Oras Lietuvoje  

KOLEKCIONAVIMO PRADMENYSCOLLECTABLE ELEMENTS

Kolekcionavimo pradmenys 2004-08-13

Pirmiausia trumpai paaiškinsiu, kuo rinkėjas skiriasi nuo kolekcionieriaus. Pirmasis žo- dis labiau taikomas asmenims ką nors renkantiems, tačiau nekruopščiai, nesistemingai ir nekryptingai, be aiškesnio tikslo. Nemažai žmonių vaikystėje, jaunystėje ar brandžiame amžiuje ką nors renka, bet taip ir nesurenka įdomios, vertingos, kuo nors ypatingos ko- lekcijos. Antrasis žodis taikomas žmonėms, surinkusiems vertingą paveikslų, monetų, medalių, atvirukų, ar dar kokią kitą kolekciją, galinčią pasitarnauti visuomenei, menui, mokslui, kultūrai. Beje, šie abu terminai gali būti vartojami kaip sinonimai.

   Kolekcionuoti kas po ranka papuolė - nenaudinga, nes toks rinkimas tampa paviršuti- nišku, mažiau laiko tenka skirti vienai kuriai nors šakai ir greit nusibosta. nenaudinga rin- kti ir vadovaujantis mada (ką kiti - tą ir aš), nes tai dažniausiai būna tarsi priverstinis rin- kimas, ne pagal savo skonį. Taip renkant, nesidomima eksponatais, į juos neįsižiūrima, neįsigilinama, ir eksponatas tampa paprastu daiktu: gavau - padėjau.Toks kolekcionavi- mas greit atbaido ne tik nuo "madingos" šakos, bet ir nuo kolekcionavimo aplamai.   Todėl jau pirmieji būsimojo kolekcionieriaus žingsniai turi būti apgalvoti, kryptingi. Nuspręsti, ką rinkti, iš karto sunku (čia dar įtakos turi ir vaikiški rinkiniai). Dažnai net ir suaugę kolekcionieriai keičia temą ar rūšį, todėl pasirinkti, ką kolekcionuoti, ne taip pap- rasta. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.

   Kiekvieną eksponatą kolekcionierius turi atidžiai apžiūrėti: ar jis neįplėštas, neįdaužtas, nesuteptas, ar netrūksta kokios dalies, ar jis per daug neaptrintas, nenublukęs. Pasitaiko, kad vienos rūšies eksponatai, būna leidžiami labai dideliu tiražu (ir dar ne vieną kartą), dažnai turi kai kurių nukrypimų nuo pagrindinio pavyzdžio (etalono). Tai atsitinka dėl daug įvairių priežasčių, bet dažniausiai dėl to, kad spausdinama ne vienoje spaustuvėje, gaminama ne vienoje dirbtuvėje, todėl skirtingos gamybos sąlygos, skirtinga technologija ir gamybai naudojami ne vienas, o keli štampai, kuriuos autoriai ar gamintojai po kurio laiko dar koreguoja, taiso. Todėl dažniausiai skiriasi spalvos, popierius, metalas, šriftas, smulkios detalės. Tokie eksponatai vadinami abartais. Pasitaiko gauti ir bandomųjų vie- netų, kai prieš gaminant bandomi atspalviai, medžiaga ir kt. Į pagrindinę kolekciją abar- tai ir bandomieji egzemplioriai nededami, bet juos reikia saugoti, įtraukti į sarašą, nuro- dant skirtumus. Kai jų susikaupia daugiau, tada kolekcijoje galima įsivesti atskirą skyrių.    Pasitaiko, kad į kolekcijas patenka ir netikrų daiktų: tai dažniausiai retų eksponatų mu- liažai, įvairūs padirbti daiktai, eksponatai, su pritaikytomis kitų eksponatų detalėmis. To- kius "pakaitalus" gamina nagingi (bet nesąžiningi!) meistrai, todėl padirbtą ar perkompo- nuotą daiktą ne visada lengva pažinti. Reikia būti labai pastabiam ir akylam, kad būtų galima atpažinti tikrą daiktą ir atskirti jį nuo netikro. Reikia gerai žinoti tą sritį, kuria do- mitės ir būti dideliu praktiku. Tokius tariamus "eksponatus" į kolekcijas traukti negalima, juos reikia pagarsinti, kad jie nekeliautų iš rankų į rankas, kad nesąžiningų ir negarbingų verteivų darbai negadintų istorinės tikrovės ir neklaidintų tų, kurie ateityje domėsis atitin- kama sritimi.

  Vien pastabumo ar atminties, tvarkant kolekciją, dažnai nepakanka. Reikia ir žinių. Pavyzdžiui, padėjus šalia du vienodus eksponatus, kurie skiriasi tik atspalviu, nežinodami nepasakysime, kuris iš jų pagrindinis: tas kuris šviesesnis, ar tamsesnis. Čia jau reikia remtis žiniomis. Kolekcionuojant būtinai reikia naudotis visa galima literatūra, kad kole- kcionavimas netaptų vien daiktų kaupimu: reikia žinoti, kas, kur ir kokia proga vieną ar kitą daiktą išleido, pagamino, kokia jo evoliucija, sūkurimo laikotarpio istorija, kas buvo jo autorius. Rašytinė medžiaga, renkant kolekciją, gali būti labai įvairi. Pirmiausia tinka- mos medžiagos reikia ieškoti kataloguose, spaudoje, žynynuose, enciklopedijose. Dau- giausia leidinių bei atskirų straipsnių skiriama filatelijai, numizmatikai, kiek mažiau literatūros gali rasti ženklelių ir popierinių pinigų rinkėjai. Apie kitas kolekcionavimo temas yra labai mažai spausdintos medžiagos.