pradeda gyventi su savo partneriu. Neregistruotos santuokos yra labai populiarios suomiu jaunimo tarpe. Labai retai jaunos poros tuokiasi nepagyvene kuri laika kartu. Suomiai tuokiasi sulauke vis vyresnio ir vyresnio amziaus. Nuotaku ir jaunikiu amziaus didejimas priklauso nuo didejancio neregistruotu santuoku skaiciaus. Praeityje kas trecia nuotaka buvo nescia. Dabar besilaukianciu jaunuju skaicius smarkia sumazejo, mat i busima seima jaunieji atsiveda nesantuokiniu vaiku. Nuo 1980 metu poros net negalvoja apie santuoka, jei nera jokiu nestumo zenklu. Taciau tik vienas is desimties vaiku gime seimoje, kurioje tevai nesusituoke.

   Suomijoje tapo labai madingos didziules vestuves. Daugelis poru stengiasi kuo greiciau susituokti, kad jaunosios galetu itilpti i aptemptas vestuvines sukneles. Jaunosioms, kurios laukiasi ar jau maitina maza kudiki, yra sunku atlaikyti vestuviu ceremonijas. Daznai jaunieji savo vestuviu metui renkasi velyva vasara. Ne visi nesantuokiniai vaikai gali dalyvauti tevu jungtuvese. Siandien beveik kas desimtas vaikas gime moteriai, kuri neturejo nuolatiniu santykiu. Pastaraisiais metais tokiu moteru skaicius auga. Daug moteru, kurios negali arba nenori susirasti vyra, nori tureti vaiku.