>>>RDGang<<<

Desert Eagle - tai bene vienintelis masiškai gaminamas pusiau-automatinis pistoletas, kurio sistemos veikimas pagrįstas dujų nuvedimu.

Priežastys, privertusios Desert Eagle kūrėjus panaudoti tokius techinius sprendimus pusiau automatiniame pistolete, atrodo savaime suprantamos: ilgo vamzdžio ginkle, kuriame naudojami daug didesnio galingumo šoviniai, negu įprastiniame pistolete, panašios sistemos leido sukurti daug patikimų, mažos atatrankos jėgos ginklų. Desert Eagle buvo gaminamas revolverio šoviniams (.357 Magnum), tačiau revolverio šovinio tūtelės netiko automatiniam pistoletui - jos ilgos, plonų sienelių, ir neleidžia spynai pajudėti prie likusio vamzdyje slėgio (tai veda prie gilzės išsipūtimo ir netgi prie gilzės skersinio sprogimo). Laisvo vamzdžio naudojimas negalimas, dėl didelio šovinio galingumo. Belieka tik dujų nuvedimo mechanizmas.

Ginklo kokybė ne visuomet priklauso nuo technikos progreso, panaudoto jį kuriant. Galima sakyti, jog pagrindinis kokybės kriterijus - ne šovinio galingumas, o komplektacija "šovinys-ginklas-šaulys". Šioje komplektacijoje silpniausioji grandis yra - žmogus. Žmogui sunku su savimi tampyti toki didelį ir sunkų ginklą (1,5 kg.), o žmogaus nuvargimas nešiojant sunkų ginklą labai sumažina komplekto ("šovinys-ginklas-šaulys") efektyvumą, juk trumpavamzdžiai ginklai daug dažniau bereikalingai apsunkina šaulį. Šaulių manymu, atatranka šaudant iš Desert Eagle .357 Magnum mažesnė, negu šaudant 9 mm Luger kalibro pistoletu (Beretta-92, Glock, SIG, HK USP). Pats atatrankos principas taip pat skiriasi. Kas liečia šaudyma iš .50AE, tai atatranka būna tokia pati arba net mažesnė nei šaudant iš revolverio .44 Magnum kalibro, jeigu palyginti su revolveriais .454 Casull arba .50 AE kalibro - atatranka būna žymiai mažesnė.

1979 metais Mineapolyje įsikūrė "Magnum research incorporated". Ji turėjo gana konkretų tikslą - pagaminti technologiškai naują pistoletą, kuris naudotų .357 "Magnum" kalibro revolverinius šovinius. Tarp .357 "Magnum" kalibro asmeninių ginklų, šis kalibras - vienas iš galingiausių šaudant iš 152mm vamzdžio (10,23 g masės kulka įgyja 435 m/s pradinį gretį ir 968 J pradinės energijos). Nuo to momento, kai šis šovinys 1935 metais išvydo dienos šviesą, jis tapo vienu iš populiariausių tarp galingų revolverių mėgėjų. Gaminys gavo pavadinimą "Magnum Eagle" (žodis Eagle - erelis), poto žodis "Eagle" buvo pridedmas prie visų firmos gaminių. Pradžioje pistoletas buvo skirtas šaudyti į metalinius taikinius sporte, o taip pat medžioklėje. Medžioklė šiuo pistoletu ypatingai madinga tarp JAV ginklų mėgėjų. Pistoleto "ideologai" (firmos įkūrėjai) - J. Lindig, H. Skildam ir H. Z. Skildam, dėl pistoleto konstrukcijos apdorojimo buvo pakviestas B. White.

Būtinybę suderini didelį galingumą su taikliu šaudymu privertė apsistoti ties sistema su nejudančiu vamzdžiu, spynos užsidarymu pasisukant ir automatinį veikimą pagrįstą dujų nuvedimu iš vamzdžio. Panaši sistema plačiai ištobulinta kituose ginklų tipuose, bet pistoletus su tokiu mechanizmu galima suskaičiuoti ant pirštų - dažniausiai naudojamos laisvos spynos arba judantis vamzdis su trumpu žingsniu. Tarp kitko, pati pirmoji sistema pagrįsta laisvų dujų nuvedimu, užpatentuota brolių Kler 1883 metais buvo panaudota būtent pistoletuose.

Pirmasis "Desert Eagle" prototipas buvo baigtas 1981 metais, tačiau gedimai automatikoje ir šovinių padavimo srityje privertė "Magnum research" ieškoti pagalbos garsiose ginklų firmose. To pasekoje buvo pradėta bendradarbiauti su garsia korporacija "Israeli Military Industries - IMI". 1983 matais, praėjus šimtui metų po brolių Kler patento, pagaliau pasirodė pavyzdys patenkinęs abu partnerius, ir pavadintas "Desert Eagle". Pirmieji pistoletai buvo gaminami .357 "Magnum" kalibro (kulkos masė - 10,2g), gamybos metu pistoletas kelis kartus keitė kalibrą. Taip atsirado .44 "Magnum" kalibro modelis. Šis šovinys buvo išleistas 1953 metais medžiokliniams revolveriams ir buvo kur kas galingesnis (15,55 g ir įgydavo 448 m/s pradinį greitį ir 1560 J energiją). Kadangi 1987 metais buvo grįžtama prie 10 mm šovinių, buvo pagamintas .41 AE (Action Express, gamintojas - Evan Wilding) šovinys su 11,6 g kulka. Jis tapo tarpiniu kalibru tarp 9х19 "Luger" (su kuriuo turi beveik vienodus gilzės matmenis) ir 45 ACP. 1991 metais pasirodė 12,7 mm šovinys .50 AE pagamintas Evan Wilding ir IMI konstruktorių, specialiai "Desert Eagle" pistoletui. 50 AE tapo "monstru" pistoletinių šovinių tarpe. .50 AE šovinio matmenys analogiški .44 "Magnum", kas leido neperdaryti pistoleto spynos. Atatrankos energija du kartus didesnė nei .45 ACP ir 80% nei .44 "Magnum", netgi prie tokios didelės masės kaip "Desert Eagle", vamzdį stpriai meta į viršų. 1998 metais pasirodo naujas .440 Cor-Bon kalibro variantas. Šovinys yra butelio formos, .50 AE šovinio tūtelės susiaurintu kakleliu ir .44 Magnum kulkos. Kulkos masė 19,8 g, įgyja 488 m/s greitį ir 2355 J energija. Šovinys su daug lengvesne kulka 15,6 g 579 m/s greitis ir 2616 J energija. Maksimalus slėgis šiame šovinyje maždaug du kartus didesnis nei .50AE. Pistoleto vamzdis analogiskas .44 Magnum.

Dujų nuvedimo skylė padaryta vamzdžio sienelėje prieš šovinio lizdą. Per ją dujos specialiu kanalu nuvedamos į dujų kamerą. Šita kamera vaidina ir svarelio vaidmenį, pastumia masės centrą į priekį ir sumažina vamzdžio svyravima šūvio metu. Vamzdžio užsidarymas vyksta keturiais spynos pasisukimo žingsniais, spyna yra judanti, iš viršaus atidarytu gaubtu. Parako dujos pereidamos dujų kamerą spaudžia lengvą stumoklį, perduodantį postūmį priekinei spynos rėmo pusei. Žiedinis griovelis ant stumoklio skirtas dujų sugėrimui. Rėmo judėjimas atgal pasuka spyną atverdamas vamzdį. Po to rėmas su spyna juda atgal, užtikrina gilzės ištraukimą ir išmetimą, atlaužia gaiduką ir supaudžia grįžtamojo mechanizmo spyruoklę. Taip pat suspaudžiamos dvi spyruoklės, esančios po vamzdžiu. Kai rėmas ateina iki krašto, veikiamas grįžtamųjų spyruoklių kartu su spyna pradeda judėti į priekį, spyna iš apkabos paima sekantį šovinį, įstumia jį į lizdą ir pasisukdama uždaro vamzdį. Panaši sistema ne tik leidžia šaudant palikti nejudantį vamzdį, bet ir sumažina atatrankos energiją, o tai nemažas pliusas ginklui turinčiam galingą šovinį. Kad šaudant neužkimšti dujų nuvedimo skylutės, rekomenduojama į dėtuvę dėti šovinius su ovaliomis kulkomis arba pusiau ovaliomis su nedideliu šerdies apnuoginimu priekinėje kulkos dalyje. Kompanija Magnum Research pareiškė nutraukianti garantiją pirtoletams, kurie naudos ne ovalias kulkas, arba naudos pusiau ovalias kulkas, bet su šerdies apnuoginimu galinėje kulkos dalyje. Nupjautas šovinio lizdas ir palinkęs dujų nuvedimo griovelis esantis rėme, daro šovinių padavimo sistemą tokią pačią, kaip su obuoline kulka arba su ploksčio priekio arba tuščia.

Anksčiau (serijoje Mark VII, pagamintoje Izraelyje) pistoletui priklausė komplektas vamzdžiu: 6, 10, 14 coliu (15.24cm, 25.4cm, 35.26cm), dabar (serijoje Mark XIX, gaminami JAV) galimi tik du vamzdžių variantai, tai 6 ir 10 coliu. Taip pat yra grioveliai leidžiantys įstatyti optinius arba kalimatorinius taikiklius, kurie buvo labai pamėgti JAV medžiotojų ir sportinio šaudymo mėgėjų. Paprastai šiam pistoletui yra siūlomas "Nimrad" firmos optinis taikiklis (4X). .357 Magnum kalibro pistoleto spyruoklė atlaiko 5000 šūvių, o ,50 AE - 3000. Po šitiek šuvių tenka keisti ežektoriaus spyruoklę ir patį ežektorių (tūtelių išmetėją). Visa tai kainuoja apie 40 JAV dolerių. Pistoleto vamzdis atlaiko maždaug 100 000 šūvių. Šovinių kiekis dėtuvėje priklauso nuo kalibro: .357 Magnum - 9, .41 ir .44 Magnum - 8, .50 AE - 7 šoviniai.

Galima sakyti, jog naudojant panašias sitemas trumpavamzdžiuose ginkluose, praktika nedavė vienareikšmio atsakymo. Ginklo konstruktoriai vis dar mąsto apie galimybę naudoti trumpavamzdyje automatiniame ginkle likusią dujų energiją ir apie taikomą spynos užsirakinimą posūkiu (tokia sistema taikoma Kalašnikovo sistemos automatiniuose ginkluose). Nepaisant to, pistolete Desert Eagle nepavyko pasiekti patikimumo reikiamo koviniam ginklui. Brangus ginklas, taip pat brangiai kainuoja jo kovinės buklės palaikymas. Šis pistoletas gali būti naudojamas kaip sportinis ginklas arba medžioklėje.

1996 metu pradžioje "Magnum Research" pareiškė, jog pardavė paskutinį izraelio gamybos pistoleto modelį. Tačiau tai nereiškė jog šie pistoletai nebebus gaminami, tiesiog jie bus gaminami JAV. Pistoletų gamyba užsiima korporacija "Sako Defence Inc.". Pistoleto variantų gamina šiek tiek mažiau - .357, .44, .50 kalibrų, 6 ir 10 colių vamzdžiais.

Išoriškai Walther P 22 gana lengva sumaišyti su Walther P99. Nors jų išmatavimai ir išvaizda gana panašūs, pagrindinis skirtumas yra kalibras P99 9 mm para arba .40 SW, o P22 .22LR. Pistoletas tikrai gražiai ir grėsmingai atrodo. Walther P22 rėmas yra pagamintas iš plastiko. Spyna ir vamzdis pagaminti iš anglinio plieno. Į rėmą įmontuotos dvi metalinės plokštelės tarnauja kaip atrama spynai. Vamzdis nejudamai pritvirtintas prie dešiniosios plokštelės.

P22 pistoletas turi gaidukinio tipo paleidžiamąjį-smogiamąjį mechanizmą su išoriniu gaiduku, o ne dužiklio sistemą, beveik nesiskiria nuo Walther P99. Prieš nuleidžiant užvestą gaiduką ant saugos užkabos būtina perstatyti saugiklį, esantį iš abiejų ginklo pusių, į saugią padėtį, nes nėra specialios tam skirtos svirties. Saugiklis patikimai užblokuoja gaiduką ir kirtiklį, todėl ginklą galima saugiai nešiotis su papildomu šoviniu lizde ( ! draudžiama LR įstatymais ! ). Iššovus paskutinę kulką spyna užsiblokuoja galinėje padėtyje. Spynos paleidimo svirtelė yra žemiau spynos, virš rankenos.

Pistoleto veikimas yra dvigubas (DA). Prieš tai neatlaužus gaiduko, nuleistuką reikia spausti 5,5kg, o prieš tai atlaužus gaiduką – 2kg jėga.

Gana savitas ir Walther P22 dėtuvės išėmimas. Abiems rankoms skirta dėtuvės išėmimo svirtelė sumontuota už nuleistuko, o suprasti šiai sistemai dažnai prireikia nemažai laiko. Vietoje paprasto mygtuko, Walther P22 naudojama svirtelė esanti už nuleistuko. Kai kuriems žmonėms ši svirtis gali būti nepatogi ir sunkiai pasiekiama. Dėl nevykusios dėtuvės konstrukcijos neretai kildavo šovinio padavimo problemų. Todėl Walther pradėjo gaminti naujas dėtuves ir problemų sumažėjo. Jeigu dėtuvė nėra iki galo įstatyta, neįmanoma iššauti, net jeigu lizde yra šovinys. Tiesa tai nėra labai svarbu, nes Lietuvoje negalima nešiotis ginklo su šoviniu lizde.

Yra dvi šio ginklo versijos Walther P22 ir Walther P22 Target. Tiksliau sakant šis ginklas yra gaminamas su dviem vamzdžiais 127mm (Target) ir 87mm (paprastas). Norint turėti abu šiuos ginklus nebūtina pirkti du pistoletus, nes Walther P22 vamzdžiai yra greitai keičiami. Vamzdis tvirtinama prie metalinės plokštelės uokso šone ir priveržiamas varžtu. Naudojant 127 mm vamzdį, papildomai montuojamas atsvaras kuris atrodo kaip kompensatorius, bet tokios funkcijos tikrai neatlieka.

Walther P22 išrinkimas valymui yra gana nesudėtingas, nors ir teks kurį laiką palaužyti galvą kaip jį surinkti. Atsukus du varžus nuimamas stabilizatorius, o toliau ginklas ardomas kaip ir dauguma kitų. Išardymo svirtelė patraukiama žemyn, spynos rėmas šiek tiek patraukiamas atgal, tada į viršų ir nuimamas nuo uokso. Surinkdami neturėsite problemų, jei nepamiršite sucentruoti spyruoklės.

Ginklo laikymo taisyklės aiškiai liepia nepalikti ginklo taip, kad jį galėtų be jūsų žinios paimti. Pasitaiko, kad radę ginklą susižaloja vaikai, todėl Walther nusprendė apsidrausti ir įmontavo papildomą apsaugą. Specialiu raktu galima užrakinti gaiduką, skirtingai nuo paprasto saugiklio, šio padėtis negali būti pakeista be rakto, todėl galite būti tikri, kad niekas nepanaudos ginklo be jūsų leidimo. Tik nepamirškite kur padėjote raktą, jei jums staiga prireiktų užrakinto ginklo.

Taikiklių sistema gana nebloga. Taikikliai - trijų taškų, reguliuojami. Kryptuko aukštis taip pat reguliuojamas. Nors taikiklių sistema kartais būna gana prastai sureguliuota, neturėtų kilti problemų ją sureguliuoti pagal save.

Ne visų žmonių rankos tokios pačios, todėl Walther P22 rankenos galinė dalis lengvai nuimama ir galima uždėti kitą, didesnę ar mažesnę.

Mažasis P99 broliukas yra gana taiklus, šaudant iš 25m atstumo pataikymų grupė buvo trijuose centimetruose.

Apie šį ginklą yra dvi nuomonės, pirmoji, kad tai puikus ginklas laisvalaikio praleidimui, antroji, jog tai bevertis metalo gabalas, kuris be paliovos užsikirtinėja. Anksčiau minėjau nevykusią dėtuvės konstrukciją. Antroji dažno strigimo priežastis galėtų būti naudojami šoviniai. Walther P22 konstrukcija yra labai tiksli, todėl reikalauja tik geros amunicijos. Neretai visos ginklo užsikirtimo problemos išsprendžiamos, tiesiog nebenaudojant pigiausių pasitaikiusių šovinių. Nors šis teiginys irgi ginčytinas, pvz naudojant RWS šovinius, kurių kaina 25 lt, ginklas strigo, o va su čekiškais už 10 lt - ne.

Visgi nesuprantu kam skirtas šis ginklas? Savigynai .22LR kalibras yra tikrai per mažas (žinoma tai geriau nei nieko). Tačiau tai nėra ir sportinis ginklas. Walther P22 yra tarpinis variantas tarp šių dviejų, Walther P22 brošiūroje parašyta “Action + fun” (veiksmas + malonumas). Ginklas labai panašus į Walther P99, bet naudoja .22LR kalibro šovinius, jis skirtas tiesiog linksmai praleisti laiką ir pašaudyti iš beveik rimto kovinio ginklo, tik deja - be atatrankos. P22 kainuoja 1057,72 Lt nežinau ar kiekvienas lietuvis galėtų skirti tiek pinigų tokiam “žaisliukui”, skirtam laisvalaikiui, bet pavyzdžiui vokiečiai ar amerikiečiai (ten šis ginklas kainuoja apie 300 $, o žinant tų šalių ekonomiką, jiems tai yra labai nedaug) gali. Visgi Lietuvoje yra geresnių ginklų tiek savigynai, tiek sportui. Bet jeigu ieškote ginklo padėsiančio gerai praleisti laisvalaikį, Walther P22 jums tiks.

6mm ME flobert revolveriai buvo sukurti remiantis tradicinių revolverių gamybos principu. Iš išvaizdos jie praktiškai nieko nesiskiria nuo standartinio revolverio – tas pats veikimo principas, tokia pati išvaizda. Skirtumas visgi yra tas, kad šie ginklai yra pritaikyti šaudyti kulkomis, kurių kinetinė energija neviršija 7.5 J. Tai daug ar mažai? Ar verta įsigyti 6mm ME Flobert tipo ginkla? Kokį modelį rinktis? Kokia jų paskirtis? Ar su juo apsiginsi? Kokius šovinius naudoti? Tai klausimai kuriuos dažniausiai užduoda norintys įsigyti šį ginklą. Į visus šiuos klausimus pabandysiu atsakyti.

6 mm ME Flobert revolveriai ginklų parduotuvėse jau keleri metai yra vienas iš perkamiausių ginklų. Turbūt pagrindinis veiksnys, įtakojantis tokį populiarumą yra tas, kad šie ginklai yra priskiriami D kategorijos ginklams ir parduodami be specialaus leidimo asmenims nuo 18 metų pateikus asmens dokumentą. Lietuvoje galima įsigyti dviejų firmų revolverius – Alfa proj ir Kora brno. Modelių yra įvairiausių, tačiau esminiai skirtumai tik keli – tai vamzdžio ilgumas ir rankena. Priklausomai nuo to skiriasi ir kaina. Vamzdžio ilgis lemia didesnį taiklumą, rankena – patogumą ir komfortą. Alfa proj 6 mm ME Flobert revolveriai turi devynių šovinių atsargą – Kora Brno aštuonių. Kora Brno revolveriai yra šiek tiek brangesni, jiems suteikiama 2 metų garantija. Iš esmės nėra labai didelio skirtumo kokybės aspektu, kurios firmos flobertą įsigysit, tačiau norėčiau priminti, kad kiekvienas ginklas reikalauja priežiūros. Tik tuomet jis veiks nepriekaištingai. Vis tik nepatarčiau rinktis pigiausio varianto.

Kaip teigia gamintojai, šie ginklai yra skirti pradedantiesiems sportiniame šaudyme, treniruotėms bei laisvalaikiui. Tai puiki priemonė susipažinti su ginklu, išmokti juo naudotis, taisyklingai laikyti ir taikliai šaudyti 15-25 metrų atstumu.

Tačiau ne paslaptis, kad Lietuvoje šis ginklas naudojamas ir savigynai. Nors jo šovinio energija apribota iki 7.5 J tačiau iš nedidelio atstumo (3-5 metrai) su juo galima padaryti gan rimtų sužeidimų, ypač pataikius į veido, kaklo arba lyties sritį. Be to 6 mm ME Flobert praktiškai niekada nestringa. Šovus į koją kulkelė sulįsdama sukeltų nemažą skausmą, tačiau kartais šis faktorius įniršusio užpuoliko gali nesustabdyti. Todėl savigynai rekomenduojama šauti daugiau nei vieną kartą į tą pačia vietą. Kadangi floberto šovinio (pačios kulkelės) masė svyruoja apie 1,05 g (6 mm ME Flobert Short ), o kulkos greitis vidutiniškai svyruoja nuo 100 – 150 m/s, jos stabdomasis poveikis gan mažas. Palyginimui kovinis pistoletas Glock 17 išskiria 500 J energiją šūvio metu, o kulkos masė ne vieną kartą didesnė už Floberto. Todėl ne visose savigynos situacijose 6mm ME flobert yra pakankamai efektyvus. Aišku aš nekalbu apie galimą psichologinį efektą ir garsą, kuris išties gan nemažas, nors koviniam ginklui savaime aišku neprilygsta.

Šio revolverio veikimo principas - švino azido arba gyvsidabrio fulminato sprogimo sukeltas spaudimas vamzdyje. Taip pat ne paslaptis, jog siekdami padidinti galingumą flobertų savininkai ardo šovinius ir prideda į tūteles papildomo parako. Yra manančių, kad papildomas parakas neveiksmingas ir šūvio metu išbarstomas pro vamzdžio galą, kulkelių ardymas tik pakenkia šovinio galingumui. Vis dėlto jie klysta, nes ši „technologija“ puikiausiai veikia. TAČIAU norėčiau priminti, kad perdarinėti šovinius griežtai draudžia LR įstatymas, tokiu šoviniu užtaisyto ginklo negalima naudoti savigynai, nes šovinio kinetinė energija viršija leistiną normą. Be to, tai turi ir neigiamų padarinių jūsų ginklui. Iš esmės ginklo tai nesugadins nes jis pagamintas iš kokybiško metalo, tačiau gali sukelti sunkumų baigus šaudyti, kai norėsite pakeisti šovinius. Pasitaiko atvejų, kai šūvio tūtelė deformuojama ir pasiduoda į daužiklio pusę. Praktikoje buvo atveji, kad šūvio metu parako dujos pramušė šovinio nugarėlę (tai negresia naudojant standartinius šovinius) ir teko nemažai paplušėti traukiant įstrugusią tūtelę. . Labai dažnai po šūvio šovinio tūtelė įstringa būgne ir be daikto, panašaus į vinį ar ylą, ją ištraukti gan sunku. Taip būna netgi naudojant standartinius šovinius, ypač su smailiomis kulkomis. Deformuotų gilzių strigimas - tai tikriausiai kone pagrindinė problema kamuojanti Flobertų savininkus. Priežastis dvi. Viena jų - revolverio daužiklis deformuoja tūtelę nes kala į jos šoną (tai būdinga visiems mažo kalibro ginklams). Kita – šuvio metu tutelės sienelės išpučiamos į šonus, todėl įstringą. Būdas to išvengti – naudoti šovinius su šratais, arba nešiotis visada daiktą, kuris padėtų ištraukti įstrigusias tūteles. Aš asmeniškai naudoju nedidukę ylą. Šoviniai su šratais labiau skirti tik šaudyt į taikinius. Savigynai vis dėlto rekomenduočiau šovinius su smailiom kulkomis. Flobertus būtina po kiekvieno šaudymo išvalyti specialiu aliejumi, ypatingai vamzdį, nes ilgai nevalytas jis slopina galingumą.

Lietuvoje parduodami kulkiniai, garsiniai ir dujiniai šovinukai 6mm ME flobert revolveriams. Kurie yra geresni? Ginklų parduotuvėse pardavėjai dažniausiai neturi tokios informacijos, todėl dažnai nurodo brangesnius. Vis dėlto išbandžius ir palyginus įvairius šovinius galima pastebėti skirtumų.

Kiekvienas jų turi tam tikrų nežymių trūkumų ir privalumų.

Vis tik 6mm ME flobert revolveriai yra ginklai skirti sportui, tad pradėsiu nuo kulkinių šovinių ir baigsiu dujiniais. Lietuvoje parduodamos šios rūšys:

Nr. Gamintojas Kulkos tipas/ dujų tipas Kinetinė energija J

Vieneto kaina, Lt

1 Dynamit Nobel

(Vokietija) Flobert - Spitzkugeln  7.5 J 1 LT

2 Sellier & Bellot (Čekija) Sellier & Bellot  7.5 J 60ct

3 Sellier & Bellot

Sellier & Bellot  7.5 J 50ct

4

Dynamit Nobel

CN dujų užtaisas

-

3LT

5 Dynamit Nobel

Pipirinių dujų užtaisas

-

4,50LT

6 Dynamit Nobel Garsinis - 20ct

1. Jame užtaisas labai panašus į taip vadinamą „pistoną“, tačiau jo galios pakanka sukelti šūviui. Švinine kulkelė gana tvirta ir smaili. Tačiau metalas iš kurio pagamintos tūtelės prastas. Šūvio metu gana stipriai tūtelės deformuojasi ir jas sunkiau ištraukti baigus šaudyti. Konstrukcija labai tiksli. Išardžius šį šovinį antrą kartą tiksliai jo surinkti nepavyks, nes jis klibės ir praras turėtą galią. Šiuos vokiškus šovinius patarčiau naudoti savigynai, nes jie geriau pramuša audinį, kadangi yra smailesni. Gana neblogai sminga i medį , retai atšoka. Sportui manau jie tikrai per bangūs.

2. Patys populiariausi šovinukai. Juose užtaisas labai panašus į paraką, tačiau tai nėra parakas , o sprogstamasis užtaisas. Kulkelė yra švinininė, iš išorės padengta vario spalvos dažais. Dažnai iš akies matosi, kad ne visada įstatyta kokybiškai, nes ją pajudinus – ji pradeda judėti ir netgi sukinėtis. Rekomenduočiau palengva pabandyti tvirtai i atsargiai paspausti ją į tūtelę. Kuo sandariau - tuo geresnis efektas. Tūtelės gana tvirtos. Jas lengviau pašalinti iš būgno baigus šaudyti. Sportui tai pats geriausias variantas iš 6 mm ME Flobert tipo šovinių. Galima naudoti ir savigynai. Šis šovinys geba kartkartėmis sudaužyti alaus butelį.

3. Šie šovinukai pats pigiausias ir geriausias variantas sportiniam šaudymui į popierinius taikinius. Čia kulkelę pakeičia 1,05g šratas. Tūtelės po šūvių be problemų išsiima iš būgno. Jis tikrai netinkamas savigynai, nes šratas nėra smailus, o šovinio energijos trūkumas neleidžia jam prašauti tvirtesnės medžiagos drabužių.

4.,5. Dujiniai šoviniai flobertams - tai neperseniausiai sukurtas vokiečių „išmislas“. Jų būna 3 rūšių, tačiau Lietuvoje teko matyti tik dvi: mėlyna viršūnėle su CS dujomis, ruda su ašarinėmis dujomis.

CS – tai efektinga ašarinių dujų rūšis. Poveikis: stiprus akių ir kvėpavimo takų diegimas, akių ašarojimas, kosulys, čiaudulys, pykinimas, sunkumas kvėpuoti, stiprus odos niežėjimas.

Ašarinės dujos (Nonivamidas arba Capsicinas) yra pačios veiksmingiausios dujos savigynai. Poveikis: staigus ir labai ūmus akių, burnos, kvėpavimo takų niežėjimas, netgi vėmimas. Neretai žmogus gavęs šių dujų laikinai praranda regėjimą. Vokietijoje šios dujos yra leidžiamos naudoti tik ginantis nuo gyvūnų. Griežtai draudžiama jas naudoti ant žmogaus. Lietuvoje šis draudimas nėra taikomas.

Tačiau grįžkime prie flobertų temos. Kadangi 6 mm ME Flobert šovinio kalibras yra mažas ir nors dujos yra labai stiprios koncentracijos (85-95mg), tačiau jų tūris nedidelis. Pažvelkime į lentelę kurioje pavaizduoti iš skirtingų kalibrų dujinių ginklų paleisti šūviai. Skirtumas akivaizdus. 6 mm ME Flobert revolverio šaudant dujiniais šoviniais veiksmingumas max 2metrai!!! O tai yra labai mažai, nes esant tokiam atstumui tarp užpuoliko ir jūsų tikrai bus sudėtinga spėti panaudoti šį ginklą.

6. Garsinis šovinukas. Ką čia bepridursi - garsas yra pakankamas, tačiau vis tik išduoda, kad tai mažo kalibro ginklas.

Mano nuomone, 6 mm ME Flobert yra tikrai puikus ginklas šaudymo treniruotėms. Tai būtų puiki įžangą, jei ateityje ruošiatės įsigyti tikrą kovinį ginklą. Įgudus akiai netgi galima matyt kulkelės skriejimo trajektoriją. Tai puikus būdas praleist laisvalaikį, tobulinti šaudymo įgūdžius (šis ginklas neturi atatrankos), nors tenka pripažint, kad tai gan brangus malonumas. Kainos yra labai neproporcingos (galbūt todėl nes šiems šoviniams įsigyti nereikalingas leidimas). Pigiausias šovinys kainuoja 50ct už 1vnt. brangiausias – 1LT. Pats ginklas kainuoja nemažai – kaina apytiksliai nuo 500 iki 900 LT. Nors palygint su koviniu ginklu kaina tikrai nėra didelė.

Savigynai flobertas santykinai nėra labai efektyvus, be to jo negalima nešiotis mieste (jis skirtas nekilnojama turtui apginti). Jis kaip ir visi revolveriai gana sunkus – nuo 750g iki 800g. Vis dėlto tai yra geriausia, kas Lietuvoje parduodama be leidimo. Jeigu jums dar nėra 23m. neturite norite turėti kažką panašaus į tikrą kovinį ginklą, 6 mm ME Flobert būtų geriausias pasirinkimas.

šaltiniai

www.kaehny.de/schreckschuss/gaspatronen/patrone.htm

www.alfa-proj.cz/

www.korabrno.cz/