Sėdi čiukčius su žmona ir susimastęs prabyla:
– Kodėl visi žmonės galvoja, kad mes – "tuk tuk"? – ir pabeldžia į stalą.
Žmona atsisuka ir sako:

- Einu atidarysiu duris, kažkas beldžia.
Čiukčius atsako:

- Palauk, aš einu, čia pas mane atėjo.

- Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, - sako mokytoja.
- Šuo ir trys šuniukai, - žvaliai atsako Petriukas.

Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį:
- Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?
Petriukas su nepasitikėjimu atsako:
- Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.

Mama - sūnui:
- Kodėl tu šlapias?
- Mes su Petriuku žaidėme šunis.
- ???
- Aš buvau medžiu...

- Petriuk, - klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?
- Užvakar mama mano kelnes išskalbė...
- O vakar?
- Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo.

- Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.
- Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, - atsako Petriukas.

Mokytojas:
- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!
Po kelių minučių atsistoja Petriukas.
Mokytojas:
- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?
- Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite...

Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:
- Koks tavo vardas?
- Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.
- Gerai, o tavo vardas?
- Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje, todėl esu lietuvė.
Čia įsiterpia Petriukas:
- Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina, kad aš koks nors Zaporožietis!

Petriukas klausia mamos:
- Mama, kodėl tavo plaukai pražilo?
- Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai.
- Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi.

Mokykloje per pamoką mokytoja klausia vaikų:
- Vaikai, ar jūs žinote, kad duoti visada mieliau nei gauti?
Atsiliepia Petriukas:
- Mano tėtis visada taip daro.
- Turbūt tavo tėtis labai geras žmogus?
- Ne, jis boksininkas!

- Maryte, kuo tu būsi per karnavalą?
- Aš apsimausiu baltą kepurę su ilgomis ausimis. Zuikiu būsiu. O tu, Petriuk, kuom būsi?
- O aš jau paruošiau rudą kostiumą.
- ???
- Š... būsiu ir visiems sugadinsiu šventę.

Mokyklos direktorius atveda į klasę naują mokytoją:
- Vaikai, tai jūsų nauja mokytoja. Tikiuosi, ji jums patiks.
Petriukas:
- Taip, figūra nebloga.
Direktorius (pasididžiuodamas):
- Pats išrinkau!

Klasėje mokytojas klausinėja mokinius.
- Petriuk, ką mums duoda žąsys?
- Kiaušinius.
- Petriuk, vis dėl to pagalvok, ką žąsys dar duoda mums?
- Kiaušinius.
- Na, gerai. Ant ko tu miegi?
- Ant grindų.
- O ką pasidedi po galva?
- Batą.
- Gerai, paklausiu kitaip. Ant ko miega tavo tėtis?
- Ant lovos.
- O ką pasideda po galva?
- Pagalvę.
- O jei trenksi per pagalvę, kas atsitiks?
- Pasirodys blakės.
- O jei stipriai trenksi?
- Bus daug blakių.
- O jei paimsi peilį ir perpjausi pagalvę? Kas atsitiks?
- Namuose kils didelis triukšmas.
- O be triukšmo kas dar atsitiks?
- Pasklis pūkai.
- Pagaliau! Tai ką mums duoda žąsys?
- Kiaušinius.

Mama sako sūnui:
- Petriuk, jei tu pagrosi smuiku, aš tau nupirksiu ledą.
- Tėvelis man pažadėjo nupirkti du ledus, kad tik aš negročiau.

Mama:
- Na, Petriuk, kaip tu su tėveliu praleidai laiką, kol manęs nebuvo?
Petriukas:
- Labai gerai, mama! Kiekvieną rytą mes su tėveliu važiuodavome prie ežero. Mes su valtim nuplaukdavome iki ežero vidurio, o po to aš plaukte parplaukdavau iki kranto.
Mama:
- Siaubas! Ežeras juk labai didelis!?
Petriukas:
- Mama, nepergyvenk. Aš lengvai parplaukdavau. Sunku būdavo tik kiekvieną kartą iš maišo išlįsti...

Ateina Petriukas į mokyklą. Mokytoja jo klausia:
- Petriuk, kodėl vakar nebuvai mokykloje?
- Mirė mano senelis.
- O nuo ko jis mirė?
- Pas mus, namuose, kilo gaisras.
- Ir tavo senelis sudegė?
- Ne! Jis suspėjo iššokti per langą.
- Ir užsimušė?
- Ne! Atvažiavo gaisrininkai ir suspėjo ištiesti brezentą.
- Ir jis išsigelbėjo?
- Ne! Jis atšoko nuo brezento ir vėl įšoko per langą.
- Sudegė?
- Ne, ne! Jis vėl iššoko per langą.
- Tai nuo ko tada jis mirė?
- Taip bešokinėdamas jis visiems įkirėjo ir jį nušovė.

Vaikų darželyje auklėtoja kalbasi su vaikais:
- Tarybų Sąjungoje visi žmonės yra pavalgę ir gražiai apsirengę, gyvena gražiuose butuose, o visi vaikai turi daug įdomių žaislų...
Čia Petriukas pradėjo verkti:
- Noriu... noriu... noriu į Tarybų Sąjungą.

- Petriuk, kodėl tavęs vakar nebuvo mokykloje?
- Mes, su tėčiu, vedėm karvę pas bulių.
- O ką tėvelis negalėjo?
- Galėjo, bet buliui tai geriau gaunasi.

Petriukas grįžta namo visas apdaužytas, laikydamas rankoje sulaužytą automobilio vairą.
- Tu sudaužei mano "mersą"!- ima šaukti tėtis.
- O tu net neįsivaizduoji, kas buvo tam, su kuriuo susidūriau,- sako Petriukas.
- Ir kas gi tam automobiliui atsitiko?
- Tai buvo ne automobilis, o atominis povandeninis laivas. Jis nuskendo...

Petriuko tėtis skambina į automobilių taisyklą.
- Meistreli, gal galite pažiūrėti mano mašiną. Visai neužsiveda, manau į karbiuratorių pateko vandens.
- Gerai, pažiūrėsiu,- sako meistrelis.- O kur ta mašina yra?
- Prieplaukoje, penki metrai nuo kranto,- paaiškina tėtis.

Vieną naktį Petriuko tėtis išgirdo, kaip kaukia jo naujojo automobilio signalizacija. Skubiai apsirengęs, jis išbėgo pažiūrėti, kas darosi. Kieme prie mašinos jį pasitiko du stambūs banditai:
- Tai ką, šeimininke,- tarė vienas iš jų,- atsinešei mašinos raktus? Šaunuolis, duok juos čia.

Kai tėtis grįžta iš darbo, Petriukas jam sako:
- Buvau užbėgęs į tavo kabinetą. Tavęs nebuvo, tai aš iš švarko kišenės pasiėmiau 100 litų.
- Tai gerai, nes aš jau prieš mėnesį persikrausčiau į kitą kabinetą,- sako patenkintas tėtušis.

Petriuko tėtis komandiruotėje skambina iš savo viešbučio telefono:
- Registracija? Aš skambinu iš penktojo aukšto, 513 kambario. Ar šitas viešbutis vadinasi "Eldorado"?
- Ne, pone, mūsų viešbutis yra "Kolorado",- paaiškina jam.
- Velnias,- susinervina tėtis,- vadinasi tas žmogelis, kurį ką tik išmečiau pro langą buvo teisus.

Grįžęs iš komandiruotės, Petriuko tėtis nunešė kasininkui visus bilietus bei sąskaitas.
- O kas čia?- klausia kasininkas paėmęs vieną lapelį.
- Sąskaita už viešbutį,- sako Petriuko tėtis.
- O kas jums liepė pirkti viešbutį?- pamatęs įrašytą sumą paklausė kasininkas.

- Kažin ar man išduos išradimo liudijimą?- klausia Petriuko tėtis patentų skyriuje.
- O koks tas jūsų išradimas?- teiraujasi jo.
- Jis padeda pereiti kiaurai sienas,- entuziastingai ima aiškinti tėtušis.
- Įdomu, ir kaip jis vadinasi?
- Durys.

Petriukas lekia apžergęs motociklą: R-RR-RRR! Staiga jį sustabdo kelių policininkas. Priėjęs prie Petriuko, policininkas prideda ranką prie kepurės snapelio ir išpyškina:
- Kelių policijos inspektorius Pačiupaila!
Petriukas paploja per petį:
- Šau-nuo-lis!
Ir... nulekia toliau: R-RR-RRR!

Kelių policininkas gaudė greičio viršytojus ir pamatė atlekiantį 200 km/val. greičiu automobilį. Policininkas jį sustabdė, o už vairo sėdi Petriuko tėtis.
- Prašom pateikti vairavimo teises,- prašo policininkas.
- Tai kad neturiu aš jokių teisių,- atsako jam tėtis.
- Tada išlipkite ir einam į policijos mašiną.
- Negaliu, viršininke,- sako vyriškis,- matote, aš labai skubu. Bagažinėje jau baigia supūti lavonas.
Policininkas baisiausiai išsigandęs kviečia "Aro" rinktinę. Rinktinės vadas su automatu prišoka prie mašinos:
- Jūsų teisės!
- Prašau,- paduoda teises Petriuko tėtis.
- Atidaryk bagažinę!
- Jokių problemų.
Bagažinėje nieko nėra. Įsiutęs "Aro" rinktinės vadas užsipuola vargšą policininką už melagingą iškvietimą:
- Koks čia tau banditas be teisių ir su lavonu bagažinėje?!!!
Į ginčą įsiterpia ir vairuotojas:
- Tuoj jis dar ims aiškinti, kad aš važiavau 200 km/val. greičiu...

Prie bežaidžiančio kompiuteriu Petriuko staiga pasirodo velnias ir sako:
- Galiu išpildyti bet kokius tris tavo norus, bet paskui turėsi keliauti į pragarą.
- Gerai, sako Petriukas,- duok man visus ginklus.
- Prašau!
- o dabar padaryk, kad niekada nesibaigtų gyvybė!
- Jau padariau. Koks bus trečias noras?- klausia velnias.
- Kokie dar norai, varom greičiau į pragarą!- nekantriai sušuko Petriukas ir dingo...

Petriukas sprendžia žurnale testą:
1. Ar jūs esate geras? Taip - 200 taškų, ne - 100 taškų.
2. Ar jūs protingas? Taip - 20 taškų, ne - 10 taškų.
3. Ar jūs esate gražus? Taip - 2 taškai, ne - 1 taškas.
Galiausiai jis perskaito atsakymą: "Jei surinkote 111 taškų, tai esate piktas, silpnaprotis išsigimėlis."

Miesto tualete prie Petriuko prieina žmogelis laikydamas abiejose rankose po didžiulį arbūzą ir prašo:
- Atsiprašau labai, ar jūs kartais negalėtumėte man padėti ir...
- Žinoma galiu!-iškart supratęs reikalą Petriukas atsega žmogeliui kelnes.
- Geriau jau vėl viską užsekite ir palaikykite mano arbūzus. Matote, aš noriu tik nusiplauti rankas,- iki galo pasako savo prašymą žmogelis.

Kartą užsikimšo tualetas Petriuko namuose. Tėtis iškvietė santechniką. Atėjo toks didžiulis dviejų su puse metro ūgio stambuolis, nukėlė unitazą ir burna ėmė prapūtinėti vamzdį. Pamatęs, kas prapūsti nepavyksta, iš visos sveikatos pabandė pro tą vamzdį oro įtraukti. Ir staiga iš vamzdžio ištraukė žmogelį su numautom kelnėm.
- Štai ir užsikimšimo priežastis,- tarė santechnikas.
- Aš jums jokia ne priežastis, o kaimynas iš apatinio aukšto,- piktai tarė žmogelis.

Prie Petriuko prieina aklas žmogus ir klausia:
- Ką tu darai?
- Geriu pieną,- atsako Petriukas.
- O kas yra pienas?
- Tai toks baltas skystis.
- O kas yra baltas?- klausia aklasis.
- Tai tokia spalva, kaip gulbės,- paaiškina Petriukas.
- O kas yra gulbė?
- Paukštis su ilgu išlenktu kaklu.
- O ką reiškia išlenktas kaklas?- vėl nesupranta aklasis.
Petriukas netenka kantrybės, sulenkia ranką ir sako:
- Va, pačiupinėk, štai toks.
Aklasis ilgai čiupinėja Petriuko ranką ir sako:
- Ačiū tau, jaunuoli, va dabar aš jau žinau, kaip atrodo pienas...

Apsikrovusi didžiuliais nešuliais ir sunkiausiais kroviniais, Petriuko šeimynėlė atpūškavo į geležinkelio stotį.
- Gaila, kad dar pianino nepasiėmėme,- pasakė sunkiai pūškuodamas tėtis.
- Visai nejuokinga!- suraukė nosytę mama.
- Matai, ant pianino aš palikau bilietus,- kaltai sumurmėjo tėtis.

Petriuko šeimynėlė belaukdama traukinio pamato po peroną besiblaškančią ir gailiai raudančią moteriškę.
- Kas jums atsitiko, gerbiamoji ponia?- klausia Petriuko tėtis.
- Aš tris minutes pavėlavau į traukinį!- kūkčioja moteris.
- Tik pamanykit, pavėlavot kažkokias tris minutes, o verkiat taip, lyg būtumėt pavėlavusi visas tris valandas,- "nuramina" nelaimingąją Petriukas.

Susiruošė Petriuko šeima pasivažinėti automobiliu. Susėdo visi, tėtis įkišo į spynelę raktelį, pasuko ir... mašina neužsivedė.
- Kas atsitiko, kodėl nevažiuojam?- po pusvalandžio klausia Petriukas.
- Kažkodėl neužsiveda,- sako susirūpinęs tėtis.
- Tiek to, važiuojam, paskui užvesi!- nekantriai sukomanduoja Petriuko mama.

Kelių policininkas sustabdo Petriuko tėtį ir giežtai jam sako:
- Kodėl jūs per miestą važiuojate 80 kilometrų per valandą greičiu?
- Kokią dar valandą?!- pasipiktina tėtis,- aš važiuoju tik kokias dešimt minučių, ne daugiau!

Kai Petriukas išlaikė teises, išvažiavo su tėčiu pirmą kartą pasivažinėti. Tėtis patenkintas įšoko ant galinės sėdynės.
- Kodėl nesėdi priekyje?- klausia Petriukas.
- Kiek metų aš laukiau, kada galėsiu atsilyginti už viską, ką esi man iškrėtęs būdamas mažytis, piktdžiugiškai tarė tėtis.- Dabar, kai tu vairuosi, aš pešiosiu tave už plaukų, spardysiu sėdynę ir uždenginėsiu delnais akis.

Petriukas skambina tėčiui į darbą:
- Klausyk, tėti, turiu dvi naujienas: blogą ir gerą.
- Sakyk, gerąją, nes dabar esu labai užsiėmęs. Apie blogą pasakysi namuose,- sako tėtis.
- Na... žodžiu... tavo "merso" pripučiama apsauginė pagalvė veikia gerai,- "nudžiugina" tėtį Petriukas.

Vieną kartą Petriukui bežvejojant iš vandens išniro senas senutėlis, visas surūdijęs povandeninis laivas. Girgždėdamas atsidarė liukas ir išlindo pražilęs senukas su jūreivio uniforma.
- Klausyk, berniuk, ar karas jau baigėsi?- paklausė senukas.
Negi Petriukas praleis tokią progą neiškrėtęs kiaulystės?
- Dar nesibaigė!- rimtu veidu išpyškino jis.
Senukas visas stenėdamas ėmė spraustis atgal į laivą, piktai burbėdamas:
- Tebūnie prakeiktas tas Bismarkas.

Petriuko mama, išleisdama tėtį į žvejybą, sako:
- Jei lydekos bus labai brangios, tai geriau paimk karpį.

Grįžta Petriuko tėtis iš žvejybos. Tyliai pabeldžia į duris, atsargiai įkiša galvą ir pašnibždomis klausia:
- Katinas namie?
- Nebijok, aš jam kilkių nupirkau,- sako mama.

Petriuko mama guodžiasi draugei:
- Man taip neramu dėl vyro. Jis išėjo skandinti katino. Sakė, žino labai gilią vietą, kur įmes maišą su tuo padaru.
- Tai ko čia jaudintis?- nesupranta draugė,- įmes ir sugrįš.
- Taigi katinas grįžo jau prieš valandą...

- Aš tai nemėgstu kačių,- sako Petriukas Jonukui.- Jų toks bjaurus kvapas ir visur prilenda kailio.
- Tai gal tavo mama nemoka jų skaniai paruošti?- klausia Jonukas.

Petriukas giriasi kieme draugams:
- O kaip mano tėčiui vakar pasisekė medžioklėje. Įsivaizduojate, jo nepašovė!

Grįžta Petriuko tėtis namo gerokai kauštelėjęs. Beeidamas įropojo visom keturiom į balą. Pasižiūri žemyn, o ten žvaigždės mirga. Pasižiūri aukštyn - irgi žvaigždės.
- Nieko sau...- murma tėtis.- Ir kada mane čia į kosmosą paleido?

Petriuko mama kalbasi su savo drauge:
- Žinai, mieloji, pradėjau lankyti baseiną. Sako, plaukiojimas padeda sulieknėti.
- Nesąmonė,- sako draugė.- Ar tu nematei, kaip atrodo banginis?

Atbėga Petriukas pas mamą ir klausia:
- Mama, ar tu nematei mažo balto šuniuko?
- Nemačiau,- sako mama.
- O kiek tau metų?- klausia Petriukas.
- Trisdešimt penkeri. O kas?- nesupranta mama.
- Trisdešimt penkerius metus pragyvenai ir nė karto nematei mažo balto šuniuko?- baisiausiai nustemba Petriukas.

Pabėgo Petriuko šuo. Jis parašė tokį skelbimą: "Dingo šuo. Veislė - pitbulis. Kailis - pilkas, dantys aštrūs, būdas aštrus. Radusiam - dangaus karalystė!"

Išvažiavo Petriuko klasė į ekskursiją aplankyti Jeruzalę. Gidas vedžioja juos po šventą miestą ir rodo žymiausias vietas. "Štai iš tos vietos į dangų žengė Jėzus Kristus. Iš čia dangun pakilo dievo motina Marija. O iš ten, kur stovi mečetė, dangun buvo paimtas musulmonų pranašas Machomedas." Petriukas klausė klausė ir neištvėrė:
- Tai čia jūsų kosmodromas, ar ką?

Lėtai lėtai joja per dykumą arabas ant kupranugario. Karštis nežmoniškas, judėti visai nesinori. Ir staiga pro šalį ant dviračio visu greičiu prasineša Petriukas.
- Berniuk... Palauk...- vos pražiodamas sukepusias lūpas kviečia jį arabas.- Argi tau nekaršta, kad taip smarkiai mini?
- Negi jūs, dėdule, nežinote fizikos?- stebisi Petriukas.- Kuo greičiau leki, tuo didesnis oro pasipriešinimas ir susidaręs vėjas visai maloniai gaivina.
Arabas padėkojo ir visu greičiu pavarė savo kupranugarį per dykumą. Tik smėlis parūko ir jie dingo už horizonto. Netrukus Petriukas dviračiu privažiuoja prie to pačio arabo, kuris gailiai bliauna prie parkritusio kupranugario.
- Kas atsitiko?- klausia Petriukas.
- Kad tave Alachas nutrenktų su visa tavo fizika!- šaukia arabas.- Mano kupranugaris mirtinai sušalo...

Petriukas per atostogas buvo Australijoje. Grįžus namo, visi draugai pradėjo jo klausinėti, ką jis ten įdomaus matė.
- Viskas, kaip ir pas mus. Ir žmonės tokie pat, ir vaikai tokius pačius žaidimus žaidžia. Bet kad jūs matytumėte kokio didumo rudi žiogai po jų laukus šokinėja!!!

Petriukas skambina trečią valandą nakties pirmu pasitaikiusiu numeriu.
- Alioo!- atsiliepia mieguistas balsas.
- Tai ką, irgi nesimiega?- klausia Petriukas.

Plaukia Petriukas su Jonuku valtimi. Jonukas irkluoja sušilęs, net prakaitas žliaugia. Pagaliau visai nusikalęs sako Petriukui:
- Na, imk dabar tu pairkluok, o aš pamiegosiu.
Apsikeičia jie vietomis, bet vos Jonukas užmiega, Petriukas jam iš visos sveikatos pliekia irklu. Jonukas, nieko nesupratęs, pašoka iš vietos, o Petriukas ir sako:
- Ką, nesimiega? Tai tada irkluok toliau.

Petriukas su Jonuku nuėjo žvejoti. Jonukas pagavo didžiulę lydeką. Šiaip taip partempė į krantą, bet lydeka raivosi, dantimis kaukši ir Jonukas niekaip negali jos sulaikyti.
- Kaip man ją nugalabinti?- klausia jis Petriuko.
- O tu ją nuskandink!- pataria draugelis.

Nuėjo Petriukas pažvejoti. Vieną meškerę užmetė į ežerą, o kitą į pakrantės krūmus. Sėdi, laukia. Pro šalį eina kitas žvejys.
- O kam tu užmetei meškerę į krūmus?- klausia jis.
- Eikit šalin ir netrukdykit,- labai susikaupęs stebi plūdę Petriukas.
- Na, gal vis dėlto pasakysi?- prašo žvejys.
- Gerai, bet turėsit duoti du litus,- sako Petriukas. Žinia, kokie smalsūs yra žvejai. Davė jis Petriukui du litus, o Petriukas viską jam paaiškino:
- Su ta meškere, kur užmečiau į ežerą, dar nieko nepagavau. O ant tos, kur užmečiau į krūmus, jūs penktas pakliūvate.

Kartą Petriukas pagavo auksinę žuvelę. Žuvelė ir prabilo žmogaus balsu:
- Paleisk mane, šaunusis jaunikaiti, išpildysiu bet kokį tavo norą.
Petriukas galvojo galvojo, ko čia paprašius. Ir sugalvojo.
- Žinai, visi iš manęs juokiasi, kvaileliu vadina. Padaryk, kad aš būčiau tikras didvyris.
- Nieko nėra lengviau,- pasakė auksinė žuvelė ir tik uodega nunerdama supliauškėjo. O Petriukas staiga pajuto, kad stovi jis mūšio lauke, laiko rankose paskutinę granatą, o prie jo grėsmingai artėja didžiulis priešų tankas...

Pagavo Petriukas auksinę žuvelę. Pirmiausiai už paleidimą jis išsireikalavo trijų norų išpildymo. Žuvelė sutiko.
- Pirmiausia aš noriu daug saldainių, paskui aš noriu daug ledų ir dar aš noriu... noriu...- bandė sugalvoti trečią norą Petriukas.
- Paleisk mane, ėmė prašyti visai jau dusdama žuvelė.- Kai sugalvosi trečią norą, tada ir pasakysi.
Paleido Petriukas žuvelę, gavo savo skanumynus ir žiaumoja patenkintas. Ir štai jį užtiko Jonukas.
- Sveikas, Petriuk!- linksmai pasisveikino jis.- Iš kur gavai tiek ledų ir saldainių? Pavaišink ir mane. Oi! Petriuk! O kur aš einuuu...?

Eina Petriukas su meškere pakrante, ogi žiūri ant kranto spurda auksinė žuvelė! Jis greitai įmeta ją į vandenį ir laukia. Žuvelė išneria ir sako:
- Tai lauki, kol galėsi pasakyti savo tris norus?
- Aha!- patenkintas linkčioja galvą Petriukas.
- Nieko nebus! Aš visai ne auksinė žuvelė, o tik gelta sergantis paprasčiausias karosas!

Į miestą atvažiavo gruzinų teatras. Petriukas su mama nuėjo į vaidinimą "Buratinas". Scenoje ant kėdutės sėdėjo stambus gruzinas. Staiga pasigirsta beldimas. Gruzinas storu balsu klausia:
- Kas ten?
- Karabasa Barabasa!- pasigirsta atsakymas.
Gruzinas ramiai pasikaso savo storą plaukuotą pilvą ir bosu taria:
- Oi bijau, bijau...

Vyksta gruzinų teatro spektaklis vaikams "Raudonkepuraitė", kurį žiūri Petriukas. Lovoje guli gruzinas, vaidinantis vilką ir prie jo prieina gruzinas-Raudonkepuraitė.
- Senele, senele, o kodėl tavo tokios didelės akys?- klausia Raudonkepuraitė.
- Kad tave geriau matyčiau,- atsako vilkas.
- O kodėl tavo tokios didelės ausys?
- Kad tave geriau girdėčiau.
- O kodėl tavo tokia didelė nosis?
- Ei, o tu į savo pasižiūrėk, gerai?- susinervina gruzinas-vilkas.

Petriuko tėtis pro miegus murma mamai:
- Būk gera, nuauk man šlepetes ir išjunk televizorių.
- Gerai, mielasis,- sako jam žmona.- Tik vėliau, dabar mes dar tebesėdime kino salėje.

Mieste gimę ir užaugę berniukai Petriukas ir Jonukas pirmą kartą atvažiavo į kaimą.
- Žiūrėk, žiūrėk - arklys!- šaukia susidomėjęs Petriukas.
- Čia ne arklys, o kiaulė, pataiso jį Jonukas.
- O tai kodėl tada su ragais?- nieko nesupranta Petriukas.

Petriukas su Jonuku įlipo į medį. Prie to pačio medžio priėjo arklys ir ėmė į jį trintis. Jonukas išsigandęs tarė:
- Gal šiame medyje yra jo lizdas?
- Kvaily, jie juk gyvena olose,- nuramino draugą Petriukas.

- Gal žinai kokia šiandien temperatūra?- klausia Petriukas savo draugo Jonuko.
- Dvidešimt du laipsniai šilumos pavėsyje,- atsako draugelis.
- O kiek ant saulės?
- Na, ant saulės bus kokie šeši milijonai laipsnių,- pademonstruoja savo astronomines žinias Jonukas.

Vaikštinėdamas kaime, Petriukas rado šulinį. Pažiūrėjo, o gilumas begalinis. Paėmė akmenuką, įmetė ir ėmė klausytis. Nieko nesigirdi. Įmetė didesnį akmenį. Vėl jokio garso. Pagaliau netoliese užtiko didžiulį geležinkelio bėgio gabalą. šiaip taip atitempė jį prie šulinio ir vargais negalais įvertė jį į vidų. Pasilenkė, klausosi,staiga mato, atlekia ožka. Visu greičiu atšuoliavo ir tik strykt į šulinį. Petriukas visai apstulbo. O čia ir senelė per pievelę atklibikščiuoja:
- Petriuk, ar nematei, kur mano ožkelė dingo?
- Ji ką tik įšoko į šulinį,- rodo nustebęs Petriukas.
- Kaip tai įšoko,- nesupranta senelė.- Aš juk taip stipriai ją buvau pririšusi prie geležinkelio bėgio...

Petriukas rašo mamai iš kaimo laišką: "Labas, mamyte, atleisk už trumpą laišką. Viso gero."

Kaime Petriukas užsuko į kalvę ir visur landžiodamas, bei visko klausinėdamas gerokai išvedė kalvį iš kantrybės. Galiausiai kalvis ištraukė baltai įkaitintą pasagą ir kyštelėjo tam įkyriam berniūkščiui panosėn.
- Na tai kas,- tarė Petriukas.- Jei duotumėte man penkių litų monetą, aš ją net palaižyčiau.
Kalvis, pagalvojęs kad geresnio būdo nutildyti tą berniūkštį, nei prikepinti jo liežuvį nesuras, išsitraukė penkis litus ir ištiesė Petriukui. O Petriukas paėmė monetą, palaižė ją ir,įsikišęs į kišenę, išbėgo.

Kartą senelis nusprendė nuvežti Petriuką į Disneilendą. Labiausiai jiems pasisekė Lietuvos pasienyje. Tikrindami muitininkai surado senelio akinius, kuriuos jis buvo pametęs prieš savaitę.

Kai Petriukas gimė, jo tėtis atėjo į gimdymo namus ir atsivedė savo draugą. Stovėdamas prie naujagimių palatos stiklo tėtis visaip švelniai tūtavo, kukavo ir leliavo.
- Žiūrėk, žiūrėk, šypsosi!- patenkintas sušuko jis.
- Tai, kad tas vaikas į tave net nežiūri,- tarė draugas.
- Aš kalbu apie medicinos seselę!

Kai Petriukas dar buvo mažas kūdikėlis, vieną naktį jo tėtis švelniai tarė mamai:
Pažiūrėk, ko ten mūsų aukselis rauda?
- Čia ne mūsų, o kaimynų vaikas,- tarė mama.
- Amžinai tas jų snarglius bliauna, kaip patrakęs!

Petriuko mama išvyko į sanatoriją ir paliko jį, dar visai kūdikėlį, tėčio priežiūrai. Po kiek laiko tėtis su Petriuku ant rankų nulekia pas gydytoją ir ima skųstis.
- Nesuprantu kas vyksta, bet mano berniukas vis netenka svorio. Aš jį ir gryname ore, ir masažą darau, ir žaisdamas linksminu. Jau net nežinau ko griebtis.
- O kuo jūs jį maitinate?- klausia gydytojas.
- Tfu, velnias,- ploja sau per kaktą tėtis,- taip ir pamaniau, kad kažką būsiu užmiršęs!

Petriukas klausia tetos:
- Kas čia?
- Pilvelis,- sako teta.
- O kas jame yra?,- smalsauja Petriukas.
- Vaikelis.
- O jūs jį mylite?
- Labai myliu,- sako teta.
- Tai kodėl tada jį suvalgėte?- nesupranta Petriukas.

Mama, ar tiesa, kad kiekvienas vaikas turi savo tėtį?- klausia Petriukas.
- Taip, tiesa. Be tėčio nebūtų vaiko,- paaiškina mama.
- O kodėl tada mūsų šeimoje yra trys vaikai, o tėtis tik vienas?

Mažas Petriukas smėlio dėžėje žaidžia su didžiuliu kastuvu ir mažyčiu kibirėliu. Pro šalį eina kažkoks dėdulis ir prisiartinęs sako:
- Berniuk, kodėl tu žaidi su tokiu dideliu kastuvu?
- Ne tavo reikalas,- sako jam Petriukas.- Dink iš čia, kad daugiau tavęs nematyčiau!
- O jei tau už tokius žodžius dirželiu per užpakaliuką, a?- sako supykęs dėdulis.
- O jei tau kastuvu per makaulę?- atšauna Petriukas.
Netrukus po ankstesnio įvykio atsidarė langas ir Petriuko mama ėmė šaukti:
- Petreli, nemušk dėdės su kastuvėliu! Suprakaituosi ir dar peršalsi...

Petriukas parbėgęs iš lauko šaukia:
- Mamyte, o aš šiandien vėl mačiau senelę!
- Kiek kartų tau sakiau, nekasinėk tokių gilių duobių!- ima bartis mama.

Petriukas grįžta namo laimingas laimingas! Vos įėjęs pro duris ima šaukti:
- Mama, mamyte, žiūrėk kokį gražų kačiuką išsimainiau pas Jonuką!
- Ir ką tu jam už jį davei?- klausia mama.
- Ai, atidaviau tą rankinuką, kur tu vakar nusipirkai...

- Tėti, o kodėl tu saldainius ant eglutės pakabinai taip aukštai?- klausia Petriukas.
- Kad nesuvalgytum jų iki Naujųjų metų,- sako tėtis.
- Tai ką, gal aš dabar girliandas turėsiu valgyti?- nusimena Petriukas.

- Teta, teta,- šaukia Jonukas,- jūsų Petriukas ryja bilijardo kamuolius!
- Petreli, aukseli,- susirūpinusi aikteli mama,- tu juk sudaužysi visą mūsų unitazą!

- Tu ką, vagi mano ridikėlius?!!- šaukia ant Petriuko kaimynas, nutvėręs jį savo darže.
- Ką jūs! Kaip aš galėčiau?- ginasi Petriukas.- Aš tik patempiu juos, kad greičiau augtų.

Petriukas ateina pas kaimynę ir sako:
- Mano mama serga, gal turite aviečių uogienės?
- Žinoma, turiu,- pašoka geroji kaimynė.- O kur tau įpilti?
- Niekur nepilkite, aš tiesiog čia surysiu,- apsilaižęs taria Petriukas.

Petriukas atbėga pas tėtį ir klausia:
- Tėti, tėti, o kaip reikia kalti, kad neužsiduotum sau per pirštą?
- Laikyk plaktuką dviem rankom!- paaiškina tėvas.

- Mamyte, ar čia jau beždžionė?- klausia Petriukas zoologijos sode.
- Ne, čia dar tik kasininkė,- paaiškina jam mama.

Petriukas atsibunda ryte ir sako savo tėčiui:
- Sapnavau, kad tu man padovanojai šokoladą.
- Jei būsi geras, tai susapnuosi, kad padovanojau tau dviratį,- sako jam tėtis.
Kitą rytą savo sapną tėčiui pasakoja mama:
Žinai, brangusis, aš sapnavau, kad tu man dovanojai brangų perlų vėrinį.
Kažin ką tai galėtų reikšti?
- Vakare viską sužinosi,- paslaptingai ištarė tėtis ir išėjo į darbą. Vakare jis grįžo su dailiai perrištu paketėliu ir įteikė jį mamai. Mama drebančiomis iš džiaugsmo rankomis puolė išpakuoti dovaną. Ten buvo knyga "Sapnininkas"...

Kartą Petriuko tėtis grįžo vėlai ir dar gerokai kauštelėjęs alkoholinių gėrimų. Ieškodamas savo buto jis vaikščiojo po laiptinę ir skambino prie visų durų. Vienas duris atidarė sena moteriškė. Tėtis žiūrėjo žiūrėjo į ją ir tarė:
- Na ką, bobule, tai užeik jei jau atėjai.

Pagaliau šiaip ne taip parsigavęs namo, prisišniojęs Petriuko tėtis rado ant stalo padėtą tortą. Sužiaumojo jį visą ir nusvirduliavo miegoti. Ryte jį žadina susirūpinęs Petriukas:
- Tėti, ar tu nežinai, kur dingo mano būgnas? Vakar palikau ant stalo...

- Jūs analizėms atnešėte ne šlapimą, o obuolių sultis,- sako gydytojas Petriuko mamai.
- Vaje!- išsigąsta mama,- o ką tada sūnelis išsinešė priešpiečiams į mokyklą?

Sučirškia durų skambutis.
- Kas čia?- klausia Petriuko mama.
- Mama, tai aš,- sako Petriukas.
- Nesąmonė, mama - tai aš,- atsako jam mamytė.

Pas Petriuko mama atėjo prekybos agentas, pripylė krūvą šiukšlių ir tarė:
- Ponia, esu pasiruošęs suvalgyti viską, ko neišsiurbs mano dulkių siurblys!
Tai išgirdusi Petriuko mama puolė į virtuvę.
- Ponia, kur jūs?- susidomėjo prekybos agentas.
- Tuoj atnešiu jums šaukštą! Pa mus šiandien nėra elektros,- atsiliepė iš virtuvės mama.

Pas Petriuką į namus atėjo mokytoja.
- Ar mama namie?- klausia ji.
- Ne, mama dar negrįžusi,- sako Petriukas.
O tėtis?
Tėtis irgi pasislėpė...

Petriukas prašo pardavėjos:
- Gal kartais turite koki nors gerą žadintuvą? Aš, matote, vis pramiegu pirmą pamoką.
- O, tai galiu tau parodyti naują mūsų modelį,- sako pardavėja.- Šis žadintuvas iš pradžių įjungia sireną, paskui ima šaudyti artilerijos salves, o po to apipila šaltu vandeniu. Jei ir tada nesikeli, jis pats paskambina į mokyklą ir praneša, kad tu sergi ir neateisi...

Mama liepė Petriukui susitvarkyti kambarį.
- Bet aš ką tik prisėdau,- ima skųstis sūnelis.
- Vaje, ir ką gi tu veikei?- susirūpinusi klausia mama.
_ Gulėjau,- atsako Petriukas.

Kartą Petriukas pasigyrė tėčiui, kad sąžiningai užsidirbo 10 litų.
- Ir ką tu dirbai?- paklausė tėtis.
- Pervedinėjau per gatvę žmones ir jie man už tai davė po 1 litą.
- Tai šiandien pervedei 10 žmonių?- pasiteiravo tėtis.
- Ne, tik vieną močiutę,- pasakė Petriukas.
Tėtis visai neapsidžiaugė tai išgirdęs. Netgi supyko.
- Kaip tu galėjai imti iš vargšės senučiukės 10 litų už pervedimą per gatvę?
- Supranti, tėti, ėmė aiškinti Petriukas,- ji turėjo tik po 10 litų. Todėl aš ją pervedžiau per gatvę pirmyn ir atgal 10 kartų. Galiausiai ji atsidūrė toje pačioje pusėje iš kurios atėjo. Paskui man padėkojo ir greitai greitai nuėjo.

Petriuko mama pasakoja draugei:
- Įsivaizduoji, vienas žinomas ekstrasensas, parapsichologas ir šiaip labai geras liaudies medicinos specialistas tiesiog gatvėje pasakė Petriukui: "Mesk ramentus ir eik!". Mano vaikas numetė juos ir nuėjo.
- Vaje, ir kuo tas Petriukas sirgo?- nustebo draugė.
- Sirgo tai jis sloga.
- O kam jam reikalingi buvo tie ramentai?- nieko nesupranta draugė.
- Jis juos seneliui nešė, o čia tas ekstrasensas pasipainiojo...- paaiškino mama.

Sumanė senelis išsiaiškinti, kuo užaugę nori būti jo anūkai.
- Aš noriu būti virėjas ir pamaitinti visus alkstančius žmones,- tarė vienas anūkėlis.
- O aš tai noriu būti kosmonautas ir skraidyti į kitas planetas,- ėmė svajoti antrasis anūkėlis.
- Na, o tu, Petriuk, kuo norėtum būti?- klausia senelis.
Petriukas užvertė žurnalą "Playboy", atsiduso ir tarė:
- o aš norėčiau būti suaugusiu. Tiesiog suaugusiu ir viskas...

Petriukas prašo savo senelio:
- Būk geras, paskolink dvidešimt litų. Iš pensijos atiduosiu.
- Iš kokios pensijos? Juk tu dar tik į mokyklą neseniai pradėjai vaikščioti,- nesupranta senelis.
- Kaip tai iš kokios? Iš senelės, suprantama,- paaiškina Petriukas.

Kai Petriukui vėl prireikė pinigų, jis prišoko prie savo draugo Jonuko:
- Būk geras, paskolink dešimt litų!
- Tai, kad aš turiu tik penkis,- tarė Jonukas.
- Gerai,- sutiko Petriukas,- duok dabar penkis ir dar penkis būsi man skolingas.

- Paskutinį kartą tavęs klausiu, kada atiduosi man skolą?- netekęs kantrybės sako Jonukas Petriukui.
- Paskutinį?- nudžiunga Petriukas.- Ačiū Dievui, daugiau nebepristosi su tais kvailais klausimais.

- Ką tu darytum, jei netikėtai gautum šimtą tūkstančių litų?- paklausė Petriuko Jonukas.
- Atiduočiau skolas,- pasakė Petriukas.
- O su likusiais?
- Na, o likusiems skolininkams reikės dar palaukti, kol vėl netikėtai gausiu kokį šimtą tūkstančių,- paaiškino Petriukas.

- Tu gali įsivaizduoti,- sako Jonukas Petriukui,- kai gyveno mūsų protėviai, nebuvo nei elektros, nei radijo, nei televizijos!
- Tai štai kodėl jie visi išmirė,- išaiškina šią žinią Petriukas.

Du draugeliai - Petriukas ir Jonukas - žaidžia "Jūrų mūšį".
- E5!- "šauna" Petriukas.
- Pataikei,- atsako Jonukas.
- E6!
- Užmušei.
- E6!- vėl "šauna" Petriukas.
- Taigi sakiau, kad užmušei,- nesupranta Jonukas.
- Čia kontrolinis šūvis,- paaiškina jam draugelis.

Du draugeliai - Petriukas ir Jonukas - žaidžia "Jūrų mūšį".
- A3!- "šauna" Jonukas.
- Sužeistas,- sako Petriukas.
- A3!- vėl šaukia Jonukas.
- Taigi, sužeistas!- kartoja Petriukas.
- A3!- dar kartą pareiškia Jonukas.
- Tu ką, sadistas?- nustebęs klausia Petriukas.

- O man šiandien ryte išrovė skaudamą dantį,- pasakoja Petriukas savo draugui Jonukui.
- Ar dar skauda?- klausia Jonukas.
- Nežinau, tas dantis juk pasiliko pas gydytoją.

Po vieno nelaimingo atsitikimo Petriukui teko eiti pas gydytoją.
- Aš p-p-pradėjau žvairuoti,- sako Petriukas.
- Matau,- sako gydytojas.
- Ir d-d-dar ėmiau mi-mi-mikčioti.
- Girdžiu.
- V-v-vakar mane p-p-partrenkė greitoji.
- Žinau.

- Aš nerandu arbatos!- šaukia Petriuko tėtis.
- Na, kaip tu amžinai nieko nerandi!- pyksta mama.- Arbata yra vaistinėlėje, kavos dėžutėje, ant kurios priklijuotas lapelis su užrašu "Druska".

- Petriuk, gal gali atnešti iš virtuvės kokias šešias lėkštes,- prašo mama.
- O kam tau reikia?- klausia Petriukas.
- Aš noriu apie kai ką pasikalbėti su tėčiu,- paaiškina mama.

- Kas sukūlė mano mėgstamiausią lėkštę!- susinervinusi šaukia senelė.
- Sukūlė tai mama, bet kaltas tėtis. Jis pasilenkė, kai lėkštė į jį skrido,- paaiškina Petriukas.

Kartą smarkiai susipykę Petriuko tėvai nusprendė skirtis. Jau net turtą dalintis pradėjo.
- O su kuriuo iš mūsų nori gyventi tu?- paklausė Petriuko mama.
- O kuris iš jūsų pasiima televizorių?- pasiteiravo Petriukas.

Pateikdamas Petriukui pietus, tėtis sako:
- Aš moku gaminti tik du patiekalus: galiu iškepti kiaušinienę arba pakepinti bulves.
- O tai kurį iš šių patiekalų pagaminai dabar?- žiūrėdamas į prikrautą lėkštę susidomėjo Petriukas.

Kartą papuolė Petriuko tėtis po plentvole, kuri asfaltą lygino. Plentvolės vairuotojas susuko tėtį į ruloną ir nunešė į jo namus. O Petriuko mama pagalvojo, kad čia kilimėlis ir patiesė jį prie durų kojoms valytis. Kai jis labai susipurvino, Petriuko mama "kilimėlį" išskalbė ir padžiovė lauke džiūti. Ten bekabėdamas Petriuko tėtis labai smarkiai peršalo ir susirgo...

Kartą skaitydamas laikraštį, Petriuko tėtis netikėtai rado skelbimą apie savo mirtį. Na, viskas atitinka: ir vardas toks pat, ir pavardė, ir net gimimo metai. Tėtis tuoj čiupo telefono ragelį ir puolė skambinti savo bendradarbiui:
- Ei, tu skaitei laikraštyje, kad aš miriau?- patenkintas tokiu atsitikimu klausia Petriuko tėtis.
- Žinoma, kad skaičiau, sako jam bendradarbis.- O tai pragare irgi yra telefonai?

- Kas gali būti bjauriau už tai, kad perkandęs obuolį randi ten kirminą?- susiraukęs sako Petriukas.
- Žymiai bjauriau, kai atsikandęs obuolį randi ten pusę kirmino,- sako jam tėtis.

Į Petriuko šeimos duris pasibeldžia valkata.
- Aš jau tris mėnesius nemačiau mėsos,- gailiu balsu prašneko jis Petriuko tėčiui.
- Brangioji!- sušuko vyras savo žmonelei.- Gal gali atnešti ir parodyti šitam žmogeliui mūsų kiaulienos maltinukus?

Valkata garsiai rypuoja prie Petriuko buto durų:
Gal galėtumėte duoti gabalėlį torto?
Petriuko tėtis apstulbo:
Torto? O duonos neužtektų?
Matote, šiandien mano gimimo diena,- sutrikęs ima aiškinti valkata.

- Jonuk! Jonuk! Tu tortą valgysi?- klausia Petriukas.
- Žinoma, valgysiu!- nudžiunga Jonukas.
- Tai, kai valgysi, neužmiršk ir manęs pakviesti.

- Žinai, Petriuk, aš girdėjau, kad yra tokia liga, kurią galima išgydyti tiktai medumi, uogienėm ir kitokiais saldumynais,- sako Jonukas.
- Tai gal žinai, kaip ja galima užsikrėsti?- susidomėjo Petriukas.

Nuėjo kartą Petriukas į bažnyčią. Sėdi, dairosi aplinkui. Įdomu viskas, nematyta. Pro šalį eina kunigas ir mosuoja savo smilkyne.
- Ei, vyriški!- sušunka išsigandęs Petriukas.- Vyriški su juoda suknele! Jūsų rankinukas užsidegė!

- Ar tu meldiesi prieš valgį?- klausia Petriuko kunigėlis.
- Ne, mano mama puikiai gamina ir visada naudoja tik šviežius produktus,- paaiškina jam Petriukas.

Užsinorėjo Petriukas, kad jam padovanotų dviratį. Mama jam ir sako:
- O tu parašyk laišką dievuliui. Gal jis padarys stebuklą.
Petriukas paėmė popieriaus lapą ir pradėjo rašyti: "Mielas Dieve, aš pasižadu visus metus neišdykauti." Bet pagalvojęs nubraukė ir pradėjo iš naujo. "Visą mėnesį aš pasistengsiu būti geras." Tačiau ir tas sakinys jam nepatiko."Dieve, šią savaitę aš elgsiuosi pavyzdingai",- parašė jis, bet vėl viską nubraukė. Tada Petriukas apsirengė, nubėgo prie artimiausios bažnyčios, pačiupo Marijos statulėlę ir parlėkęs ėmė rašyti: "Dieve, jei tu nori pamatyti savo motiną sveiką..."

Kadangi per gimimo dieną dviračio negavo, nutarė Petriukas jį kur nors nukniaukti. Ir štai eidami su Jonuku per miestą prie vienų namų pamatė pastatytą visai naują dviratuką. Jonukas nuėjo jo "kniaukti", o Petriukas liko saugoti. Ir vos tik Jonukas priėjo prie dviračio, prie padaužų prisistatė policininkas.
- O ką čia dabar darote!?- sušuko jis.
- Kalėdines dovanėles palikinėjame,- tarė Petriukas.
- Kokios dar kalėdinės dovanėlės rugpjūčio mėnesį?- nesuprato policininkas.
- Tikrai, gal kiek ankstoka,- sutiko Petriukas ir šūktelėjo Jonukui:
- Vežkimės jį namo, vėliau padovanosim!

Eina Petriukas palei vieną aukštą tvorą ir girdi, kad kažkas už jos šaukia:
- Žaliu aukštyn! Statyk žaliu galu aukštyn!
Susidomėjo Petriukas, kas gi ten vyksta. Rado tvoroje skylę, pasižiūrėjo, o ten, pasirodo, policininkai medelius sodina.

Petriukas turi du broliukus dvynukus. Vienas jų yra pesimistas ir visada viskuo skundžiasi, o kitas - optimistas ir visada būna patenkintas. Prieš broliukų gimimo dieną Petriukas naktį prislinko prie jų lovelių ir pesimistui padėjo didžiulį LEGO konstruktorių, nes tą brolį labai mylėjo už jo gerą širdį. O prie optimisto lovos jis sukrovė didžiulę krūvą kakučių, nes jis visada Petriuką skriausdavo. Ryte broliai rado siurprizus.
- Vėl LEGO,- susiraukė brolis pesimistas.- Krūva mažulyčių detalyčių, visą mėnesį jas reikia dėlioti ir vis tiek nieko neišeina.
- O pas mane naktį buvo atėjęs drambliukas!- linksmai sušuko brolis optimistas.

Visa Petriuko šeimynėlė laukė svarbių ir brangių svečių. Mama paruošė daugybę puikių patiekalų, sutvarkė namus ir pakvietusi Petriuką tarė:
- Žinai, mačiau viename žurnale, kad kambarį labai gražiai galima papuošti eglės kankorėžiais. Būk geras, nubėk iki artimiausio eglynėlio kitoje gatvės pusėje ir pargabenk kankorėžių.
Petriukas išlėkė pro duris. Tačiau eglynėlyje susitiko draugų, šiek tiek pažaidė futbolą, vėliau nuėjo į kiną, paskui dar užsuko į diskoteką. Žinia, kaip laikas besilinksminant greitai bėga. Žodžiu, prie savo buto durų Petriukas parsirado tik apie antrą valandą nakties. Supratęs, kad dabar tai jau tikrai gali gauti į kailį, Petriukas išpylė kankorėžius prie durų ir paspaudė skambutį. Kai tarpduryje pasirodė persiutęs mamos veidelis, Petriukas pasilenkė ir tarė:
- Na štai, ponai kankorėžiai, ženkite dar keletą žingsnelių ir mes pagaliau būsime namuose.

Į svečius atėjo Petriuko teta. Mama pavaišino ją kava ir dar davė saldainį. Petriukas atsistojo šalia stalo ir varvindamas seilę ėmė žiūrėti į tą saldainiuką. Mama jį sugėdino:
- Petriuk, nežiūrėk taip. Juk teta ne koks smakas, nesuvalgys gi ji viso saldainio, paliks dar ir tau.

Iš Petriuko receptų knygelės: "Niekas taip neparuoš jūsų vaišių stalo, kaip petarda raudonoje mišrainėje."

O vakar, kad žinotum, kaip susibarėme su mama!- pasakoja Petriukas Jonukui.
- Ir kuo viskas baigėsi?- teiraujasi Jonukas.
- Ji pas mane keliais atšliaužė!- sako Petriukas.
- Atsiprašinėjo?
- Ne, tik šaukė: "Išlysk iš po lovos, nenaudėli!"

- Tėti,- klausia Petriukas,- o ar mes gerai gyvename?
- Na, nelabai,- sako tėtis.
- O kaip atrodo labai gerai gyvenančių žmonių butas?- vėl domisi sūnus.
- Jų kambario kampe stovi iš karto net nepastebimas akvariumas, kuriame plaukioja iš karto ir nepastebimas begemotas,- mielai paaiškina tėtis.

Viename koncerte Petriukui teko padainuoti dainelę. Kai jis baigė, visi ėmė šaukti:
- Pakartot! Dar! Bis!
Petriukas vėl padainavo tą dainelę. Ir vėl visi ėmė prašyti jo pakartoti. Po šešto pakartojimo Petriukas pagaliau neištvėrė:
- Jūs esate nuostabi publika, bet kiek gi galima kartoti tą pačią dainą?
- Kol neišmoksi!- pasigirdo balsas iš publikos.

- O aš vakar buvau oratorijoje!- giriasi Petriukui Jonukas.
- O kas ta oratorija?- klausia Petriukas.
- Tuoj paaiškinsiu. Na, jei aš pasakysiu: "Petriuk, duok man saldainį.", tai čia dar ne oratorija. Oratorija bus, jei aš pasakysiu: "Petriuk, Petriuk, o duoki man saldainį. Saldainį saldainėlį duoki man. O duok man duok, duok, duok saldainį. Tu man tik man saldainį duok. Saldainį duoki man, Petriuk, Petre-e-e-e-eliiiii!"

Naujasis rusas klausia dievinamos merginos:
– Ką tau padovanoti gimimo dienos proga, aukseli? Nori milijono rožių?
– Aš juk tau sakiau, kad botanika manęs nedomina, aš labiau mėgstu geologiją. Todėl, brangusis, norėčiau gauti dovanų deimantų...

Vienas naujasis rusas giriasi kitam:
– Maniškiai gyvena Pamaskvyje penkiaaukščiame kotedže. Neseniai ilsėjosi Kanaruose.
– O maniškiai atostogavo Pamaskvyje.
– Fui..
– O gyvena jie Kanaruose...

Susitinka du naujieji rusai. Abu su naujausiais mersedesais, tik vienos mašinos padangos kažkokios neįprastos.
Naujasis rusas klausia kolegos:
- Kodėl tavo tokios keistos padangos?
- Jos - rankų darbo, pagamintos iš krokodilo odos. Kai žiemą atšąla, padangos pačios pašiurpsta ir dygliuotos pasidaro.

Susitinka du naujieji rusai.
- Ar žinai tokį kietą vyruką pavarde Mocartas?
- Žinau, tai- kompozitorius.
- Bet kodėl jis toks kietas?
- Taigi jis mūsų “mobiliakams” melodijas kūrė!

Susitinka du naujieji rusai. Vienas sako:
- Kalianas, tu šitą... girdėjai? Vakar Serioga su savo 600 mersu kaip dėjosi į vyriškį su arkliu! Nu siaubas kažkoks!
- Nu nu? A kokios pasekmės?
- Nu Serioga, nors mersas yra mersas, vis tiek reanimacinėj guli. Mersas - vdrebezgi! Sulankstytas, į sąvartyną išvežėm...
- A šitam... vyriškiui su arkliu kaip?
- A ką tu iš jo paimsi, Kalianas, ką tu iš jo paimsi? Jis gi bronzinis...

Naująjį rusą Londone užkalbina anglas:
- How do you do?
- Yes, I how...

Nutarė mokesčių inspekcija patikrinti naujojo ruso pajamas, ar jis teisingai mokesčius moka. Ateina pas jį ir klausia:
- Klausyk, Kolia, ar tu įstengtum "Volgą" nusipirkti?
Naujasis rusas ir sako:
- Nu jeigu Saška truputėlį pridėtų, dar Ženia biškį...gal ir nusipirkčiau...
Mato inspektoriai, kad nelabai yra ką tikrinti ir išeina. Jiems išeinant naujasis rusas ir galvoja:
- Ir kokio velnio man ta Volga su visom jos prieplaukom ir laivais reikalinga?

Išeina du nauji rusai pavedžiot po kiemą šunis. Vienas vedasi du didžiulius dogus, kitas mažytį taksiuką. Tas su dogais ir klausia:
- Klausyk kažkoks tavo šuo nupiepęs, nėr ką lygint su mano dogais.
Kitas ir sako:
- Gal padarom turnyrą, tavo dogai, prieš mano taksą?..
Ir paleido šunis... Taksiukas staiga vienam dogui gerklę perkando, kitam. Dogų šeimininkas apakęs:
- Kur gavai tokį šunį?
Atsako:
- Ai, pirkau zooprekėse, $10000 atsiėjo: $3000 už krokodilą ir $7000 už plastinę operaciją.

Išeina naujas rusas iš baro sėda į savo "Mercedes - Benz 600xl". Įkiša raktelį, pasuka - starteris sukasi, o variklis nors pastipk neina. Pasiima naujas rusas skudurėlį, išeina į lauką, pavalo priekinio lango stiklą, sėda į vidų ir vėl bando užvesti, bet nieko neišeina. Vėl pasiima skudurėlį ir pavalo faras, vėl bando užvesti - nichera neišeina. Tada naujas rusas išlipa, paspardo priekinį ratą - bet jam vėlgi automobilis paklusti nenori. Pro šalį važiuoja kitas naujas rusas su tokiu pačiu "MB 600xl", pamatęs draugą, klausia :
- Kas tau atsitiko?
Tas atsako:
- Atsisako užsivesti!!!
- O tu langą valei?
- Valiau.
- O faras šveitei?
- Šveičiau.
- O į ratą spardei?
- Spardžiau.
- Nu tada ir aš nežinau...

Naujas rusas ateina į Mercedes parduotuvę ir sako:
- Man oranžinį Mersedesą 600SL su sidabrinėmis peleninėmis!
Nu ką, chebra ten dar ne tokių matę, padarė jam tas sidabrines pelenines, gavo Mersą oranžinį ir pardavė...
Po poros dienų vėl tas pats ruselis ateina į tą pačią parduotuvę ir sako:
- Man oranžinį Mersedesą 600SL su sidabrinėmis peleninėmis!
Nu ką, chebra vėl padarė jam...
Po savaitės ir vėl tas pats kartojasi... Pardavėjai susidomėjo:
- Klausyk, kam tau tas Mersas, tu gi jau du nusipirkai!?
- Nu kaip kam, kaip aš su ta mašina važinėsiu, peleninės tai pilnos...

Važiuoja naujas rusas su 600-iniu mersu, ir jam senis su zapu tik bac į užpakalį... Naujas rusas išlipo, pasižiūrėjo, pasižiūrėjo, nusišypsojo ir toliau nuvažiavo. Prie kitos sankryžos vėl tas pats. Prie trečios irgi tas pats - zapas mersui į užpakalį... Šį kartą naujas rusas išlipa ir klausia senio:
- Died, a died, a kak ty bez menia tormozit budesh

Naujas rusas bankrutavo ir įsidarbino pašte. Kiti nauji rusai jo klausinėja:
- Ką tu ten veiki?
- Aš? Nugi aš vokus štampuoju (t.y. datą uždeda).
- Taigi, žioply, čia labai nuobodus darbas!
- Pats tu žioplys! Data taigi kiekvieną dieną keičiasi!

Susitinka du naujieji rusai :
- Žinai, pūzlį surinkau.
- Nu ir kas?
- Labai krūtai surinkau: paskaičiuotas 3-5 metams, o aš surinkau per 3 mėnesius...

Eina naujas rusas ir žiūri - pankas sėdi ant laiptų. Toks išsidarkęs, su susivėlusiais dažytais plaukais, suplyšusia džinsūra - toks kaip turi būt. Nu naujas rusas prieina prie jo ir klausia:
- Ką tu tuo nori parodyti, šitaip atrodydamas?
- Aš noriu išsiskirti, - atsako pankas.
- Ne, tu tik į mane pažiūrėk. Va štai pas mane 600-inis Mersedes stovi ana va. Matai, kokios pas mane grandinėlės ant kaklo, auksinės, va laikrodis SEIKO su deimantais, va žiedai su rubinais. O koks namas, o kokia pas mane žmona... Reikia savo protu išsiskirti! O tu?...

Gerokai pagyvenęs automobilis VAZ-2101 linksmai įlekia į naujutėlaitį Mercedes-Benz. Iš pastarojo išlipa naujas rusas:
- Ožy tu, tu įsivaizduoji, į ką tu įvažiavai? Tu man visą mašiną sugadinai!
- Nesirūpinkite, gerbiamasis. Aš esu inžinierius ir žinau, kaip šitą problemą išspręsti. Reikia tiktai papūsti į duslintuvą ir visos skardos išsitiesins...
Kol naujas rusas pūtė į duslintuvą, inžinierius tylutėliai tylutėliai išnyko. Tupinėja naujas rusas apie mašiną, keikiasi. Pro šalį važiuoja kitas naujas rusas:
- Tu ką čia darai??
- Nu va, koks tai asilas inžinierius įvažiavo man į užpakalį. Sakė, reikia į duslintuvą pūsti ir viskas išsitiesins...
Kad pradėjo žvengt vyrelis, net iš mašinos išgriuvo:
- Durniau tu, kaip tau ji išsitiesins!? Pas tave gi langas atidarytas...

Susitinka du nauji rusai ir vienas pasakoja savo problemą:
- Turiu aš mažą, labai įkyrų šuniuką - jis kiekvieną dieną pridaro koridoriuje ant kilimo ir paskui čiuožia per visą koridorių.
- O tai tu smulkaus švitrinio popieriaus patiesk, vieną kartą pačiuoš ir daugiau nenorės.
Po kelių savaičių:
- Nu kaip?
- Aš smulkaus šlifpopieriaus neturėjau, stambaus patiesiau, tai iki koridoriaus galo tik ausys atvažiavo...

Susitinka du buvę klasiokai. Vienas senas, o kitas - naujas rusas.
Naujas rusas:
- Žinai, neseniai štai džipą į Ferrari išmainiau. O dabar niekaip negaliu apsispręsti, į kurias salas skristi atostogauti.
- O aš štai antra diena nieko nevalgiau,- atsidūsta antrasis.
- Va čia tai tu be reikalo šitaip... reikia save priversti!

Nutarė naujas rusas praleisti vasaros atostogas kur nors neįprastoj vietoj. Nueina į stambiausią kelionių agentūrą ir klausia, į kokias pasaulio vietas jie gali nugabenti. Šie duoda jam gaublį ir siūlo pasirinkti. Žiūrinėja jis, žiūrinėja, ir paskui sako:
- O jūs kito neturite..?

Ateina vyras su žmona į Ermitažą. Prieina prie Rafaelio paveikslo, apžiūri ir pasišaukia administratorių:
- Imu šitą paveikslą.
- Jūs ką, išprotėjot? Taigi čia Rafaelis, jis nei už jokią kainą neparduodamas!
- Duosiu 1 limoną (suprask, $1,000,000).
- Nu ką jūs...
- 5 limonus!
- Nu, nežinau, nežinau...
- Gerai, 7 limonai ir baigiam, aš neturiu laiko.
- Na gerai, 10 ir imkite.- nusileidžia jam muziejaus valdžia.
- Suvyniokite į popierių.
Pats pasisuka į žmoną:
- Na va, gimtadieniui atvirutę nupirkome, dabar važiuojam ieškoti dovanų...

Autobuso vairuotojas sako įlipusiam naujajam rusui:
- Gal atsisėstumėte?
- Ne, aš labai skubu.

Užėjo mada namuose turėti religinių daiktų: ikonų ten visokių, šventųjų paveiksliukų ir t.t. Rusas aukcione perka didelį kryžių su ant jo esančiumi Kristumi...
- $5000! Parduota! - šaukia aukciono vedėjas.
Rusas:
- Nu, gerai, imu, tiktai šitą gimnastą tai nuimkite...

Nusipirko naujas ukrainietis Mercedes'ą 600 SL turbo. Važiuoja jis namo, į savo kaimą, per kaimiškus neasfaltuotus kelius, ir staiga jam sprogo padanga. Na tas išlipo, nuiminėja ratą... Tik staiga privažiuoja su traktoriumi pažystamas kolūkietis:
- Privet, Mikola, jak zhyce ide? A co ty robish'?
- Ta vo, koleso snymaju...
- Daj, ja tebe podsobliu...- Ištraukia kolūkietis montirovkę ir tik bac į šoninį stiklą:
- A ją magnetolku voz'mu...

Girtas naujas rusas išeina iš restorano ir ieško savo Merso raktelių. Nėra. Pametė kažkur ar paliko, nežino. Mato, tramvajus atvažiuoja.
- Stok!!
Sustoja tuščias tramvajukas, naujas rusas pripuola prie vairuotojo, meta jam $1000 ir sako:
- Nnnnaamo!!! - ir nusvirduliuoja į kėdę.
Vairuotojas prišokęs klausia, kur jo namai. Tas pasako adresą ir jau ruošiasi užmigti. Vairuotojas purto už peties, aiškindamas, kad tai už miesto, ir tramvajai ten nevažiuoja. Naujas rusas meta jam dar $1000 ir užmiega. Ką daryti, ką daryti? Vairuotojas pasimetęs: ir pinigai geri, bet kaip nuvažiuoti? Pasigauna traktorių, prisikabina tramvajų ir važiuoja autostrada. Štai ir namas tolumoj šviečiasi, bet prie pat namo sustabdo platus platus griovys. Toks be galo ir pradžios. Vairuotojas eina prie naujo ruso, žadina jį ir aiškina, kad va, atseit, griovys, nedavešiu aš tavęs ir t.t ir pan. Naujas rusas, dar visas girtas, vos prabudęs susimąsto:
- E, aaa, mmmm, ooopsss, kokios problemos, aną savaitę aš su Metro grįžau!

Du gatavi nauji rusai įeina į "Rolls Royce" parduotuvę Maskvoje ir klausia:
- Naujų Rolsų turite?
- Taip.
- Tai mums du, O.K.- ir abu išsitraukia pinigines, staiga vienas ir sako:
- Nereikia, juk tu šiandien už mūsų abiejų pietus sumokėjai.

Grįžta naujas rusas iš JAV, draugeliai susirinkę klausinėja:
- Nu, kak tam?
- Vsio normalno, no vot sto menia udevilo: akazyvajetsa, sto ichniji dollary - toze samoje sto i nasy baksy Važiuoja naujas rusas tokia nuliova nuliova mašina, tik staiga - bac jam į užpakalį ZAP'as įsimūrijo. Iššoka naujas rusas, apžiūri savo mašiną ir tuo pačiu išaiškina padėtį ZAP'o vairuotojui:
- Tu kvaily! Tu visą gyvenimą mokėsi, tavo vaikai mokės ir tai neišsimokės už šią gyvenimo klaidą! ZAP'o vairuotojas pažiūri ir:
- Klausyk, žmogau, nu supranti, sena mano mašina - stabdžiai gi neveikia, bet klausyk, aš "Mercedes" servise pažystu tokį meistrą, kuris tau mašiną taip patvarkys, kad ji bus dar naujesnė nei buvo, žodžiu, nepažinsi.
Na, žmonės sutarė, išvažiuoja. Naujas rusas važiuoja pirmas. Privažiuoja sankryžą, sustoja, ir vėl kas tai - bac į užpakalį naujam rusui. Iššoka tas jau visai susinervinęs, o ten tas pats ZAP'as įsimūrijęs.
Nuramina naują rusą ZAP'o vairuotojas:
- Koks skirtumas, ar daug, ar dar daugiau. Vis tiek servise tau pataisys, kad tiesiog blizgės.
Naujas rusas biski apsiramino, ir jie toliau nuvažiavo. Privažiuoja kitą sankryžą, ir vėl - bac! Pasižiūri naujas rusas atgal, o ten pro ZAP'o langa žmogėnas šaukia:
- Savi, savi!!!

Naujas rusas skambina:
- Alio, tai Gyvūnų globos draugija?
- Taip, klausome jūsų.
- Kuo skubiau atvažiuokite, mano kieme medyje sėdi paštininkas ir necenzūriškai įžeidinėja mano bulterjerą...

Susitiko du nauji rusai ir šnekasi:
- Žinai, vakar nusipirkau 600-tą mersą. Nu nieko sau, kaip eina, ir tau patariu nusipirkt, jei dar neturi.
Anas išsitraukia mobiliaką, surenka numerį ir sako:
- Vaska paskaičiuok pas mane garaže, ar yra 600-ai mersų ...

Varo toks kietas naujas rusas su savo 600-uoju. Greitį viršija gal 3 kartus. Staiga pasigirsta policininko švilpukas. Naujas rusas sustoja, pribėga mentas, nusileidžia Merso langas, o iš ten mentas išgirsta:
- Nešvilpk, ožy! Velnių prisišauksi!- ir nuvažiuoja.

Važiuoja 6OO-inis mersas, na o į jį atsitrenkia zapukas. Na "krutyje" išlipa iš merso ir sako :
- Na, ir ką mes su tavimi darysim?
Čia žmogelis staiga kalašnikovą iš zapuko išsitraukia ir sako:
- Visiems ant žemės, o tai nušausiu kaip šūdus!
Vaikšto tarp jų suguldytų, prieina prie boso ir sako:
- Klausyk, o pas tave gražus laikrodis, nusiimk ir atiduok man! O pala! Jūs visi turite gražius laikrodžius.
Na, surinko laikrodžius ir vėl bosui sako:
- Ei! O pas tave kokie gražūs batai! A nu nusiimk! O bendrai pas jus visus gražūs batai! A nu nusiimt visiems!
Na, surinko jis batus, ir sako:
- Nu ir ką man su jumis daryti, apsysioti gal?
Pagalvojo, pagalvojo, daiktus sumetė į zapuką, ir išvažiavo.
"Krutyje" guli, o jų bosas sako:
- O žinote, kodėl jis mūsų neapsysiojo? Todėl, kad mes - mafija!

Varo naujas rusas naujausiu mersu. Žiūri - dviratininkas važiuoja. Ramiai aplenkė bičelį. Važiuoja toliau, tik staiga šast - dviratininkas ir aplenkė. Naujas rusas nesuprato, ant gazo, prisivijo, aplenkė. Po kurio laiko dviratininkas vėl tik šast - ir vėl aplenkė. Naujas rusas susinervavo, gazą iki galo, vėl aplenkė dviratininką. Tik žiūri - anas vėl atvaro, šast ir pralenkė. Naujasis rusas prisivijo dviratininką, susistabdė ir klausia:
- Klausyk, kaip tu čia taip padarai?
- Dar kartą mane už petnešų užkabinsi - į dūdą tau duosiu!

Naujas rusas sėdi restorane prie staliuko, visas gatavas, vos prasimerkia. Jam desertui atneša vynuogių. Tas, stumdamas lėkštę į šoną:
- Ačiū, bet aš negeriu vyno piliulėmis

Naujas rusas žvejoja... Auksinė meškerė, auksinė blizgė, auksinė valtis, auksinis kibiras... Kimba... Išsitraukia... auksinė žuvelė. Nenoromis meta ją į kibirą. Žvejoja toliau. Po kiek laiko pasigirsta balsas:
- Ei, žmogau, o kaip dėl trijų noru?
Naujas rusas:
- Nu, gerai, prasyk, ko nori...

Ateina naujas rusas pas dantistą. Dantistas žiūri - pas jį visi dantys auksiniai, plombos briliantinės - visa burna blizga.
Dantistas ir sako:
- Kad pas jus viskas tvarkoje, nėra ką taisyti.
- O man ir nereikia nieko taisyti, tik signalizaciją įstatykit.

Susitinka du naujieji rusai. Vienas klausia:
- Kaip sekasi?
- Gerai. Prieš savaitę grįžau iš Prancūzijos.
- Nu, ir ką gero parsivežei ?
- Norėjau "Džakonda" parsivežti...
- Chachacha, tai ką, pinigų neužteko!?
- Ne, žmonai spalvos nepatiko.

Naujas rusas vaikščioja po parką su savo maža dukryte. Jie pamato dailininką, kuris tapo peizažą. Atsistoja jam už nugaros, ilgai stebi jo darbą, ir naujas rusas pamokomu tonu sako dukrelei:
- Matai, vaikeli, kaip dėdė be Polaroido kankinasi...

Studentas, naujo ruso sūnus, rašo laišką namo: "Tėte, mokausi gerai. Viskas tvarkoje, tik viena problema: Visi į paskaitas važinėja autobusu, tik aš vienas - nuosava mašina!"
Tėvai rašo sūnui:"Sūnau, nereikia išsiskirti iš kitų, būk kuklus. Nusipirk autobusą ir važinėk kaip visi."

Susitinka du naujieji rusai. Pradėjo šnekėtis apie šeimyninį gyvenimą ir apie nusibodusias žmonas. Vienas sako:
- O aš savosios atsikračiau.
- Kaip!?
- Nu kaip, nupirkau aš jai "Alfa-Romeo". Ji sėdo, pradėjo važiuoti, greitis per 200 km/h, o čia posūkis... Mašina - į metalo laužą, o žmona - į morgą...
- Oho, liuks, reiks pabandyti ir man.
Susitinka po savaitės.
- Nu, kaip?
- Nekaip. Nupirkau jai "Alpha-Romeo". Nuėjo ji į garažą, įsėdo, išlėkė, greitis virš 200, posūkyje apsivertė, mašina - kaput, bet pati gyva liko.
- Hmmmmm... - susimastė pirmasis.- Žinai ką, nupirk jai "Ferrari"!
Susitinka dar po savaitės.
- Nu, kaip?
- Nekaip. Nupirkau aš tą "Ferrari". Vėl mašiną sudaužė kapitališkai, o pati sveika liko.
- Taaaaip,- dar giliau susimastė konsultantas.- O žinai ką, nupirk tu jai... "Jaguarą"!
Susitinka dar po savaitės.
- Nu va, reikėjo nuo jaguaro ir pradėti!- iškart sako apsidžiaugęs bandytojas.
- Kaip taip? Pavyko!?
- Joo... Nupirkau aš jai tą jaguarą, tai nereikėjo niekur nei važiuoti - dar garaže ją sudraskė...

Važiuoja naujas rusas džipu. Sustabdo mentas.
- Prašome parodyti jūsų dokumentus.
Na, išsitraukia jis teises, technikinį. Lygtai viskas tvarkoje. Bet mentas nenori jo paleisti.
- O kodėl mašina purvina!!?- klausia.
- Štai pažyma. Šita mašina yra padidinto pravažumo, aš tik ką iš kaimo kelio išvažiavau - nesuspėjau nuplauti.
Mentas reikalauja atidaryti bagažinę. Atidaro - o ten... lavonas. Mentas šaukia:
- O čia kas dabar!!?
- Štai, prašom, pažymą - šita mašina gali vežti lavonus.
- O kodėl šiam lavonui iš užpakalio kyšo lituoklis!!?
- Štai pažyma - tai paskutinis kliento pageidavimas...

Naujas rusas giriasi prieš panas:
- Niekur be manęs negali! Atvažiavau pas skolininką, mostelėjau "rebiatoms" - viskas tvarkoje patapo. Buvau muštynėse, mostelėjau "rebiatoms" - viskas tvarkoje...
Merginos jam ir sako:
- Kaip tai pas tave vien banditiški įvykiai. O kultūrinis gyvenimas pas tave egzistuoja?
Naujas rusas:
- O kaipgi! Va, prieš savaitę buvau teatre. Ten vienas tipelis savo bobą pusę valandos uždusinti negalėjo. Na, mostelėjau aš "rebiatoms"...

Ateina naujas rusas į automobilių parduotuvę ir sako:
- Man Poršą (Porsche).
Ok - sutvarkė jam Poršą, išblizgino. Išvažiavo.
Po valandos grįžta:
- Vyrai, problemos. Pas mane čia... hmmm... greičių dėžė nuėjo...
Nu ką, garantija yra - nuėjo į sandėlį, paėmė, pakeitė. Išvažiavo.
Grįžta po valandos. Vėl ta pati problema.
Garantija lieka garantija. Nuėjo į sandėlį, žiūri - tik viena liko greičių dėžė... Nu ka, pakeitė. Išvažiavo.
Po pusvalandžio grįžta naujas rusas į parduotuvę vėl. Ta pati problema - greičių dėžė nuėjo. Atvilko iš sandėlio paskutiniąją, pakeitė. Tuo pačiu parduotuvės vedėjas ir sako:
- Jūs atleiskite, mes jums norėtumėme pasodinti mūsų darbuotoją, kad pažiūrėtų, kaip ta greičių dėžė subyra.
- OK, nėr problemų, tegul sėda.
Važiuoja!!! Pirmas bėgis - 80 km/h, antras - 120, trečias - 180, ketvirtas - 220, penktas - 260, šeštas - 300...
Parduotuvės darbuotojas visas pašiurpęs stebi šitą skridimą. O naujas rusas čia sako:
- O dabar - RAKETA!
Pasakė - ir sugrūdo bėgių rankeną ten, kur raide R pažymėta...

Pareina naujo ruso sūnus namo iš mokyklos:
- Tėte, o tu žinai daugybos lentelę?
- Nu lyg tai žinau.
- O sakyk, kiek bus du kart du?
Čia naujas rusas pradeda kuistis kišenėse, skaičiuoja kalkuliatoriumi, rašo kažką bloknote, ir staiga, pakėlęs galvą, sako:
- Šiaip tai keturi, bet jeigu "urmu" - atiduok po tris.

Ateina naujas rusas į aukščiausios klasės restoraną. Prisėdo prie staliuko - skaito meniu. Prieina oficiantas, paslaugiai laukia užsakymo. Čia naujas rusas per dantis iškošia:
- Kiaušinius! Oficiantas mandagiai klausia: - Kepti, virti, minkštai virti?
O naujas rusas:
- Pakasyk!

Vasara. Paplūdimys. Vidury nudistų pliažo sėdi naujas rusas su kostiumu, pilnai apsirengęs. Prieina prie jo nudistas ir klausia:
- O kodėl jūs apsirengęs?
Naujas rusas:
- O gal, šitą, aš iškrypėlis!

Metė senis tinklą į jūrą tris kartus, bet nepataikė...

Misteri, ir daug jau pagavote? - pasidomėjo kaimo berniokas atvažiavusio žvejo, kuris vienišas sėdėjo ant upelio kranto.
- Kol kas nieko, nors čia jau pratupėjau tris valandas.
- Tai jūsų reikalai jau ne tokie blogi, - pastebėjo berniokas. - Vienas atvykėlis čia praleido ištisas dvi savaites ir pagavo ne ką daugiau, nei jūs per tris valandas.

Naktinė žūklė. Prie kanalo kas penkiasdešimt metrų įsitaisę sėdi žvejai. Vienam iš jų tolumoj pasigirsta keistas garsas, aplink tamsu ir truputi baisoka. Žvejys apsidairo aplinkui ir žvejoja toliau, po kiek laiko tas kraupus garsas pasikartoja dar kartą, tik jau arčiau. Žvejys gaudo toliau, tik neramu kas čia naktį dedasi. Praėjus dar kiek laiko tas pats kraupus garsas pasigirta visai prie pat. Tada žvejys susideda visus savo įrankius, pasiima gerą pagalį ir įsilikdęs į palapinę užgesina šviesą, užtraukia palapinę. Po kiek laiko kažkas prieina prie palapinės, atitraukia užtrauktuką ir staigiai įkišęs galvą klausia:
- Ar neturite prisidegti...
Bet žvejys iš išgąsčio tvoja jam pagaliu per galvą ir tas pats kraupus garsas pasikartoja dar kartą.

Nykstančias žuvis reikia įrašyti į Raudonąją knygą, o žuvis, kurių yra daug, į kulinarinių receptų knygą.

Padovanojo undinei tėvas dviratį...

Petka su Čiapajevu išvarė pailsėti į Afriką. Komisija išvažiavo pažiūrėti, kaip didvyriai kultūringai ilsisi. Žiūri, Čiapajevas eina palei vandenyno krantą ir mėto granatas į vandenį ir taip gaudo žuvį.
- Ei, ką darai? Kas taip daro? Pažiūrėk, kaip kultūringai Petka iš valtelės žuvį gaudo.
- Kultūringai?! Kad ne taip... Jis "ant žyvco", vietoj žuvelės - negrą ant kabliuko pamovęs ryklius gaudo.

Plaukia žvejys upe. Šalia jo sėdi mokslininkas ir klausinėja:
- Ar jūs žinote ką nors apie filosofiją?
- Ne negirdėjau. - Atsako žvejys
- Tai prarandate ketvirtadalį gyvenimo.
Po valandėlės vėl klausia :
- Tai gal žinote ką nors apie nykstančius augalus!?
- Ne negirdėjau. - Atsako žvejys.
- Tai prarandate pusė gyvenimo-burbteli mokslininkas.
Staiga valtis apvirsta. Žvejys rėkia:
- Ar mokate plaukti?
Mokslininkas:
- NE!!!
- Tai kabinkitės greičiau už manęs, nes tuoj prarasite visą gyvenimą...

Plepa du žvejai, vienas ir sako:
- Ėjau vakar žvejoti, užmečiau meškerę, sėdžiu, laukiu... Staiga, kad žybtels!!!
- Lydeka ??
- Ne, GA inspektoriaus motociklo fara...

Prieina jaunas žvejas prie senio ir klausia:
- Na kaip, ar kimba kas nors?
- Nu žinoma kad kimba! - atsako senis.
- O kur tavo žuvys. - klausia jaunas?!
- Ai, aš tai mažas paleidžiu, o dideles į degtukų dėžutę dedu!

Psichiatrinės ligoninės ligonis atsinešė į palatą dubenį vandens, įmerkė į jį meškerę ir susikaupęs ėmė stebėti plūdę. Trinktelėjo palatos durys, įėjo gydytojas.
- Tyliau! - sudraudė jį ligonis.
- Na,kaip? Ar kimba? -viską supratęs tyliai sukuždėjo gydytojas.
Ligonis kreivai šyptelėjo:
- Gal išprotėjai? Argi dubeny būna žuvų?

Eina žvejas namo su karpiu rankose. Pamato, policininkas priešais, ir ženklas "Žvejoti draudžiama". Policininkas pamato, pilietis žuvį nešasi, o čia žvejot negalima. Policininkas sako:
- Ponas, tai ką čia nešamės?- Ponas:
- Karpį
- Bet čia žvejoti negalima
- Viršininkas, čia nepaprastas karpis, o stebuklingas.
- O ką jis gali?
- Kai paleidi jį į vandenį jis nuplaukia , bet kaip paploji arba kaip švilpauti pradedi tai grįžta
- Parodyk,- paleido ponas žuvį , o policininkas paploja , pašvilpauja ir sako:
- Na , kodėl tas karpis neparplaukia?
- Viršininke koks karpis?
Grįžta vyras iš žūklės. Paspaudžia skambutį ir laukia. Niekas neatidaro. Spaudžia dar kartą. Pagaliau duris atidaro pusnuogė žmona.
- Kodėl neapsirengusi? - ir tuo metu pamato kitą pusnuogį vyrą,- Ką tas čia daro?
-Žuvies parnešei? - pertraukia žmona jį.
- Na taip.
- Tai gerai, už mano nugaros stovi žuvies kepėjas.

Pigiai parduodu žūklės įrankius ir žvejybinę aprangą. Tel.: 56-45-26. Jei atsilieps vyriškas balsas, būtina pasakyti "Atsiprašome, suklydome rinkdami numerį".

Grįžta vyras iš žūklės be žuvies ir pasakoja žmonai:
- Žinai, pagavau didžiulį karpį. Įleidau jį į sietelį, po kurio laiko žiūriu: sietelis tuščias, o jame didelė skylė. Kaip gaila, toks karpis buvo - vien nuotrauka penkis kilogramus svėrė!

- Klausyk, Jonai, vakar buvau žmoną į žvejybą pasiėmęs.
- Na, ir ką?
- Nieks neužkibo…

Ateina Ona į darbą, jos draugė klausia:
- Ko tu tokia liūdna? Ar atsitiko kas?
- Vyras išvažiuoja į žvejybą, - paaiškino Ona.
Draugė išplečia akis:
- Ir dėl to tu liūdi? Džiaugtis reikėtų!
- Nemokyk manęs. Nori kad jis nebeišvažiuotų?

Atsibodo žmonai, kad vyras kiekvieną dieną eina žvejoti. Atsikėlė anksti ryte, sulaužė visas meškeres, išmetė visus įrankius, supjaustė valtį.
Jai buvo likę gyventi nemažiau kaip valandą...

Atsikėlė žmona ankstų sekmadienio rytą, paruošė skanius pusryčius, butelį ant stalo pastatė ir pakvietė vyrą pusryčiauti. Tik susėdo - žiūri kaimynas į svečius kėblina. Nesinori vyrui dalintis degtine ir jis nusprendžia:
- Paslėpk butelį. Sakyk jam, kad aš išvažiavau žvejoti, jis ir išeis. Paskui mes ramiai išgersime.
O pats palindo po lova. Kaimynas užėjo, paklausė kur vyras. Sužinojęs, kad jis išvažiavo žvejoti, tarė:
- Gaila... O aš pusę litro atsinešiau... Na, matė jį velniai tą tavo vyrą. Išgerkim mes abu!
Išgėrė tą butelį, suvalgė pusryčius, o paskui ir į lovą suvirto... Kada patenkintas kaimynas išėjo, piktas vyras išlindęs iš po lovos, sušniokštė:
- Tavo laimė, gyvatė, kad aš buvau žvejoti išvažiavęs, kitaip būtum gavusi...

Ežere maudosi Naujojo ruso šeima, netoliese žvejys žuvį gaudo. Staiga žvejys išgirsta šauksmą.
- Gelbėkit, mano žmona skęsta, o aš plaukti nemoku! Duosiu 100$ jei man padėsit!
Žvejys dešimčia stiprių grybšnių atsiduria prie skęstančios moters ir ištraukia ją iš vandens.
- Na, kur mano šimtinė?
- Žinai, ji taip makalavosi vandenyje, kad aš pagalvojau jog tai mano žmona, bet apsirikau - čia mano uošvė.
- Oh nesiseka, kiek aš tau skolingas?

Grįždamas žvejys iš žvejybos susitinka draugą.
- Na, kaip suvažinėjai?
- Normaliai...
- Ką pagavai šį kartą?
- Nieko, bobų nusprendėme neimti...

Grįžta vyras iš eilinės nesėkmingos žvejybos ir teisinasi žmonai:
- Sliekai negeri, košė blogai buvo išvirta, duonos minkštimas greitai nuo kabliuko nukrenta, tešla vėl per skysta buvo... todėl žuvis ir nekimba.
Žmona pagalvojo ir sako:
- Aš iki šiol nesuprantu, ant ko tu mane pagavai...?

Grįžta vyras iš žvejybos ir sako žmonai:
- Na ir šykštūs žmonės pasidarė. Mes su draugais susitarėm, kad pirmasis, sugavęs žuvį, stato magaryčias, antrasis - užkandą. Ir ką tu galvoji? Žiūriu Petro plūdė paniro, o jis sėdi lyg nematytų. Jurgiui irgi timptelėjo, net botagas susilenkė. O jam nė motais. Ot šykštuoliai.
- O tau kibo? - klausia žmona.
- Juk aš ne durnas - be masalo užmečiau.

Grįžta vyras namo iš darbo. Ant stalo raštelis:
"Mielasis, aš išėjau pas draugę. Vakarienė ant viryklės. Meškerės kampe. Jei lydeka kainuos daugiau kaip 5 litai - nupirk ešerių."

Grįžta vyras namo iš žvejybos su didžiausiu šamu. Žmona kepa virtuvėje valgį ir žiūri televizorių.
- Petrai, atiduok savo žuvytes katei ir eik valgyti!

Kalbasi du žvejai :
- Kodėl vedei tokia negražią moterį.
- Aš gi meškeriotojas!
- Na ir kas.
- Pas tokią, kol meškeriosiu, niekas neateis!

Pamaldi moteriškė prieš Velykas raminasi:
- Štai baigiasi gavėnia, o aš iki šiol nieko mėsiško savy neturėjau.
Vyras pasipiktino:
- O kas aš toks? Gal silkė?

Pareina vyras namo ir sako žmonai:
- Pažiūrėk, kiek aš žuvų sugavau...
- O man kaimynė sakė, kad tu buvai į turgų užsukęs.
- Na tai kas, aš tiek prigaudžiau, kad turėjau pusę parduoti, sunku buvo nešti.

Sėdi prie tvenkinio jaunas ir senas žvejys. Sušalo, kad daugiau nebepajėgia iškęsti. Jaunasis siūlo:
- Einam, dėde, namo, esant tokiam orui, žuvys nekibs.
- Eik, jeigu tavo gera žmona, o manoji kimba prie bet kokio oro.

Susitarė žvejys su draugais pažvejoti. Valandą ir vietą tvirtai numatė. Žvejybos dieną lijo kaip iš kibiro. Nieko neveiksi, susitarė - reikia eiti. Nuėjęs sutarton vieton, laukęs nesulaukęs draugų, šlapias grįžo namo. Patylomis, kad neprižadintų žmonos, nusirengė Juozas ir palindo po antklode šalia žmonos. Ši besakanti:
- Matai, Joneli, tokiu oru geras gaspadorius šuns į kiemą neišvarytų, o tas mano durnius išėjo žvejoti...

Susitiko dvi draugės.
- Kaip tavo vyras?- pasiteiravo viena.
- Lyg ir nieko... Tačiau vakarais prisileidžia vonią vandens, pasiima meškerę, užsidaro duris ir meškerioja.
- Reikėtų tau jį vis dėlto parodyti psichiatrui, - susirūpina draugė.
- Reikėtų... - atsidūsta vyro žmona,- bet gi taip norisi šviežios žuvies.

Susitiko žvejys kaimyną ir puolė girtis:
- Pagaliau, kaimyne, suradau savo gyvenimo moterį ir vedžiau!
Kaimynas nustebęs:
- Tai ką, radai savo idealą.
- Aha!
- Turbūt labai graži.
- Tai, kad ne - baisi, spuoguota.
- Tai gal liekna, aukšta?
- Ne, žema, kresna.
- A, žinau, protinga.
- Ne buka kaip kelmas.
- Nu tada labai turtinga.
- Nei skatiko neturi.
Kaimynas pasimetęs:
- Tai koks gi čia idealas?
- Žinai kaimyne, kai ji pakakoja tai ten tokie kirminai.... ai bet tu ne žvejys, vis tiek nesuprasi.

Tiesiog nebežinau ką bedaryti, - skundžiasi vienas žvejys kitam.
- Kiekvieną kartą, kai grįžtu iš žvejybos, po lova randu meilužį.
- Tai ką, daugiau į žvejybą neisi?
- Dar ko! Galvoju, gal reikėtų
lovai kojas nupjauti?

Trys mužikai ankstų rytą tupi nendryne, žuvį gaudo. Vienas iš jų:
- Pamanykit, vyručiai, kad mane išleistų žvejoti, teko žmonai prižadėti, kad trobą suremontuosiu!
Antrasis:
- O aš žmonai pažadėjau kailinius nupirkti.
- O aš, - giriasi trečiasis, - išjudinau savąją 5 val. ryte ir švelniai paklausiau: "Na ką - žvejyba ar žvejoba?", o ji man: "kai eisi, neišbudink vaikų".

Viena draugė pasakoja kitai:
- Siaubas, vakar pirmą kartą gyvenime kartu su vyru važiavau į žvejybą ir mes labai susipykom.
- O kas atsitiko?
- Iš pradžių aš labai garsiai kalbėjau ir išbaidžiau visą žuvį, po to ne taip moviau slieką, vėliau blogai užmetinėjau, o pabaiga buvo visai liūdna: aš prigaudžiau daugiau žuvies negu jis.

Vienas žvejys klausia kito kaip jį žmona išleidžia žvejoti:
- Labai paprastai, atsikeliu ryte, pakeliu antklodę ir sakau, "O, koks užpakalis". Žmona man sako, "Eik velniop". Tai aš susirenku meškeres ir einu žvejoti. Pabandyk ir tu.
Susitinka draugai kitą kartą:
- Tai ko žvejyboje nebuvai?
- Žinai, padariau kaip sakei, ryte pakėliau antklodę, žiūriu ir galvoju, velniop tą žvejybą.

Vyksta vakarėlis. Vienas iš svečių ištempęs delnus draugui kažką pasakoja. Iš tolo tai matydama jo žmona aiškina draugei:
- Matai mano vyriškį, kaip jis kažką rodo? Tai jis apie mūsų žvejybą draustinyje pasakoja. Na, bet jei jis rodo kokią žuvį pagavo, tai stiprokai perdeda, o jei rodo koks buvo inspektoriaus, kuris mus pagavo ir su kuriuo aš viską derinau, pasididžiavimas - tai jis stipriai sumenkina.

Žmona vyrui:
- Ar dar meni atostogas kaime?
- O kaipgi – šventa ramybė, uogos, vaivorykštinių upėtakių žvejyba!...
- Taigi taigi upėtakių. Beje, šiandien vienas paskambino ir šnibžda man į ausį...
- Įdomu, ką?
- Kad tu greitai tapsi tėvu..!

Žvejys, vos išėjęs iš namų, sutiko kaimyną.
- Kur danginiesi su meškere? - nustebo tas. - juk lydekų sezonas jau seniai baigėsi...
- Tsss!... Mano žmona apie tai dar nežino.

"O man vienodai rodo, Jėzus tu ar ne Jėzus. Kol aš žvejoju, tu man čia po ežerą nevaikštinėsi!"

- Jeigu aš atspėsiu, kiek žuvų tavo terboj, tu man vieną dovanosi?
- Jeigu tu pasakysi, kiek žuvų yra mano terboj, tai aš tau abi atiduosiu...

- Kaip kimba?- klausia ilgai žvejojančio žvejo.
- Gerai, va sekančią pagausiu, bus dvi.

Ant upės kranto sėdi žvejys - mokytojas. Pagauna mažą šamuką. Atkabina nuo kabliuko, paleidžia atgal į vandenį ir sako:
- Ir kad be tėvelio negrįžtum!

Atsibodo bratkom ilsėtis visokiuose Kanaruose ir Maljorkose, nusprendė jie po savo šalį pažvejoti. Prisipirko visokių meškerių, masalų, palapinių, miegmaišių, pasiėmė maisto savaitei ir išvyko. Gaudė gaudė ir nieko nepagavo, tik baigiantis savaitei užkibo vienas nususęs ešeriukas. Grįždami namo bratkos šnekasi:
- Tu žinai kiek mums ta suknista žuvytė kainavo? Kokį 100$!
- Aha, ir gerai, kad tik vieną pagavom!

Budinčio apylinkės gydytojo kabinete suskambo telefonas...
- Alio. Čia skambina žvejys Jonas. Labai skubiai prašau atvykti prie tokio-tai ežero, privažiavimas nuo miško pusės, pamatysit geltoną palapinę, ten aš Jūsų lauksiu. Mano mažametis sūnus ką tik prarijo didelį žvejybinį kabliuką. Prašau Jūsų, paskubėkite.
Po kelių akimirkų vėl suskamba telefonas tame pačiame kabinete...
- Daktare, čia vėl skambina tas pats žvejys Jonas. Galite neskubėti važiuoti, aš pasikuitęs savo krepšyje radau kitą kabliuką...

Šeimyninė išvyka į žvejybą:
- Ona, kepk žuvį!
- Taigi tu nieko nepagavai?
- Ona, kepk, žuvies bus...

Štai dovana tavo gimtadieniui! - sako tėvas, įteikdamas sūnui meškerę.
- Ačiū, tėte. Bet kodėl ji be ritės ir valo?
- Ne viskas iš karto, sūnau. Išmoksi žvejoti, tuomet ir ritę, ir valą nupirksiu.

Du vyriokai truputį pasivaišino ir pajuto potraukį nuotykiams, grubiai tariant, marmūzę kam nors sudaužyti. Eina ir mato ant kranto žveją sėdint. Viens kitam:
- Prieikim ir paklauskim ar kimba. Jei jis atsakys "taip", paklausime "o kodėl?", o jis nieko ir nepasakys. Tada mes jam ir įkrėsime. Jei atsakys "ne", mes toliau paklausime to paties ir taip pat įkrėsime. Prieina prie žvejo ir klausia:
- Kimba?
- Eikit šikti !!!
- Irgi variantas...

Du žvejai gaudo iš valties. Vienas traukia žuvį po žuvies, o kitam niekas nekimba. Tam kuriam nekimba klausia savo draugo:
- Ant ko gaudai?
- Ant slieko.
- Aš irgi ant slieko. O koks pas tave valas?
- 0,2 mm.
- Hmm pas mane irgi 0,2 mm. O koks pas tave kabliukas?
- Ketvirto numerio.
- Pas mane irgi. Tai kodėl man nekimba?
- O tu kai gaudai apie ką galvoji?
- Apie mergas.
- O aš apie žuvį!

Du žvejai iš Kėdainių nuvažiavo žvejoti į Tenenį. Ant kranto pastebi keletą plonų medžių, nulaužtų ties viršūne. Pirmasis žvejys sako antrajam:
- Žiūrėk, kaip aukštai bebrai įlipa šakų graužti!
- Taip, taip, lipa ir dar kaip, ypač kada neršia,- atsako antrasis.

Grįžta žvejys iš žvejybos tuščias, stovi nedrąsiai prie slenksčio ir klausia:
- Katinas namie?
Žmona:
- Eik drąsiai, aš jam kilkės nupirkau!

Išėjo kartą tėvas su sūneliu į žvejybą. Sėdi valtyje, žvejoja. Staiga mažylis susidomėjo aplinkiniu pasauliu:
Tėti, kaip šita valtelė plaukia?
Tėvas įsmeigęs akis į plūdę:
- Ne dabar, sūneli, ne dabar...
Truputį vėliau.
-Tėti, o kaip žuvis po vandeniu kvėpuoja?
Ne dabar, sūneli, ne dabar...
Tėti, kodėl dangus žydras?
- Ne dabar, sūneli, ne dabar...
Galiausiai:
-Tėti, tėti, o tau nieko, kad aš tau uždavinėju tiek klausimų?
- Žinoma ne, sūneli, - atsako tėtė, - neklausinėsi, tai ir nieko nežinosi...

Išvažiuoja vyras į žvejybą. Po poros dienų grįžta namo su pora nusususių ešerių. Žmona klausia:
- Tiek mažai?
Sūnus važiavęs kartu atsako:
- Jei tėtis būtų pasiėmęs daugiau babkių būtų ir lydeką nupirkęs.

Jonas aistringas žuvautojas, yra ir nepataisomas optimistas:
- Vakar išbuvau prie ežero keturias valandas ir nesugavau nė vienos žuvelės. Šiandieną jau žymiai geriau, to paties rezultato pasiekiau per dvi valandas.

Jonas ir Petras žvejoja. Staiga Petras sako Jonui:
- Duok kitą slieką, šitas visai nesistengia...

Jums padidėjęs spaudimas,- sako gydytojas.
- Tai žvejybos rezultatas.
- Pirmąsyk girdžiu. Turėtų būti priešingai.
- Taip, bet jeigu žvejojate uždraustoje vietoje?

Kalbasi meškeriotojai:
- Ar gera ši vieta kur gaudote?
- Labai! Nei viena žuvis iš čia nenori išeiti.

Kalbasi žvejai, vienas klausia kito:
- Kaip tau čia pavyksta sugauti tiek daug žuvies,juk gaudom su tais pačiais sliekais?
- Aaaa, aš, ant pavadėlio parišu prožektorių, kad žuvys geriau matytų slieką...

Kalėjimo kameroje klausia naujoko:
- Už ką patekai?
- Brakonieriavau.
- Kiek įsūdė?
- Penkiolika...
- Nemeluok, vyre, už brakonieriavimą tiek neduoda!
- Tikrai, aš žuvis sprogdinau, - teisinasi šis. - Įmečiau dinamito, kad driokstels! Iškilo trys žiobriai ir dvylika narų su skafandrais.

Kas, tavo nuomone, žvejys?
- Tai žmogus, kuris kalba taip, kad kitas negali suprasti.

Meškeriotojas giriasi:
- Ką jūs meluojate apie savo laimikius! Štai aš pernai sugavau tokį lydį, kad vien jo nuotrauka svėrė penkis kilogramus!

Mergina klausia žveją:
- Jei undinė išlenda iš vandens tik iki pusės, kaip ją atskirti nuo paprastos merginos?
- Labai paprastai, undinės – be maudymosi kostiumėlio.

Nuvyko kartą jaunas vyras į žvejybą. Atsistojo netoli seno dieduko. Užmetė meškerę. Senis traukia vieną žuvį po kitos. Jaunajam nekimba...
- Ant ko gaudai, seni?
- Ant sliekų, sūnau.
- O aš šiandien su tešla.
Kitą rytą atvažiuoja jaunas vyras į tą pačią vietą su sliekais. Senukas vėl sėkmingai žvejoja netoliese. Jaunas vyras įmetė meškerę. Laukia laukia - vėl nieko...
- Ant ko šiandien gaudai, seni?
- Ant tešlos, sūnau.
- Tai iš kur žinai ant ko gaudyti reikia?!!
Senis sako:
- Jeigu iš ryto atsikėlus mano vyriškas pasididžiavimas žiūri į kairę, tai ant sliekų. O jeigu į dešinę, tai ant tešlos.
Jaunas vyras pasikasė galvą ir sako:
- O man iš ryto atsikėlus stovi..
- O aš tavo metuose iš viso į žvejybą nevažiavau.

Petras sėdi su žmona ant upės kranto ir meškerioja. Staiga jis sušunka:
- Ne, tai negali būti, tokio laimikio aš senai neturėjau!
- Bet, tai tik senas batas! - piktai sako žmona.
- Taip, - atsako žvejas,- bet ne tokio dydžio – 47 Nr.

Plaukia žvejys valtele Lochneso ežeru, žuvį gaudo… Staiga priešais jį išnyra milžiniška Lochneso pabaisos galva ir pražiotais nasrais artinasi prie jo. Žvejys capt už irklų ir visomis jėgomis į krantą. Bet kai supranta, kad kudašiaus neišneš, krenta ant kelių valties dugnan ir pradeda melstis:
- Dieve, neleisk šitai pabaisai manęs suėsti!
Staiga griaustinis sudunda, žaibai pasipila, atsiveria dangus, o iš ten Dievo balsas:
- Tu juk niekada į mane netikėjai…
- Tai aš gi ir Lochneso pabaisa niekada netikėjau!

Prie upės meškerioja laimingasis ir nevykėlis. Vienam, suprantama, kimba, antrajam - ne. Nevykėlis teiraujasi:
- Kuo gaudai?
- Slieku, - atsako šis,
- Nori, pabandyk. Imdamas riebų slieką, nevykėlis vėl teiraujasi:
- Kur randi tokių gražuolių?
- Viskas labai paprasta. Atsitempiu laidus nuo rozetės, įbedu darže į lysvę - sliekai lenda kaip dideli - nespėsi rinkti.
Kitą dieną nevykėlis ateina visas prikultas.
- Kas nutiko? - stebisi laimingasis.
- Tai kad man pasirodė mažai dviejų šimtų dvidešimties voltų. Nuėjau į lauką, kur aukštos įtampos linija. Užmečiau laidus, įsmeigiau į žemę ir laukiu, kada sliekai ims lįsti lauk. Staiga išlipo šachtininkai ir kad duos man...

Ruošiasi vyras į žvejybą nuošalioje vietoje.
- Tu man į kuprinę įdėjai keptuvę?- klausia jis žmonos.- Aš ant jos pagautą žuvį kepsiuos.
- Taip,- atsiliepia žmona.- Tuo pačiu įdėjau du konservus sardinių ir dar peilį konservams.

Sėdi diedas ant kranto, o kibimo jokio, nors pasikark. Tik susiruošė šliaužti namo, žiūri - sėdi tolumoj kitas žvejys, o aplink jį krūvos prigaudytos žuvies. Prieina ir klausia:
- Klausyk, kaip tau tai gaunasi?
- Vietas reikia žinoti ir tinkamai masalą parinkti.
- O kokiu masalu gaudai?
- Nepatikėsi… Tabletės nuo triperio.
Diedūnia kojas į rankas ir į vaistinę:
- Duokit man tablečių nuo triperio ir kuo daugiau!
Vaistininkas patikliai ir su užuojauta:
- Ką, pagavote?
- Dar ne, bet žinau toookių vietelių!

Sėdi žvejys ant upės kranto, žvejoja. Pagauna auksinę žuvelę. Na ir kaip visada žuvelė sako:
- Paleisk, tris norus išpildysiu.
Žvejys:
- Pirmas noras - šimtą meškerių, antras noras - kibirą sliekų, o trečias, - kad geras "kliovas" būtu.
Žuvelė:
- O kuriems velniams tau šito reikia?
- Va kai pagausiu tokių kaip tu kokią šimtinę, tada ir norai bus kitokie.

Sėdi žvejys ant upės kranto, žvejoja. Pro šalį eina žioplys ir mato upe plaukiantį šūdą:
- Klausyk, upelis visada švarus būdavo, o čia dabar kakis plaukia, nežinai nuo ko tai?
Žvejys jam:
- Tai ilga istorija, daug pasakoti…
- Na tai pasakok, laiko aš turiu.
- Klausyk. Gyveno čia mūsų miestelyje toks vaikinukas, sutiko jis mergiotę ir įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, na ir ji jį. Gražiai gyveno, sutarė gerai ir atėjo laikas vaikinui į karine tarnybą išeiti. Išėjo jis, o jinai žadėjo jo laukti. Bet kai jis grįžo po pusantrų metų, sužinojo, kad jo mergina už kito ištekėjo. Nepakėlė jis to ir nušovė abu…
Žmogelis neištvėrė:
- Klausyk, o šūdas čia prie ko?
- A? Šūdas? … Nežinau… prišiko turbūt kažkas.

Sėdi žvejys valtyje ir žvejoja. Staiga už dešimties metrų nuo valties pradėjo skęsti žmogus ir šauktis pagalbos. Žvejys piktai į jį pasižiūrėjo ir tarė:
- Ša žuvis išbaidysi.

Susiruošė žiemą žvejys pažvejoti. Atėjo į tinkamą vietą ir pradėjo kirsti eketę. Tik staiga balsas iš viršaus:
- Čia žuvies nėra!
Žvejys nesupratęs kas čia darosi, nuėjo kirsti eketės į kitą vietą. Ir vėl tas pats balsas:
- Čia žuvies nėra!
Žvejys pakelia galvą ir klausia:
- Kas tu toks?
- Čiuožyklos direktorius!

Susitiko kartą žvejys ir medžiotojas. Žvejys ir giriasi:
- Aš vakar tokią lydeką pagavau,- ir rodo du metrus su puse.
- Na gerai, klausyk. Einu kartą per mišką, staiga - didžiulis briedis, o jų medžioklė ten uždrausta. Aš du šovinius pokšt - paguldžiau jį. Žiūriu - girininkas eina. Matė ar ne, kas jį ten žino. Aš du šovinius pokšt - guli girininkas. Apsidairau - porelė eina, pasivaikščiot turbūt išėjo. Na ir ką! Nėra iš ko rinktis... Aš du šovinius pokšt - abu paguldžiau. Galvoju, kad laikas kojas nešti. Išeinu į kelią, o ten autobusas - sulūžo. Moterys, vaikai - visi į mane žiūri.
- Na, o toliau, o toliau kas?
- Numesk du metrus, o tai visi žus!

Susitinka du žvejai. Vienas tempia sunkiai įsirėžęs didžiulį šamą, uodega žeme velkasi. Kitas žvejys klausia:
- Tai ką, tik vieną žuvį tepagavai???

Valtyje naujokas žvejys kreipiasi į draugą:
- Ar neturi atsarginės plūdės?
- Kam?
- Man papuolė kažkoks brokas. Vis skęsta ir skęsta...

Važiuoja senis dviračiu, karšta, prakaitas bėga. Sugalvojo pailsėti ant tilto. Žiūri, žvejys stovi meškerę į vandenį įmerkęs ir spokso į plūdę. Senis klausia žvejo:
- Na ką, žuvį gaudai ?- žvejys tyli.
- Klausiu, ar žuvį gaudai?- vėl tyla.
- Tu kurčias, ar ką?
Žvejys tyli, į plūdę žiūri. Senis nusispjovė, atsisėdo ant dviračio, ir toliau mina. Nuvažiavo porą kilometrų, atsisuka, žiūri žvejys rėkauja, rankomis mosikuoja - tipo greičiau atvažiuok. Apsisuko senis, grįžta atgal, o žvejys ir klausia:
- Na ką, dviračiu važinėji?

Žmona vyrui:
- Matau vėl nieko nepagavai.
- Ne, vieną pagavau!
- Tai kur ji?
- Plaukioja kažkur su mano spiningu...

Žvejas giriasi draugams:
- Vakar aš pagavau tokią lydeką, kaip mano ranka.
- Baik, tokių plaukuotų lydekų nebūna.

Žvejoja du bičiuliai. Vienam užkibo didžiulis karšis. Toks didelis, kad suvaldyti jo niekaip negali ir į rankas paimamas nesiduoda.
- Klausyk, kaip man jį pribaigti? - klausia laimingasis.
- O tu jį paskandink.

Žvejoja du spiningautojai. Vienam kimba, kitam ne. Tam, kuriam nekimba klausia savo draugo:
- Klausyk, draugeli, atskleisk paslaptį, kodėl tau kimba, o man ne.
- Matai, aš turiu tokia blizgę - raudoną.
- O dar turi tokių ?
- Ne, tokią tik vieną. O tu išbraižyk su vinimi "Raudona blizgė".
Draugas taip ir padarė. Nespėjo užmesti meškerę, kaip pajuto didelį kibimą. Ištraukia ant kranto didžiulį rąstą, o ant jo kabo lentelė "Lydeka. Didelė"

Žvejys giriasi draugams (plačiai išskėsdamas rankas) :
- Aš vakar pagavau štai tokią žuvį.
Draugams nusibosta klausytis ir jie suriša žvejui rankas.
Žvejys (darydamas ratą surištais delnais) :
- Ir ji turėjo štai tokias akis !
Tada draugai suriša jam rankas už nugaros, o jis sako.
- Ir ji turėjo štai tokius žvynus,- ir iškiša liežuvį...

Žvejys giriasi draugams (plačiai išskėsdamas rankas):
- Aš vakar pagavau štai tokią žuvį. Draugams nusibosta klausytis ir jie suriša žvejui rankas. Žvejys (darydamas ratą surištais delnais):
- Ir ji turėjo štai tokias akis!

Žvejys pagavęs dvi lydekas eina sau laimingas takučiu. Staiga ežero savininkas griebia žvejį už pakarpos ir sako:
-Šiame ežere žvejoti draudžiama, turėsite išmokėti visokias kompensacijas.
-Bet gi aš nežvejojau, šios lydekos mano augintinės,- tarė brakonierius,- aš ateinu čia kasdien, pašaukiu jas, jos atplaukia, mes pasišnekam ir jas vėl paleidžiu. Štai ir dabar paleidžiu.
-Na tai dabar pašauk lydekas,- tarė šeimininkas.
-Kokias lydekas, pone?

Žvejys prašo draugą:
- Duok užrūkyti.
- Seniai baigiau.
- Rūkyti?
- Ne, cigaretes dalinti.

Žvejys žvejui:
- Įsivaizduok, kokį nuostabų sapną šią naktį sapnavau! Plaukiu sau valtele per ramią įlanką, o prie irklų sėdi nematyto grožio mergina ir vien su peniuaru.
- O kas buvo toliau?
- Paskui užmečiau meškerę, užkibo, ir... ištraukiau milžinišką karpį!

- Kuo skiriasi vasarinė žūklė nuo žieminės?
- Niekuo, ta pati "pjankė" tik su veltiniais.

- Na, kaip žvejyba?
- Puikiai!
- Ką? Daug prigaudei?
- Neee, netgi užmesti nepavyko...

Atmintinė žvejui.
Jei nori žūklės metu išgerti "buteliuką", imk tris, nes penkių vis tiek neužteks.

Du žvejai kviečia trečią eiti žvejoti:
- Ne, neisiu. Vanduo labai šiltas.
- O tau koks skirtumas, svarbiausia pili ir geri!
- Tai patys ir gerkite šiltą "vodkę".

Girtas vyras grįžo iš žvejybos ir smarkaudamas sako žmonai:
- Ona, gali šį mėnesį mėsos nepirkti!
- Tikriausiai šamą pagavai?
- Neatspėjai – visą algą prapyliau...

Išėjom kartą į žvejybą, o degtinę užmiršom...

Sėdi du žvejai, žvejoja, niekas nekimba. Išsitraukia vienas butelį degtinės ir prisipila stiklinę. Tuo tarpu kitam užkimba mažas ešeriukas. Iš neturėjimo ką veikti vienas ir sako:
- Įmesk jį į stiklinę, tegul gurkšteli ir paleisk.
Taip ir padarė. Po penkių minučių prasideda nežmoniškas kibimas - lydekos, ešeriai, starkiai...
Žuvų tinklelyje viena lydeka ir sako:
- Nu melagis tas ešeriokas, sakė prigirdys, paleis...

Sėdi žvejys prie eketės. Šalta, vėjas pučia, sninga. Prieina kitas žvejys ir klausia:
- Ko tu be kepurės tokiam šaltyje?
- Vakar buvau su kepure, tai negirdėjau kai vyrai gerti kvietė.

Susitinka du žvejai. Vienas klausia kito:
- Ar eisi šiandien žvejoti?
- Ne.
- Kodėl?
- Šiandien žmona namuose leidžia gerti.

Žmona vyrui:
- Tavo draugas skambino.
- Ko norėjo?
- Prašė perduoti, kad žvejyba atidėta, baras inventorizacijai uždarytas.

Žvejoja trys žvejai: anglas, vokietis ir rusas. Pirmas kibimas anglui. Žuvis užkimba ir kovoja galiausiai valas trūksta ir žuvis nuplaukia. Po to kimba vokiečiui. Žuvis murdosi murdosi iššoka į viršų ir nutrūksta. Dar vėliau kimba rusui, jis pasideda degtinę ant borto ir žuvis įšoka į valtį. O po kelių dienų antraštės skelbia: "Žvejys įrodė, kad 5 cm pločio žuvis sugeba įlysti į 1cm pločio degtinės butelį."

Žvejys Petras atėjo pas žvejį Joną ir švilpia jam po langais. Švilpia, švilpia, o niekas neišeina. Po pusvalandžio Jono sūnus iškiša galvą pro langą ir sako:
- Tėtis šiandien į žvejybą neis, nes mama jam namuose leido pasigerti.

Žvejų mėgėjų būrelio susirinkimas. Pirmininkas klausia:
- Artėja žieminės žūklės sezonas. Kiek imsime degtinės? Užpernai ėmėme po vieną butelį "ant galvos" - pametėme meškeres, pernai ėmėme po du - praradom autobusą. Ką siūlote?
Vienas narys pasiūlė:
- Siūlau šiemet imti po tris, bet meškerių neimti ir iš autobuso neišlipti.

Ant kranto su meškere rankoje sėdi atsargos pulkininkas. Eilinį kartą pakirtus, kabliukas lieka tuščias. Pulkininkas atidaro sliekų dėžutę ir rėkia:
- Reikalingas savanoris. Tris žingsnius į priekį žengte marš!

Ateina kartą gamtos apsaugos inspektorius ir sako žvejui:
- Kodėl jūs čia žvejojate, šioje vietoje žvejoti draudžiama!
Žvejas atsako:
- Aš juk ne žvejoju, o slieką plaukti mokau.

Inspektorius užsipuolė meškeriotoją:
- Kodėl žvejojate draudžiamoje vietoje?
- Aš nežvejoju, aš maudau slieką.
- Leiskite jį apžiūrėti. Ačiū! Mokėkite baudą.
- Už ką?
- Jūsų sliekas be maudymosi kelnaičių.

Mažas sliekiukas klausia mamos:
- Kur šiandien mūsų tėtė?
- Anksti ryte su vyrais žvejoti išėjo...

Sėdi du žvejai ant ledo. Ir pagavo mažą slieką.

Sėdi senis, žvejoja. Staiga žiūri plūdė pradėjo virpėti. "Anksti dar, tegul praryja", - galvoja senis. Plūdė pradėjo dar labiau judėti. "Dar anksti, tegul giliau praryja", - galvoja senis. Plūdė panėrė, meškerė išsilenkė lanku. Senis prišoka ir azartiškai traukia meškerę. Išlenda sliekas iš vandens ir rėkia:
- Tu ką, senį, užmigai? Manęs vos žuvys nesuėdė!!!

Sėdi žvejas ant kranto įmerkęs meškerę.
Priplaukia karosas prie slieko ir klausia:
- Tu vyras ar moteris?
- Vyras,- atsako sliekas.
- O kur tavo bimbas?- klausia karosas.
- Ant kranto sėdi...

Stovi žvejys upėje, aprimo, akis primerkė. Eina krantu vyriokas ir klausia žvejo:
- Na kaip? Kimba?
- Tsss. Čiulpia.

Žvejys ilgai kaitaliojo įvairius masalus, nuo sliekų iki košės, bet plūdė taip ir nesukrutėjo... Galiausiai viskuo nusivylęs išsitraukė iš kišenės pinigus, šveitė juos į vandenį ir piktai sumurmėjo:
- Imkit ir nusipirkit pačios ko norit!

Žvejys pagavo auksinę žuvelę ir sako jai:
- Noriu, kad išgėręs paprasto vandens, nusičiurkščiau spiritu!
- Gerai.
Na žvejys nepatikėjo jos žodžiais ir nuėjo namo. Namie išgėrė vandens ir prišlapino stiklinę. Išgėrė, na tikrai - SPIRITAS! Pasikvietė vyrų ir prisilakė visi. Kitą rytą vyrai vėl pas jį:
- Na, lak vandenį, šiandien vėl prisigersim kaip kiaulės.
- Neee vyručiai, vakar buvo prezentacija, o šiandien iš kakliuko!

Eina kiaulė palei prūdą. Žiūri žuvis plaukia. Žuvis sako:
- Ei kiaule, tu tokia mėšlina, kaip tave žmonės valgo?
- Aš mėšlina, bet kai žuvį valgo, tai žmonės spjaudosi, o kai mane valgo, tai net pirštus aplaižo.

- Kodėl taip godžiai puoli blizgę? - klausia viena lydeka kitos.- Juk tai paprastas metalo gabalas!!!
- Pati žinau, bet ką padarysi, jei mano charakteris nepastovus.

Deginasi karpis keptuvėje ir galvoja:
- Nu va, seniai norėjau pailsėti, bet vis laiko neužtekdavo...

Karosas karosui:
- Klausyk, aišku tu nepatikėsi, bet tas žvejys nuo kurio kabliuko aš nutrūkau, svėrė mažiausiai 90 kg.

Krokodilas Gena pagavo auksinę žuvelę. Žuvelė sako:
- Paleisk mane, išpildysiu bet kokį tavo norą.
Krokodilas Gena galvojo, galvojo ir užsisakė alaus prie žuvies...

Mažyliai karpiukai klausia tėvo.
- Kas yra puodas?
- Tai "Džakuzi", tik vandens temperatūra nesireguliuoja.

Pagauna Naujasis rusas auksinę žuvelę. Pavarto pavarto rankose, mato, kad maža ir paleidžia į vandenį. Auksinė žuvelė iškiša galvą iš vandens ir klausia:
- O kaip trys norai?
Naujasis rusas:
- Na gerai jau, prašyk ko nori...

Pagavo kartą senis auksinę žuvelę. Žuvelė ir klausia:
- Tavo boba gyva?
- Aha.
- Tada suvalgyk mane...

Plaukia varlė, žiūri - karosas pliuškenasi. Tai vienu šonu išsiriečia, tai kitu, iššoka, burbulus leidžia, žodžiu išsidirbinėja. Varlė:
- Karose, tu ką čia darai?
- Kaip ką? Žvejų laukiu.
- Tu ką, nuo proto nušokai, gyventi atsibodo?
- Neee, paprasčiausiai mes su krokodilu medžiojame - aš masalas, o jis žolėse pasislėpęs...

Plaukia žuvis pamiršo, kad plaukia ir nuskendo.

Sėdi žvejys ant jūros kranto, žuvį gaudo. Pakliuvo jam auksinė žuvelė ir sako:
- Paleisk mane, išpildysiu tris tavo norus!
- Išpildyk norą pirmo žmogaus, kuris čia pasirodys.
Pilka, apsiniaukusi diena. Prie kranto stovi laiviūkštis. Išeina kapitonas ir rąžydamasis burba:
- Na ir orelis, inkarą šiknon...

Vienas žvejas klausia kito:
- Eini žvejoti?
- Ne.
- O kodėl?
- Todėl, kad horoskope perskaičiau, jog šiandien sėkminga diena žuvims.

Žvejoja senis ant vandenyno kranto. Nekimba. Iš vandens išlenda ryklys ir sako:
- Seni, čia žuvies nebėra, tu geriau eik maudytis.

Užmetė senis tinklą į jūrą ir sėdi kaip durnius be tinklo.

- Kaip sekasi žvejyba, Kostai?
- Gerai.
- Tai kiek pagavai?
- Nė vienos.

Plaukė karpis ir nuskendo. Nebūtų plaukęs, nebūtų nuskendęs.

Sėdi du žvejai ant kranto, žiūri iš vandens kyla burbuliukai. Vienas sako:
- Kodėl iš vandens kyla burbuliukai?
- Tyliai, geras ženklas, karšiai bezda!

- Ką nors pagavai?- klausia praeivis žvejo.
- Aha,- liūdnai atsako žvejys, - pagavau vieną, ir įmečiau į upę.
- Turbūt mažas buvo?
- Aha, ūgio kaip tu ir toks pat įkyrus...

- Pone, jūs jau kelios valandos stebite, kaip aš gaudau žuvį. Kodėl pats nemeškeriojate?
- Neturiu laiko.

- Visos upės įteka į jūras.Tai kodėl jūros neišsilieja iš krantų?- klausia mokinys žvejų būrelio vadovo.
- O todėl, kad vandenį išgeria žuvys!

Į parduotuvę, virš kurios kabėjo firminis užrašas "Savitarna, žūklės laimikiai" užėjo pirkėjas. Apsidairė ir paklausė pardavėjo kur yra krepšiai pirkiniams.
- Štai meškerė,- sako pardavėjas,- o laimikį jūs privalote pats sužvejoti.

Ant ledo sėdi du čiukčiai nebyliai. Vienas rodo ženklais:
"Man kažkodėl nekimba."
Kitas ženklais atsako:
"Ko čia rėkauji ant viso ledo, gali žuvį išbaidyti."

Ant upės kranto sėdi žvejys. Jo rankose knyga ir plaktukas.
- Ką jūs čia veikiate? - smalsauja praeivis.
- Žvejoju.
- O kaip?
- Matote virš vandens laikau knygą, smalsios žuvys priplaukia pasižiūrėti pavadinimo.Vos tik iškiša galvą, aš plaktuku!
- Ir daug šitaip sugavote?- Jūs septynioliktas!

Anūkas klausia savo senelio:
- Kas naujo žvejyboje?
- Žinai anūkėli, pasidariau tokią jautrią plūdę, kad jau prieš kibimą plūdė pasidaro tokia... nerami.

Atvažiavo vaikinas su blondine į žvejybą, užmetė meškeres. Po penkių minučių:
- Brangusis, kiek kainuoja tas raudonas daikčiukas?
- Aaa, plūdė, jo!? 25 centai, o ką?
- Tai būsiu tau skolinga, ji ką tik nuskendo...

Bežvejojant vienam meškeriotojui žuvis nutraukė plūdę:
- Ar negalėtum paskolinti kamštį?- kreipėsi šis į kitą žveją.
- O iš ko Jūs nusprendėte, kad aš jį turiu?
- Iš nosies...

Du naujieji rusai ruošiasi žvejybon, bet jau šaltoka - laikas žieminei žūklei. Vienas primena antrajam, kad šis neturi grąžto, veltinių, žieminių meškerių ir kitų būtinybių.
Antrasis:
- Na ir kas, koks skirtumas, kad tik žuvis kibtų.
- Tu gi sušalsi!
- Na taip, aš nuo vaikystės nepernešu šalčio.
- Tai kaip žieminė žūklė ant pirmojo ledo?
- Kaip kaip, tokia žieminė kaip ir vasarinė, tik… Raudonojoje Jūroje!

Du žvejai dalinasi įspūdžiais:
- Įsivaizduoji, dabar žuvis kažkokia mutuota pasidarė.
- O kas nutiko?
- Neseniai savaitei buvau į žvejybą išvykęs. Žuvies parsivežiau, išsikepiau, suvalgiau - ragai išaugo.

Eina ežiukas paupiu, žiūri vyrai žvejoja:
- Ei, žvejai, raudoną ikrą valgysit?
- Žinoma, valgysim!
- Tai kai valgysit, tai ir pakvieskite!

Eina žvejys palei ežerą ir mato plaukiojant žuvis
- Ai per šalta, grįžtu namo.

Ėjo ėjo ežiukas, ėjo ėjo ir nuėjo su meškere.

Ėjo žvejys ledu. Paslydo ir susitrenkė koją.
- Nesijaudinkite! - ramina vienas. - Mes jus pristatysime į artimiausią gyvenvietę, ten yra puikus jaunas gydytojas. Jis jums padės.
- Ačiū už paguodą.Tik tas gydytojas - tai aš.

Grįžta Petras iš žvejybos, pas jį užeina kaimynas ir klausia:
- Na kaip, daug žuvies pagavai?
- Oiii daug! Grįžau namo, išverčiau - pilnas unitazas...

Iš suomiškos žvejybos ypatumų:
- Na, ir ką jūs ten Suomijoj vasarą veikiate?
- Tiesą pasakius, turime porą tautinių užsiėmimų: žvejybą ir seksą.
- O kaip žiemą?
- Žiemą mes žuvies negaudom.

Ką reikia valgyti, plaukiant laivu banguota jūra?
- Kas pigiausia.

Ką tu čia, Skaistuk, pieši?
- Tėtį žvejyboje.
- O kur gi žuvys?
- Katinas suėdė.
- Tai kur pagaliau katinas?
- Nejaugi manai, kad jis pasiliks čia šalia, kai visą žuvį suėdė?

Kalbasi du vaikai:
- Mano tėtis lydeką su slieku pagavo.
- Na, o mano tėtis pagavo su meškere, kad į ranką neįkastų.

Kartą sudužus laivui rusas, anglas ir vokietis papuolė į negyvenamą salą. Valgyt užsimanius nutarė jie pasigauti žuvų. Užmetė meškerę ir pagavo auksinę žuvelę. Auksinė žuvelė ir sako:
- Paleiskite mane ir aš išpildysiu po vieną jūsų norą.
- Gerai sako žvejai.
Anglas prašo:
- Noriu namo ir butelį viskio.
Žuvelė mirkt ir anglas namuose su buteliu viskio.
Vokietis prašo:
- Noriu namo ir bačką alaus.
Žuvelė mirkt ir vokietis namuose.
Rusas pagalvojo, pagalvojo ir nusprendė:
- Tokia šauni kompanija, tad noriu, kad visi mano draugai grįžtu atgal ir dėžę degtinės, kad galėtumėm švęsti.

Kas pagauna didžiausias žuvis?
- Čiukčiai, nes jų rankos ilgiausios...

Kiek tas kainuoja?
- 699.
- Kodėl taip brangiai?
- Todėl, kad multiplikatorinė, aštuoni guoliai, ir šiaip labai galinga.
- O ar tai žvejybai?

Kodėl žuvys nekalba?
- Įdomu, ar tu daug pašnekėtum, burną vandens prisisėmęs?

Kaip atskirti kada blondinė pabuvojo prie kompiuterio.
1. Ant monitoriaus tušinuku ištaisytos visos klaidos.
2. Prie pelės padėtas sūrio gabalas.
3. O ant dzoistiko lūpų dažų pėdsakai...

Ką veikia blondinė ryte?
- Grįžta namo...

Važiuoja blondinė keliu pamato STOP ženklą ir sustoja.
Kaip galvoji ką jinai dabar daro?
Ogi tebestovi...

Eina kartą dvi blondinės vieškeliu. Iš abiejų pusių laukai, kažkokie rugiai auga. Staiga žiūri blondinės, lauko viduryje, valtyje sėdi kita blondinė ir kad irkluoja, kad irkluoja. Viena blondinė sako:
- Na ir nervina tokios debilės. Per tokias visi ir juokias iš blondinių...
- Aha,- pritaria antra,- mokėčiau aš plaukti tai nuplaukčiau ir paskandinčiau ją...

Užėjo blondinė į ūkinių prekių parduotuvę, mato – lentynoje termosas padėtas. Klausia pardavėjo :
- Kas čia per daiktas?
Pardavėjas aiškina:
- O tai termosas, labai geras daiktas. Jis karštus produktus išlaiko karstais, o šaltus - šaltais. Žmonės į jį deda produktus ir nešasi į darbą, jei nenori eiti kitur užkandžiauti.
Patiko blondinei toks geras daiktas, nusipirko. Kitą dieną nusineša į darbą, o kolegės , irgi blondinės , klausia :
- Ką čia atsinešei?
- Tai termosas - labai geras daiktas. Jame karšti daiktai neatšąla, o šalti nesušyla.
- O kas viduje?
- Du puodeliai kavos ir ledų porcija!

Vedė kaimietis blondinę. Gyvena sau kaime - viskas lyg ir ok., abu laimingi. Vieną dieną kaimietis susiruošė į turgų. Pasikvietė jis žmoną - blondinę, ir dėsto:
- Šita gi, aš į turgų, o tu namie tvarkos žiūrėk - beje,
-Šiandien turi ateiti veterinaras - darys dirbtinį apvaisinimą karvėms. Bet ne visoms - nuvesk jį prie aptvaro, į kurį vakar vinį įkaliau.
Blondinė:
– Ok.
Kaimietis išdardėjo į turgų, blondinė sėdi namie ir veterinaras laukia. Pagaliau sulaukė, nuvedė prie aptvaro, sako:
- Tai va, vyras sakė, kad šitą karvę reikia apvaisinti - jis net vinį į aptvarą įkalė.
Veterinaras, nustebęs:
- Kam ta vinis?
- Hm... nežinau... gal kelnėms pasikabinti?

Blondinė skambina draugui. Visa apsiašarojusi, vos galima suprasti...
Draugas:
- Kas kas kas nutiko??? (nuoširdžiai)
Blondinė:
- Niekaip negaliu sudėti puzzliko...
Draugas:
- Niu va... O kas jame pavaizduota?
Blondinė:
- Toks didelis gaidys...bet net kampai nesusideda...
Draugas pažada tuojau pat atvažiuoti ir jai padėti. Atvykęs, virtuvėje randa apsiašarojusią savo draugę blondinę, ant stalo - išbarstytą Kellog's Cornflakes pakelį.

Blondinė klausia pardavėjo parduotuvėje:
- Kiek kainuoja televizorius?
- Mes blondinėms nesakome, kiek kainuoja televizorius!
- Na bet vis dėlto, kiek kainuoja televizorius?
- Blondinėms mes nesakome, kiek kainuoja televizorius!
- O kodėl?
- Todėl, kad čia mikrobanginė!

Važiuoja naktį taksistas, darbo nėr, tik žiūri - stabdo jį blondinė, apsirengusi brangiais kailiniais, dar nepraradusi prekinės išvaizdos. Sustojo blondinė, atsisėdo ant galinės sėdynės ir paprašė nuvežti į kitą miesto galą. Veža ją taksistas, pasižiūri į veidrodėlį, o ji - be kailinių ir tik su apatiniu trikotažu. Na, taksistas į veidrodėlį, į kelią, tik žvilgt, o ji jau visai nuoga. Na, taksistas jau į veidrodėlį žiūri dažniau negu į kelią. Atvežė blondinę iki vietos. Ji susirinko drabužius, išlipo, susimokėjo ir nuėjo. Taksistas tik apsisuko ir- iki artimiausio baro. Užsisako bare 7 bokalus alaus. Atneša jam padavėja padėkliuką su tais septyniais bokalais. Jis pirmą išgeria, pasižiūri sau tarp kojų:
- Nu ką, neatsistojai?! Dabar tai jau gausi myžti!

Kodėl blondinė šaldytuve laiko tuščią alaus butelį?
Nes kartais gali kas nors užeiti, kas nenori gerti.

Kodėl pastaruoju metu daug blondinių šokinėja nuo namų stogų ir tiltų?
Testuoja naujuosius higieninius paketus su sparneliais!

Ką daro blondinė kai laikosi rankomis už ausų?
Stengiasi išlaikyti mintį.

Ateina blondinė į seksšopą ir klausinėja, kiek kainuoja vibratoriai. Pardavėjas jai aiškina:
- Tas 100 Lt, tas 150Lt, šitas 120Lt ...
- O tas raudonas?
- Panele šitas neparduodamas! Čia gesintuvas!

Per raciją policininkas praneša kolegai:
- Pro tave tuoj važiuos raudona Honda Civic, sustabdyk ir iškart nusimauk kelnes.
Tas sustabdo, nusimauna kelnes, mašinoj girta blondinė , jam sako:
- Tai ką, ir vėl į alkotesterį reiks pūsti?

Kodėl Dievas sukūrė blondines?
Nes vištos ir gumines lėlės nesugeba atnešti alaus iš šaldytuvo.

Pagal ką atskirti, kad faksą atsiuntė blondinė?
Fakso viršuje, dešiniajame kampe, matosi pašto ženklas.

Kodėl blondinės nevartoja kontraceptinių tablečių?
Nes jos vis iškrenta.

Kaip žūsta blondinė gerdama pieną?
Ant jos užlipa karvė.

Mieste dvi blondinės bando lygintuvu atidaryti savo Mercedes dureles:
- Niekaip negaliu atidaryti!
- Geriau paskubėk, lietus kaupiasi, o kabrioleto stogas neuždengtas.

Kaip nuimti vienarankę blondinę nuo medžio?
Pamojuok jai!

Ką sako ausų gydytojas, kai tikrina blondinės ausis?
- Pridenkite prašau kitą ausį, saulė taip spigina!

Kaip vadinama blondinė su puse smegenų?
Gamtos apdovanotąja blondine.

Kuo panašūs blondinė ir popcorn'as ?
Jie skanūs , pigūs ir lengvai gaunami.

Po smagios nakties vyriškis klausia blondinės :
- Klausyk, ar aš tau buvau pirmas?
Blondinė:
- Gali būti - man tavo veidas kažkur matytas...

Kodėl blondinės į filmus suaugusiems vaikšto tik grupėmis didesnėmis nei aštuoniolika?
Iki aštuoniolikos neįleidžia!

Įlipa blondinė į perpildytą autobusą ir šaukia:
- Praleiskit nėščią moterį!!!
- Kad visai nematyti , kad būtumėte nėščia,- pareiškia susidomėjęs vyriškis.
- Ką, tu nori, kad po penkiolikos minučių pasimatytų?

Vyrui blondinui gimė dvynukai , tai puolė smaugti žmoną ir šaukia:
- Kas buvo tas kitas ??!!

Šnekasi dvi blondinės:
- Žinai, vakar dariau nėštumo testą ...
- Nu, ar labai sunkūs buvo klausimai?

Koks skirtumas tarp protingos blondinės ir sniego žmogaus?
- Manoma, kad sniego žmogus egzistuoja.

Kodėl blondinė išsiplovusi galva vaikšto iš vieno kambario į kitą?
- Nes ant šampūno parašyta Wash & Go.

Kada blondinė turi smegenis?
- Kai ji nėščia.

Yra toksai kalnas pietų Amerikoje - jeigu žmogus meluoja ant jo stovėdamas, tai kalnas jį praryja.
Stovi ant to kalno juodaplaukė ,brunetė ir blondinė.
Juodaplaukė sako:
- Aš manau - esu pati darbščiausia
Kalnas bac ir prarijo ją.
Brunetė sako :
- Aš galvoju, jog esu pati populiariausia - ir ją kalnas prarijo.
Blondinė sako:
- Aš galvoju - bac ir prarijo ją kalnas.

Kodėl Blondinei uždraustos kavos pertraukėlės darbo metu?
- Nepakaktų laiko iš naujo išmokyti jos darbo.

Ką pasako ryte blondinė pirmiausiai?
- Labas rytas, berniukai!...

Kaip priversti blondinę už tavęs ištekėti?
Pasakyk, kad ji nėščia...

Blondinė sugalvojo pajodinėti arkliu. Tik truputėlį pajojus ji kažkaip sugebėjo nuslysti nuo balno, ir viena koja įstrigo kilpoje, arklys nesustoja, blondinės galva į žemę daužosi. Kai jau ji buvo beprarandanti sąmonę, staiga atbėga supermarketo menedžeris, ir ištraukia arkliuko maitinimą iš rozetės.

Žinot kodėl blondinės neskęsta?
Todėl, kad galvoje pilna oro!!!

Lifte 2 blondinės ir brunetė. Staiga užstringa liftas ir jos pradeda šaukt:
- Padėkit, padėkit ...!!!
Staiga brunetė sako:
- Šaukim kartu.
Blondinės pradeda:
- Kartu kartu ...!!!

Kaip jaučiasi blondinės smegenų ląstelė?
- Vieniša.

Stovi blondinė ant upės kranto ir galvoja kaip į kitą krantą pereiti. Staiga pamato kitame krante kitą blondinę ir rėkia jai:
- Ėėė gal žinai kaip patekti į kitą krantą???!!!
Toji atsako:
- Durne, tu jau ten!!!

Važiuoja blondinė mašina ir klausosi radijo. Staiga radijas groja šaukinį:
"Jūs klausotės radijo stoties M-1."
Blondinė:
- O iš kur jie žino???

Blondinė atėjo į paštą išsiųsti laišką tetai į Ameriką.
Pasvėrė paštininkas laišką ir sako:
- Jūsų laiškas viršija nustatytą svorį. Jums teks prilipinti dar du tokius pat ženklus.
- Kokia gudrybė, jei aš priklijuosiu dar su ženklus, argi nuo to laiškas palengvės?

Blondinę pasiuntė degtukų pirkti ir perspėjo, kad patikrintų jų galvutes.
Ji grįžta ir iškilmingai pareiškia:
- Labai geri degtukai, aš krautuvėje visus patikrinau, visi degė...

Blondinė tranzuoja šalikelėje. Ją paima pavėžėti komersantas. Po kiek laiko jis sako:
- Labai dažnai važiuoju šiuo kelio Vilnius-Klaipėda, o šią savaitę jau ketvirtą kartą vežu nėščią merginą...
- Bet aš nesu nėščia...
- Bet mes dar ne Klaipėdoje...

Blondinė su brunete vaikšto po supermarketą. Staiga, brunetė pamato savo vaikiną gėlių skyriuje perkantį puokštę rožių.
- Velnias, ir vėl jis perka man gėles be jokios priežasties, - nusikeikia brunetė.
- Tu ką nemėgsti gėlių? - klausia blondinė.
- Ne, žinoma mėgstu, atsako brunetė.- Bet padovanojęs gėles jis visada kai ko iš manęs tikisi, o aš kažkaip visai nenoriu praleisti sekančias tris dienas gulėdama ant nugaros iškeltomis į viršų kojomis!
- Tu ką neturi vazos?- nustemba blondinė.

Blondinė rado dvi granatas ir ėmė vieną iš jų knibinėti, mėgindama suvokti, kas tai yra. Ėjo pro šalį žmogus ir klausia:
- Ką tu darai, juk granata tuoj gali sprogti!
- Nieko tokio, aš dar vieną turiu,- atsakė išmintimi sublizgėjusi blondinė.

- Mergužėle, ar galima jus pakviesti šokti?
- Galima, tik pažadėkit, kad lovoj nerūkysit.

Kaip blondinė ryte uždega šviesą?...
Atidaro mašinos dureles...

Cirko kulminacija buvo pasirodymas, kurio metu liūtų tramdytojas padėjo liūtui į nasrus visą savo pasididžiavimą, liūtas užsičiaupia. Po kurio laiko cirko artistas stukteli liūtui su lazda per galvą ir tas išsižioja. Artistas ištraukia visą savo trijulę sveiką ir nepažeistą. Užsisagstęs kreipiasi į auditoriją:
- Ar norėtų dar kas pabandyti?
Kažkur iš salės atsiliepia blondinė:
- O per galvą mušite stipriai?

Dvi blondinės, kambariokės išėjo apsipirkti. Automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pat parduotuves, jos abi pastebėjo vaikiną, išlipantį iš automobilio, o jo kelnės buvo susiglamžę.
- Oi, prisiminiau! - išsigando Blondinė. Ir, atsukusi kulnus į parduotuvę, pasileido namo. Draugė ją pasivijo:
- Kas nutiko?
- Palikau namie įjungtą lygintuvą!
Kita Blondinė nusišypsojo ramiai:
- Nesijaudink, kambarys neužsidegs, nes aš palikau atsuktą čiaupą virtuvėje.

Tardytojas rodo tardomajam peilį.
- Ar atpažįstate šį peilį?
- Taip.
- Neskubėkite. Gerai įsižiūrėkite.
- Jau įsižiūrėjau.
- Vadinasi, galiu užprotokoluoti, kad peilį jūs atpažinote?
- Taip. Galite. Nes tą peilį rodote man jau trečią kartą.

Vyrukas per išpažintį sako:
- Aš esu labai padorus: negeriu, vakarais nesišlaistau gatvėmis, nevilioju moterų ir net nežiūriu į jų pusę, guluosi aštuntą valandą vakaro ir kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią...

Išveda nuteistąjį sušaudyti. Pastatė prie sienos. Nuteistasis atsigręžė į jį atvedusį žmogų ir klausia:
- Kokia šiandien savaitės diena?
- Pirmadienis.
- Nekaip prasideda nauja savaitė.

Pakilo lėktuvas iš aerouosto. Į keleivių saloną ateina pilotas ir klausia:
- Teroristų yra?
- Ne.
- Disidentų yra?
- Ne.
- Tai gal nors žydų yra?
Čia atsistoja vienas senukas ir sako:
- Aš žydas.
- Gerai, skrendam į Izraelį.

Susitinka du zekai zonoje. Vienas kitam sako:
- Su naujais metais!
Antrasis:
- Tu ką, išprotėjai, kokie tau "Naujieji metai", pažiūrėk, lauke vasara.
- O tu ką, nežinai, tau dar papildomai davė vienus metus.

Po nesenai įvykusių finansinių sukrėtimų daugelis kreipėsi į savo bankus ieškodami savo indelių. Pagal galiojančius įstatymus lobio radėjas gali pretenduoti į ketvirtį lobio vertės.

Džonas atsakinėja į teisėjo klausimus:
- Ar jūs vedęs?
- Taip.
- O kas jūsų žmona?
- Moteris.
- Teisiamasis nelaidykite savo šmaikščių juokelių, visiems ir taip aišku, kad moteris.
- Nesakykit. Štai pavyzdžiui paimkim mano seserį. Jo antroji pusė – vyras...

Teisėjas:
- Kiek supratau teisiamasis pavadino jus idiotu? Ar teisingai aš jus supratau?
- Taip.
- Tai kuo gi jūs skundžiatės?

Gruzinas – teisėjui:
- Aš visada galvojau, kad "Už nepilnamečių tvirkinimą" yra tostas, o ne straipsnis.

Susitinka du draugai:
- Klausyk, ar tu pažįsti tokį Joną, kur gyveno priešais kalėjimą?
- Nu ir ką?
- Tai va, dabar jis gyvena priešais savo namus...

Gili naktis. Skambutis į duris.
- Kas ten?
- Atidarykite, policija!
- Namuose nieko nėra.
- O kas kalba?
- Jums pasigirdo.
- O kodėl dega šviesa?
- Tuojau išjungsiu.

Vyksta teismo posėdis. Sprendžiama byla apie išprievartavimą. Prokuroras:
- Nukentėjusioji reikalauja pakartotinio tyrimo.

- Taip, mano sūnau, bet visa tai pasikeis, kai tik iš čia išeisi, - atsako kalėjimo kapelionas.

Berniukas įbėga į policijos postą ir šaukia:
- Greičiau, padėkit! Kažkoks idiotas nori primušti mano tėtį!
Policininkai išbėga į lauką ir tikrai pamato du besimušančius vyrus.
- Kuris iš jų tavo tėtis? – klausia policininkas.
- Aš nežinau… Todėl jie ir mušasi...

Į policijos postą šaukdamas įpuola beprotnamio sanitaras:
- darykite ką nors. Pabėgo pavojingas pamišėlis!
- Kaip jis atrodo?- klausia policininkas.
- Jis plikas ir labai susivėlęs.
- Ką? Kaip plikas žmogus gali būti susivėlęs?
- Taigi aš ir sakau, kad jis beprotis!

Ištrauka iš policininkių - moterų instrukcijos Prancūzijoje: "Jeigu jus užpuolė prievartautojas pamėginkite apsiginti gumine lazda. Jei tai nepavyksta, iššaukite į orą tris perspėjamuosius šūvius. Jei ir tai nepadeda, tada atsipalaiduokite ir pasistenkite pajausti malonumą."

Būrėja klientei:
- Matau nelaimę! Jūsų vyrui gresia nalaimė. Greitai jūs tapsite našle!
- Žinau! Geriau pasakykite, ar mane išteisins.

Įbėga teroristas į lėktuvą, įremia automatą į kapitono galvą ir šaukia.
- Skrendam į Helsinkį!
Kapitonas.
- Negalim.
- Kodėl?
- Ten salone sėdi senutė su bomba. Ji užsisakė į Stambulą.

Advokato kalba teisme:
- Ponai teisėjai! Teisiamasis, kurį aš ginu sąžiningai papasakojo jums apie visus savo metodus, kuriais pasinaudojo per vagystę. Mūsų laikais sąžiningumas labai retas charakterio bruožas. Aš manau, kad žmogus turintis tokį charakterio bruožą niekaip negalėjo įvykdyti jokios vagystės.

Prieš paskelbdamas pono Smito testamentą, norėčiau paklausti jo žmonos vieną klausimą:
- Ponia, ar tekėsite už manęs?

Ieškovas:
- Jis pavadino mane asilu!
Teisėjas:
- Gal jis tai padarė įsiutęs?
Ieškovas:
- O ne! Iš pradžių jis ilgai ir įdėmiai į mane žiūrėjo!

Teisėjas:
- Kodėl jūs taip pasigėrėte?
Teisiamasis:
- Aš papuoliau į blogą kompaniją. Mūsų buvo keturi. Aš turėjau butelį viskio, o kiti trys nenorėjo gerti!

- Kaltinamasis, jūs tvirtinate, kad į nukentėjusįjį mėtėte tik pomidorus.
- Tikrai taip, pone teisėjau.
- Tai iš kur nukentėjusiojo galvoje atsirado toks didelis gumbas?
- Pomidorai buvo konservuoti metalinėje dėžutėje.

Kalbasi du kaliniai:
- Už ką tu sėdi?
- Aš - konkurencijos auka.
- Kaip tai?
- Aš gaminau lygiai tokius pat pinigus, kaip ir valstybinis bankas.

Teisėjas klausia kaltinamąjį:
- Ar jūs kada nors buvote traukiamas baudžiamojon atsakomybėn?
- Taip, bet labai seniai...
- Kada?
- Prieš dešimt metų.
- O ką jūs veikėte visą tą laiką?
- Kaip ką? Sėdėjau kalėjime...

- Ar jus buvote teisiamojo namuose, kai įvyko žmogžudystė?- klausia teisėjas liudytoją.
- Taip.
- Papasakokite smulkiai, ką jūs matėte.
- Kai įėjau į jo kambarį, jis stovėjo kampe, jo veidas buvo išbalęs, ant lūpų putos, rankoje blyksėjo skustuvas...
- Na, ir kas buvo toliau?
- Jis nusisuko ir toliau skutosi.

Pro kalėjimo kameros langą kalinys šaukia merginai:
- Sinjorina, ar nepasakytumėte, ką jūs veiksite vakare 2004 metų balandžio 9 dieną?

Teisėjas kreipiasi į mačiusį muštynes:
- Liudytojau! Jūs matėte, kaip tie du mušėsi kėdėmis. Kodėl nebandėte jų sulaikyti?
- Nebuvo trečios kėdės.

Į teismo posėdį buvo pakviestas liudytojas. Laiškas grįžo atgal su užrašu: "Adresatas mirė". Norėdamas patikrinti šį pranešimą, teismo sekretorius pasiuntė pakartotinį kvietimą. Šį kartą jis grįžo su užrašu: "Adresatas vis dar miręs".

- Liudytojau, jus vedęs?
- Ne, pone teisėjau, aš tik taip atrodau.

Teisėjas klausia užkietėjusį nusikaltėlį:
- Ar padarėte jūs kada nors ką nors gero žmonėms?
- O taip! Mano dėka dešimt detektyvų nuolat turėjo darbo!- išdidžiai atsakė šis.

- Žinai, Morisą nuteisė trejus metus kalėti. Geležinkelių ministrą jis pavadino kvailiu.
- Negali būti! Juk už įžeidimą teisia tik vieneriems metams.
- Taip ir yra. Bet jam dar dvejus pridėjo už valstybinės paslapties atskleidimą.

- Alio, policija? Greičiau atvykite! Tai baisu!
- Prašom, kas atsitiko? Kur jūs esate?
- Aš savo mašinoje! Niekšai, jie viską pavogė! Ir vairą, ir pedalus, ir prietaisų skydelį! Kaip aš dabar važinėsiu?
- Mes atvažiuojame. Kur jūs esate?
- Hm... minutėlę... aš savo mašinoje... O Dieve! Prašau nesijaudinti, aš paprasčiausiai atsisėdau ant užpakalinės sėdynės.

Teisėjas klausia teisiamąjį:
- Ar prisipažįstate, kad girtas bandėte patekti teatrą?
- Taip. Blaiviam ir į galvą nebūtų atėję.

Teisėjas klausia liudininką:
- Ar kaltinamasis su šia dama gyvena kaip vyras su žmona:
- Ne - žymiai geriau.

Teisėjas klausia kaltinamąjį:
- Jūs įvykdėte vagystę būtent taip, kaip papasakojo prokuroras?
- Ne, pilieti teisėjau. Nors prokuroro variantas taip pat vertas dėmesio.

Tardytojas:
- Jūs atpažįstate šį peilį?
- Žinoma.
- Vadinasi, atpažįstate?!!
- Kaip neatpažinsiu, jeigu man jį kiekvieną dieną jau trečia savaitė rodote.

Advokatas pataria savo klientui:
- Geriausia, ką jūs dabar galite padaryti - grįžti pas žmoną.
- Įdomu... Tai kas, jūsų manymu, blogiausia?

- Viskas atitinka,- murma policininkas, įsižiūrėdamas į praeivį,— randas ant kairiojo skruosto, ilga nosis, rudos akys, atsikišusios ausys... Taip, šis tipas tikrai galėtų būti nusikaltėlis, už kurio sugavimą paskirtas atlyginimas, bet gaila, kad anas jau suimtas!

Teismo salėje publika kelia triukšmą. Teisėjas šaukia:
- Jei nenutilsite, aš būsiu priverstas visus išprašyti iš salės! Mes jau ir taip ketvirtą bylą sprendžiame negirdėdami nė žodžio...

Teisėjas kaltinamajam:
- Kaip, tamsta, galėjote išmesti žmoną pro langą?
- Kažkaip nesąmoningai...
- Iš tikrųjų nesąmoningai! Jūs galėjote pritrenkti atsitiktinį praeivį...

Teisėjas skaito nuosprendį:
- Jūs nuteistas trejiems metams kalėti. Turite ką pridėti?
- Norėčiau kiek atimti...

Teisėjas, kreipdamasis į vairuotoją, sako:
- Misteri Kordai, inspektorius pareiškė, kad jūs iš jo šaipėtės.
- Aš nenorėjau, patikėkite manimi. Inspektorius ilgai ir įkyriai skaitė man moralus, visai kaip mano žmona. Aš minutėlei užsimiršau ir pasakiau: "Taip, žinoma, brangioji".

- Misis Braun, jūs per tris savaites užvažiavote ant keturių pėsčiųjų.
- Ne, ant trijų!
- Bet čia nurodyta - ant keturių.
- Vieną idiotą aš pervažiavau du kartus.

- Už vagystę jis į kalėjimą pateks. O dar toks jaunas!
- Jaunas pateks, jaunas ir grįš.

Teisėjas:
- Kaltinamasis tvirtina, kad jis - jūsų giminė.
Liudininkas:
- Jis - idiotas!
Teisėjas:
- Na, bet šių parodymų neužtenka.

- Madam, ką jus pateiksite muitinei apžiūrėti?
- Aš nieko neturiu.
- Vadinasi, ši kailinė uodega, kuri kyšo iš po jūsų palto, yra prigimta?

- Klausyk, Stivai, ar teisybė, kad Džo pasodino?
- Taip, prieš savaitę.
- O jis man sakė, kad išvažiuoja pusmečiui pas brolį.
- Visai teisingai. Jo brolis taip pat sėdi.

Gangsteriai plėšia banką Čikagoje. Vienas iš jų paliktas sargyboje prie įėjimo. Kai grupė su maišais išėjo iš banko, vadas klausia stovinčiojo sargyboje:
- Viskas tvarkoje?
- Ne visai: policija, kaip įprasta, pražiopsojo, ir vagys nuvarė mūsų mašiną!

Teisėjas:
- Kodėl jūs, nebūdamas medžiotojų draugijos narys, nušovėte kiškį?
- O kodėl jis, nebūdamas mūsų šeimos narys, ėdė mano darže kopūstus?

Teisėjas klausia teisiamąjį:
- Už ką paskutinį kartą atlikote bausmę kalėjime?
- Norėjau galva pramušti sieną.
- Už tai neteisiama.
- Aš irgi taip maniau. Bet teisėjas sužinojo, kad tai buvo ne mano galva.

- Šerife, šitas vyrukas stovėjo Brodvėjuje ištiesęs ranką ir elgetavo.
- Penkiolika dolerių baudos!
- Bet jis teturi tik penkis.
- Paleisk į gatvę, tegu surenka likusius!

Amerikos karo policininkas motociklu pasivijo džipą, kurį vairavo girtas kapralas.
- Ar negirdėjai, kad aš šaukiau sustoti?
- Ne,- nusišaipė kapralas.- Aš maniau, kad rėkė vienas iš tų, kuriuos aš suvažinėjau.

Niujorke, teisme, nagrinėjama įsilaužimo byla. Teisėjas klausia įsilaužėlį:
- O dabar, tegu kaltinamasis pasako, kaip jis atidarė seifą!
- Negaliu pasakyti, gerbiamas teisėjau.
- Kodėl?
- Salėje sėdi mano konkurentai...

Teisiamasis kaltinamas vagyste. Teisėjas jo klausia:
- Ar prisipažįstate pavogęs cisterną spirito?
- Taip, prisipažįstu.
- Kur jūs panaudojote tą spiritą?
- Pardaviau.
- O kur dėjote pinigus?
- Pragėriau.

Niujorke kalėjimo kameroje sėdi du kaliniai. Vienas klausia kito:
- Kiek tu čia sėdėsi?
- Dvi savaites.
- Už ką?
- Už žmonos užmušimą.
- Ir tik dvi savaites?!
- Po to mane vėl pasodins.
- Kur?
- l elektros kėdę.

Teisėjas klausia nuteistąjį mirti:
- Ar turite paskutinį pageidavimą?
- Taip. Noriu išsiskirti su žmona.

Vienas Čikagos gangsterių skundžiasi kitam:
- Visiškai suiro nervai, kankinuosi, nusilpau...
- Tai kodėl negali keletą mėnesių kalėjime ramiai pailsėti?

- Keleriems metams tave nuteisė?
- 99. O tave?
- 75.
- Tai gulkis į lovą prie durų. Išeisi anksčiau.

- Kaltinamasis, ar prisipažįstate, kad įsilaužėte į parduotuvę ir vogėte drabužius?
- Taip.
- Bet jūs vogėte ir anksčiau, net tris kartus!
- Matote, aš niekaip nerasdavau tinkamo numerio ir žmona liepdavo tuos drabužius pakeisti.

Teisėjas:
- Prisipažinkite, jūs šitam žmogui skelete antausį?
Kaltinamasis:
- Ne, pone teisėjau!
Nukentėjęs:
- Jis meluoja.
Kaltinamasis:
- Užsičiaupk, nes kitaip skelsiu dar kartą!

Du kaliniai kasdien susitinka pasivaikščiojimo metu. Vienas nuteistas už karvės vagystę, kitas - už rankinių laikrodžių. Abu mėgsta pasityčioti. Vienas pašaipiai klausia kito:
- Kelintą valandą rodo jūsų laikrodukas?
Antrasis atsako:
- Taip, jau laikas melžti jūsų karvę...

Policijos komisariate suskamba telefonas. Moteriškas balsas sako:
- Mano vyras vakar išėjo nupirkti stiklainio špinatų ir iki šiol negrįžo. Ką turiu daryti?
- Pabandykit, ponia, atsidaryti skardinę žaliųjų žirnelių.

Čikagoje į barą įėjęs policininkas klausia baro savininko:
- Tai jūs skambinote į komisariatą?
- Taip. Salėje sėdi svečias, kuris nenori atsiskaityti.
- Kur jis?
- Antras staliukas prie lango.
Policininkas pasižiūri į sveriantį maždaug 120 kg ir piktai skersakiuojantį milžiną, kiek pagalvoja ir sako savininkui:
- Gerai, aš apmokėsiu jo sąskaitą.