mintys
Daug dalyku gyvenime buna sunku suprasti ir reikia nemazai isgyventi, kad tas supratimas ateitu. Buna pasiskaitai protinga knyga, pasiziuri pamokanti filma ir pan. O po kiek laiko su patyrimu ateina ir suvokimas. Tuomet visa tai ka esi kazkada girdejes ar mates ismintingo, tampa tavo supratimu ir tavo mintimis.
Yra minciu susijusiu su religija (atskyriau jas, nes ne visi tikintys). Ir jei nesuprantat kazko, tai pereikit prie minties apie tai, kad: kartais suprasti daugiau nei kiti, nera taip jau gerai, kaip gali atrodyti.
Kad pazinti ir vertinti Sviesa, reikia pirmiau pazinti tamsa.
Kazkas panasaus butu ir su blogiu bei Geriu. Ir dar sakoma, kad nera to blogo, kad neiseitu i gera. Bet, manau, ko to blogio geriau visai nebutu.Daznai zmones susimaiso ir neatskiria juodo nuo Balto, tamsos nuo Sviesos, Gerio nuo blogio.
Ir neskirdami ima juodinti Balta, purvais drabstyti Sviesa, dergti Geri. Tuomet kai apdrabsto tiek, kad Sviesa apsiniauka ir Balta nesiskiria nuo juodos, o Geris supanaseja su blogiu tiek, kad neimanoma atskirti kur kas, tada susimasto ir susivokia ka padare. O buna, kad ir nesusivokia...
Labai lengva dergti taikius zmones.
Juodinti ir savais purvais tepti gerus zmones, kurie paprastai buna taikus ir del savo pacifizmo daug kam gali atrodyti kvaili, daug lengviau, nei blogus ir piktus, kuriu paprastai niekas nenori kliudyti. O kas idomiausia, kad daznai blogi zmonems dar patinka labiau. Ar zinot seriala Krikstatevis?
Tas kas zino ir nesako zmogui is kurio vagia, kur vagis ir kad reikia saugotis, prisideda prie vagies.
Tas pats ir apie kitus purvinus darbelius apie kuriuos zmones zino, bet tyli. Ir jei ka pasakoja, tai kam nors kitam, o ne tam zmogui, kuris turetu zinoti ir kuriam visa tai yra daroma.
Ar zmones eina i zoologijos soda is meiles gamtai?
Nesu tikra. Bet kiek maciau ir kaip bebutu keista, lyg ir taip. Ir dar vedasi vaikus... Jeigu jie suprastu koks gyvenimas uz grotu, neitu. Jei kas nesupranta ar sypsosi skaitydamas, tegu pasedi narve 3m x 3m. As ateisiu pasiziureti i homosapiens, kuris nesupranta kas blogo gyventi narve. Tiesa, dabar jau zoologijos sodai buna su parkais ir pakankamai gerai irengti. Ir kartais nelaisveje gal geriau nei laisveje. Bet klausimas kaip ir kodel gyvunai turi gyventi nenaturalioje savo aplinkoje.
Nepasakokit zmonems apie savo pazeidziamas vietas ir kaip su jumis buvo blogai elgiamasi, nes ismokysit taip elgtis kitus.
Netgi is paziuros neblogi zmones is smalsumo ar tikrai skauda, gali pabadyti suzeistas vietas. Galite papasakoti, tik tiems, kuriems reikia zinoti, ar norit, kad suprastu jus ir esat tikras, kad su jumis blogai nesielgs. Bet ir tai... labai atsargiai.
Jei vienas kerta, tai kiti paskui, daznai jau net negalvodami uz ka (bandos principas).
Parasiau labai tiesiogiai, bet galit suprasti ivairiai. Pagalvokite ar savo aplinkoje nera kazkokio vargso zmogelio, kuri visi trypia kas tik netingi. Ir net nezinia uz ka. Tiesiog, kad jis toks jau yra - auka. Gal net susivoksite kad ir patys esate tarpt tu skriaudiku - bandazmogiu. Jei visi, tai kyla didele pagunda paskui. Ir turi buti labai geras ir stiprus zmogus, kuris sugebetu atsispirti bandos jausmui ir bent susimastyti uz ka.
Socialines bausmes butu labai veiksminga priemone, bet, deja, tikrieji blogieciai, kurie verti, kad juos engtu ir baustu, yra saugus ir ramus, nes ju bijo. Arba jie moka gudriai issisukti.
Sako, kad laimingi laikrodziu nenesioja...
Kam siais laikais laikrodis nereikalingas? Nebent, kas neturi darbo ir jokiu reikalu... Tai reiskia ir pinigu... Pinigai
gal niekam laimes nesukrove, bet be ju irgi negerai.
Ir kuo nelaimingesnis esi. Kuo labiau tavo gyvenimas yra toks, kokio tu nenori. Kuo daugiau tau metu ir,
jei dar nesi susitaikes, tuo labiau bado akis laikrodis, pakabintas ant sienos. Nes laikas bega... O tu nelabai ka gali
pakeist.
Šunys loja, o Karavanas eina.
Ka darysi. Karavanui tenka praeit ir pro tokias vietas, kur zmones laiko daug sunu. Bet ka daryt, jei ju gal daugiau nei zmoniu privise, ir tiek daug, kad nelabai imanoma praeit?
Belieka vien tik sukandus dantis eit ir nekreipt demesio, nes jei imsi gintis ir vaikytis juos, dar labiau apspis ir ims dar labiau loti. Arba duoti jiems kaula, kad bent kuriam laikui paliktu ramybeje.
Suniui nors ir torta duok skaniausia, bet jei jis nori kaulo, nieko nepadarysi.
Blogai kada gyveni tarp sunu ir negamini kaulu, o tortus, nes nera tada kur ju deti, kad ir paciu skaniausiu.
Zmones kvailais padaro bandos instinktas.
Esu sugalvojus toki termina susijusi su mintim apie sunis ir kiaules - bandazmogiai. Daznai zmones perima blogus pavyzdzius, daug lengviau nei gerus butent del to, kad neva tai visi... Jei kazkas pasako, kad visi tyciojas ir nieks rimtai neziuri, tai ir kyla pagunda daryt ta pati. Susidaro isankstine bloga nuomone.
Del bandos instinkto sunku atsikratyti blogu standartu, del to susidaro diskriminacijos ir ivairiausios zmonijos blogybes keliaujancios is kartos i karta, kaip uzkreciama liga.
Neperprotingiausiu zmoniu problema, kad jie uzsispyrusiai protingesnius uz save kvailais laiko.
Ir kas blogiausia, kad uz akiu ir kartais i akis, dergia, tyciojas, numoja ranka, nutyli ir t.t. O kadangi ju daug ir pakliuvus i aplinka, kur esi laikomas kvailu, nors akivaizdziai matai, kad greiciau atvirksciai, didelis vargas.
Zmones dauguma, manau, yra optimistai - su roziniais akiniais.
Taip yra todel, kad realybe suvokus butu sunku su ja susitaikyti ar ka nors pakeisti. Todel lengviau yra tiketi, kad pasaulis grazus ir pan. Realistai optimistus apsviecia kaip kas yra istikruju, bet daznai del savo kitokio poziurio ir ziauraus realybes suvokimo yra nemegiami. Teisybe buna karti. O pesimistai islaiko balansa. Padeda prisiminti, kad ne viskas taip jau blogai ir gali buti kokia nors iseitis.
Savo Teisybe arba "teisybe" daznai irodo tas, priklausomai nuo to kieno ji puseje.
Gali kalbet tikra Teisybe ir but nesuprastas ar padarytas melagiu, nes tie kurie meluoja, kitiems atrodys teisuoliai. Del to kad jie turi daugiau teisiu, daugiau gali. Del to, kad pats esi menkas, palygint su jais. Bet nesakau, kad pasaulyje nera Teisybes. Jei nera Teisybes, tai tada nera ir Dievo...
Kaip manot, ar nera? As bent jau, vis dar Juo tikiu, nors daznai ir suabejoju, matydama neteisybe.
Kartais suprasti daugiau nei kiti, nera taip jau gerai, kaip gali atrodyti. Nes tuomet pats lieki nesuprastas.
Prisiminkit, ar kada kalbejot su zmogum, kuris laiko jus neismaneliu, nors pats nesupranta apie ka kalbat?
Patarimas: kad pats nebutumet tas neismanelis, visada pasistenkit isklausyt, ka kitas kalba, be isankstinio nusistatymo. Ir pagalvokit apie tai ka sako.
Kaip atpazinti, kuris yra neismanelis: kada matai kvailesni uz save, tai supranti, kad jis toks ir kodel jis toks. Ir supranti ka jis kalba. Bet kada sutinki protingesni paprasciausiai nesupranti... nes tavo protingumo riba nesiekia jo. Todel, geriau patylekit, jei nesuprantat. Gal kada suprasit.
Ar butu gerai, jei gyventume idealiame pasaulyje: visi zmones geri, grazus ir protingi?
Atrodo, kad nelabai realu ir taip niekada nebus. Bet vis tik, o jei. Isivaizduokit, jei esat grazus (-i), isvaizda tokia kaip noretumet, protingas (-a), taip kaip ir visi. Ir nera ko pavydeti kitiems, su kuo ir del ko pyktis, nes aplink niekas blogo nedaro, visi geri, taikus, nera ko saugotis, kad nebuti apgautam. Ar gi butu blogai?
Zmogaus protas ribotas.
Zmogaus protas niekada neapreps Visatos beribiskumo ar Dievo. Mistinius dalykus galima pripazint kaip
egzistuojancius, bet jie mums nesuvokiami. Visi zino, kad yra protingumo riba. Pas kiekviena ji gali buti skirtinga. Bet
ar yra kvailumo riba?... Atsakykit patys.
Galiu tik prideti, kad, jei nebutu kas kitus padaro kvailais, kaip as megstu sakyti: praplauna smegenis, tai visi gal butu protingi ir susikalbetu. Jei imtu daugiau galvoti patys.
Apie atpirkimo ožį.
Kartais buna labai patogu, tureti atpirkimo ozy, kuriam lengviausia suversti kalte del visko. Bet kai tas atpirkimo ozys numirs, nepakeldamas visu svetimu problemu ir nebus daugiau ko kaltint, teks pazvelgt i veidrodi. Todel, kad nebuti kaltiems, del jo mirties, geriausia netureti tokio ozio.
Nuo Teisybes nepabegsi.
Turiu omeny tokią teisybę, kurią sunku pripažinti. Ypač kada liečia mus, mūsų problemas ar padarytas klaidas, kurias sunku ištaisyti. Bet kiek ją beslėpsim, ką bedarysim, ji tokia kokia yra, buvo ir bus. Ir jei stengsimės užčiaupti tą, kuris ją bando pasakyti ar parodyti, tik prisidėsime prie tų, kurie užmuša tikėjimą ja. Kad ji pasauly yra.
Jei, kas kalba isminties zodzius, geriau paklausykit ir viska dekites i galva.
Nes jei nesuprasdami ir netikedami pasakysit ka bjauraus, gal daugiau to neisgirsit.
