KATINUKAI

Modernus laikai musu naminei katei prasideda mazdaug pries 4500 metu, taciau netgi sis laikotarpis zmogaus gyvenimo mastu prilygsta amzinybei. Mokslininkai si laikotarpi gali nustatyti, nes, pasitelkus sudetingus metodus, archeologinius radinius galima datuoti.

        Archeologai nesutaria su zoologais, kada kate buvo prijaukinta, ir tyrimai tebesitesia. Tikimasi, kad siems tyrimams pades DNR technologijos, ir galbut mokslininkai greitai gales pateikti neabejotinu duomenu, patvirtinanciu, jog butent tokia yra katiniu seimos gyvunu istorija Zemeje. Kol kas mums reikia tenkintis tuo, kas zinoma sendien.

     Mazdaug pries 4500 metu Zeme, t.y. zemynai atrode beveik taip pat kaip dabar. Pagal zemynu persislinkimo teorija, kadaise zeme sudare vientisas masyvas. Taigi, pagal sia teorija galima paaiskinti, kodel naminiu kaciu yra visuose zemynuose, isskyrus Antarktida ir Australija. Tiesa, Siaures yr Pietu amerikoje priartejo viena prie kitos ir susijunge „tik“ pries 2 milijonus metu, taigi gyvunai galejo klajoti tarp siu dvieju zemynu.

      Siandiena Zemeje gyvena beveik 50 katiniu seimos rusiu, kurios skirstomos i pogrupius. Pogrupiu skaiciaus didejimas priklauso nuo tikslesnes klasifikacijos, rusiai nustatyti pasitelkiant DNR technologijas. Grupe Felis, kuriai priskiriamos mazosios laukines kates, ir namine kate, yra diziausia. Jai priklkauso apie 40 rusiu. Kaip idomu fakta, galima butu pamineti tai, kad smulkioms katems priskiriama puma gali sverti iki 60 kilogramu.

Informacija is knygos "Viskas apie kates"(Ulla Barvefjord) psl. 10

Jei Egipte zmogus nuzudydavo kate, jo paties laukdavo mirties bausme. Namuose, kur kate nugaisdavo savo mirtimi, visi gededavo ir demonstruodavo tai nusiskusdami antakius.                                                                                             

     Deive Bastete buvo vaizduojama kates pavidalu. Egipto valdovai faraonai ir ju karaliskieji giminaiciai buvo laidojami kartu su savo balzamuotomis katëmis. Paprasti zmones taip pat buvo laidojami kartu su katemis. Kartais katei i kapa idedavo balzamuotu peliu. Tuo metu kates Egipte gyveno tarsi rojuje. Apie tai, kad kates is tikruju buvo garbinamos ir mylimos, liudija vienas kaciu kapas, kuri 1890 metais aptiko archeologai. Kape rasta daugiau, kaip 300 000 kaciu mumiju. Daugelis is siu, puikiai issilaikiusiu mumiju,  pateko i pasaulio muziejus, taciau nemaza ju dalis buvo sumalta ir panaudota laukams tresti. kaciu mumiju yra ir Vidurzemio juros saliu muziejuje Stokholme.

     Egipte kates gyveno kaip sventosios ir zinoma, kad toks ju statusas isliko 6 a. pr. m. e., kadangi butent del kaciu Persai uzkariavo Peluzijaus miesta Egipto pasienyje. Miesto apgultis truko ilgai, taciau egiptieciai narsiai priesinosi. Persu karalius sugalvojo visiems 600 persu kareiviu skirti po Kate. Gyvas kates pririso prie skydu ir armija patrauke i miesta. Ne vienas egiptieciu karys, bijodamas suzaloti ar nuzudyti kate, nedriso kautis su persais. Taip, anot istorijos knygu, buvo uzimtas Peluzijaus miestas.

     Kaliaudami prekiauti, graikai Egipte atkreipe demesi i kates ir pastebejo, kad sios puikiai medzioja peles, yra svarios, tylios ir veiklios. Jie norejo parsivezti kaciu i Graikija ir mainais siule ivairiausiu prekiu. Taciau egiptieciai savo „dievu“ neparduodavo, todel graikams tekdavo gristi tusciomis rankomis.

Bastete

                  Senoves egiptieciu piesinys

Pasakojama, kad graikams pavyko pavogti dvylika kaciu, kurios ilgainiui Graikijoje dauginosi. Jau po keleriu metu graikai galejo pardavineti kates romenams, galams ir keltams. Egiptieciai uzsirustino, o visiems kariams buvo duotas isakymas pargabenti atgal i Egipta kuo daugiau kaciu.

    Namine kate paplito po visa Europa ir imta ja vertinti uz tai, kad ji namuose naikina ziurkes ir peles. Tarp aristokratu kate turejo savo tinkama vieta. Kate buvo savarankiska, tauri, nenuolanki - kaip ir turtingieji, todel sie jautesi turi daug ka bendra sus siais zaviais gyvunais.

    Europoje isitvirtino krikscionybe ir  X IVa. krikscionys pradejo medzioti raganas bei atskalunus. Kate buvo gyvunas, kuriam jie negalejo isakineti ir kuri buvo sunku perprasti, todel jie iskart susiejo kate su raganavimu. pasak krikscioniu, isnaikinusiu Europoje, kurioje beveik nebeliko kaciu, uzpludo ziurkes. Jos dauginosi ir platino mara, pazeidzianti limfmazgius, krauja ir plaucius. X IV amziaus viduryje nuo maro per penkerius metus mire 25 milijonai zmoniu. Tuo metu tai sudare beveik puse Europos zmoniu. Maro isvengti pavyko tik Islandijai. Mara platino blusos, o ziurkes ir peles buvo blusu pernesejos. Krikscionys buvo priversti naikinti kates.

Informacija is knygos „Viskas apie kates“(Ulla Barvefjord) 12psl.