VAK Vilniaus autostopo klubas, gimęs i VISI TK keliautojų idėjų
www.Regata.lt - Sauliaus Maeikio ir Pirmojo pirmininko Juozo Kubiliaus vandens turizmo klubas
VISI TK turi teisę gauti paramą - taigi galite pervesti 2 procentus 2008 m. pajamų mokėsčio VISI TK
IŠ APDULKĖJUSIŲ LENTYNŲ.......
Autorius: R. Kamandulis (Instituto turistų klubo pirmininkas)
Straipsnelis i savaitračio "Ininerija", Nr. 34 (641), 1984 m. lapkričio 12d., skirtas VISI (dabar VGTU) turistų klubo deimtmečiui.
1970 metų spalio 24 dieną susiėjo į krūvą būrelis VISI studentų. Pasikvietę sporto klubo atstovus, jie paskelbė į susibūrimą Vilniaus inžinerinio statybos instituto turistų sekcijos steigiamuoju susirinkimu.
Kiek narių buvo surayta į VISI turistų sekciją, susirinkimo protokole neraoma. Darbo plane numatyta organizuoti poilsio dienų žygius, vesti vaizdinę agitaciją bei turizmo propagandą institute, per žiemos atostogas surengti žygį po Lietuvą ir dalyvauti autožygyje, skirtame pergalės dienai.
Vienintelė pavardė susirinkimo protokole- J.Kubiliaus. Jis ir buvo išrinktas sekcijos pirmininku. Per pirmuosius penkerius metus instituto turistai atliko nemažai kategorinių žygių, suorganizavo tris instituto turiadas, rengė vandens turistinės technikos varžybas "Inžinerijos" taurei laimėti, daug kitų renginių. Pagrindinė turizmo rūšis- vandens turizmas.
1973 metais įsteigta VISI maršrutinė kvalifikacinė komisija, galinti išleisti į pirmos sudėtingumo kategorijos žygius vandeniu, slidėmis, dviračiais ir pėsčiomis. Komisiją sudarė septyni instituto studentai (pirmininkas J.Spudulis). Komisijos sudėtį patvirtino Lietuvos TSR respublikinė turizmo ir ekskursijų taryba.
1974 m. gegužės 31 d. mūsų instituto turistų sekcijai suteiktas klubo vardas. Pirmasis klubo pirmininkas buvo Jonas Kubilius.
Pagrindinės turistų klubo darbo kryptys- sportinis turizmo vystymas, plati turizmo agitacija ir propaganda tarp instituto studentų, darbuotojų ir dėstytojų. Posėdžių nutarimuose pasirodė nauja darbo kryptis- masiniai renginiai.
Pagrindinės problemos dėl patalpų ir inventoriaus. Viename iš senų protokolų radau tarybos posėdžio nutarimą- "remontuoti seną ir gaminti naują inventorių". Žinoma, iš to aišku, kad tikrai nemažai entuziazmo ir noro keliauti turėjo klubo nariai. Keliavo, keliavo po Lietuvą, pabuvojo Kaukaze, Šiauriniame Urale, Karelijoje, Karpatuose. Daugelis tuomet pradėjusių keliauti dabar yra sporto meistrai, gerai žinomi respublikoje turizmo entuziastai: K.Murauskas, V.Puodžiukas, R.Kruopis.
Arvydas Avulis perėjo į alpinizmą ir pasiekė neblogų rezultatų. Saulius Mažeikis gerai žinomas baidarių slalomo mėgėjams.
O prieš dešimt metų- "varžybų renginiui: reikia..., inventoriaus remontui reikia..., treniruočių pravedimui reikia...". Kur dar konfliktai su dėstytojais dėl praleistų paskaitų. Problemų buvo daug. Ne viena jų "amžina" visiems studentų ir ne tik studentų turistų klubams. Tačiau dabar, švęsdami VISI turistų klubo dešimtmetį, galime drąsiai pasakyti- didesnė dalis problemų išspręsta.
Klubo patalpas įrengėme instituto centriniuose rūmuose. Čia vietos pakanka ir ir inventoriui, ir bibliotekai ir posėdžiams. Yra atskiras baidarių ir slidžių sandėlis, ten pat- dirbtuvės.
Pagerėjo turistinio inventoriaus reikalai. Vartydamas 1975 metų ataskaitą, radau tokį įrašą: "VISI turistų klubas turi 2 šturmuotes, 5 pripučiamus čiužinius, 13 baidarių ir 20 kuprinių". Dabar minėtą inventorių skaičiuojame vos ne dešimtimis. Instituto vadovybė mums taip pat dažnai padeda.
Mūsų instituto Visuomeninių profesijų fakultete yra turizmo skyrius, kuriame ruošiame turizmo organizatorius ir vadovus. Vienoje laidoje- 20-25 klausytojai.
Reguliariai vyksta bendro fizinio ir specialaus turistinio pasiruošimo treniruotės naujojoje ir pirmųjų instituto rūmų salėse.
Tradicinėmis tapo kalnų ir slidžių turiados. Šį pavasarį surengėme tryliktąsias vandens turistinės technikos varžybas "Inžinerijos" taurei laimėti ir trečiąjį VISI studentų, darbuotojų ir dėstytojų sąskrydį.
Visa tai pasiekti padėjo didelio būrio turistų pastangos. Tačiau būtų neteisinga, jeigu atskirai nepaminėtume Leono Kanopkos ir Edmundo Tilviko. Šie vaikinai per visą mokymosi institute laiką kiekvieną laisvą valandėlę skyrė klubo veiklai. Jie keliavo patys ir keliauti kvietė kitus. Vien tik 1982 metais jų organizuotoje kalnų turiadoje dalyvavo vos ne pusantro šimto turistų. Kur dar slidžių turiados Urale ir, žinoma, žygiai Lietuvoje.
Grįžę į institutą jie tuoj pat puldavo prie darbo. Taip ir atsirado naujosios patalpos instituto centriniuose rūmuose.
Kokie gi mes, švenčiantys VISI turistų klubo dešimtmetį? Atsakysiu turbūt taip pat, kaip atsakytų ir tie, kurie keliavo prieš dešimt ar penkiolika metų - keliaujame. Keliaujame kada galime. Žinoma ir kitus kviečiame keliauti. Tiesa, anksčiau taip populiarų tarp mūsų instituto studentų vandens turizmą pakeitė kalnai. Nors ir baidarės ne visuomet spėja išdžiūti. Na, o žiemą visi puolame prie slidžių - vykstame kas į Šatrijos kalną, kas prie Sevano ežero Armėnijoje. Viskas priklauso nuo patirties ir noro. Norai, tiesa, dideli. Norime Altajų žiemą pamatyti, norime Kaukazo upėse paplaukioti, norime ir į Elbruso "balną" užlipti. (Kad tik laiko viskam užtektų - visur nuvažiuosime).
Turi mūsų klubas ir savų žinovų. Edmundas Tilvikas, Saulius Tėvainis - jie šiais metais įvykdė kandidatų į sporto meistrus normatyvus. Labai mėgstamas jaunųjų turistų Alvydas Stalgys.
Paskutiniu metu mūsų kelionių draugais dažnai būna studentai iš Vilniaus valstybinės konservatorijos. Glaudžius ryšius užmezgėme su Universiteto turistais. Daugiau draugų - įdomiau keliauti, lengviau susirasti bendraminčių.
Mūsų bėdos? Turime ir jų. Trūksta vaikinų. Daugelis mūsų klubo narių tarnauja Tarybinėje Armijoje. Po metų sugrįš sutvirtėję, suvyriškėję. Tikime jog jie ir toliau norės keliauti.
Pasitinkame klubo dešimtmetį keliaudami, svajodami ir kitus kviesdami įsijungti į linksmą nenuoramų ratą.
