Pagrindiniai tyrimo metodai

Panagrinėkime pagrindinius edukologinių tyrimo metodus, stengiantis juos galimai pritaikyti mūsų pranciškonų pasauliečių tyrimams katechezės srityje. Tepadeda mums Šventoji Dvasia išmintingai ta moksline medžiaga pasinaudoti, siekiant ištirti pranciškonų brolijose vykdomą katechezę, atrasti naujus efektyvius šiaim laikmečiui skirtus katechezės metodus, tikslu Šventosios Dvasios pagalba dvasiškai atsinaujinti pranciškonams ir pagausinti jų gretas, sudaryti sąlygas lietuvių tautai dvasiškai atgimti po ilgai trukusios antireliginės priespaudos, nešant jai Kristaus dvasią, Evangelines vertybes.

I. Stebėjimas:

Tai seniausias ir ko gero sudėtingiausias socialinio tyrimo metodas.

Privalumai:

  1. Tyrėjas pats mato vykstantį procesą.
  2. Stebėjimo metu galima laisvai keisti tyrimo objektą ir metodą.

Trūkumai:

  1. Stebėtojas iškreipia, neretai sugadina natūralų procesą.
  2. Sunku fiksuoti stebėjimo rezultatus tiksliai.
  3. Uždarose sistemose neįmanomas, pvz. - šeimų stebėjimas.

II. Apklausa:

Šiuo metu tai populiariausias tyrimų metodas. Skiriamos kelios apklausos rūšys: anketavimas, interviu, pokalbis, apklausa telefonu, el. paštu ir pan.

Privalumai:

  1. Lengvas, greitas, pigus duomenų surinkimas.
  2. Statistiniai kompiuteriniai metodai įgalina efektyvų duomenų apdorojimą, analizę, pateikimą.

Trūkumai:

  1. Statistiniai duomenys subjektyvūs, paviršutiniški, nepatikimi.
  2. Kartais masinė apklausa netinka kaip metodas, o vieno specialisto nuomonė svarbesnė, nei minios. Ne visada minia teisi, nes ne visada kalba protu. Tad yra pavojus, kad rezultatus gali būti lemti daugelio respondentų neišmanymas.

III. Dokumentų analizė:

Mums pats svarbiausias tyrimo metodas. Pranciškonų dokumentai - pagrindas tyrimuose.

Privalumai:

  1. Tikslūs, dažniausiai patvirtinti profesionalių institucijų duomenys.

Trūkumai:

  1. Gali būti ribotas prieinamumas.
  2. Sudėtinga ir neobjektyvi dokumentų interpretacija.

Dokumentais laikytina ir visa įrašyta informacija (video, audio įrašai).

IV. Ekspertų metodas:

Ekspertais vadinami atitinkamos srities aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Kvalifikacija nustatoma nebūtinai formaliais kriterijais, o gali būti ir visų žinomas, didžiulę patirtį turintis kunigas ar mokytojas. Ekspertų tyrime turėtų būti bent 1 ir iki 10.

Privalumai:

  1. Profesionali, tiksli, argumentuota informacija.
  2. Galimybė pasinaudoti ne tik paties eksperto idėjomis, bet ir jo didžiule duomenų baze.

Trūkumai:

  1. Sunkus ir labai ribotas priėjimas.
  2. Gali kainuoti.

V. Eksperimentas:

Parenkamos 2 identiškos pagal pagrindinius tyrimo parametrus grupės. Viena - kontrolinė, kita - eksperimentinė.Kontrolinėje grupėje procesas vyksta natūraliai, o eksperimentinėje atliekama intervencija (kažką darome kitaip: dirbame pagal naują metodą ir pan.). Pastoviais laiko intervalais atliekami matavimai (kas mėnesį). Eksperimentas laikomas efektyviu, jei jo pabaigoje skirtumas tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupės rezultatų didelis. Čia rezultatai gali būti ir blogesni, svarbu, kad mes užfiksavome skirtumus. Jei šokinėja rezultatai - eksperimentas nepavyko, arba jei esminio skirtumo nėra - eksperimentas neefektyvus.
Taupant resursus, eksperimentasdažnai atliekamas be kontrolinės grupės. Tuomet fiksuojami pokyčiai toje pačioje grupėje tarp skirtingų etapų. Tačiau taip prarandame tikslumo, nes didelę reikšmę turi pašalinis laiko veiksnys.

Privalumai:

  1. Galimybė tiksliai matuoti tyrimo rezultatus. dažniausiai tai atliekama testais.
  2. Galimybė keisti tyrimo metodiką.

Trūkumai:

  1. Ilgai trunkantis procesas. Eksperimentas atliekamas per ne mažiau 1 metus.
  2. Daug resursų reikalaujantis, todėl tik nedidelėse grupėse atliekamas.
  3. Reikėtų atlikti ne mažiau kaip 3 brolijose, jei tik keliose - rezultatus įtakos atsitiktinumas.

VI. Atvejo studija:

Nagrinėjama konkreti praktinė situacija, o jos išvados apibendrinamos visiems tokio tipo atvejams, situacijoms.

VII. Nuosava teorija:

Gali būti, kad išsilavinęs ir apsiskaitęs tyrėjas yra sugadintas tyrėjas. Tada pradėti tik nuo empyrinių duomenų, neįvertinant visuotinai priimtų nuostatų, nuomonių. Kad neįtakotų, kitos teorijos analizuojamos tik po nuosavos teorijos sukūrimo ir pabaigoje sukuriama apibendrinta teorija. Gauname originalų produktą kaip atskirą naują teoriją.

OFS Vilniaus arkivyskupijos brolijos tarybos ministras br. Petras Šidagis