Retriverių veisimas/Breeding rules

---

(Ištrauka iš Retriverių metų knygos 2003m.)

Jūsų namuose apsigyveno mažas, pūkuotas sutvėrimas, suteikiantis tiek daug džiaugsmo. Prabėgs mėnuo, metai ir iš to mažo šunyčio išaugs nuostabus šuo. Ir nors niekada nesusimastydavote apie jo palikuonis, daugelis vis dėlto pradėsite domėtis veisimu. Pirmiausia jums reikėtų išsiaiškinti dviejų skirtingų sąvokų reikšmes: dauginimas ir veisimas. Veisimo tikslas yra veislių sveikatos, temperamento, charakterio, gerųjų veislės savybių išsaugojimas, užtikrinimas ir gerinimas.
Šunų veisimo nuostatai yra sudaryti remiantis FCI ir LKD reikalavimais. Jų privalo laikytis visi veislininkai bei reproduktorių savininkai. Veisiami tik įregistruoti Lietuvos šunų veislių knygoje šunys. Veislininkas – yra LKD narys, LŠVK įregistruotos veisiamos kalės savininkas. Veislininkas privalo turėti savo vardu registruotą veisėjo priedėlį arba veislyną.

Reikalavimai veisiamai kalei:

1. Kergimo metu kalės amžius turi būti ne jaunesnis kaip 18 mėnesių. Pirmo kergimo metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų. Kalė tinkama veisimui iki 8 metų.
2. Kitą kartą kalę galima kergti, jei vadoje gimė daugiau nei 2 šuniukai. Po šuniukų gimimo turi praeiti mažiausiai 8 mėnesiai. Jei vadoje gimė 1-2 šuniukai, turi praeiti mažiausiai 4 mėnesiai.
3. Visoms kalėms, vyresnėms nei 12 mėnesių, privalomas klubo sąnario displazijos tyrimas. Kalės su D ir E displazija neveisiamos. Pageidautina kales su C displazija kergti su sveikais šunimis (A ir B displazijos).
4. Kalę iki 2 metų amžiaus (18-24 mėnesių) galima pradėti kergti, jeigu ji sertifikatinėse, specializuotose arba tarptautinėse parodose dviejų skirtingų teisėjų buvo įvertinta ne blogiau nei „labai gerai“. Galioja įvertinimai gauti ir atstovaujant jaunimo klasę.
5. Kalę, vyresnę nei 2 metų amžiaus, galima pradėti kergti, jeigu ji pereinamoje, atviroje, darbinėje arba čempionų klasėse (nepriklauso nuo parodos rango) dviejų skirtingų teisėjų buvo įvertinta ne blogiau kaip „labai gerai“. Kalėms, gimusioms nuo 2001 m. sausio mėn. 1 d., vienas įvertinimų turi būti gautas tarptautinėje arba specializuotoje parodoje.
6. Kergiamos kalės iki 6 metų amžiaus nuo 2002 m. sausio mėn. 1 d. kartą per du metus turi būti įvertintos tarptautinėse arba specializuotose parodose ne blogiau kaip „labai gerai“.
7. Visoms kalėms privaloma išsilaikyti testą, parodantį psichikos lygį.

Reikalavimai veisiamam patinui:

1. Patinai pradedami veisti nuo 12 mėnesių amžiaus. 
2. Patiną iki 2 metų amžiaus (12-24 mėnesių) galima pradėti kergti, jeigu jis sertifikatinėse, specializuotose ar tarptautinėse parodose dviejų skirtingų teisėjų buvo įvertintas ne blogiau nei „puikiai“. Galioja įvertinimai, gauti ir atstovaujant jaunimo klasę. 
3. Patiną, vyresnį nei 2 metų amžiaus, galima kergti, jeigu jis pereinamoje, atviroje, darbinėje arba čempionų klasėse dviejų skirtingų teisėjų buvo įvertintas ne blogiau nei „puikiai“. Vienas  įvertinimų turi būti gautas tarptautinėje arba specializuotoje parodoje. 
4. Visi kergiami patinai iki 6 metų amžiaus kiekvienais metais turi būti įvertinti tarptautinėse arba specializuotose parodose ne blogiau nei „puikiai“. 
5. Visiems vyresniems nei 12 mėnesių patinams privalomas klubo sąnario displazijos tyrimas. Patinai su D ir E klubo sąnario displazija neveisiami. Patinus su C klubo sąnario displazija patariama kergti su sveikomis kalėmis (A ir B displazijos). 
6. Visi kergiami patinai privalo išlaikyti psichikos testą.
   

Kalei pradėjus rujoti, klube reikia gauti kergimo sutartį, kurioje aptariamos kergimo atsiskaitymo sąlygos su patino savininku. Ir tai tik dalis reikalavimų, kurie keliami, norint veisti šunis.

Kalės nėštumas vidutiniškai trunka 59-72 dienas, tačiau dažniausiai kalės šuniukus atsiveda 63-65 nėštumo dieną. Pirmąjį nėštumo mėnesį maitinimo režimas nesikeičia, tačiau nuo antrojo mėnesio įprastas racionas keičiamas į nėščių kalių ėdalą. Rekomenduojama nuo antrojo mėnesio kalę šerti kelis kartus per dieną, mažesnėmis porcijomis, tačiau ėdalo kiekis turi būti didesnis nei įprasta. Besilaukiančią šuniukų kalę būtina dažnai išvesti pasivaikščioti, tačiau per daug nevarginti. Nuo antrosios nėštumo pusės pasivaikščiojimai taip pat labai reikalingi, bet trumpinamas jų laikas, kalė saugoma nuo staigių judesių ir šuolių.

Artėjant šuniavimuisi reikia įrengti vietą, kurioje kalytė ramiai augintų savo šuniukus. Tai turėtų būti rami, šilta, be skersvėjų, pakankamai gerai apšviesta vieta (netinka koridorius, virtuvė ar kitos patalpos, kur nuolat daug žmonių). Parinktoje vietoje padarykite maždaug 150x200 cm dydžio maniežą – kuo daugiau vietos, tuo lengviau prižiūrėti šuniukus. Maniežo aukštis turėtų būti apie metrą, kad paaugę šuniukai negalėtų išlipti. Vienoje maniežo pusėje padarykite dureles, pro kurias kalė galėtų laisvai vaikščioti. Paklotą klokite ne per visą maniežo dydį, o taip, kad užtektų kalei atsigulti su šuniukais. Likusiame maniežo plote reikės mokyti šuniukus neteršti. Todėl, kai šuniukai praregi ir pradeda vaikščioti, tiesiami laikraščiai, beriamos pjuvenos ar kita medžiaga, gerai sugerianti šlapimą.

Išoriniai šuningumo požymiai

Pilvo apimties padidėjimas, taip pat padidėjęs kūno svoris 35–40 nėštumo dienos
Pieno liaukų padidėjimas, per pilvo sieną galima užčiuopti šuniukus Iki šuniavimosi 10-15 dienų
Jaučiami aktyvūs šuniukų judesiai Nuo 53-55 šuningumo dienos
Pilvo „nusileidimas“ Iki šuniavimosi liko 2-3 paros
Kūno temperatūros kritimas 1-2 laipsniais Iki šuniavimosi liko 24 val.
Vaisiaus vandenų nubėgimas Iki šuniavimosi liko 2-3 val.

Prieš šuniavimąsi paprastai kalė atsisako ėsti, darosi nerami, lekuoja, gali drebėti, draskyti paklotus. Likus parai iki šuniavimosi, rektalinė kūno temperatūra nukrenta 1-2 laipsniais, tačiau prieš pat šuniukų gimimą temperatūra vėl pakyla. Vaisiaus vandenys dažniausiai nubėga likus 2-3 valandoms iki pirmųjų išoriškai matomų sąrėmių, tačiau taip būna ne visada. Kartais vandenys nubėga gimstant pirmajam šuniukui arba 10-15 minučių iki šuniuko pasirodymo. Tačiau, jei po vaisiaus vandenų nubėgimo, praėjus daugiau nei 2 valandoms, nėra sąrėmių, patartina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Kartais tai yra  normalu, tačiau kartais gali kelti pavojų šuniukų ir kalės gyvybei. Gimus šuniukui, rūpestinga kalė stengiasi praplėšti vaisiaus apdangalą, nukąsti virkštelę ir pradeda intensyviai laižyti šuniuką. Kartais gali atrodyti, kad ji per grubiai elgiasi su naujagimiu, tačiau tai stimuliuoja šuniuko kvėpavimą. Jei kalė gimdo pirmą kartą, dažniausiai nesuvokia, ką reikia daryti, tada jai reikia padėti. Pats šeimininkas privalo praplėšti vaisiaus dangalus, nukirpti virkštelę maždaug 1,5 cm nuo pilvo sienos, aptrinti šuniuką sausu, švariu skudurėliu. Kartais kalė visiškai nekreipia dėmesio į šuniukus. Taip atsitinka dėl didelio skausmo gimdant. Tačiau, pagimdžiusi visus šuniukus ir nurimusi, kalė kuo puikiausiai tvarkosi pati. Norėdami sužadinti motinystės instinktą labiau  dar galime patepti šuniuko pilvuką sviestu arba aliejumi ir leisti kalei laižyti. Paprastai šuniukas gimsta galva arba užpakaliuku į priekį, su vaisiaus dangalais ir placenta. Tačiau vaisiaus dangalai gali trūkti dar gimdos kanaluose, tada šuniukas gimsta be dangalų, o virkštelė gali būti nutrūkusi. Toks šuniukas kartais būna pridusęs, tačiau intensyvus masažavimas per nugarėlę grąžina kvėpavimą. Iš šuniuko burnos guminės kriaušės pagalba reikia ištraukti vaisiaus vandenų likučius, kurių galėjo patekti jam keliaujant  gimdos takais. Placenta išeina dažniausiai kartu su šuniuku, tačiau jei virkštelė nutrūko gimdos takuose, ji gali pasirodyti tik po kelių minučių ar net valandų. Placentos užsilaikymas gimdoje gali sukelti uždegimą, kuris labai pavojingas kalės gyvybei. Rekomenduojama pasižymėti, kada gimė šuniukas, kokios lyties ir svorio, ar gimė su placenta.

Kalei galima duoti suėsti 1-2 placentas, tai skatina motinystės instinktą, pieno sekreciją. Tačiau suėdusi daugiau, kalė gali stipriai suviduriuoti. Gimus šuniukui ir jį sutvarkius, galima tuoj pat jį paguldyti prie kalės spenio, kad gautų labai reikalingų krekenų. Kalės spenelius prieš gimdymą reikia nuplauti šiltu vandeniu. Galima dezinfekuoti silpnu kalio permanganato tirpalu. Laikas tarp šuniukų gimimo gali būti nuo kelių minučių iki 3 valandų. Jei jis ilgesnis, priklausomai nuo aplinkybių, galima suleisti skatinamųjų vaistų, tačiau geriau, kad tai atliktų veterinarijos gydytojas, kuris, įvertinęs padėtį, pats nuspręs, ką daryti.

Kaip žinoti, kada baigiasi gimdymas? Paprastai kalės pilvo siena įdumba, palpuojant, nejaučiama jokių sukietėjimų. Rekomenduojama pirmajam šuniavimuisi pasikviesti žmogų, kuris jau yra priėmęs šuniukų vadą. Neišsigąskite, po gimdymo maždaug 3 savaites iš gimdos dar bus išskyrų, kurios palaipsniui šviesės ir dings. Po gimdymo patartina matuoti temperatūrą – keletą parų ji gali būti aukštesnė nei normali, maždaug apie 39 laipsnius. Tačiau vėliau turi nukristi iki 38,5 laipsnių. Jei temperatūra laikosi, kalė atsisako nuo ėdalo, dažnai kvėpuoja, vangi – reikia kviesti veterinarijos gydytoją.

Pirmąsias 3 savaites kalė šuniukus prižiūrės pati (jei vada nėra labai didelė – iki 8-9 šuniukų). Esant stipriam motinystės instinktui, guolyje bus švaru, šuniukai ramūs ir sotūs. Veisėjui reikės pasirūpinti tik kale: jos švara (dar vis valysis gimda), patikrinti, ar vienodai ištraukiamas pienas, ar nėra sukietėjimų, maitinti kalę geru, kaloringu maistu. Kad būtų daugiau pieno, kalė turi gauti kuo daugiau skysčių.

Šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti pradeda nuo 7-8 paros, o praregi apie 14 parą. Vaikščioti bando apie 16 parą, tada reikėtų pradėti tiesti laikraščius ar kitą medžiagą, sugeriančią skysčius, kad mažyliai mokytųsi neteršti savame guolyje. Papildomai ėdalo galima duoti tada, kai šuniukai jau atsimerkia. Geriausiai tam tinka įvairių firmų sausi pašarai (aišku, juos būtina išmirkyti vandenyje). Mažų šuniukų virškinimo traktas yra labai jautrus, todėl bet koks netinkamas pašaras gali sutrikdyti jo veiklą. Neteisingas maitinimas pirmaisiais mėnesiais gali sutrikdyti net perspektyviausio šuniuko vystymąsi. Veisėjas turi žinoti, kad norėdamas išauginti tinkamus šuniukus, maistui teks išleisti daugiau, nei gaus parduodamas net kelis šuniukus.

21 dieną šuniukams reikia duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai po 2 savaičių, paskui vaistų duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas. Vakcinuoti šuniukus galima jau nuo ketvirtos savaitės (priklauso nuo vakcinos). Vakcinavimo schemos yra įvairios, todėl šiuo klausimu kreipkitės į veterinarijos gydytojus, kurie tikrai profesionaliai jums patars. Geriausia, kad pas naujus šeimininkus šuniukai iškeliautų bent kartą paskiepyti, aišku,  jei šuniukas ne jaunesnis nei keli mėnesiai. Praėjus nustatytam terminui po pirmojo vakcinavimo, jei šuniukas liko, jis turi būti revakcinuotas, neatsižvelgiant į tai, ar jis vedamas į lauką.

Kai šuniukams sukanka 4 savaitės, klubas, kuris išdavė kergimo sutartį, turi pateikti šuniukų vardų sąrašą. Vardai turi prasidėti ta pačia raide ir kartu su veislyno pavadinimu sudaryti ne daugiau kaip 40 spaudos ženklų. Nuo 42 dienų iki 3 mėnesių šuniukus galima tatuiruoti – į ausytę žnyplių pagalba įspausti registracijos numerį. Tatuiravimo metu šuniukai privalo turėti  visus kandžius ( 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje ), 4 iltis. Šuniukai turi sverti 3-4 kilogramus, mažiausiai 2 kartus būti dehelmintizuoti, taip pat būti sveiki, švarūs ir judrūs. Jei šuniukas turi išvaržą (dažniausiai bambutės), ji turi būti išoperuota iki tatuiravimo. Jei nors vienas šuniukas turi išvaržą, netatuiruojama visa vada.