Visiškai apsisaugoti nuo virusų yra labai sunku, nes kartais tenka keistis informacija su svetimais AK. Saugumui padidinti yra skirtos virusų kontrolės programos.

Vienos jų sužadintos ieškoti failuose žinomų virusų kodų ir juos sunaikina. Jos negali kovoti su naujausiais keičiančiais savo kodus ir užšifruotais virusais, kurie išsišifruoja tik įrašius pragramą į RAM.

Kitos, įjungus AK, įsirašo į jo atmintį ir ieško virusų kodų jau į RAM įkrautose programuose arba “stebi” programos darbą.

Dar kitos programos jas instaliuojant įsimena būdingus diske esančių programų paramentus ir kiekvieną kartą, paleidžiant programą, jos parametrus lygina su įsimintaisiais. Pasrebėjus skirtumą, antivirusų programa praneša apie tai arba bando sunaikinti virusą.

Apsisaugoti nuo virusų galima keliais būdais:

1. Antivirusinės programos
2. Teisių apribojimas kompiuteryje
3. Bilų ar failų kopijavimas/archyvavimas
4. Diskų ar direktorijų atgalinės kopijos (backup)
5. Atstatomosios (file restore) programos

1.       Antivirusinės programos. Norint apsaugoti kompiuteri nuo virusų būtina kompiuteryje įdiegti antivirusines programas. Jas būtina nustatyti taip, kad ji pastoviai stebėtu kompiuterio darbą ir pastebėjus bet kokią grėsmę užsikrėsti virusu užkirstu tam kelią. Kad programa dirbtu efektyviai ir apsaugotu nuo vis naujesniu virusu būtina reguliariai atnaujinti virusu duomenų bazę pagal kuria atpažįstami virusai. Tai galima padaryti parsisiuntus atnaujinimus internetu iš antivirusinės gamintojų puslapio arba nustatyti programą taip kad ji kas tam tikrą laiką pati prisijungtu prie serverių ir esant atnaujinimams atsiųstų juos į jūsų kompiuterį ir automatiškai juos įdiegtų. Reikia periodiškai tikrinti diskus ir darbe naudojamas disketes naujausiomis antivirusų programomis, nes naujų virusų atsiranda kasdien.

2.       Teisių apribojimas kompiuteryje. Norint išvengti neteisėtu pakeitimų programose ar virusų paleidimo bei plitimo būtina apriboti teises. Uždrausti daryti pakeitimus kai kuriuose direktorijose. Taip būtų išvengta įsibrovimo į kitas programas bei jų modifikavimo.

3.       Bilų ar failų kopijavimas/archyvavimas. Norint apsaugot svarbią informaciją nuo virusų būtina pastoviai pasidaryti svarbiu failų ar programų kopijas į diskus ar particijas kurie būtų apsaugoti nuo modifikavimo. Periodiškai perrašydami į disketes, magnetooptinius diskelius ar magnetinę juostelę svarbius duomenų failus, galėsite atkurti viruso sugadintus. Originalias disketes laikydami uždaras informacijai į rašyti. Tuomet virusas negalės patekti į jose esančiais programas ir visuomet galėsite užkrėstąją programą pakeisti gera

4.       Diskų ar direktorijų atgalinės kopijos (backup).  Dar vienas duomenų apsaugos būdas nuo virusų yra diskų ar atskirų direktorijų kopijų darymas į atskirus diskus ar particijas. Tai daroma su pagalbinėmis programomis kurios suspaudžia duomenis su jiems budingu plėtiniu arba pilnai nuklonuojama visa informacija ir užrakinama nuo išorinio pakeitimo uždedamas priėjimas vien tik skaitymui, bet ne modifikavimui. Su šiomis pagalbinėmis programomis galima padaryti viso disko ar particijos kopija kurią reikalui esant galima būtų atstatyti ir taip būtų atstatyta visa pradinė informacija. Toks diskų ar particijų atstatymo būdas labai patogus tada kai yra pilnai sukonfiguruota jūsų operacinė sistema. Prieš darant atgalines kopijas būtina pilnai patikrinti kompiuterį nuo virusų.

Pvz.: atlikus kokius nors pakeitimus kurie gali pakenkti arba kaip nors įtakoti jūsų sistemos darbą lengva atstatyti visą sistemos konfigūraciją į pradinę padėtį.

5.       Atstatomosios (file restore) programos. Nesugebėjus apsisaugoti nuo viruso ir jam pažeidus failus arba patį diską galima mėginti atstatyti svarbius failus su pagalbinėmis programomis. Efektas ne visą laiką bus 100%, bet dalis svarbių failų ar programų gali būti atstatyti. Taip būtu sumažinti viruso padaryti nuostoliai.

Kol nebuvo kompiuterių tinklų, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų.

Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir priešvirusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų ) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas, paprasčiau, vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams. Todėl mokyklose, įstaigose užsikrėtimo faktas yra įprastas reiškinis, panašus kaip sloga. Toks “pripratimas” prei virusų gali baigtis liūdnai, jei pasitaikys labai pavojingas “egzempliorius”.

Yra žinoma keletas programų, diskų ar dikelių užkrėtimo požymių.

Greta tokių akivaizdžių, kaip raidžių byrėjimas, kamuoliuko šokinėjimas, įvairių pranešimų ( “pasakyk Bebe...” ) pasirodymas displėjaus ekrane ar neįprasti garsiniai efektai, pasitaiko ir ne tokių ryškių:

• pasikeičia command. com ir kitų bylų dydis bei data;
• lėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į diską;
• neveikia kai kurios rezidentinės programos bei tvarkyklės;
• anksčiau normaliai durbusi programa sustoja;
• staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis ( RAM ) dydis bei disko talpa ir t. t.

Tačiau ir naudojant visas apsaugos priemones, virusas gali “prasiskverbti” į sistemą. Jei pastebimi kompiuterio užkrėtimo simptomai, rekomenduojama laikytis tokių taisyklių.

1. Nepanikuoti, t. y. neskubėti priimti gerai neapgalvotus sprendimus. Dėl neapgalvotų veiksmų galima ne tik netekti dalies failų, kuriuos buvo galima išsaugoti, bet ir pakartotinai sistemą užkrėsti.

2. “Nukirsti” visus kompiuterio kontaktus su “išoriniu pasauliu”, t. y. jį izoliuoti. Reiktų atjungti elektroninio pašto sistemą, ryšį su Internetu ir pan. Būtina bematant išjungti kompiuterį, kad virusas netęstų savo griaunamųjų veiksmų.

3. Nustatyti efektyvumo kilmę ir laipsnį. Pasistengti prisiminti visus atliktus veiksmus kompiuteryje ir atsiradusius užkrėtimo simptomus. Gal atsiminsite, kad, sakysim, pažįstamas buvo paskolinęs diskelį. Jei taip, būtina jį patikrinti. Reikia tiksliai žinoti, kas atsitiko sistemai: ar pažeistas kietas diskas, ar didėja daromi nuostoliai, t. y., ar toliau tęsiasi kenkėjiška veikla, ir pan. Visus veiksmus, nustatant užkrėtimo rūšį ir gydant kompiuterį, galima atlikti tik atkėlus sistemą iš neinfekuotų, apsaugotų nuo įrašymo, diskelių (diskų). Reikia naudoti programas (vykdomuosius failus) tik apsaugotuose nuo įrašymo diskuose. Priešingu atveju sistemoje virusas gali būti aktyvuotas, o veikiant virusui kompiuterio gydymas beprasmiškas, nes ir toliau diskai ir programos bus užkrečiami.

4. Jei neturite pakankamos kompiuterio gydymo patirties ar žinių, kreipkitės pagalbos į aukštesnės kvalifikacijos vartotojus. Kompiuterinio viruso blogoji savybė, kad jis plinta.