Negyvosios juros druskos voniu kursas Jusu namuose (min. 3 savaites). VZSD nariams yra nuolaida.

P.S. Paslauga gali naudotis ne tik VZSD nariai, bet visos Lietuvos zvyneline sergantieji

Informacija: UAB 'Sine lite' 8-610-14474, (8-5) 2799470, sinelite@mail.lt

Seima - Cyprinidae; Klase - Actinopterygii; Ilgis - 8-12 cm; Temp. 16-28 (max 36) cel; PH 7.0-7.5; Amzius 4-6 metai; Gydoma - zvyneline (psoriaze), reaumatines ligos, neurologiniai sutrikimai, ortopedines ir traumines ligos, psichosomatiniai sutrikimai, puliuojancios zaizdos ir kt.

• Zuvytes nukramsnoja ir nulaizo zvynelines pazeistas odos daleles - arba kitos ligos pazeistas odos daleles, kurias suminkstina vanduo
• Siuo budu nuvalomi odos zvynai, nesukeliant didelio kraujavimo ir oda paruosiama vandens ir saules poveikiui
• Siuo budu taip pat puikiai isvalomos pulingos zaidos
• Vandenyje esantis selenas yra vienas is naudingiausiu faktoriu gydant zaizdas

Esant baseine, burys zuvyciu apsupa zmogaus kuna ir pradeda ji kandzioti ir laizyti. Is pat pradziu juntamas malonus ir atpalaiduojantis mikromasazas, kuris veliau pereina i dilkciojima. Si masaza daro iprastai jaunos zuvys, kurioms reikia daugiau maisto vystymuisi. Sis masazas padeda pacientams su neurologiniais, reumatiniais ir trauminiais sutrikimais jaustis gerai.

Ne tik sergantieji, bet ir sveiki zmones gali lankytis baiseinuose su siomis zuvimis. Nuo sveiku zmoniu odos zuvys nuvalo negyvas odos lasteles.

Garra rufa priskiriamos prie 'laizytoju', kurios turi pilvines ziotis. Sios zuvytes labiau megsta atakuoti sergancia oda negu sveika todel, kad paprasciausiai nesveikas odos daleles lengviau atkasti.

Daugiau informacijos: INFO bukletas.doc

Tyrimo organizatoriai neitakojo pacientu buvimo baseine trukmes. Kiek buti baseine, nustate patys pacientai. Tradiciskai maksimali trukme yra 21 dienos. Pacientams, kurie anksciau buvo naudojesi karstuju versmiu baseinais, buvo pateiktos paprastos apklausos anketos apie ligos pasikartojimus.

Surinkti duomenys buvo analizuojami pasitelkiant tam tikslui skirtomis kompiuterinemis statistikos programomis. Sie statistiniai tyrimai buvo atliekami naudojant Porini t testa, Wilcoxon'o dvieju imciu testa ir Kolmogrov Smirnov'o testa.

Rezultatai

43 pacientai (49.3%) buvo vyrai ir 44 (50.6%) buvo moterys, kuriu vidutinis amzius 32.5 -/+ 14.3 metai. 65 pacientai (74.7%) sirgo plokstine zvyneline. Vidutine ligos trukme buvo 10.6 -/+ 5 metai. 52 pacientai (59.7%) atvyko i karstasias versmes pirma karta, o 35 pacientai (40.3%) lankesi jau anksciau.

Vidutinis apsistojimo mineraliniu vandenu kurorte buvo 11.5 -/+ 6.6 dienos. Pacientai baseinu naudojosi du kartus per diena. Vidutine buvimo baseine per diena trukme 7.4 -/+ 1.1 valandos.

Pirmosios dienos PASI tyrimo balai buvo daug aukstesni nei 3, 6, 9, 12, 15 ir 21 dienos balai (1 lentele). Po 21 dienos toliau sirgo tik 14 pacientu, 8 pacientai (57.14%) visiskai pasveiko ir 6 pacientai (42.85%) dalinai pasveiko.

1 lentele. Tyrime dalyvavusiu pacientu PASI balai
Dienos	Vidutinis PASI balas	Suvestiniai PASI sumazejimo balai (%)
1 tyrimo balai 9.6 (n=87)	0.0	302.4
3 dienos balai (n=50)	5.6	41.6
6 dienos balai (n=53)	4.0	58.3
9 dienos balai (n=35)	2.2	77.1
12 dienos balai (n=24)	1.6	83.3
15 dienos balai (n=13)	1.0	89.6
21 dienos balai (n=14)	0.0	100.0

Diskusijos

Tyrimu duomenu analize parode rysku pagerejima. Taciau daug skirtingu veiksniu gali buti prisideje prie karstuju vandenu su zuvimis terapijos atnestos naudos. Tik keletas pacientu, kurie naudojosi baseinais buvo gerai kontroliuojami. Kai kurie pacientai nebuvo toliau stebimi po to, kai jie isvyko is kurorto. Bet informacija, gauta is tu pacientu, kurie gydesi kurorte anksciau, parode, jog ligos atsinaujinimas pasirode daug veliau palyginus su tais pacientais, kurie gydesi tik su vaistais (2 lentele).

2 lentele. Pacientu, anksciau gydytu mineraliniu vandenu kurorte, ligos atsinaujinimo atvejai po mineraliniu vandenu terapijos ir po medicinines terapijos
Pagerejimo laikotarpiai (men.)	Po min. vand. su zuvytemis		Po medicinines tarapijos (topical cortticosteroids)
	n	%	n	%
1	4	11.4	5	14.3
2	3	8.6	2	5.7
3	-	-	1	2.8
4	1	2.9	-	-
5	-	-	-	-
6	9	25.7	2	5.7
7	-	-	-	-
8	-	-	-	-
9	3	8.6	-	-
10	6	17.1	-	-
11	8	22.8	-	-
Negydyti	1	2.9	25	71.5
Is viso:	35	100.0	35	100.0

Nors paprastai sios zuvys atakuoja pazeistas zmogaus kuno vietas, bet jos gali kesintis ir i sveika oda. Tokio ju elgesio priezastis yra maisto trukumas baseinuose. Garra rufa otbusa gali isvalyti zvynelines pazeistas kuno vietas per kelias valandas. Testinis pazeistu vietu valymas padidina ultravioletiniu spinduliu efektyvuma. Taip pat greitas pazeistu odos vietu isvalymas suteikia zmogui teigiama fiziologine savijauta.

Terapijos pradzioje dviems pacientams buvo diagnozuotas pirmo laipsnio saules nudegimas. Tad yra primygtinai rekomenduojamas tiesioginiu saules spinduliu vengimas. Du pacientai, sirge 'postular' ir 'erythrodermic' tipu zvyneline, neisgijo. Sie pacientai negalejo testi terapijos del skausmo.

Sio atlikto tyrimo tikslas nera pakeisti medicinine terapija ka tik aprasyta karstuju versmiu su zuvytemis terapija. Tai tiesiog gali buti alternatyvus zvynelines gydymo budas. Si mineraliniu vandenu terapija priziurint dermatologams gali buti daug efektyvesne.

Laukiami duomenys is Lietuvos pacientu, kurie isbande si metoda namu salygomis.

Visa tai turint galvoje galima teigti, kad sis gydymo metodas taps visuotinai priimtinu, o pats mineraliniu vandenu kurortas taps sveikatingumo turizmo traukos centru.

20.06.2001

Pasirasyta:

• Prof.Dr. Ertugrul Aydemir, Dermatologijos Departamento Direktorius, Cerrahpasa Istanbul Universiteto Medicinos Fakultetas, Stambulas. (Medical Faculty of Cerrahpasa Istanbul University, Istanbul, head of the Department of Dermatology).
• Prof.Dr. M. Zeki Karagülle, Medicininės Ekologijos ir Hidroklimatologijos Departamentas, Istanbul Universiteto, Medicinos Fakultetas. (Istanbul University Faculty of Medicine Medical Ecology and Hydroclimatology Department)
• Prof.Dr. Sedat Özcelik, Dermatologijos Departamentas, Cumhuriyet Universitetas, Medicinos Fakultetas. (Cumhuriyet University Faculty of Medicine, Dermatology Department).
• Prof.Dr. Bülent Sen, Firat Universiteto Žuvininkystės Fakultetas. (Firat University Faculty of Fisheries).
• Prof.Dr. M. Ali Akpınar, Biologijos Departamentas, Cumhuriyet Univeriteto Mokslų Fakultetas. (Cumhuriyet University Science Faculty, Biology Department).
• Assist.Prof.Dr. Mahmut Dogru, Firat Universiteto Žuvininkystės Fakultetas. (Firat University, Faculty of Fisheries).
• Assist.Prof.Dr. Mustafa Degirmenci, Cumhuriyet Universiteto Aplinkos Inžinerijos Departamentas. (Cumhuriyet University, Environmental Engineering Department).
• Assoc.Prof.Dr. Sabri Kilinē, Biologijos Departamentas, Cumhuriyet Universiteto Mokslų Fakultetas. (Cumhuriyet University Faculty of Science, Biology Department). 
• Assoc.Prof.Dr. Bulent Unver, Biologijos Departamentas, Cumhuriyet Universiteto Mokslų Fakultetas. (Cumhuriyet University, Faculty of Science, Biology Department). 
• Spec.Dr. Mine Karagülle, Medicininės Ekologijos ir Hidroklimatologijos Departamentas, Istanbul Universiteto, Medicinos Fakultetas. (Istanbul University Faculty of Medicine, Medical Ecology and Hydroclimatologhy Department). 
• Resc. M. Tahir Alp, Firat Universiteto Žuvininkystės Fakultetas. (Firat University, Faculty of Fisheries).

Publikuota: The Journal of Dermatology Vol.27:386-390, 2000.