Bendri pastebėjimai.
Mažiausiai dekoratyvinis triušiukas sveria apie 1kg, o daugiausia apie 1,5 kg. Trumpiausias ausų ilgis yra 4,5 cm; idealus ilgis tarp 5 ir 5,5 cm; ilgesnių nei 7 cm. triušiuko ausų beveik nebūna. Dekoratyvinių triušių galva yra ovali, kakta plati, žandai papūsti, ausys stačios. Akys apvalios ir gana didelės.
Dekoratyviniai triušiukai vidutiniškai išgyvena 8-10 metų. Triušių patelė atsiveda jauniklių po 30 parų nuo apvaisinimo. Gimus jaunikliams, patelė žindo savo mažylius kiekvieną dieną iki mėnesio laiko. Po 18 dienų palengvėle mažylius galima pratinti prie šieno ar sauso maisto. Vaisius ar daržoves mažais gabaliukais duokite tik po dviejų-trijų mėnesių.
Kailis. Dekoratyvinių triušių kailis yra trumpas, žvilgantis, minkštas bei švelnus. Šiandien 
dekoratyviniai, arba dar kitaip vadinami nykštukiniai triušiai, skiriasi vieni nuo kitų skirtingomis spalvomis. Visų dekoratyvinių triušių protėvis yra šermuonėlis. Šermuonėlis yra baltas kaip sniegas. Savo visiškai baltu kailiu jis yra panašus i poliarinėse srityse gyvenančius zuikius. Šermuonėlis, kaip naminis gyvulėlis, dėl savo elegantiško sudėjimo bei nedidelio ūgio tapo žmonių tarpe ypatingai populiarus. Šio triušiuko kaklas yra ganėtinai trumpas, letenėlės tiesios, pėdutės trumpos. Snukutis šiek tiek paplotas. Akys gana didelės, apvalios, raudonos arba šviesiai mėlynos. Ausys tiesios ir siauros.
Kitų dekoratyvinių triušiukų kailis yra panašus į kiaunės arba siamo katės kailiuką. Jų kailis yra baltas su ryškesniais rusvais ar juosvais atspalviais ant nosies, ausų, uodegos bei letenėlių. Yra triušių, kurių viso kailio spalva gali būti kaštoninės, raudonmedžio spalvos. Apatinė kūno dalis dažniausiai yra gerokai šviesesnė. Kailis aplink akis ir smakras yra taip pat šviesesnis. Šių triušių kailis pasižymi minkštumu ir tankumu. Akys rudos.
Triušiukų būna ir tamsiai rudų. Kailis aplink akis, palei šnerves, ausies vidinėje pusėje, smakro, krūtinės bei pilvo srityje yra šviesiai rudos spalvos. Nuo žandikaulių link sprando bėga šviesiai rudos spalvos dryžis, kuris už ausų suformuoja trikampio formos dėmę. Kailis apatinėje kūno dalyje yra kiek ilgesnis. Baltų plaukų šie dekoratyviniai triušiukai neturi. Jų akys yra rudos.
Dekoratyviniai triušiai gali būti net pilkšvai melsvi. Panašiai kaip ir rudų, šių triušių kailis taip pat pasižymi šviesiai rudu atspalviu aplink akis, palei šnerves, ausies vidinėje pusėje, smakro, krūtinės bei pilvo srityje. Ant sprando taipogi matyti šviesiai rudos spalvos trikampis. Jų akys gali būti pilkos arba melsvos.
Triušių būna juodų su šviesiai rudais atspalviais aplink akis, palei šnerves, ausies vidinėje pusėje, smakro, krūtinės bei pilvo srityje. Jie turi rudas akis. Baltų plaukų šie triušiai neturi.
Šinšilos triušiai yra sidabrinės spalvos. Pelenų spalvos kailiuką tušuoja smulkūs juodi plaukai. Šis šešėliavimas ryškiausias ant nugaros. Ausų krašteliai gali būti juodi. Viršutinė uodegos dalis yra pilkšva, o apatinė balta. Pilvukas yra visiškai baltas. Akys tamsiai rudos.
Triušiai gali būti ir dryžuoti (japoniškieji). Šių triušių kailiukai pasižymi dvejomis spalvomis, kurios išsidėstę juostomis pereina viena per kitą. Viena spalva visuomet yra gelsva, kita gali būti juoda, ruda arba pilkšvai melsva. Šie triušiai gali turėti baltų plaukų sruogeles ant pilvo, vidinėse letenėlių pusėse bei apatinėje uodegos dalyje. Šie triušiai turi rudas akis.
Narvelis. Dekoratyvinių triušiukų narvelis turėtų būti kiek įmanoma erdvesnis. Mažiausias rekomenduojamas vieno triušio narvo dydis yra 80 x 50 cm. dydžio. Norint laikyti du triušiukus, narvas turėtų būti ne mažesnis, kaip 120 x 60 cm. dydžio. Laikant tris ar keturis triušius, narvas privalo būti 1 x 2 m. dydžio. Triušiuko narvas turėtų būti tokio aukščio, kad augintinis galėtų atsistoti ant užpakalinių kojų. Narve būtina įmontuoti namelį, kuriame gyvulėlis galėtų pasislėpti arba miegoti. Reikia nepamiršti, kad triušis labai mėgsta užsilipti ant savo namelio stogo, todėl narvas turi būti pakankamai aukštas.
Kad erdvės būtų daugiau, patartina ėdžias bei gertuvę (bet ne vandens indelį!) pritvirtinti prie šoninių sienelių. Svarbu, kad narvas stovėtų saugiame, ramiame kampe, nes triušai mėgsta jaustis saugiai. Svarbiausia, ko reikia triušio narve:
1. Gertuvė
2. Dubenėlis grūdams
3. Ėdžios žaliajam pašarui ir šienui.
4. Drėgmę sugeriantis pakratas iš medžio drožlių, šiaudų ar šieno.
5. Namelis miegojimui su stogu (kad triušis galėtų užlipti)
Kad netrūktų mineralinių medžiagų triušiuko organizmui, narve patartina laikyti mineralinių arba laižymui skirtų druskos akmenų arba kreidos.
Triušiui negalima perkaisti. Todėl vasarą triušio aptvarą galima laikyti lauke, tačiau gerai vėdinamame ir apsaugotame nuo saulės spindulių. Nuo per didelio karščio Jūsų triušiuką gali ištikti saulės smūgis ir todėl jis gali nugaišti. Žiemą nedėkite triušio aptvaro arti radiatorių. Šalčio triušiukai nebijo, tačiau venkite skersvėjo. Be to prižiūrėkite, kad pakratas visuomet būtų sausas. Jis turi būti keičiamas mažiausiai kartą į savaitę.
Svarbu žinoti, kad dekoratyvinis triušis yra labai judrus gyvūnas. Nors Jūsų triušio narvas yra didelis, tačiau vis tiek būtina kiekvieną dieną išleisti jį iš narvelio, kad palakstytų. Būtų idealu, jei grindys nebūtų slidžios. Ant parketo Jūsų augintinis negalės tvirtai laikytis ir jis gali išsigąsti. Tad esant tokiom aplinkybėm ant grindų patieskite šiaudų. Triušis bėgiodamas po Jūsų butą/namą neturi pasiekti pavojų sukeliančių daiktų, kaip elektros laidai, skalbimo milteliai, chemikalai, nuodingi augalai ir kita.
Jei turite sodą, vasarą savo augintinį galite laikyti lauke sumontuotame aptvare. Aptvare privalo būti šešėlis, kad triušiukas galėtų pasislėpti nuo saulės spindulių. Be to jame visuomet turi būti dubenėlis su vandeniu. Aptvaras turėtų būti kuo erdvesnis bei uždengtas vieliniu tinklu, kas apsaugotų triušiuką nuo pelių, žiurkių, kačių, plėšriųjų paukščių ar kitų netikėtų svečių. Laikant šį augintį lauke, taip pat reikia pasirūpinti apsauga nuo vėjo bei lietaus.
Narvą valyt bei pakratą keisti reikia mažiausiai kartą į savaitę, o esant reikalui ir dažniau. Kartą į mėnesį reiktų narvą nuplauti šiltu vandeniu, tačiau nenaudokite jokių skalbimo miltelių! Patariama du kartus į metus narvą dezinfekuoti (pirkti priemones nekenksmingas gyvūnams!) 
Apgyvendinimas. Dekoratyvinių triušių nederėtų auginti vienų, nes jiems patinka gyventi drauge su kitais triušiais. Tačiau jeigu Jūsų augintinis ilgą laiką gyveno vienas, tuomet jam bus sunku priprasti prie naujojo gyventojo. Vienas gyvenantis triušis reikalauja daugiau šeimininko dėmesio bei meilės, nei jam augant grupėje su kitais triušiais. Auginant kelis patinėlius, juos reikėtų apgyvendinti atskirai, nes būnant viename narve jie gali peštis. Apgyvendinus porelę, galite tikėtis sulaukti jauniklių. Norint auginti daugiau triušių viename narve, patartina pasirinkti vien pateles arba kastruotus patinus.
Triušiai puikiai sutaria su jūrų kiaulytėm, nes šios abi rūšys panašios savo gyvenimo būdu. Tad juos galima kartu apgyvendinti viename narve. Geriausia auginti padarėlius, kurie nuo mažens yra užaugę drauge.
Mityba.
Grūdai. Triušis minta įvairiu pašaru, sudarytu iš grūdų. Grūdų pašarą reikėtų patiekti kiekvieną rytą. Suaugusiam triušiui užtenka apie 30g. grūdų (1-2 valgomieji šaukštai). Jei Jūsų triušis šalia pagrindinio pašaro nuolat kremta grūdus, jis gali lengvai priaugti viršsvorio. Tuomet mažinkite grūdų kiekį.
Žalieji pašarai. Daržovės: 20-35 g. arba žolė: apie 60g.
Vaisiai: kartą į savaitę, pvz.: ¼ obuolio.
Vaisiai ir daržovės turi būti prinokę, sausi, sveiki (žalumynai negali būti apdoroti chemikalais arba auginti prie gatvės), švieži, neišvirti, nemarinuoti, nekonservuoti, neatšaldyti ir vėliau neatšildyti (išimtis: bulves išvirti/ pašalinti lapus, kotelius, šaknis ar kitas ataugas).
Sausas pašaras. Yra labai svarbu kiekvieną dieną triušiui duoti tiek šieno, kiek jis suėda. Šienas yra būtinas triušio virškinimui ir dėl per mažo šieno kiekio, augintinis gali susirgti. Šienas privalo būti kvepiantis, sausas, nesupelėjęs, ne dulkinas (dulkės gali sukelti alergiją!), mažiausiai 3 mėnesių (jaunesnis šienas gali sukelti ligas ar tapti mirties priežastimi) ir ne senesnis kaip 2 metai.
Šienas kiekvieną dieną turi būti keičiamas šviežiu, net jei ir triušis ne viską suėda, nes nesuėsto šieno Jūsų augintinis sekančią dieną jau nebelies.
Vanduo. Triušiui kiekvieną dieną reikia daug šviežio vandens. Net jei gertuvėj dar yra vandens, vis tiek šį vandenį reikia pakeisti šviežesniu. Triušiai, kurie žiemą yra auginami lauke, per šaltas vanduo gali sukelti sveikatos sutrikimų. Todėl gertuvės nepalikite lauke visą dieną. Maždaug 10 min. prieš duodant pašarą ryte, priešpiet ir vakare įstatykite gertuvę į narvą ir palaikę apie 20 min. išimkite ir nusineškite namo.
Mityba yra vienas pagrindinių faktorių, nuo kurio priklauso gera triušiuko savijauta. Todėl nepamirškite:
1) pašarą nuolat keisti
2) nedaryti jokių eksperimentų, kaip pvz. šerti triušį šokoladu, dešra ar girdyti pienu, alkoholiu ir t.t. Tai gali atsiliepti triušiuko sveikatai ir jis gali net nugaišt.
3) šerti reguliariai
4) pasirūpinti, kad būtų užtektinai vietos, nes nuolatinis bėgiojimas gerina triušio sveikatą bei virškinimo sistemą.
Priežiūra.
Kailio priežiūra. Trumpaplaukių triušių dažnai šukuoti nereikia, nes triušis savo kailį prižiūri pats. Tik pavasarį, kuomet augintinis keičia kailį, jį reiktų kiekvieną dieną pašukuoti kietu šepečiu, kad pašalinti slenkančius plaukus.
Ilgaplaukio triušio kūno priežiūra reikalauja daugiau laiko. Jį reikia šukuoti kasdien, priešingu atveju kailiukas gali susivelti į neiššukuojamas sąvėlas, kurias įmanoma pašalinti tik su veterinaro pagalba. Todėl neturint laiko deramai rūpintis ilgaplaukiu triušiu, rekomenduojama pirkti trumpaplaukį.
Prausimas. Maudyti triušelius patariama tik esant būtinam atvejui. Vanduo turi būti drungnas. Jei būtina naudoti šampūną, tuomet parinkite tik švelnų, vaikišką šampūną. Venkite prausti galvą, nes vanduo patekęs į ausis, akis, nosies ertmę ar burną gali sukelti triušiui paniką. Šampūną nuplaukite pildami vandenį iš stiklinės, bet jokiu būdu ne vandens srove iš dušo, nes sukeltas garsas gali Jūsų augintinį išgąsdinti. Be to prisiminkite, kad triušis turi tvirtai jaustis, todėl patieskite vonioje (jei čia prausiate) skudurą, kad triušis neslidinėtų. Išmaudę triušį nusausinkite rankšluosčiu, tačiau jokiu būdu nefenuokite! Išmaudytas triušis privalo mažiausiai 24 valandas būti sausame ir šiltame kambaryje, kuriame jo neperpūstų skersvėjis. Nepraėjus 24 valandom neleiskite triušio į lauką.
Prisiminkite, kad maudymas Jūsų triušiukui sukelia didelę baimę, todėl prauskite jį tiktai būtinu atveju!
Nagų priežiūra. Dekoratyviniams triušiams laikas nuo laiko reikia patrumpinti nagučius. Prieš kerpant gerai apžiūrėkite savo augintinio nagus. Pastebėsite, kad po išorine nago odele yra rausva, permatoma vidinė nago dalis, vadinamasis gyvuonis. Ši vieta yra jautri ir jos kirpti negalima. Žiūrėkite, kad kirpdami nagus nepažeistumėte kraujagyslių. Jei bijote sužeisti savo augintinį - kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jis žino kaip tai atlikti.
Dantų priežiūra. Dekoratyviniams triušiams priekiniai dantys dygsta nuolat. Todėl triušis nuolat ką nors graužia ir tokiu būdu nusidildo dantis. Norint išvengti dantų deformacijos, savo augintiniui galite duoti džiovintos duonos gabalėlį, medžio šakelę ar krūmokšnį. Šiuos skanėstus reiktų duoti du kartus į savaitę. Esant dantų deformacijai, mitimas triušiui yra tikra kančia ir kartais jis gali nustoti ėsti. Esant tokiai situacijai dantukus reik tvarkyt, todėl būtinai kreipkitės į veterinarą. Triušiai turi ne tik priekinius, gerai matomus dantis, bet ir krūminius, kurie taipogi gali deformuotis. Šiuos dantis gali pažiūrėti tik veterinaras su specialiu aparatu.
Tualetas. Triušiai dažniausiai pasirenka vieną vietą, kur jie atlieka gamtinius reikalus. Todėl triušio pasirinktame kampe padėkite dubenėlį su pakratu. Tai palengvins narve palaikyti švarą bei panaikinti nemalonų kvapą. Pakratas triušio tualete turi būti keičiamas kartą į savaitę, o esant reikalui ir dažniau. Išleidus triušį iš narvelio palakstyti, kambaryje jis taip pat gali pasirinkti tuštinimosi vietą. Taigi, patartina mėgstamiausiame triušio kambario kampe taip pat įrengti vietą gamtiniams reikalams. Atminkite, kad ši vieta neturi būti per maža!
Kaip teisingai nešti triušį. Dekoratyvinį triušį tvirtai paimkite už kailio, esančio menčių srityje, tada pakelkite į viršų , o su kita ranka prilaikykite iš apačios. Šis būdas naudojamas tik išimant triušį iš narvelio, ar pakeliant nuo kurios nors vietos. Nešioti triušį reikia pasidėjus ant rankos ir prispaudus prie krūtinės, kad augintinis galėtų tvirčiau jaustis. Niekuomet nekelkite ir neneškite triušio paėmę už ausų. Tai jam sukelia skausmą ir kitą kartą jis bijos būti nešamas. Keliant triušį visuomet įsitikinkite, ar tvirtai paėmėte gyvūną už odos, o ne vien tik už plaukų. Viena vertus, blogai paėmus triušį Jūs pešite triušio odą sukeldami jam labai didelį skausmą. Antra vertus, netvirtai suėmus triušio odą jis gali nukristi žemėn.
Kaip elgtis su triušiu. Dekoratyviniams triušiams patinka, kuomet juos glosto. Vieniems ypač patinka, kai jiems glosto galvą, kiti teikia pirmenybę nugarai. Jei triušiui glostymas patiks, jis gali jums lyžtelti ranką. Jauni triušiai, kurie žmogumi dar nepasitiki, gali vengti glostymo. Neglostykite triušio ir tais atvejais, kada jis būna užsiėmęs kokiu žaislu ar, pavyzdžiui, graužia morką. Tokiu atveju glostymas triušiui neteikia malonumo. Glostymą gali atitikti šepetys. Tik atkreipkite dėmesį, kad šepetys nebūtų per kietas ir nesukeltų skausmo.
Triušiuką pripratinti prie jo vardo yra gana nesunku. Žinoma, geriausiai tai įsisavina jaunikliai. Pradžioje reikia šaukti triušį vardu tiktai turint kokį nors skanėstą. Tokiu būdu Jūsų augintinis susieja savo vardą su maloniu dalyku ir atbėga pas šeimininką jį pakvietus. Atbėgus triušiukui reiktų jį visuomet pagirti. Atminkite, kad niekada netarkite triušio vardo, kuomet Jūs jį barate, nes tada jis savo vardą susies su neigiamomis emocijomis. Problemų iškyla auginant du triušiukus kartu. Jie išmoksta abu vardus ir neskiria kuris vardas skirtas kuriam. Norint išmokinti triušiukus reaguoti tik į savo vardą nerekomenduojama juos auginti atskirai. Suleidus vėl kartu gyvent, jie vis tiek išmoks ir antrąjį vardą.
Triušiukai pridaro įvairių aibių, kurios žmonėms nepatinka: apgriaužia baldus, atlieka gamtinius reikalus ant kilimo, sode mindžioja gėlių lysves ir pan. Ką daryti tokiu atveju? Elgtis paprastai: esant tokiai situacijai stipriu balsu pasakykite NE! ir nuimkite augintinį nuo gėlių lysvės, patraukite nuo baldų ar nuneškite į kampą skirtą tuštinimuisi. Barant niekada nereikia tarti triušio vardo, jam suduoti ar užrikti, nes triušis gali prarasti pasitikėjimą žmogumi. Galiausiai tai užkerta kelią ir tolimesniam triušio auklėjimui. Nėra gerai ištarti NE! praėjus 5min. po atlikto blogo veiksmo, nes praėjus tam tikram laikui triušis šį NE! gali susieti su kitu įvykiu. 
Žaislai ir žaidimai. Daugelis triušių susigalvoja įvairių žaidimų. Jiems patinka kartoną arba popieriaus rulonus apgriaužti, suplėšyti į mažus skutelius, sunešti juos į krūvą ir po jais pasislėpti. Tokiam triušio žaidimui neduokite laikraščio, nes šis popierius triušiui gali būti nuodingas. Jei pastebėjote, kad didelę dalį popieriaus Jūsų triušis suėda, tada atsisakykite šio žaidimo, nes tai taip pat gali pakenkti triušio sveikatai.
Triušiai labai mėgsta slėptis. Todėl jiems galima pastatyti kartoninį namelį arba iš šakų suregzti tunelį, kuriame triušis galėtų landžioti, pasislėpti, ant jo užlipti bei nuo jo nušokti. 
Triušis mielai slepiasi įvairiose vietose: dėžėje pilnoje tualetinių popierių (po popierių krūva), po sustatytomis knygomis, stalčiuje, spintoje, susuktame kilime, po taburete, kuri uždengta audeklu ir t.t. Todėl visuomet reik būti atidiems, kad Jūsų augintinis atsitiktinai kur neįlįstų, neišalktų ir neištrokštų. Beje, triušiukas visuomet apsidžiaugs, jei jis savo slėptuvėje ras kokį skanėstą!
Daugeliui triušių patinka ryškesnės spalvos kaip, pvz. raudona spalva. Todėl maži ryškiaspalviai kamuoliukai arba oro balionai yra mėgstamas triušių žaidimas. Jie stumdo bei vejasi šį žaislą. Jiems patinka ir akustiniai garsai, kaip pvz. pliušinių žaislų cypimas. Kartais triušiai su didžiuliu susidomėjimu šokinėja aplink tokį žaislą. Pliušiniai gyvūnėliai, kurie neskleidžia net ir jokio garso, triušiam taip pat yra mėgstami žaislai. Kai kurie triušiai netgi pešasi su šiais žaisliniais gyvūnėliais. Lygiai taip pat triušis gali žaisti ir su rankšluosčiu ar šlepete.
Žaislų triušiui galima atsinešti ir iš lauko į namus. Su kaštonais triušis mielai žais futbolą, eglės kankorėžius apgrauš bei skutus apmėtys aplinkui. Kiti megstami triušio žaislai yra obuoliai, riešutai, erškėtrožės vaisiai ir t.t. Žaislas, kuris netinkamas buto sąlygomis, tačiau kurį puikiai galima pritaikyti terasoje yra dėžė su smėliu arba žemėmis. Čia Jūsų triušis mielai kapstytis po smėlį.
Turint kelis triušius galima jiems suorganizuoti lenktynes. Tam reikia dviejų pagalbininkų. Pirmasis padėjėjas stebi kada triušis pasieks finišą, o antrasis skaičiuoja laiką. Geriausia triušiams leisti bėgti po vieną, bet ne kartu, nes taip jie negali susikaupti. Po starto signalo triušis yra pašaukiamas vardu laikant rankoje skanėstą. Laimėtojas turi gauti papildomą skanėstą.
Triušiai gali bėgioti ir labirintais, pastatytais iš lentų arba knygų. Labirinto sienos turėtų būti stabilios, tvirtos ir gana aukštos, kad triušis neužšoktų ant viršaus. Visus triušius vienu metu reikia sustatyti labirinto vidury ir stebėti, kuris greičiausiai suras išėjimą. Triušis bus patenkintas pakeliui radęs kelis skanėstus.
Bendra informacija
Pilnas lotyniškas degu pavadinimas yra Octodon Degus. Laisvėje jie gyvena apie 15 metų, bet nelaisvėje retai išgyvena iki 10-ties, dažniausiai 5-7 metus.
Yra keturi pagrindiniai ir svarbiausi dalykai, kuriuos gavęs degu jausis gerai, tai: pilnavertis maistas, vanduo, dėmesys bei švarus, erdvus būstas.
Kilmė
Degu - kalnuotų Pietų Amerikos vietovių gyvūnas, kilęs iš Bolivijos, Argentinos, Čilės lygumų. Pagal kilmę šis gyvūnas dažniau priskiriamas jūrų kiaulytėms, triušiams ir zuikiams negu tikriesiems graužikams.
Laisvėje degu gyvena didelėmis kolonijomis ir dažniausiai aptinkami sausose lygumose, plytinčiose 1200 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šiems gyvūnams patinka atviros, uolėtos ar netgi kalnuotos vietos. Uolose bei skardžiuose degu išrausia urvelius su gausybe išėjimų, kurie reikalingi tam, kad graužikas galėtų jaustis saugus ir nepagaunamas. Kiekvieną išėjimą degu sugeba puikiai užmaskuoti akmenimis, kad išvengtų nelauktų svečių. Šio tipo graužikų urveliai būna pakankamai erdvūs ir sudaryti iš daugybės atskirų patalpėlių, kuriose jie suka lizdelius bei kaupia maisto atsargas.
Išvaizda 
Savo forma degu primena smiltpelę, tačiau jų snukutis labiau panašus į voverės ar šinšilos. Tai pilkai rudo kailio, kreminės spalvos papilve bei pakakle žinduolis su gana didelėmis ausimis, ilga, trumpais plaukais apaugusia, juodu šepetėliu užsibaigiančia uodega.
Suaugusio degu kūno ilgis apie 15 cm. Uodegos ilgis 7,5-13 cm. Svoris 170-300 g.
Charakterio ypatybės
Degu labai smalsus, protingas, aktyvus, drąsus, vietoje nenustygstantis, dėmesio reikalaujantis gyvūnėlis. Atsižvelgiant į tai, kad natūralioje aplinkoje šio tipo gyvūnai gyvena kolonijomis, todėl jie ypatingai mėgsta bendrauti ir rekomenduojama juos laikyti po kelis. Aktyvesni ir labiau linkę bendrauti graužikai būna pirmąją dienos pusę bei vėlyvą popietę. Su degu tikrai nebus nuobodu šeimininkui, ypač, jei narvelyje graužikas gyvens vienas. Šeimininko rodomas dėmesys jam bus labai malonus ir priimtinas, be to, daug greičiau pavyks jį prisijaukinti.
Nepaisant to, jog natūralioje aplinkoje gyvenantys degu labai baikštūs, atsargūs bei mėgstantys slėptis, laikomi namuose jie nesunkiai leidžiasi prijaukinami. Gyvūnas greitai pripranta prie rankų, mėgsta kai jį glosto bei kutena paausius.
Degu yra gana protingas gyvūnas. Jis nesunkiai atpažįsta skirtingus garsus ar žmonių balsus. Tai padeda jam pažinti savo šeimininką ar jį anksčiau nuskriaudusį asmenį.
Neišpasakytas degu smalsumas ir drąsa kartais gali pražudyti jį patį ar pridaryti net labai rimtų rūpesčių jo šeimininkui. Ypatingai juos reikia saugoti nuo šunų, kačių ir net dulkių siurblių, kadangi įsidrąsinęs gyvūnas gali tiesiog užsinorėti su jais susipažinti iš arčiau.
Smalsumo vedinas degu nepraleidžia progos paragauti viską, ką tiktai suranda, todėl geriau nepalikti jo vaikščioti po namus be priežiūros.
Kandžiojasi šie gyvūnai ypatingai retai. Įkasti jie gali tik tada, kai juos kažkas labai išgąsdina. Išsigandęs ar nepatogiai besijaučiantis graužikas savotiškai cypteli, tuo lyg perspėdamas, kad jam kažkas nepatiko.
Laikymo sąlygos bei pagrindiniai reikalavimai narveliui
Degu yra labai aktyvus, todėl jam reikalingas erdvus, patogus, su papildomomis slėptuvėmis, kuriose jis galėtų kaupti maisto atsargas bei statyti lizdą, būstas. Tam puikiai tiks didelis (maždaug 100 cm ilgio, 30-35 cm pločio, 50 cm aukščio) narvas arba stiklinis, akvariumo tipo indas. Geriausia, kad jis būtų pastatytas prie sienos, kur nėra skersvėjo. Dugną rekomenduojama iškloti specialiomis presuotomis granulėmis arba stambiomis pjuvenomis. Jokiu būdu šiam tikslui negalima naudoti kedro pjuvenų, nes jų išskiriami garai yra pavojingi graužikui.
Parenkant būstą ir įvairius priedus, reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurių nepažeistų aštrūs ir stiprūs degu dantys. Geriausia, ypač būstui, tiks stiklas bei metaliniai virbeliai. Apskritai stiklas turi daugiau privalumų: visų pirma, iš tokio narvelio degu nepabėgs savo aštriais dantimis prasigraužęs skylę, antra labai lengva tokį narvelį plauti ir valyti ir atsikratyti nepageidaujamų kvapų.
Kuo daugiau narvelyje yra slėptuvių, tuo geriau gyvūnėlis jame jaučiasi. Slėptuves galima padaryti iš natūralių medžiagų: storesnių medžio šakų, žievės, tuščiavidurių kelmelių ir panašiai.
Spėjama, kad laisvėje degu statusas priklauso nuo lizdo dydžio, todėl iš prigimties jis yra labai darbštus ir gabus statybininkas. Šiam tikslui į narvelį galima įdėti įvairių nedidelių medžio šakelių, dėžučių arba švaraus popieriaus (pvz., tam puikiai tiks minkštos servetėlės), iš kurių jis galės konstruoti savo lizdą. Jokiu būdu tam netinka laikraščiai, nes juose yra kenksmingų sveikatai medžiagų, nuo kurių gyvūnas gali nugaišti.
Kad degu turėtų užsiėmimą, į narvelį galima įdėti kopėtėles arba ratuką, geriau lygų, nes nuo virbelių pas juos gali atsirasti nuospaudos. Taip pat, labai šių gyvūnėlių mėgstamas dalykas yra smėlio vonios - į kokį nors indą reikėtų pripilti smėlio (geriausiai - skirto šinšiloms, ar kito pirkto specializuotoje parduotuvėje) ir apie 10 minučių leisti degu po jį pasivolioti. Tai padeda jam išlaikyti kailį švarų ir sveiką.
Narvelio valymas, taip pat labai svarbus ir reikalingas procesas. Kad išlaikyti švarų ir tvarkingą narvą, jį reikia valyti mažiausiai kartą per savaitę. Taipogi, norint išvengti papildomos netvarkos, smėlio vonias rekomenduojama padėti prieš valymą.
Maitinimas 
Degu žolėdis gyvūnas. Laukiniai degu mėgsta svogūnėlius, šaknis ir žievę. Rasti šiam maistui pakaitalą yra labai sunku, todėl pagrindinis racionas turi būti sudarytas iš specializuotų pašarų, kuriuose būtų tiksliai subalansuotas vitaminų, mineralų bei maistinių medžiagų kiekis. Degu reikalingos geltonos daržovės, pavyzdžiui morkos, kaip karotino šaltinis. Be įprasto pašaro būtina įdėti ir šieno, jis reikalingas gyvūnui ne tik dėl maisto, bet ir guoliui susukti. Rekomenduojama, kad degu narve visada būtų specialios kreidos graužikams, kad ją grauždamas, jis galėtų nusidilinti priekinius dantis (kandžiai auga visą laiką, todėl gali peraugti; tai trukdytų gyvūnui normaliai ėsti). Šerti jį reikia 2 kartus per dieną tokiu pat laiku.
Kaip ir kiekvienas gyvūnas degu mėgsta įvairius skanumynus. Kelios saulėgrąžos arba žemės riešutai per dieną jam suteiktų daug džiaugsmo.
Jokiu būdų degu negalima duoti daug cukraus turinčio maisto, labai saldžių vaisių ar razinų, nes jų organizmas nepritaikytas cukraus perdirbimui ir dėl to gali kilti įvairių ligų.
Nors laukiniams degu vanduo nėra būtinas, bet laikant juos namie, būtinai turi būti vandens, kuris geriau būtų apdirbtas chloru, pavyzdžiui, iš vandentiekio, kadangi degu jautrūs burnos infekcijoms. Į vandenį (jei nenaudojamas specialus ratas su mineralinėmis medžiagomis) galima įlašinti kelis lašus mineralinių medžiagų, reikalingų graužikų organizmui. Tik tokiu atveju reikėtų nepamiršti šalia padėti kito indelio su vandeniu, jei kartais degu nepatiktų mineralų priemaišos.
Auklėjimas 
Kartais prireikia daug laiko ir kantrybės, kol gyvūnas pripranta ir ima pasitikėti savo šeimininku. Keli naudingi patarimai, kurių dėka šeimininkui bus daug lengviau prisijaukinti degu:
Poravimasis
Lytiškai Degu subręsta būdami 6 mėnesių amžiaus, tačiau poruoti patariama vėliau. Nelaisvėje jie paprastai dauginasi ištisus metus (gamtoje priklausomai nuo metų laiko). Patelės nėštumas trunka apie 90 dienų. 
Ji atsiveda nuo 1 iki 10 jauniklių, bet dažniausiai vienoje vadoje būna 5-6 maži degučiai. Jaunikliai gimsta jau su kailiuku ir atsimerkę, todėl beveik iš karto po gimimo sugeba savarankiškai bėgioti. Tik gimę jaunikliai sveria apie 14 gramų. Po vados, patino nuo patelės atskirti nebūtina, nes jauniklių jis neskriaudžia. Patelė jauniklius savo pienu maitina 5-6 savaites, tačiau mažylius nuo motinos atskirti galima tik 8 savaičių amžiaus.
Pagrindinės ligos, jų atsiradimo priežastys, simptomai bei gydymas
Yra kelios įprastos ligos, kuriomis gali susirgti degu:
PĖDŲ PŪSLELĖS.
Atsiradimo priežastis: iš vielos pagamintos kopėtėlės ar bėgimo ratai, į kuriuos judrus gyvūnas nutrina pėdutes.
Simptomai: gyvūnas ima sunkiai vaikščioti, šlubuoti, dažnai laiko pakėlęs vieną kojytę. Atsiranda pūslelės ar net mažos žaizdelės ant graužiko pėdų.
Kaip išvengti: stengtis, kad narvelyje būtų kuo mažiau iš vielos pagamintų kopėtėlių arba bėgimo ratų, nes judrūs gyvūnai dažnai lakstydami į kietą vielą nusidilina kojytes. Geriausiai tiktų medinės kopėtėlės ir stiprios plastmasės bėgimo ratas.
DIABETAS.
Atsiradimo priežastis: gyvūnas užvalgė per daug saldaus maisto, o jo organizmas nepajėgus perdirbti cukraus.
Simptomai: degu geria ypatingai daug vandens.
Kaip išvengti: nemaitinti degu maistu, į kurio sudėtį įeina cukrus.
KEPENŲ LIGA.
Atsiradimo priežastis: gyvūnas nuolat peršeriamas ir nutukęs.
Simptomai: nėra tikslių simptomų šiai ligai nustatyti, tačiau, jei degu yra nutukęs, iš karto jam kyla pavojus susirgti kepenų liga.
Kaip išvengti: maitinti gyvūną tiksliai pagal nurodytas taisykles ir jokiu būdu nepadauginti skanėstų (tokių kaip riešutai ar saulėgrąžos).
BURNOS LIGOS.
Atsiradimo priežastis: degu labai jautrus įvairioms burnos infekcijoms, todėl jas gali sukelti netgi nešvarus vanduo.
Simptomai: gyvūnų dantys praranda natūralią oranžinę spalvą ir tampa balti, o tai reiškia, kad jis gyvens nebeilgai.
Kaip išvengti: būtinai pasirūpinti, kad gyvūnas kasdiena gautų šviežio ir švaraus vandens. Profilaktiškai reikėtų, kad gyvūnas gautų ir vitamino C, kuris sustiprina organizmo atsparumą infekcijoms.
PARAZITAI.
Atsiradimo priežastis: gyvūnas turėjo kontaktų su kitais, parazitais (blusomis ar ausų erkutėmis) užsikrėtusiais gyvūnais.
Simptomai: užsikrėtęs blusomis degu tampa irzlus, nuolat kasosi ar net kramto save dantimis. O turinčio ausų erkučių graužiko ausys nuolat atrodo pritukę purvo.
Kaip išvengti: būtinai pasirūpinti, kad gyvūnas netūrėtų kontaktų su parazitais užsikrėtusiais gyvūnais. Taip pat galima naudoti įvairias veterinarijos gydytojų rekomenduojamas priemones, apsaugančias nuo parazitų.
ŽAIZDOS.
Atsiradimo priežastis: žaizdos atsiranda dažniausiai tarpusavyje susipjovus dviems gyvūnams.
Simptomai: be to, kad matosi žaizda, daugiau specifinių simptomų nepastebėta
Kaip išvengti: dažniausiai žaizdos užgyja savaime per 4-5 dienas. Bet jei žaizda labai didelė, gili ir ilgai gyja, tokiu atveju būtina gyvūną parodyti veterinarijos gydytojui.
Įdomu
Keletas įdomių faktų apie degu:
Svarbi informacija
Faktai, kuriuos būtina žinoti įsigijus degu: