- odos berimas papulemis ir plokstelemis, kurios padengtos zvynais;

- plaukuotosios galvos dalies pazeidimas;

- nagu pazeidimas (trecdaliui serganciuju);

- sanariu pazeidimas (7-10% ligoniu);

- psichosocialiniai ir gyvenimo kokybes pokyciai.

Psoriazas yra genetiskai determinuota letine liga pazeidzianti apie 1,5-3% visos populiacijos. Nuomone, kad psoriazas nera svarbi liga yra klaidingas, nes ligoniu gydymo ir slaugos klausimai neretai sprendziami maziau negu optimaliai. Daugumos ligoniu turi lokalizuota (ribotai isplitusia) ligos forma (pazeista maziau negu 5% odos), taciau palyginus daug ligoniu (apie 20-30%) yra isplitusi, generalizuota psoriazo forma ir jiems daznai reikalingas stacionarinis gydymas, nes isoriskai naudojami vaistai neduoda efekto.

Pastaraisiais metais pasaulyje, mokslininkams pavyko pasiekti zymu progresa nagrinejant psoriazo patogenezes klausimus ir labai pagerinti gydyma. Nauji gydymo metodai leidzia gydytojams saugiai ir efektyviai kontroliuoti sia liga. Tai pasakytina apie psoriazo sunkias, generalizuotas, pustulines formas, kurios labai apkartina ligoniams gyvenima.

Nustatyta, kad ligai vystytis turi itakos imunopatologiskas mechanizmas. Psoriazas yra imunine liga, o gydymas paremtas T-lasteliu supresija. Psoriazas pasireiskia odos berimais, kartais sanariu pazeidimais, nagu pokyciais, lasteliu procesais, kurie trikdo, lasteliu proliferacija ir diferenciacija. Ciklosporinas yra imunisupresinis preparatas ir juo gydant gaunamas greitas terapinis efektas patvirtinantis, kad psoriazas yra imunologine liga arba siame procese dalyvauja imuninio mechanizmo sutrikimai. Sie pazeidimai sudetingi ir nors etiologija lieka neaiski, nurodysime kai kuriuos psoriazo patogenezes mechanizmus:

1.Psoriazas genetinis pazeidimas (galimas dalykas susijes su 6-ta chromosoma), pasizymintis epidermio keratinocitu augimo sutrikimais;
2.Citokininai sukeliantys uzdegima dermoje ir pasireiskiantys ligos klinikiniams pozymiams.

Ligoniams stebima epidermio proliferacijos padidejimas (hiperoliferacija) ir uzdegimine reakcija bei pagreitejes odos pazeidimu gijimas. Lasteliu keratinocitu dauginamasis pagreitejes desimtis kartu, o lasteliu diferencijacija yra sutrikusi. Siuos reiskinius skatinantys dirgikliai gali buti endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai, kurie ir sukelia pazeidimus. Odos pazeidimai vystosi del etokinu intertrukinu: IL-1, IL-6 ir IL-8, nes jie kaip uzdegimo mediatoriai, pritraukiantys neutrofilus i pazeista epidermi sukelia uzdegima. IL-6 skatina kapiliaru proliferacija, kurie taip pat budingi psoriazo pazeidimuose. Gali skatinti hiperproliferacija ir cheminis odos sudirginimas, cirkuliuojantys veiksniai, tokie kaip bakteriju toksinai arba superantigenai arba toksinu sukelti modiatoriai pvz. TNF (tumour necrosis factor), TGF-a (Triansforming growth factor alfa), EGF (epidermal growth factor) ir kt. Proliferacijà gali skatinti hormonai, stresas ir cirkuliuojantys veiksniai. 

Klasikine psoriasis vulgaris forma serga apie 18% ligoniu, rauksliu psoriaze 13%, galvos psoriaze - 35%, nagu psoriaze - 23%, sanariu pazeidimai - 5-7% ligoniu.

Ploksteline zvyneline susideda is paraudusios, sustorejusios, besilupancios odos, susidarusios del odos lasteliu perprodukcijos. Ploksteles gali buti apvalios, ovalo ar netaisyklingos formos, gali buti susijungusios ir dengti nemaza kuno pavirsiaus dali. Ploksteles gali dengti bet kuria kuno vieta, iskaitant ir galvos oda. Jos gali atsirasti kaip stipraus uzdegimo rezultatas arba kaip chroniskas padarinys. Chroniskos plokstës gydymui yra labai atsparios.

Lasinei zvynelinei budingi mazi lietaus laseliai: issibarste ant krutines, nugaros, ranku, koju ir daznai atsiranda po ligos ar infekcijos, tokios kaip gripas ar virsutiniu kvepavimo taku infekcija. Laselinei zvynelinei gydyti prireikia maziau laiko, o kartais ji praeina savaime, be jokio gydymo. Ji budinga vaikams ir jaunimui.

Inversine zvyneline (atvirkstine). Ji atsiranda kuno raukslese: pazastyse, bamboje, kirksnyse, genitalijose, sedmenyse ir po krutimis. Ja isgydyti gana sunku del trynimo ir prakaitavimo. Sioms jautrioms vietoms rekomenduojama taikyti tik svelnu gydyma. Jei oda dreksta, gali atsirasti bakterines ar grybines infekcijos. Norint isitikinti, ar neatsiradusi infekcija, reikia atlikti testus.

Spuoguotoji zvyneline tai mazi spuogeliai ant delnu ar padu, o kartais ir ten, ir ten arba ant kitu kuno vietu. Ligos sunkumas buna nevienodas, bet sis zvynelines tipas paprastai buna rimtas ir reikalauja neatideliotino gydymo. Ja sunku isgydyti ir dazniausiai reikia susitvarkyti savo gyvenimo buda.

Eritrodermija atsiranda retai. Ji charakterizuojama paraudimu ir zvyneliais dengianciais visa kuna. Tai gali sukelti karsti, persisaldyma ir nuovargi. Ji gali bûuti pakankamai rimta, todel reikalinga hospitalizacija.

Psoriazinis artritas issivysto 7-10% zmoniu, turinciu zvyneline. Del sios ligos istinsta ir skauda ranku ir koju pirstu sanarius. Odos pagerejimas priklauso nuo sanariu pagerejimo ir atvirksciai - artritinis sanariu skausmas sumazeja gyjant odai. Pacientams, sergantiems psor. art. daugiau budinga ir nagu pokyciai. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Sia liga galima gydyti aspirinu, antiuzdegiminiais vaistais arba jei butina tegisonu, metotrexat-u ar prednison-u. Kai atsiranda psor. artritas, pasikonsultuokite su reumatologu.

Dauguma ligoniu serga lokalizuota (ribotai isplitusia) ligos forma, kai pazeista maziau negu 5% odos. Apie 20-30% ligoniu serga generalizuota (isplitusia) psoriazes, nes isoriskai naudojami vaistai neduoda efekto. Berimo elementu lokalizacija galunese siekia apie 84%, liemens srityje - 73%, plaukuotoje galvos dalyje odoje apie 66%, genitalijose iki 23%, paduose ir delnuose iki 10%, berimai raukslese - 1-2%. Nagai pazeidziami apie 30% ligoniu. Jei zvyneline dedervine trunka ilgai, nagai pakinta beveik visiems ligoniams: jie nustoja blizgeje, sustoreja, nago plokstele tampa trapi. Nagas dazniausiai lieka normalios isvaizdos, tik jo pavirsiuje atsiranda smulkiu duobeliu.