Harry Potter

 1. Skyrius

Okultizmas – tai ivairios teorijos ir praktiniai dalykai, paremti tikejimu, jog egzistuoja antgamtiskos jegos, kuriu negalima paaiskinti logiskais moksliskais metodais. Okultistai yra sukaupę didziulias žinias apie slaptus ritualus,magiskas tradicijas bei apie žmogaus minties galias, kurios yra tarsi raktas mus supančio pasaulio, visatos supratimui.Tai slaptasis mokymas apie materialaus ir dvasinio pasauliu pasireiskimus. Bendraja okultizms sudaro numerologija ir kiti. I okultizma taip pat ieina bendroji astrologija, arba likimo nustatymas pagal planetas. Taip pat juoda ar balta magija, arba burimo, kerejimo, uzkalbėjimo menas, panaudojant zinias apie gamtos pasauli.
Okultizmo formu sarasas:

1.Ateities burimas (pranasavimas) – neteisetas ziniu apie ateiti gavimas. Mediumas(ragana) yra tiesiogineje piktuju dvasiu itakoje.
2.Lemties burimas – zenklu aiskinimas.
3.Raganavimas – burtai per okultines formules, uzkeikimus ir mistinius uzkalbejimus.
4.Astrologija – pagoniskas ateities spejimas dievinant zvaigzdes, naudojant dvylika zodiako ženklu ir horoskopus, pagristus zmogaus gimimo momentu.
5.Psichometrija – zmogaus budo bruožzu, charakterio nustatymas per daiktus, kuriuos jis naudoja, arba drabuzius, kuriuos jis vilki.
6.Telekineze – daiktu judinimas per atstumą be matomos ar apeiuopiamos priezasties.
7.Burtu lazdele – pasleptu objektu: vandens, naftos, mineralu ieskojimas, naudojant dvisakę lazdele.
8.Kerejimas – okultizmo forma, kelianti didziausia pavoju siais laikais. Tai pastangos kontroliuoti zmones ir priversti juos daryti tai, ko nori keretojas. Keretojai rikiuojasi tokia tvarka: 1) pagalbininkas, 2) ragana arba burtininke (moteris), 3) keretojas, 4) zynys, 5) magas (vyriausias).
9.Aiskiaregyste – dvasiu matymas keistomis ir daznai baisiomis formomis.
10.Sielos keliones – tam tikri aiskiaregiai savo isakymu privercia savo sielas nukeliauti dideliu atstumu.


Tai dar ne visas sarasas, taciau jis duos jums supratima apie tai, kas apskritai yra okultinis pasaulis. Per okultizma velnias gali rasti priejima jusu gyvenime. Senojo Testamento laikais ua ja buvo baudziama mirtimi.

2. Skyrius

Ateities burimas dar kitaip vadinamas Chiromantija.Tai ateities spejimas is jo delno,rieso liniju,bej jo zenklu.
Uzuominu apie Chiromantija randama senoves Indijos,Kinijos bei Egipto kulturose.Chiromantija domejosi filosofai ir Imperatoriai.Pirmoji knyga apie chiromantija isleista 15 - ame simtmetyje.

3. Skyrius

Ateitis yra nusakoma ne tik is delno liniju:
Aeromantija - meteorologiniu reiskiniu tyrimas nuspejant ateiti.
Antropomantija - burimas is nesenai paaukotu zmoniu organu.
Bronchomantija - burimas is paaukoto gyvulio plausiu.
Kristalomantija - burimas is veidrodziu.
Kefalomantija - burimas is asilo galvos.
Fraktomantija - burimas is geometriniu figuru.
Haroskopija - burimas is paaukotu gyvuliu viduriu.
Hidromantija - burimas is vandens.
Lithomantija- burimas is brangaakmeniu.
Nekromantija - burimas bendraujant su mirusiuju dvasiomis,kurios,neva,nusako ateiti.
Piromantija - burimas is liepsnos.

Izanga
' 'Sioje knygoje suzinosite daugybe ivairiu elekyru ir miksturu receptu.Tikiuosi tai jums pravers,tobulejant."Magiskieji elekyrai"-nepamainoma detale,kiekvienos raganos namuose' '
Elen Krein
Pasitikėjimo savimi eleksyras
Ingredientai:
Katilelio;
Keturiu juodu zvakiu;
Dvieju baltu vakiu;
Bet kokio mazo daiktelio,talismano.
Paruosimas:
Sustatykite žvakes,uzdekite jas,tada i katileli,su saltu vandeniu,ilasinkite po viena vasko lasa nuo kiekvienos zvakes.Tada imerkite tenai savo talismana.

Palaikiusios ji tenai lygiai 7-ias sekundes(nei daugiau nei maziau)istraukite ji is katilelio.
Sis talismanas nes jums laime,tereikia sunia akimirka ji suspausti rankoje ir papasakoti jam savo beda.
-----****-------********----------*******-----------*****----------*****
Eleksyras isvyti vaiduoklius
Pastaba:ATMINKITE-VYTI IS NAMU TEISETAI NAMUOSE AR KITUR GYVENANEIUS VAIDUOKLIUS,DRAUDŽIA MAGIJOS ISTATYMAI.
Ingredientai:
Bet kokiu zemes daigu(gerai teslai);
Ziubsnelis Taukes saknies;
Ziubsnys kraujo miltu;
Ziubsnelis raganes seklu;
1-as dziovintas rabarboro lapas;
Paruosimas:
Sudekite viska i katila isvardintaja tvarka.Tada visus idetus ingredientus ismaisykite.Tada ipilkite dvi taures svesto vandens.Ir visa si eleksyra uzpilkite ant jus erzinancio vaiduoklio kaulu!
----------**********-----------*********-----------*********---------
Sekmes eleksyras-„Suertodo"
Ingredientai:
vienaragio plauko, triju lasu karsto vasko,7 saukstu kaktuso sunkos ir 7 sfinkso asaru.
Paruosimas:
Viską sudeti i verdanta vandena katiliuke ir maisyti taip-septynis kartus pries laikrodzio rodykle, tada septynis kartus pagal ja. Kai eleksyras taps ryskiai rozinis supilkite i kokia nors talpa ir laikykite vesiai.
Naudojimas:
Norint, kad eleksyras veiktu pagal paskirta reikia isgerti lygiai septynis jo lasus.
Pastaba:
Eleksyro veikimo trukme yra nepastovi!
---------------******--------------------*******--------------**********----
Eleksyras nuo persalimo-„Kranvalirijus“
Ingredientai:
3 "Hettelus“ geles lapeliai;
7 ml "Roplio asaru";
5 žiubsneliai„Vaiduoklio dulkiu“;
1 slakelio „Villekes“ saknies sunkos.
Paruosimas:
Viską sumetus i katileli reikia uzpilti varveklio vandens ir tuomet uzvirti, kol prades skleisti sleikstu kvapa.Eleksyro gydomasis poveikis turetu pasireiksti keliu valandu begyje.

Pegasas – arklys su paukscio sparnais. Vien sparnu buvimas daznai nelaikomas chimeriskumo pozymiu, todel pegasas chimeroms daznai nepriskiriamas. Bet jei jus priskirsite prie chimeru pegas¹, as jus pagirsiu, kad mokotes teisingai, nes pegasas kaip jau suprantate yra sukurtas is dvieju atskiru gyvunu taigi jis – chimera. Bet zmones pegaso prie chimeru nepriskiria tik todel, kad jis yra arklys su paukscio SPARNAIS (sparnai nelaikomi chimeriskumo pozymiu). Issamesne informacija apie pegasus:
Graiku mitologijoje Pegasas - sparnuotas arklys. Poseidonas, kaip dievas-arklys, yra jo tėvas, o gorgone Meduza - jo motina.
Gimimas

Pegaso ir jo brolio Chrisaoro gimimas buvo neiprastas. Persejui nukirtus Meduzos galv¹, is jos kaklo issoko Pegasas, sparnuotas zirgas, ir jo brolis milzinas Chrisaoras. Poseidonas Atenes sventykloje isprievartavo Meduz¹, kazkada buvusi¹ grazi¹ mergin¹, tad manoma, kad is to ir gime Pegasas. Abieju broliu gimimas yra panasus i Atenes, kuri issoko is Dzeuso galvo, Hefaistui j¹ praskelus. Pagal kit¹ versij¹, jie gime is Meduzos kraujo, nulasejusio zemen; tokiu atveju Poseidonas nebutu ju tevas.

Mitai

Persejas imete Meduzos galv¹ i stebukling¹ krepsi ir isvyko namo raitas ant Pegaso.
Minerva (Atene) pagavo ir prisijaukino Pegas¹, veliau padovanojo muzoms.
Pegasas padejo Belerofonui, kai sis kovojo pries Chimer¹ ir amazones. Poliido (Polyidus) patartas, Belerofonas Pegas¹ rado gerianti is Pieriano saltinio ir ji prisijaukino. Pasak kitu saltiniu, Atene arba Poseidonas atnese ji Belerofonui.
Po Belerofono mirties Pegasas sugrazino i Olimpo kaln¹ padeti dievams.
Veliau Pegasas turejo žmon¹ Euipc (arba Okirhoj¹), su kuria susilauke Kelerio. Visa Pegaso seima buvo sparnuoti arkliai.
Galiausiai Pegasas buvo paverstas zvaigzdynu (žr. Pegaso zvaigzdyn¹), bet viena jo plunksna nukrito i zeme netoli Tarso miesto (nuo to ir kilo pav.).

Etimologija

Labiausia tiketina vardo etimologija yra Luviano (Luwian) pasiulyta versija pihassas reiskia „zaibuojantis“ arba pihassasas „zaibo dievas“. Hesiodo kuryboje Pegasas siejamas su pradine paskirtimi atnesti Dzeusui zaibus.

Hipogrifas – priekine dalis erelio, uzpakaline – arklio. Hipogrifai yra labai protingi ir grazus sutverimai. Su jais reikia elgtis pagarbiai, kitaip tau teks eiti pas panele Pomfri. Kaip pasisveikinti su Hipogrifu: prieiti prie hipogrifo kokiu 10 metru atstumu ir zemai, ramiai, pagarbiai nusilenkti, jei hipogrifas irgi nusilenks tada gali prieiti prie jo ir ji paliesti, o jei hipogrifas nenusilenks ir prades pykti (skleisti keistus garsus) – spruk kiek kojos nesa! O jei hipogrifas leidziasi glostomas ir ant taves nepyksta gali sestis ant jo ir joti, tai hipogrifas leidzia jei supranta, kad tu esi su gerais ketinimais, o ne su tokiais kaip Drakas Smirdzius 3 knygoje. Trumpi faktai: hipogrifai megsta nudvesusius seskus, jie nemegsta kai jiems ispesa plunksnas, jie yra gana uzsispyre gyvunai, hipogrifai nemėgsta nepagarbiu zmoniu ir juos puola (prisiminkite Drak¹ Smirdziu).

Taigi Magizoologija - tai senas mokslas tiriantis magiskuosius gyvunus, užtikrinantis (kiek imanoma) ju apsaug¹ ir slepim¹ nuo ziobaru. Taciau, kad ir kokios dideles pastangos buvo dedamos i tai, jog ziobarai neisvystu magisku gyvunu, ziobarai vis tiek susidurdavo su jais, pvz.: feniksais, drakonais, kentaurais (nes Magizoologija apima ne tik gyvunus, bet ir visus magiskus padarus) fejomis ir t.t. Taigi is pradziu buvo sunku nuspresti kiek ir kokie magiski padarai bus slepiami nuo ziobaru akiu, tad 1692 m. vyko konferencija, kurioje dalyvavo daugybė magu, po ilgu diskusiju buvo nuspresta, kad bus slepiamos 27 rūšys, taciau veliau sis skaieius buvo gerokai padidintas... Daugiau apie gyvunus: jie skirstomi i penkis lygius - nuobodus, visiskai nepavojingi ; nepavojingi gali buti prijaukinti ; vidutinio pavojingumo, patyre magai turetu susitvarkyti ; pavojingi, reikalaujantys specialiu ziniu, tik gerai pasiruose magai gali susitvarkyti su jais ; gerai zinomi magu zudikai (ju neimanoma prijaukinti ar istreniruoti).

Žmogaus pasivertimas vilku buvo savanoriskas, naudojant magiskus daiktus (pvz., dirza), arba priverstinis, veikiant prakeikimui. Vilkolakis pasizymi antgamtine jega, po kaklu balta deme (toje vietoje, kur buvusi uzrista skarele, kai jie buvo zmonemis). Viduramzu metrastininkai transformacija siejo su menulio pilnatimi, taciau si koncepcija buvo retai siejama su vilkolakiu, kol jos nepanaudojo modernieji fantastikos rasytojai. Rasytoju aprasomas vilkolakis yra beveik nesuzeidziamas, ji gali uzmusti tik sidabrine kulka ar kiti sidabriniai ginklai. Uzmusus vilkolaki paaiskeja, jog tai buves zmogus vilko kailiu. Dauguma rasytoju vilkolakio vaizdavimo kuriniuose elementu yra paimti is autentisko folkloro, nera ju paciu sugalvoti.
Užuominu apie vilkolakius pasitaiko ir lietuviu mitologijoje bei tautosakoje. Dazniausiai apie isore nieko nesakoma, nors kartais minima uodega (dazniausiai trumpa), kartais dantys.
Yra pasakojimu, kai vilkolakis istenges nusimesti vilko kaili ir tapti zmogumi. zaizda, padaryta jam, lieka ir virtus zmogumi. Buvo tikima, kad vilkolakiais zmones (dazniausiai vestuvininkus) paversdavusios raganos arba juo galejo virsti kuris nors persivertęs per gluosnio kelma ir pan. Vilkolakiai turi zmogaus prota, bet negali kalbeti. Su tikrais vilkais nebendrauja, daznai laikosi netoli gyvenamu vietu, net apsigyvena svirnuose. Kad nebadautu, turi maitintis kaip tikri vilkai, puola naminius gyvulius.
Kai kuriuose pasakojimuose vilkolakiai taikus, nedaro nieko blogo. Pavojingesni tie, kurie vilkolakiais tapo savo noru.

Viena iš kentaurų kilmės teorijų teigia, kad jie atsirado kaip pirmoji jojimo nežinančios kultūros, pvz., Mino kultūros Egėjo jūros baseine, reakcija į klajoklius, kurie jodinėjo žirgais. Pasak šios teorijos, raiteliai turėjo atrodyti pusiau žmonėmis-pusiau arkliais. Arkliai buvo prijaukinti ir jais jodinėti pradėta pirmiausia Centrinės Azijos stepėse, greičiausiai dabartinio Kazachstano teritorijoje.
Iš įvairių klasikinės Graikijos autorių, kurie minėjo kentaurus, Pindaras buvo pirmasis, kuris juos aprašė kaip neabejotinai dvigubos prigimties monstrus. Ankstyvesni autoriai (Homeras ir kt.) vartoja tik tokius apibūdinimus, pagal kuriuos kentaurai galėjo būti paprasti raiti žmonės



Graikų mitologijoje kentaurai (graikiškai: Κένταυροι) yra pusiau žmonių, pusiau arklių rasė, turinti žirgo kūną ir žmogaus galvą bei liemenį.
Guido Reni, Dejaniros pagrobimas, 1620-21Kentaurai apibūdinami kaip laukiniai, nesvetingi padarai, savo gyvuliškų aistrų vergai. Iš šios taisyklės tebuvo dvi išimtys - Folas ir Chironas, kurie buvo išmintingi ir malonūs kentaurai.
Kentaurai gyveno Tesalijos kalnuose ir buvo Iksiono ir Nefelės, lietaus debesies, palikuonys. Pagal kitą versiją, kentaurai buvę Kentauro (Iksiono ir Nefelės sūnaus) ir Magnezijos žirgų palikuonys, arba kilę iš Apolono ir Hebės. Taip pat buvo legenda, kad Iksionas ruošėsi pasimylėti su Hera, bet Dzeusas užkirto tam kelią, sukurdamas Heros pavidalo debesį.
Kadangi Iksionas paprastai laikomas kentaurų protėviu, poetai dažnai juos vadino iksionidais.
Kentaurai geriausiai žinomi iš jų mūšio su lapitais, kuris kilo kentaurams bandant pagrobti Hipodamiją jos vedybų su lapitų karaliumi Piritu, kuris pats buvo Iksiono sūnus, dieną. Kova tarp šių pusbrolių rasių yra lyg konflikto tarp žemų instinktų ir civilizuoto žmonijos elgesio metafora. Tesėjas, kuris dalyvavo šiuose įvykiuose, stojo į Pirito pusę. Kentaurai buvo išstumti (Plutarchas, "Tesėjas", 30; Ovidijus, Metamorfozės, xii. 210). Lapitų ir kentaurų mūšis buvo atvaizduotas Partenono bareljefuose. Lapitų ir kentaurų mūšis dažnai vaizduotas senovės graikų mene.
Panašiai kaip titanomachija, kurioje Olimpo dievai nugalėjo titanus, kova su kentaurais reiškia kovą tarp barbarybės ir civilizacijos. Trečiasis kentauras, pasižymėjęs individualiais bruožais, buvo Nesas, bandęs pagrobti Heraklio sužadėtinę Dejanirą.
Ankstyvuosiuose Atikos vazų piešiniuose kentaurai vaizduojami kaip žmonės su užpakalinėmis žirgo kojomis, prisijungusiomis prie nugaros, vėliau jie vaizduoti kaip žmonės tik iki juosmens. Daugelyje legendų kentaurai vaizduojami kaip neblogi ateities spėjikai ir astrologai.

Chimeros – fentezi subkulturoje (stalo ir kompiuteriniai vaidmenu zaidimai, romanai, filmai) fantastiniu butybiu klase. Chimeru kunas sudarytas is skirtingu rusiu gyvunu kunu daliu. Tos rusys biologiskai gali priklausyti net skirtingoms klasems. Klase pavadinta pagal Chimera – individualią būtybę is graiku mitologijos, kurios kunas buvo sudarytas is ožio kuno, gyvates (drakono) uodegos ir liuto galvos (kitas variantas – kad galvos buvo dvi – liuto ir ozio).

Tokios chimeros paprastai laikomos magiskomis butybiu rusimis, kurios islieka besidaugindamos kaip ir paprasti gyvunai. Chimeru rusys fentezi pasauliuose atsiranda kaip savaiminio tarprusinio (tiksliau – tarpburinio, tarpklasinio ar tarptipinio) kryzminimosi rezultatas arba kaip magu ar dievu maginiu manipuliacijurezultatas. Dažnai bet kokios chimeros laikomos magiskomis butybemis, kadangi naturaliai tokios butybes gamtoje neisgyventu del organu anatominio, fiziologinio ir kitokio biologinio nesuderinamumo.

Dazniausios chimeru rusys:
Grifonas – liemuo liuto, galva, sparnai ir priekines kojos – erelio.
Hipogrifas – priekine dalis erelio, uzpakaline – arklio.
Mantikora – liemuo ir kojos liuto, galva liuto su zmogaus veidu, sparnai – siksnosparnio.
Kokatrisė – liemuo gyvates, galva, sparnai ir kojos – gaidzio; kartais sparnai labiau sksnosparniski.
Gargoilas – ivairiu gyvunu daliu kombinacija, budinga – ragai, iltys ir sparnai.
Baziliskas – zinomi ivairus variantai, vienas ju – gaidys su gyvates uodega ir gyvates dantimis. Zaidime Dungeons & Dragons baziliskai – ne chimeros, o sesiakojai stambus driezai.

Chimeromis daznai nelaikomos chimeriskos, bet protingos butybes:
Gnolis (angl. gnoll – gnome 'gnomas' + troll 'trolis') – Dungeons & Dragons pabaisa. Pradzioje buvo gnomo ir trolio hibridas, bet veliau pakeite, ir tapo chimera – humanoidu su hienos galva.
Draideris (angl. drider – drow 'tamsusis elfas' + spider 'voras') – kentauro analogas, bet vietoj arklio liemenas ir koju – voro kunas ir kojos (Dungeons & Dragons).
Undine – butybu moters liemuo, zemiau klubuu – zuvies uodega.
Kentauras – butybe arklio kunu, bet vietoj arklio kaklo ir galvos – zmogaus liemuo nuo dubens ir auksciau.
Meduza – moteris, vietoj plauku – gyvates.

Vien sparnu buvimas taip pat daznai nelaikomas chimeriskumo pozymiu. Todel chimeroms paprastai nepriskiriami:
Pegasas – arklys su paukscio sparnais.

Undines - mitologines vandenu butybes, randamos daugelyje tautu. Undines vardas kiles is žodzio vanduo (tarmiskai vanduo vadintas undeniu) arba yra perimtas is ta paeia reiksme turineio lotynu žodzio undine. Mitu apie grazias mergeles undines nuo seno turejo ne tik aiseiai, bet ir graikai, albanai, rumunai, rytu ir pietuslavai. Panazios butybes yra graiku nimfos, lotynu undine, germanu Nixe, slavu Rusalka. Jos dazniausiai buvo kildinamos is paskendusiu jaunu merginu ar jaunamareiu veliu, tik Baltarusijoje kartais jas laikydavo senomis ir vadindavo „vandens bobomis“.

Undines dar buvo vadinamos upiu martelemis. Senoveje manyta, kad tai merginos, nusiskandinusios del nelaimingos meiles ir dievu paverstos undinemis, kad galetu kersyti jauniems vyrams uz savo likima ir buti upiu bei ezeru globejomis.

Prie undiniu priklauso ir deltinycios, gyvenusios Baltijos juroje. Tai buvo moteru pavidalo nepaprasto grozio butybes, apsirengusios drabuziais, panasiais i zuvu zvynus, padabintais perlais. Ant galvos turejo mazyte gintaro karuna.

Gyvena Olimpe ir likimo deive Tiche, laimes ir geroves deive. Is gausybes rago, is rago dieviskosios ozkos Amatlejos, kurios pienu buvo ismaitintas Dzeusas, ji zarsto zmonems dovanas. Laimingas zmogus, kuris savo gyvenime sutinka laimes deive Tiche. Bet retai tai pasitaiko, ir koks nelaimingas tasai, nuo kurio nusigrezia deive Tiche, neseniai ji apdovanojusi.

Koks skirtumas tarp olimpo ir zemes
Kas yra Heros pasiuntine
Ka veikia moira Klotine
Kokia dovana Dzeuso numyletinis Ganimedas gavo is griausmavaldzio

Olimpo dievai

Aukstai sviesiame Olimpe viespatauja Dzeusas, apsuptas pulko dievu, iejima i Olimpo kalna saugo trys graziosios horos. Cia ir jo zmona Hera, ir auksaplaukis Apolonas su seserimi Artemide, ir grazioji Afrodite, ir galingoji Dzeuso dukra Atene, ir daug kitu dievu.
Dzeuso karalysteje nei lyja, nei sninga – ten mazinai sviesi dziugesio pilna vasara.
Puotauja dievai savo aukso menese, kurias orenge Dzeuso sunus Hefaistas. Valdovas Dzeusas sedi aukstame auksiniame soste. Prie jo stovi taikos deive Eirene ir nuolatine Dzeuso palydove – sparnuotoji pergales deive Nike.
Hera, Dzeuso zmona gerbia visi dievai. Kai spindedama groziu, puosniai apsirengusi, Hera zengia i pokyliu sale, visi dievai atsistoja ir nusilenkia griausmavaldzio zmonai. Prie Heros sosto stovi jos pasiuntine – vaivorykstes deive langvasparne Iride, visada pasirengusi greitai skristi vaivorykstiniais sparnais i pacius tolimiausius žemės krastus vykdyti Heros paliepima.
Dzeuso dukra Hebe ir Trojos karaliaus sūnus nemirtingasis Ganimedas, paduoda dievams ambrozijos ir nektaro – dievu maisto ir gerimo. Dievus linksmina ir soka jiems amzinai jaunos charites. Tose puotose dievai sprendzia visus reikalus.
Is Olimpo Dzeusas dalina zmonems dovanas ir iveda zemeje tvarkąa. Nuo jo priklauso laime ir nelaime, geris ir blogis, gyvybe ir mirtis. Prie Dzeuso rumu vartu stovi du dideli indai, viename ju blogio, o kitame gerio dovanos, dalinamos zmonems. Prie Dzeuso sosto stovi deive Tremide – istatymu saugotoja. Ji sukviecia visus Olimpo dievus Dzeusui palipus.
Salia stovi ir Dzeuso dukte Dike – tiesos gyneja ir apgaules priesininke.

Nors Dzeusas siunčia žmonėms laimę ir nelaimę, tačiau žmonių likimą lemia Olimpe gyvenančios nenumaldomos likimo deivės – moiros. Paties Dzeuso likimas jų rankose. Lemtis valdo mirtinguosius ir dievus, niekas negali išvengti jos. Tik moiros žino lemtį. Moira Klotinė verpia žmogaus likimo siūlą, nulemdama, kiek jis gyvens. Siūlui nutrūkus, žmogus miršta. Moira Lachesė nežiūrėdama ištraukia žmogui tenkantį burtą. Niekas negali pakeisti moirų paskirto likimo, nes trečioji moira Atropė viską, ką paskyrė žmogui jos seserys, susuka į didelį kamuolį, o tai kas susukta į likimo kamuolį, yra neišvengiama. Nepermaldaujamos didžiosios, rūsčiosios moiros.