www.kolekcionavimas.tai.lt

STRAIPSNIAIARTICLES

Šv. Kazimieras Vatikano pašto ženkluose

2004-09-29

Šiemet sukanka 400 metų, kai karalaitis Kazimieras - Lietuvos globėjas - pradedamas garbinti su derama iškilme. 1604-ųjų gegužę vilniškiai ir sostinės svečiai džiaugsmingai šventė didžiulę šventę, iškilmingai žingsniuodami triumfo eisenoje Vilniaus gatvėmis dangiškojo užtarėjo garbei. Buvo iškilmingai pašventintas pirmosios Šv. Kazimiero titulo šventovės kertinis akmuo.

Minint šią gražią iškilmę, Vilnius šiemet pasirengė deramai prisiminti to laikotarpio įvykius: iškilmingomis šv. Mišioms Arkikatedroje Bazilikoje prie šventojo karsto, tauria muzika, teatralizuota eisena Vilniaus gatvėmis ir renginiais, nusitęsiančiais visus metus. Todėl šie metai skelbiami šventojo Lietuvos globėjo Kazimiero jubiliejiniais metais.

Visai atsitiktinai, vartydamas savo gausią pašto ženklų kolekciją, aptikau keletą su šv. Kazimieru susijusių ženklų. Tai mane padrąsino plačiau pasidomėti šia tema.

Tačiau likau nuviltas, nes neradau nė vieno Lietuvoje išleisto pašto ženklo - nei Nepriklausomos Lietuvos 1918-1940 metų, nei Lietuvos Respublikos 1990-2002 metų pašto ženklų kataloguose.

O 1959 metais Vatikane, minint šv. Kazimiero 500-ąsias gimimo metines, ir 1984 metais, minint 500-ąsias mirties metines, buvo išleista po du pašto ženklus. Šių Lietuvos okupacijos metais sukurtų pašto ženklų autoriai yra lietuvių dailininkai V. K. Jonynas ir R. Viesulas. Šiandien retas kolekcininkas gali pasidžiaugti tais ženklais, kurių priespaudos metu nedaug patekdavo į Lietuvą. Tačiau jie visame pasaulyje garsina Lietuvos globėjo vardą.

O gal Lietuvos pašto vadovai tiesiog pamiršo šv. Kazimierą ir galimybę tokiu būdu jį pagerbti ? Tad noriu priminti, kol ne vėlu, nes pašto ženklas tik iš pirmo žvilgsnio paprastas popieriaus gabalėlis, tačiau laikomas geriausia šalies vizitine kortele, kuria, vertinant ir mokant skaityti, galima papildyti savo žinias net ir apie tolimiausią pasaulio šalį. Jis tapo istorijos pasakotoju mūsų kartos žmonėms. Tačiau šiandien Lietuvoje liko nedaug mylinčiųjų tuos mažus paveikslėlius, nors jie, kaip tikrosios civilizacijos dokumentai, aistringai tebededami į rinkinius, kurie tampa tikromis meno vertybėmis.

Manoma, kad tarp mūsų iš naujo įsižiebs vilties kibirkštėlė ateinančioms kartoms, kurios mokės įvertinti ir deramai įamžinti istorijai brangius įvykius ir Lietuvos istoriją veikusius asmenis.

Parsisiųskite (WORD) Marius Dyglys

PIRATO BURLAIVIS MONETOSE

2004-07-28

Didžiosios Britanijos karalius Jurgis VI (1936-1952), išleisdamas savo valstybės bronzinę pusės penso monetą, jos reverse pavaizdavo burlaivį. Tai “Auksinė stirna“ (“Gold Hind“), kuria plaukiojo žymus anglų jūrų keliautojas, piratas ir Anglijos karališkojo laivyno viceadmirolas Frensis Dreikas (apie 1540-1596). Moneta buvo kalama 1927-1948 m.

F.Dreikas pirmasis po portugalo Fernando Magelano apiplaukė pasaulį, ištyrė Š.Amerikos pakraščius. Jo piratiški žygiai, remiami tuometinės Anglijos karalienės Elžbietos I (1503-1603), sudavė lemiamą smūgį Ispanijos monopoliniam viešpatavimui Atlanto vandenyne. F.Dreiko jūrinės ekspedicijos padėjo Anglijai įgyti daugybę kolonijų.

Dabartinė D.Britanijos karalienė Elžbieta II (nuo 1952) pakartojo savo tėvo sprendimą. 1953-1967 m. taip pat buvo kalama bronzinė pusės penso vertės moneta su tuo pačiu burlaivio piešiniu.

F.Dreiko atminimas buvo įamžintas ne tik jo tėvynės monetose. D.Britanijos kolonijose Karibų jūros rafone (Britisch Caribbean Teritories. Estern Gruop) 1955-1965 m. galiojo 5, 10 ir 25 centų vertės monetos su ta pačia “Auksine stirna“. Ši valiuta Barbadose, Britų Gvianoje (iki 1962), Antigvoje, Montserate, Akviluose, Trinidade ir Tobage (iki 1962), Dominykoje, Grenadoje, Šv.Luko ir Šv.Vincento salose galiojo iki 1965 m. spalio 6 d. Tada buvusios britų kolonijos gavo nepriklausomybę ir įsivedė savo nacionalines valiutas.

Parsisiųskite (WORD) „KOLEKCININKAS“ Nr.1 2003 m.

Atsiųskite

2004-07-26

Jeigu turite kokios nors informacijos apie kolekcionavimą ir su ja norite supažindinti kitus, tai atsiųskite tą informaciją man ir aš ją pasistengsiu įkelti į šį tinklapį.

Parsisiųskite

2005-08-24

Josifo Šapiros spaudinių kolekcija