Tikslas, kurio turi siekti kiekvienas žmogus - jo galios ir vystymosi savitumas. Laisvė, individuali jėga ir situacijų įvairovė - tai sudaro "originalumą". Pats žmogaus suvokimas, nuovokumas, įžvalgumas, proto veikla ir net moralinio pasirinkimo sugebėjimas, - lavinami renkantis. Jeigu daroma tai, ką daryti įprasta, tuomet pasirinkimo nelieka, neišmokstama nei skirti, nei trokšti to kas geriausia. Patys sugebėjimai nėra lavinami darant ką nors tik todėl, kad taip daro dauguma kitų. Reikia turėti savo planą, vadovaujantis savo vidinėmis jėgomis, turėti savo protą, troškimus, impulsus, įsitikinimus bei savitvardą.
Žmogus elgiasi blogai ne todėl, kad jo troškimai stiprūs, o todėl kad jo sąžine silpna. Reikia turėti polinkį, kuris skirtūsi nuo to, kas įprasta. Jei nuolat galvojama apie prisiderinimą, tuomet supanašėjama, sugebėjimai nuskursta, pats protas tampa prislėgtas kažkokio jungo. Genialūs žmonės menkiau sugeba prisitaikyti prie visuomenės šablonų be žalingos prievartos sau, siekdami apsaugoti savajį charakterį ir tampa taikiniu, jei toji visuomenė negali jų paversti banaliais. Neoriginalūs gi protai originalumo jausti negali, ir negali ižvelgti ką jis turėtu jiems duoti.
Pati asmens individualybė yra vertinga ne tik sau, bet ir kitiems, nes moka naudotis laisve, tuo pačiu galėdama apriboti ir savo egoistinę pusę.