keturi zingsniai iki zologijos sodo namuose

Daugybe dabar esanciu arkliu tipu susiformavo per istisas evoliucijos eras. Seniausi zinomi arkliai gyveno mazdaug pries 60 milijonu metu. Ju aukstis ties gogu tesieke 25-45 cm.
                      Priekines sio arklio kojos buvo keturpirstes, o uzpakalines – tik tripirstes. Arkliai evoliucionavo keiciantis klimatui. Dabartiniu arkliu proteviai buvo visaedziai, gyvenantis tropiniu misku prieglobstyje.
                      Keiciantis klimatui vietoj siu misku atsirado placios atviros erdves. Evoliucijos metu arkliai prisitaike prie ju  - tapo zoledziais  Elgsenos tyrimai rodo, kad arkliai,kai gali, eda augalini maista reguliariais  laiko tarpais. Laukiniu arkliu skrandis nera didelis, todel jie is karto sueda nedaug zoles, uztat eda daznai. ir pradejo greitai begioti, kad isvengtu plesrunu.Kad pramistu arkliai kitu gyvunu nemedzioja, juos puola tik stambus plesrunai. Vienintelis budas arkliui isvengti pavojaus – greit pabegti.
                      Instinktas staiga pulti begti nuo menkiausio pavojaus arkliui isliko, be to jie gali iskart greit begti. Arklys nelaukia, kol pats pajus pavoju, - jis reaguoja i kitu arkliu pavojaus signalus. Tai igimta ir nepanaikinama. Yra trys begimo tipai :
1) zingsnis nuo 6 iki 8 km/h
2) Ristele (riscia) nuo 10 iki 48 km/h
3) Suoliai nuo 15 iki 62 km/h
Kadangi begant buvo reikalingas tik vidurinis pirstas, likusieji isoriniai pirstai vis mazejo.
                      Isnykus isoriniams pirstams kojos apacios kaulai irgi prisitaike virsdami dabartiniu arkliu slesna, besibaigiancia palyginti kieta kanopa. Arkliai pasidare aukstesni, ilgesniu kaklu, o ju dantys prisitaike prie naujo maisto
Svarbiausia reiksme, arklio  evoliucijoje, turbut turejo klimato pokyciai, taciau jo tolesni vystymasi labiausiai paveike zmogus. Vos tik prijaukines arkli savoms reikmems,zmogus veise ir atrinkinejo arklius, vystydamas ir stiprindamas naudingas ju savybes.Pagal kilme arkliai yra bandos gyvunai, kurie gerai jauciasi budami su kitais arkliais.Arkliui likti vienam arklideje nera iprasta. Kadangi gamtoje arkliai turejo patys susirasti maisto, o jo ieskodavo nukeliaudavo labai toli tai ir dabar geriau jauciasi neuzdaryti, turedami vietos judeti.
                      Todel stovejimas arklideje nejudant yra gan zalingas tokiam gyvunui, kuriam reikia kiek galima daugiau judeti.
 
Visiems arkliams reikia kompanijos, geriausia kitu arkliu, taciau gali buti ir arklidziu kate, ar ozka. Taip atsirado skirtingi arkliu tipai – darbiniai, jojamieji ir nesamieji.
                      Po Antrojo pasaulinio karo greit augant zemes ukio mechanizacijai darbiniu arkliu poreikis labai sumazejo. Bet mechanizacija taip pat reiske ir laisvalaikio augima, todel arkliai buvo pritaikyti sportui ir laisvalaikiui. Arklininkyste pakito: daugiau imta auginti lengvesniu jojamuju, o ne sunkiuju darbiniu arkliu. Zirgu lenktynes buna triju tipu : begimas be kliuciu ( zirgai nuo 2 iki 4 metu), lenktynes riscia (zirgai nuo 3 iki 10 metu) ir lenktynes su kliutimis ( arba jumping). Kiekviena karta, kai zirgas kliudo kliuti, raiteliui buna skiriami baudos taskai. Sunkiausia iveikti dvi arba tris kliutis is eiles.
Pamenate, kai sakiau, kad 2005- tieji metai man buvo ypatingi? O ar minejau, kad tada buvo jubiliejines simtosios sartu lenktynes? Jos pradetos rengti nuo 1905 m. , vyksta kiekvienais metais ant sartu ezero ledo, ar kurnors netoli, jos nevyko tik karo metais. Sios lenktynes vyksta pirmaji vasario sestadieni. Jos isaugo is Dusetiskiu ukininku pasivazinejimu per Grabnycias (02 02) nuo baznycios pagrindinia miestelio gatve iki valsciaus savivaldybes islaikiusius senovinius aukstaiciu uzgaveniu prasminius reikalavimus: pravazineti pirmamecius kumelius, patikrinti ju eikluma, istverme, parengti tolimoms kelionems ir karo zygiams.
Turbut nustebsite, bet ir mes, lietuviai turime savo autentiska zirgu veisle. Tai zemaitukai. Didesni uz ponius, bet mazesni uz kitus zirgus. O man asmeniskai, mylimiausia kumele, yra maisyta tarp paprasto arklio ir zemaituko. Tiesa, reikia pamineti ir tai, kad zemaitukai skaitosi labai saugus. Ir isties, kam teko nors penkias minutes pasedeti ant tokio zirgo, ar tiesiog uzdeti ranka an placios jo kaktos, tas iskart pajunta, kad toks storuliukas kietas, tvirtas, ir nepajudinamas kaip uola.


  Puiki arklio igimta atmintis gali buti panaudota ji mokant. Jei arklys yra skatinamas ar baudziamas tinkamu metu, jis prisimins rysi tarp siu dvieju dalyku.Taip pat reikia pridurti, kad vadovaujamas raitelio, zirgas gali parodyti net dvidesimt figuru !!!
Padetis kaimeneje (tabune)
 
                      Tabune gyvenantys arkliai laikosi tam tikros socialines hierarchijos. Kiekvienas naujas tabuno narys turi kovoti del vietos. Erzilas visada turi zinoti, kas yra vadovas. Padetis kaimeneje apsprendzia ir tvarka, kuria arkliai eda seriami. Silpniausi kaimenes nariai visada eda paskutinieji.
                      Jojikas visada turi buti isitikines, kad jis yra arklio seimininkas, nes antraip arklys priesinsis. Tai reiskia, kad arklys su jojiku kaunasi del atitinkamos hierarchijos.

Uodimas

Arklys daznai pakelia nosi i ora ir atvepia virsutine lupa. Taip jis uodzia ora. Toks elgesys, vadinamas flemeno reakcija, yra ypac budingas erzilams, kai jie pajunta netoliese esancia kumele. Taip pat, erzlai kartais uosto kumeles slapima, kad suzinotu ar ji rujoja, ir ar ji yra pasiruosusi poruotis.

Kalba

zvengimas – tai garsas, kuriuo arkliai isreiskia jausmus ar nuotaikas. Kai vienas arklys kviecia kita, zvengimas paprastai buna auksto tono ir svarus.
                      Kai arklys sveikina pasara atnesusi zmogu, zvengimo tonas paprastai buna zemesnis ir draugiskesnis. Auksto tono zvengimu kumeles paprastai nuvaro salin erzila ar kitus arklius.Patyre arklininkai gali nusakyti, kokia arklio nuotaika pagal jo ausu padeti. Jei ausys pakreiptos i prieki, tai reiskia draugiska susidomejima, bet jei ausys prigludusios prie kaklo – saugokis, nes arklys pyksta. Na, o jei viena ausis vienaip, o kita kitaip, tai zirgas matyt issigandes ar sutrikes.
    Arklio tustinimasis gali buti atsipalaidavimo, pasitenkinimo ar susijaudinimo israiska. Arkliai dazniausiai tustinasi arklidese ant nauju pakratu arba kai sugrizta i pazystama vieta.
Nusislapinima irgi gali sukelti malonus pojuciai. Jei arklys yra sunerimes ar susinervines, jo viduriai gali buti kiek laisvi. O stai sunys, kai kada voliojasi ismatose noredami igauti to kapo ir pernesti ji pasivoliojus kitur... yeah... Visa laime, kad voliojasi ir pelenuose, bei kituose astraus kvapo dalykuose...
Arkliai dazniausiai tustinasi  vienoje lauko vietoje ir nesigano salia savo ismatu, todel kruva vis dideja. Ismatose dauginasi visokie parazitai, o aplink jas ima augti piktzoles. Reikia reguliariai salinti ismatas ir nupjauti piktzoles, kitaip galite likti be ganyklos. Taciau saugokites. Yra arkliu su polinkiu i selsmystes. Vos jus nusisuksite nuo karucio su meslu, arklys ji apvers. Tikrai didelese ganyklose ismatas galima issklaidyti akeciomis. Mesla zoliu saknys, pasisavina sunkiau uz trasas, todel zole buna kietesne. Be meslo ganykloje jums dar susikaups didele jo kruva prie arklidziu. Gerai perpuves arklidziu meslas gerai tinka gelynams tresti. Taciau ne visi turi didelius sodus. Jums turbut teks mesla atiduoti sodininkams arba net uzsakyti specialu transporta, kad ji isvezti. Kai kuriose salyse meslo kiekis, kuri galima sukaupti riboto dydzio vietose, yra reguliuojamas. Kai zeme susala ir pasidaro slidi nuo sniego ar ledo, joti buna visai neimanoma, tuomet galima isbarstyti ratu sviezia mesla, kad galetumete arkli mankstinti su korda. Taip galite vedzioti arkli su ilgomis vadelemis.
       Mankstinimasis - butina arklio fizines formos palaikymo dalis. Vasara netgi dirbant dienomis, sviesos vakare pakanka tam, kad grize po darbo pajodinetumet. Daugelis arkliu vasara gali buti laikomi ganykloje, kur jie daugiau juda negu uzdaryti arklidese. Arklio mankstinimasis tampa sunkesnis, kai dienos sutrumpeja, o temperatura zemesne.
Geras regejimas. Mato smulkius daiktus. Nuleidus galva tampa trumparegis. Bijo neryskiu daiktu. Aplinka analizuoja pakeles galva. Gerai mato nakti.
          Arkliui kanopa antros akys. Eidami jie kanopomis jaucia dirva, kelia. Pagal kanopos bukle galima spresti apie arklio sveikata.
  Garsu diapazonas platus. Garsus gerai isimena. Atpazista net seimininko zingsnius, atsimena savo varda, komandas, kurias atsirenka net triuksme.
          Virpantis is baimes ar susijaudinimo balsas arba siurkstus sauksmai gali buti jo nepasitikejimo, netgi isgascio priezastis. Negalima arklio bijoti, nes jis tai jaucia ir buna priesiskas.
saizus garsas juos gazdina ir tuo paciu ragina (klektelejimas ar caktelejimas liezuviu yra patys populiariausi), tuo tarpu svelnus ramina (prrrrr) Taip pat pries lengtynes, ar panasiai, arklys gali nerimti, gasdinti. Puikus to pavyzdys yra filmas "zirgas leks", bet nemanau, kad ausines yra gera ideja.
Svytavimas uodega
 
                      Kai arklys svytuoja uodega, tai gali reiksti, kad jam nemalonu. Jojant tai gali reiksti arklio pasipriesinima, ypac jei raitelis nesioja ir naudoja pentinus. To nereikia painioti su svytavimu uodega, norint nubaidyti muses.

Arklys yra labai gerasirdis, patiklus ir daug jautresnis, negu paprastai manoma. Jis labai megsta glostyma, turi nuostabia atminti ir puikiai orientuojasi vietoveje. Labai greitai arklys susidaro iprocius kuriu atkakliai laikosi. Antra vertus, jis yra daug kvailesnis ir bukesnis uz suni – baikstus, siurksciu elgesiu ir bausmemis labai greitai ibauginamas. Reikia neuzmirsti, kad zirgas yra labai jautrus, kad tai gyva butybe, turinti psichika, ir su juo negalima elgtis kaip su negyva  masina.
Arklys – bandos gyvunas. Kazkada arkliai gyveno didelemis grupemis su hierarchine struktura. Jei naujas arklys i ganykla paleidziamas kartu su kitais, jie nebutinai iskaro priima naujoka. Nenustebkite, jeigu jie tryps ir spardysis – tai greiciausiais arkliu turimas budas nustatyti statusa. Dazniausiai greitai vel isivyraus ramybe. Kadangi arkliai gamtoje gyvena grupemis, buti vieniems garde ar ganykloje jiems nepatinka. Kartais, norint arkli isvesti is ganyklos, ji sugauti buna labai sunku. Vos jus pasirodote nesinas apynasriu, arklys tuoj dingsta tolimiausiame ganyklos kampe. Jei tik neturite vieno is tu nuostabiu arkliu, kurie romiai patys atbega pas jus, pasinaudokite kai kuriomis priemonemis padeciai istaisyti.
·        Ateikite i ganykla dazniau, o ne tik tada, kai norite pajodineti ar kai ateina veterinarijos gydytojas. Abiem pusem geriau, jei laikas nuo laiko paglamonesite arkli. Duokite jam kartais suesti ka nors skanaus, taciau nepadarykite to iprociu, nes galiausiai kai kurie arkliai pasidaro graibstukai.
·        Jei norite joti, neikite tiesiai prie arklio, bet apsimeskite, kad ganykloje turite kitu reikalu. Dauguma arkliu yra tokie smalsus, kad ateis paziureti, ka jus veikiate.
·        Visuomet bukite ramus, net ir tada, kai arklys is karto nesiduoda sugaunamas. Letai eikite arkliui is paskos. Galiausiai jam nusibos nuo jusu begioti.
·        Sunkiai sugaunamus arklius geriau i ganykla isleisti su apynasriu. Taip juos lengviau sugauti. isitikinkite, kad apynasris arkliui tinka.
 
Kumeliukus dazniausiai sunkiau sugauti uz suaugusius arklius. Kartais padeda pasilenkimas – budamas mazesnis, jus jaunam gyvuliui atrodote maziau gresmingas.

Voliojimasis
 
Jus galite labai nusivilti, kai, vos tik issukavus arkli po jodinejimo, jis niekais pavercia jusu darba, ir, vos tik isvestas i ganykla, ima voliotis zemeje. Gali buti taip, kad arklys issipurvina labiau, negu buvo iki issukavimo. Taciau voliotis ant zemes arkliai turi pakankamai daug priezasciu. Pirmiausia, taip darydami laukiniai arkliai stiprina rysius su tabunu. Tos pacios seimos arkliai visada voliojasi vienoje vietoje, kur susirenka kitu arkliu kvapa. Turbut ir jusu arklys turi voliojimuisi numates vietele. Antra, nors tai ir atrodo keista, dulkes turetu palaikyti kailio svara. Sausos dulkes sugeria riebalus ir atbaido vabzdzius. Ziema purvas sudaro papildoma sluoksni virs odos, kuris sulaiko siluma. Galiausiai, arkliai voliojasi, nes jiems tai patinka. Taip jie pasikaso vietas, kuriu kitaip nepasiekia, todel turetumete arklidese laikomiems arkliams kartais leisti pasivolioti lauke. Jei arklys voliojasi garde, jis gali  uzsigauti. Niekada nereikia leisti arkliui voliotis darbo metu. Taip pat negalima leisti esti jojant, nes padideja koju gumbai.

Temperamentas
 
Nera dvieju vienodu arkliu. Vieni ju yra tingus, kiti baikstus ar nervingi, o treti – temperamentingi, kurie yra dazniausiai energingesni. Be veislei budingo temperamento, yra ir kitu neigimtu priezasciu, nuo kuriu arklys yra „karstas“. Gali buti, kad arklys, kuri sunku islaikyti su zaslais, yra netinkamai seriamas. Arklys buna isiaudrines nuo per dideles avizu dalies koncentruotose pasaruose, o gal jis tiesiog per ilgai buvo laikomas arklidese. Kai kurie arkliai isiaudrina pries varzybas budami naujoje aplinkoje. Labai svarbu ir oras – dauguma arkliu energingesni gryname ore. Kaip ir zmonems, arkliams apsnudimas gali priklausyti nuo fiziniu priezasciu. Galbut arklys uzsikretes virusine infekcija arba turi parazitiniu kirmeliu. Jei skauda viena ar kelias kanopas, arklys visai nerodo entuziazmo judeti. Kita vertus, jei arklys turi trauma, ir sau dienu dienas sedi arklideje, jis tikrai nores nors truputi, nors ir kad skauda pajudeti. Truputi pavaiksciokite su juo ar ramiai pajokite, nes pasveikes jis gali taip noreti begioti, kad gali persistengti. Be fiziniu priezasciu, arkliai gali prarasti gyvenimo dziaugsma del vienatves. Gal jo darbas yra per daug monotoniskas – tokiam arkliui turbut pades pasokinejimas per kliutis. Atminkite, kad sunkiai dirbusiam arkliui reikia poilsio, todel visos dienos tinginiavimas zoleje gali padaryti stebuklus. Nervingas arklys yra issigandes. Turbut praeityje jam yra nutike kokiu bedu. Jei taip, tai labai svarbu uzkariauti arklio pasitikejima. Jojikas visuomet turi buti ramus ir valdingas, taciau nerekite ant jo. Ta galima suprasti zinant, kaip arkliai gyveno laisveje. Budami plesrunu grobis, jie turejo buti pasiruose begti nuo,  pvz. pumos, vos ja pamate. Pumos kune buna pilna adrenalino, nes ji pasiruosusi medzioti. Vos arklys uzuodzia adrenalina, jis nedelsdamas puola begti. Jei jus neramus, kraujyje bus adrenalino. stai kas apsprendzia atitinkama arklio elgesi.
  

Pasaulyje egzistuoja apie 200 veisliu siejanciu krypciu:

Arkliu proteviai buvo zebrai, o stai arkliai yra prijaukinti labai seniai is tarpanu, azijiniai is Prezevalskio arkliu.
                      Optimali aplinkos temperatura +12-17 C. Kylant temperaturai – smarkiai prakaituoja. Bijo skersveju. Lengvai pernesa salti. Komfortabilus gyvenamasis plotas arkliui 35 kv metrai. Jo kuno temperatura 37,5-38,5, o kumeliuko 38,5-39 laipsniai. Alkano arklio temperatura krenta, paserto kyla. Fizinio darbo metu kuno temperatura gali pakilti iki 42 laipsniu.
                      Arkliai gyvena iki 20-25 metu, o kai kurie ir iki 30 metu.Vieni arklio metai lyginami su 3,5-4 zmogaus metais.
                      Geras regejimas. Mato smulkius daiktus. Nuleidus galva tampa trumparegis. Bijo neryskiu daiktu. Aplinka analizuoja pakeles galva. Gerai mato nakti. Labai apakina sviesa – isderina akomodacija.
                      Garsu diapazonas platus. Garsus gerai isimena. Atpazista net seimininko zingsnius, atsimena savo varda, komandas, kurias atsirenka net triuksme. Arklys geriau supranta tesiamu balsu pasakytas komandas. Jis pripranta prie zmogaus nurodymu ir juos vykdo. Neiprasti paliepimai trikdo arkli, daznai nepatyres seimininkas tai supranta kaip nenora paklusti. Netinkamai elgiantis su arkliu, jis gali gintis – sustoti, uzsispirti, stengtis zmogu prispausti prie salia esancio daikto. Taip pat arklys gali spirti, kasti, blaskytis i sonus, pabegti. Tai gali tapti iprociu. Pagal savo prigimti arkliai baikstus, turintys didele jega ir daznai nenuspejami savo elgsena. Todel elgtis su jais reikia atsargiai ypac su jaunais, mazai apvazinetais arkliais. Arkliu savisaugos instinktas labai stiprus. Jie stengiasi pabegti nuo bet kurio pavojaus, todel jie labai atsargus ir baikstus.
Arklys jautriai reaguoja i zmogaus nuotaikas. Virpantys is baimes ar susijaudinimo balsas arba siurkstus sauksmai gali buti jo nepasitikejimo, netgi isgascio priezastis. NEGALIMA arklio bijoti, nes jis tai jaucia ir buna priesiskas. Per daug svelnus elgesys taip pat ne visuomet tinkamas. Arkli kalbinant reikia prie jo prieiti is kaires puses ramiai ir drasiai, kad netiketas zmogaus pasirodymas arklio neisgasdintu. Vedant arkli reikia eiti salia, ties jo kaire mente ir netrukdyti jam laisvai zengti, desine ranka palaikyti pavadi netoli arklio galvos, o kaire, nuleistoje rankoje laikyti pavadzio gala, kad jis nesipainiotu po kojomis.
                      Uosle gera (po suns). Jautrios lupos, ausys, oda. Oda turi judinamuosius raumenis, kuriu pagalba nusibaido uodus, muses, gylius. Arkliai zingeidus, nori pazinti aplinka, viska tyrinedami zvilgsniu, uostinedami, kumeliukai netgi bandydami dantimis. Bijo nepazystamu daiktu, nuo kuriu gali issivystyti net stresas. Tuo pasinaudojant senoveje buvo gydomi viduriu uzkietejimai. Gerai atsimena kelia, taciau kumeliukai aplinkoje orientuojasi blogai. Arklys spartesniu zingsniu eina i namus, bet ne is namu. Gera arkliu orientacija laike. Nepernesa astriu kvapu, alkoholio. Bijo zveriu, ju kvapu (ypac meskos, vilko).
                      Laukiniai arkliai sudaro bandas, kuri turi poras. Pulke yra herarhija. Susipazistant vienas kita apuosto, paliecia lupomis kakla, nugara, lik pauodegio. Visuomet laikosi burio: jei bega tai visi, jei gulasi, tai irgi visi.
                      Arklys kasdamas koja rodo nekantruma, arba puolimo poza. Bendrauja balsu, judina ausis, uodega. Rujojanciai patelei parausta makstu prieangio gleivine, pabrinksta lytines lupos, pasirodo gleivetos istakos, dazna slapinimosi poza, vulvos „mirkciojimas“, pasukta uodega. Kergiant, kumelems tikslinga uzdeti, taip vadinamas, kergimo pleskes, kad negaletu uzpakalinemis kojomis suzaloti erzilo. Pirmus tris kumelingumo menesius kumele labai jautri blogiems pasarams, sunkiam darbui (abortuoja).
                      Kumelingumas uztrunka 11 men. Pries kumeliavimasi daznai slapinasi, prakaituoja, padideja tesmuo, kumele darosi nerami, atsipalaiduoja dubens raisciai, sukasi garde, taikosi atsigulti. Kumeliuojasi naktimis guledamos. Pats kumeliavimasis trunka 10-15 min., o tiesiogiai vaisius isstumimas trunka tik 2-3 min. Kistis i normalu kumeliavimosi procesa nereikia. Jei gimsta kumeliukas dangaluose, kumele juos perplesia dantimis.
                      Arkliai gali ilsetis tik stovedami, tik guledami. Taciau ilgai negaledami pailseti atsigulus, jiems kinta elgsena. Bet, kaip jausakiau, atsigule jie pradeda dusti, taigi jis pats tegul jau tvarkosi, kaip jam patinka.
                      zole griebia lupomis, nukanda kandziais. Tustinasi stovedami, bet gali issitustinti ir einant. Vengia apsislapinti kojas, todel priima slapinimosi poza. Pasvilpimu skatinamas slapinimosi procesas. Per para arklys isskiria 3-10 l slapimo ir iki 30kg fekaliju. Stambius pasarus eda neskubedami, kai tuo tarpu koncentratus sueda greitai, neatsitraukdami nuo lovio. Vasara arklys gali isgerti iki 30-60 l vandens, o ziema iki 20-30 l.
                      Arkliui kanopos – antros akys. Eidami jie kanopomis jaucia dirva, kelia. Pagal kanopu bukle galima spresti apie arklio sveikata.
                      Kumeliukai daug guli, zaidzia, begioja. Kumeliukai sudaro kompanijas po 2-3. atjunkomi kumeliukai 6 men. Svarbu kuo anksciau kumeliuka pratinti prie apynasrio ir tinkamai aukleti. Geras zirgo auklejimas – tiek saugumo tiek ir gyvuno sveikatos pagrindas. Kumeliuko auklejimas prasideda dar kumelingumo metu. Jei gerai elgiamasi su kumele, ji rami, prisileidzia zmogu. Gimes kumeliukas ima pavyzdi is kumeles, ja megdziodamas. Svarbu nuo pirmos dienos su kumeliuku bendrauti ji kalbinti, paglostyti, pakelti kanopa, pastuksenti i ja. Kumeliukas igaves pasitikejima zmogui liks jam istikimas visa gyvenima.
                      Ganantis, erzilas saugo banda, ja gina. Gali tureti asistenta. Jeigu arklys nerimauja, tai gulasi, tai keliasi, voliojasi, sedi suns poza – tai pavojingi diegliu pozymiai.
                      Laukiniu proteviu elgesio likuciai – patys save treniruoja, patys save masazuoja, voliojasi, uzuodzia laukinius zveris ir ju bijosi.


WOW!
 
Apytiksliai suskaiciuota, kad pasaulyje yra daugiau nei 750 milijonu arkliu! Pasaulyje yra 300 skirtingu rusiu arkliu ir poniu. Lietuvoje siuo metu laikoma apie 65 tukstanciai arkliu.
Visi arkliu seimos atstovai vadinami „ekvidais“. Taciau tai ne vienintelis pavadinimas. Indoeuropietiskas arklio pavadinimas – „asva“. „Kumele“, „kumelys“ ar „erzilas“ – irgi senoviniai arklio pavadinimai. Manoma, kad „zirgu“ kumelys tapo, kai zmones ji apzerge ir eme jodineti, o arkliu – kai pradejo arti.
Lietuviu ir prusu pagoniu paprotys garbinti arkli taip pat kilo is indoeuropieciu. Labai sviesus arklys buvo laikomas sventu. Jei kumele atvesdavo sviesaus plauko kumeliuka, ji atiduodavo zyniui, nes tokio plauko arkliais galejo jodineti tik zyniai. Kad ir kaip butu keista, Lietuva ir Lenkija – tai dvi Europos salys, kuriose ilgiausiai issilaike laukiniai arkliai. 1529 metais dokumentuose minimi laukiniai arkliai ir bausmes uz ju neteiseta pasisavinima bei medziokle. Lietuvoje zirgai buvo vieni is labiausiai gerbiamu ir mylimu gyvunu. Kaip tikram seimos nariui zirgui, bitei ir zmogui, senoliai taike zodi „mirti“.
zirgai sventaisiais buvo laikomi ne vien pagoniskoje Lietuvoje ar Prusijoje. Indenai, Amerikos aborigenai, 15 a pabaigoje, pirma karta isvyde ispanu raitelius, juos ir ju arklius palaike dievais. Japonai tikejo, jog balti zirgai gali isvaryti piktasias dvasias, ir grieztai draude jais jodineti. Senoves graikai ir romenai state zirgams mauzoliejus! Aleksandras Makedonietis, mirus mylimam zirgui Bucefaliui, jo garbei ikure miesta ir pavadino sio zirgo vardu. Dabar sio Indijos miesto pavadinimas – Dzihlamas.
Visi arkliai yra daltonikai. Aplinka jie mato baltos ir juodos spalvu, taip pat visu siu spalvu atspalvius. Arklys niekada nelies nesviezio maisto ir vandens. Kad issimiegotu jiems pakanka 4 valandu. Po drambliu stipriausi ir istvermingiausi gyvunai pasaulyje – kariniai arkliai.
Arkliu amziaus vidurkis 30-35 metai. Ilgaamziskumo rekorda pasieke Prancuzijos imperatoriaus Napaleono zirgas Morengas. Jis isgyveno 63 metus. Taciau buvo dar vienas ilgaamzis. Tai kumele Senoji Bile! Ji gyveno Anglijoje ir sulauke 62.
Pats maziausias pasaulio arkliukas buvo 9 kg svorio ir 35 cm ties gogu. Sairiu veisles arklys, vardu Samsonas, kurio aukstis ties gogu buvo 217 cm, o svoris – 1,5 t, - tai sunkiausias ir didziausias arklys pasaulyje.
suoliuojantis zirgas yra net trecioje vietoje graziausiu musu planetos reginiu sarase.
zirgai yra vieni is paciu sunkiausiai piesiamu gyvunu! Galite pameginti, sedevras tikrai neiseis! (jei esate dailininkas, stebite ir megstate piesti zirgus ar pan. nesiskaitys)

Paskutinis laisveje prezevalskio arklys buvo pastebetas 1968m. Dabar ju yra tik zoologijos soduose