|
|
Apie ziurkenus |
|
|
Kuo serti?
Ar matete persirijusi ziurkena: akys issprogusios ir isgastingos, usai pasiausti, mazose letenelese - dziuvesis, kuris niekur nebetelpa...Skruostai nukabe iki pilvo. "Ka daryti?" - dreba sirdele.
Serti deretu 1-2 karus per diena vis tuo paciu laiku. Geriausia - ryte ir vakare.
Jaunas ziurkenas, sveriantis 10-14 gramu, per diena sukerta mazdaug 8-10 g pasaro, o kartais tiek pat, kiek jis pats sveria. Patartina edala pilti i sunku, plokscia metalini dubeneli, kad neapverstu. Plastmasinis per lengvas, be to, ziurkenas gali apgrauzti tokio dubenelio krastus.
Geriausia pirkti specialius misinius su vitaminais, gardumynu lazdeles - nereikes galvoti apie priedus.
Jei nusprendete serti savaip, patartina duoti ivairiu grudu, dziovintu vaisiu, svieziu darzoviu, riesutu, juodos duonos dziuvesiu, nekepintu saulegrazu, retkarciais virtos jautienos, avizines koses, virto kiausinio trynio ar varskes gabaleli. Is sultingu darzoviu labiausiai tiks morkos, ridikeliai, burokeliai, ropes, moliugai, obuoliai. Jis megsta uogas, salotas, krapus, petrazoles, pienes ir zliuges. Sie zalumynai turi buti isauge svarioje vietoje. Nuplaukite juos po tekanciu vandeniu ir pora valandu padziovinkite - tada galite pasiulyti ziurkenui, tik ne viska is karto, o po keleta griezineliu. Nuo per dideles zalumynu dozes jis suviduriuos. Ziema galite duoti ir sieno, taciau sis pasaras nevertingas, dazniausiai ziurkenas is jo susisuka lizda arba "apsiltina" namuka.
Kasdienine prieziura
Geriausia pirkti 4-7 savaiciu ziurkeniuka. Pirkdami issiaiskinkite, kokio amziaus ir lyties patinkantis gyvunas. Isigykite jauna ziurkena, bet ne jaunesni kaip 20-30 dienu. Sveikas gyvunas judrus, gyvibingas, spindinciomis akytemis. Kailiukas lygus, nepasisiauses. Plaukai prie iseinamosios angos nesulipe. Imites, placios krutines.
Svarbiausia issirinkti sveika gyvuna. Todel pirmiausia atkreipkite demesi ne i kailio spalva ar ilgi, o i ziurkeno savijauta. Geriau pirkti zoologijos parduotuveje, ne turguje.
Vezkites namo nedideleje dezuteje. Pasigabene palikite ramybeje - gyvunelis turi priprasti prie svetimu kvapu bei garsu. Gaudynes parduotuveje, issiskyrimas su gentainiais, kratymas kelioneje ji isgasdino. Is baimes gali net ikasti. Is pradziu serkite tuo paciu maistu kurio maitino pardaveja. Palengva , per savaite, galesite keisti rezima, pasara ir pradeti aukleti.
Isidemekite:
Ziurkenas - ne minkstas zaisliukas, o gyvas padaras, skersvejis ir kaitri saule - jo priesai, esdamas ar tustindamasis nori rimties ir ramybes, bijo dideles erdves, tuscio ploto, troksta veiklos, paleistas laisvai palakstyti yra labai gudrus ir greitas.
|
 |
|
 |
|
|
Ziurkes |
|
|
Pilkoji ziurke (Ratus norvegicus) yra vienas galingiausiu grauþiku. Kuno ilgis 17 28 cm, uodega 15 20cm, kuno mase 200 400 g. Snukis smailas. Ausys nedideles, prilenktos prie kaktos, nesiekia akiu. Nugara tamsiai pilka ar rusva, papilve kiek sviesesne. Pasizymi gera klausos, uosles ir skonio receptoriu veikla.
Pilkoji ziurke gyvena kaimuose ir miestuose. Megsta dregnesnes ir tamsesnes vietas: rusius, sandelius, tvartus. Miestuose daugiausia laikosi kanalizacijos tinkluose, prie maisto produktu sandëliu, siuksliu deziu, netoli vandens telkiniu. Aktyviausia prietemoje ir nakti.
Labai visli. Dauginasi istisus metus, intensyviausiai pavasari ir vasara. Per metus atsiveda 4 6 vadas. Vienoje vadoje buna po 6 12 jaunikliu. Jau 4 menesiu jaunikliai pradeda veistis.
Pilkoji ziurke, kaip ir namine pele, minta tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu, gadina maisto produktus, baldus, kailius, oda. Labai daug zalos gali padaryti laikomoms darzovems, obuoliams, grudams ir jo produktams. Stogine, laivu arba juoduoji ziurke kaip ir daugelis kitu ziurkiu yra gera laipiotoja. |
|
|
|
|
|
|
|
|
Degu |
|
|
Degu yra kiles is kalnuotu Ciles (Pietu Amerika) vietoviu. Jis pagal kilme yra artimesnis triusiams, zuikiams nei tikriesiems grauzikams. Tai labai aktyvus, smalsus ir protingas gyvunelis; megsta bendrauti su savo seimininku.
Taciau negaudykite degucio uz uodegos ji yra ypac jautri! Deguciai aktyvesni pirmaja dienos puse ir velyva popiete, todel tokiu metu mielai bendrauja.
Erdvu narveli statyti prie sienos, kur nebutu skersvejø. Narvelio dugna iskloti presuotomis granulemis arba stambiomis pjuvenomis; galima prideti popieriaus, pvz., minkstu serveteliu (tik ne laikrasciø!), kad gyvunelis galëtu susisukti guoli. Kailiuko prieziurai rekomenduojamos maudynes smelio vonelese. Voneles reikia pastatyti 1-2 val., geriausia vakare. Voneles tai indas, pripildytas labai smulkaus, beveik dulkinio smelio (puikiausiai tinka smelis sinsilu vonelems). Maudyniu procedura padeda islaikyti kailiuka sveika. Smelá vonelese karta per 2 savaites reiketø persijoti, o reikalui esant, ir pakeisti nauju. Degu augaledis gyvunas. Pagrindine pasaro dali turi sudaryti specializuoti pasarai, su tobulai parinktu maistiniu medziagu kiekiu. Deguti serti 2 kartus per diena tuo paciu laiku. Butina ideti sieno. Ji degutis ne tik eda, bet ir naudoja guoliui susisukti. Neduokite deguciui saldumynu, nes jis lengvai nutunka. Visais metu laikais prideti mineraliniu maisto papildu ir vitaminu! Narvelyje turi buti vandens, kuri reikia keisti kiekviena diena. Rekomenduojama gyvunui ideti specialios kreidos grauzikams, kad, ja grauzdamas, degutis nusidilintu priekinius dantis (kandziai auga visa laika, todel gali peraugti; tai trukdytø gyvunui normaliai esti.
Gerai priziurimi degu iðgyvena 5-8 metus. Degu lytiskai subresta budami 6 men. amziaus, taciau poruoti patariama veliau. Nelaisveje jie paprastai dauginasi istisus metus (gamtoje priklausomai nuo metu laiko). Nestumas trunka 90 dienu. Patele atsiveda nuo 1 iki 10 jaunikliu, taciau dazniausiai vadoje buna 5-6 mazi deguciai. Jaunikliai gimsta su kailiuku ir atsimerke, todel beveik is karto po gimimo begioja savarankiskai. Patino atskirti nebutina, nes jis jaunikliu neskriaudzia. Patele jauniklius savo pienu maitina 5-6 savaites, taciau tik 8 savaiciu amziaus mazylius jau galima atskirti nuo motinos.
|
|
|
|
|
|
Triusiukai |
|
|
Dabar zmoniu auginami triusiai yra kile is laukiniu, kurie 18 ir 19 amziuje buvo paplite Vakaru Europos miskuose, Afrikoje ir kitose salyse. Pirmiausiai juos prijaukino Prancuzijoje. Butent Prancuzija laikoma naminiu triusiø tevyne. Viskas per Prancuzijos vienuolius, nes jiems patiko svelni, skani laukinio triusio mesa. Jie aptvere sugave laukiniu triusiu kaimene ir atrinkinedavo pacius stambiausius triusius bei juos veisdavo. Taip per daugeli metu buvo isvesti Prancuzijos milzinai pirmoji stambiu mesiniu triusiu veisle. Laukinis triusis svere apie 2 kg, o siu svoris sieke 6 kilogramus ir daugiau.
Dabar pasaulyje gerai zinoma per 70 veisliu triuðiu, is viso veisliu ir atskiru triusiu tipu priskaiciuojama apie 300. Pagal plauku ilgi veisles skirstomos i normalaus plauko, trumpaplaukius ir ilgaplaukius (pukinius), pagal svori á stambius, mesinius, kailinius, pukinius ir dekoratyvinius (nykstukinius).
Triusis priklauso grauziku buriui, kiskiniu seimai. Is paziuros jis panasus i kiski, taciau ju biologines savybes skiriasi. Todel suporuoti triuði su kiskiu neimanoma.
Kiskio pateles vaikingumas trunka 50 dienu, o triuses 30. Kiskiukai gimsta jau apauge pukais ir neakli. O triusiukai atvedami akli ir pliki, 3 savaites minta motinos pienu. Auga ir vystosi sparciai. Pirmos savaites pabaigoje ju kunas apauga plaukais, po 10-14 dienu jie praregi, o po 15-16 dienu islenda is lizdo.
Normali triusio kuno temperatura 39 C, normalus pulsas 120-160 tvinksniu per minute, kvepavimas 50-60 ikvepimu per minute, o didelio susijaudinimo metu ir 100 ákvëpimu per minutæ. Triusiai labai jautrus amoniakui, sieros vandeniliui, todel triusio narvelyje yra ypac aktualu irengti gerà oro ventiliacija.
Dauginimasis. Triusiai itin intensyviai dauginasi. Jie lytiskai subresta labai anksti: vidutinio stambumo pateles 4 -4,5 men. amziaus. Pateles poruojasi bet kuriuo metu laiku. Vidutiniskai viena patele per metus gali atsivesti 4-5 vadas, po 5-8 triusiukus kiekvienoje. Triuses vaikingumas tesiasi 28-31 dienas. Triuse veda jauniklius dazniausiai nakti, poravimasis trunka 15-20 minuciu.
Auga triusiukai labai greitai. Intensyvus triusiuku augimas pirmiausiai paaiskinamas triuses isskirtine pieno sudetimi. Jos pienas gerokai maistingesnis negu kitu naminiu gyvunu. Kad triusiukas priaugtu 1 grama svorio, jam pakanka 2 gramu motinos pieno. Vienoje vadoje buna nuo 1 iki 5 jaunikliu. Triusiai gyvena 7-10 metu.
Daugelyje pasaulio saliu madingi dekoratyviniai triusiai. Jie isvesti is ivairiu placiai paplitusiu triusiu veisliu atrankos ir porø parinkimo budu. Dekoratyviniai panasus i pagrindiniu veisliu triusius, taciau labai mazi. Juos galima laikyti butuose, narveliuose.
Pasaulyje zinoma ir paplitusi dekoratyvine nykstukiniu tiusiuku veisle Nyderlandu nykstukai. Tai vieni maziausiu triusiø pasaulyje. Ju tevynë Olandija. Suauge triusiai sveria 0,4 1 kg. Tai labai grazus ir judrus gyvunai.
Kuo serti?
Maitiname triusiuka du kartus per diena, ryte ir vakare. Sieno turi tureti pastoviai, vandeni keisti kas diena, o vasaros metu du kartus. Darzoviu ir vaisiu jiems duoti - nerekomenduojame. Maitinti geriausia sausu maistu, skirtu dekoratyviniams triusiams. Tai gali buti granuliu pavidalo ar grudu misinys. Triusiukai megsta grauzti, nes ju dantys greitai auga. Ilgi dantys trukdo valgyti. Todel pastoviai jie turi tureti specialiu kreidu grauzimui - tai ir papildomas kalcio saltinis.
Laikymo sàlygos:
1. Narvelis turi buti pakankamai erdvus, kad i jo vidø patektu tyro oro ir ðviesos.
2. Nestatykite narvelio skersvejyje, ar saules atokaitoje.
3. Narvelio dugna isklokite medzio drozlëmis arba specialiu presuotu kraiku.
4. Negalima tiesti laikrasciu ar kitu popieriu.
5. Maitinti specialiu maistu skirtu triusiams, taciau mitybai butinas ir sienas.
6. Duoti vitaminu ir mineralu.
7. Duoti grauzti specialiu jiems skirtu kreideliu, liepos sakeliu.
8. Vandeni keisti kas diena.
9. Galima imti uþ sprando, negalima imti uz ausu ir pilvuko.
10. Pirmomis dienomis (5-7d.), parsinesus gyvuna namo, leiskite jam priprasti prie aplinkos.
11. Nuo 3 menesiu, triusiukus reikia skiepyti (veterinarijos gydykloje).
12. Stikliniu indu nedeti, nes gali sudauzyti ir susizeisti.
13. Reikia sukuoti ir karpyti nagus.
Triusiai yra tvarkingi gyvuneliai. Ipranta tustintis vienoje vietoje, ten galite ideti specialu toaleta, tad keisti aplinka narvelio viduje nepatartinga. Labai svarbu leisti pasirinkti vieta ne tik tualetui, bet ir miegui. Kai pastebesite, kuriame narvelio kampe jis tustinasi, butinai ji ir palikite tualeto reikalams atlikti. Toje vietoje nestatykite namelio. Nedekite maisto. Á narveli galima ideti ir nameli, kuriame triusiukas miegos.
Triusiukai buna ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai. Ilgaplaukius butina sukuoti. Triusiukams butina karpyti nagus, nes tai gali trukdyti vaikscioti (krypsta kojytes).
Kai gyvunelis apsipranta galima ji paleisti pabegioti is narvelio, bet palikti be prieziuros -negalima. Jis gali pridaryti daug zalos ir sau, ir Jums.
Daugelis mano klaidingai, kad jei triusiukas maitinamas geru maistu, tai jam nereikia papildomai vitaminu ir mineralu. Bet minimalus medziagø poreikis padideja butent - serimosi periodu, poravimosi metu ir jaunikliams. Rudens, ziemos metu butina duoti vitaminu ir mineralu, kad uztikrinti gyvuno sveikata.
Maudyti tik tada, kai labai reikia ir tik su jiems skirtu sausu ðampunu. Vasaros metu galima triusiukus issivesti i lauka, tik pries tai butina paskiepyti veterinarijos gydykloje. Vesti i lauka reikia su specialiu pavadeliu.
Triusiukus butina pastoviai stebeti. Ju elgsena, nuotaika ir jeigu pastebesite kokiu nors pakitimu nedelsiant kreiptis i veterinarijos gydytoja.
|
|
|
|
|
|
|
