Programos struktūra

Anksčiau nagrinėjome pačias mažiausias plyteles – leksemas, iš kurių sudaroma programa. Tai buvo žvilgsnis į programą iš apačios. Dabar pažvelgsime į programą iš viršaus – iš kokių stambiausių dalių sudaroma programa.

Paskalio programą sudaro keturios dalys:

Svarbiausios yra aprašų ir veiksmų dalys. Aprašų dalyje pateikiami mums jau pažįstami kintamųjų aprašai, o kaip vėliau matysime – ir kitokių objektų (konstantų, duomenų tipų, funkcijų bei procedūrų) aprašai.

Veiksmų dalį sudaro sakiniai, kuriais užrašomi veiksmai.

Ar kiekviena programa privalo turėti visas išvardytas dalis?

Nebūtinai. Kiekviena programa privalo turėti tik antraštę ir veiksmų dalį. Taigi pati trumpiausia programa galėtų būti tokia:

program tuščia;
begin
end.

Programa tuščia turi veiksmų dalį (žodis begin rodo veiksmų pradžią, o end – jų pabaigą), bet joje – nė vieno veiksmus nurodančio sakinio (galima sakyti ir kitaip – veiksmų dalis turi tik vieną tuščią sakinį). Taigi, programa neatlieka jokio veiksmo. Bet yra taisyklinga. Ją galima pateikti kompiuteriui. Kompiuteris pagal visas taisykles ją įvykdys, bet neduos jokio rezultato, nes programoje nėra rezultato gavimo ir rašymo (išdavimo) veiksmų.

Dabar pateiksime programą, turinčią tik veiksmų dalį.

program pasveikinimas;
begin
  writeln('Laba diena')
end.

Ši programa rašo tekstą

Laba diena

Programą galima papildyti komentarais. Komentarai rašomi į skliaustus { }. Programą vidurkis papildysime komentarais.

program vidurkis;
  var a, b,               { pradiniai duomenys }
       vid: real;          { rezultatas }
begin
  read(a, b);            { vienu sakiniu galima užrašyti kelių pradinių duomenų skaitymą }
  vid := (a+b)/2;       { apskaičiuojamas vidurkis }
  writeln(vid: 8: 2)    { rašomas į ekraną rezultatas }
end.

Komentarai – tai paaiškinimai, skirti tik žmogui, bet ne kompiuteriui. Kompiuteris nekreipia dėmesio į tai, kas parašyta komentaruose ir programa atlieka taip, lyg komentarų nebūtų. Dėl to į komentarus galima rašyti bet kokį tekstą.

Komentarais paaiškinamos sunkiau suprantamos programos vietos. Komentarai ypač tinka kintamiesiems paaiškinti. Žinoma, galima parinkti ilgus vardus tokius, kad jie būtų aiškūs ir be komentarų. Tačiau tada tą patį ilgą vardą vėliau tektų dar daugelį kartų rašyti, o tai daugiau darbo, o pernelyg ilgi vardai ilgina programą ir pasidaro ją sunkiau (o gal nuobodžiau) skaitoma. Komentarai padeda pasiekti kompromisą: galima naudoti trumpesnius, bet išsamiai paaiškintus (pakomentuotus) vardus.

Pastaba. Turbo Paskalio ir Virtualiojo Paskalio varduose vartojamos tik angliškos raidės. Todėl kai programa pateikiama kompiuteriui tik nedidelę dalį joje panaudotų objektų (pvz., kintamųjų) galima vadinti nesutrumpintais lietuviškais vardais. Tais atvejais, kai vardo parašyti negalima, reikia vartoti vardo santrumpą ar kitokį jį primenantį raidinį žymenį ir jį paaiškinti komentaru, pavyzdžiui,

var sav,                 { savaitė }
      mn: integer;      { mėnuo }
      z: string;          { žodis }

Beveik kiekvienai programai būdinga veiksmų triada:

Šiame paprastame pavyzdyje kiekviena triados dalis išreiškiama vienu sakiniu. Didesnėse programose kiekvieną triados dalį gali sudaryti daugelis sakinių.