Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK)

Viskas prasidėjo dar 1990 metais, kai Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos tarybos posėdyje buvo pasiūlyta idėja kurti kolegiją aukštosios mokyklos bazėje - LŽŪU (tuo metu LŽUA). Vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo departamento direktoriaus L. Milčiaus raštu 1991 balandžio 23 d. Nr. 1232-113 1991/1992 mokslo metams į Koledžo I kursą leista priimti 50 studentų. 1991 m. lapkričio 18 d. Lietuvos žemės ūkio ministras R. Survila pasirašė įsakymą Nr. 312 "Dėl Hidrotechnikos koledžo steigimo", kuris nurodė įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademijoje prie Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos koledžą.

Pirmieji treji Koledžo darbo metai buvo patys sunkiausi, nes dalis įstojusiųjų studentų dėl finansinių sunkumų paliko kolegiją, keliolika studentų išvyko dirbti į užsienį.

Nuo 1995 rugsėjo 1 d. Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus J. Panamariovo įsakymu buvo leista rengti žemėtvarkos specialistus.

Nuo 2003 rugsėjo 1 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto hidrotechnikos kolegija prisijungė prie Kauno miškų kolegijos ir tapo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

 

Kolegijos pirmaeilis tikslas - paruošti hidrotechnikos ir žemėtvarkos aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčius specialistus; kultūringas, darbščias ir savarankiškas asmenybes. Paruošti specialistai moka savarankiškai organizuoti ir vykdyti darbus su brigada ar grupele žmonių įvairiuose vandens ūkio ir žemėtvarkos objektuose. Sugeba techniškai vadovauti darbininkų ir mechanizatorių darbui, ruošti techninius duomenis, tikrinti darbų kokybę, vykdyti materialių vertybių apskaitą, atlikti objektuose mažesnio tikslumo geodezinius matavimus, vykdyti eksploatacinius darbus vandens ūkio objektuose, moka dirbti melioracinėse agrarinės reformos, aplinkos apsaugos, kelių, komunalinėse tarnybose. Sugeba atlikti žemės sklypų matavimus ir parengti planus, žemės nuosavybės ir nekilnojamo turto teisiniam įforminimui bei žemės sandorių registravimui.