Andriusostine

Andrioniskis

Nuo šiol ( dėl to kad šio tinklapio resursai išsemti ) naujausias laikrštis bus čia

 http://andrioniskiosen.webs.com/ 

2008 m. gruodžio mėn. Leidinys Nr. 2 (35)

ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS INFORMACINIS BIULETENIS

                       2008 m. gruodžio mėn.                                                                      Leidinys Nr. 2   (35)

 

Kalėdinis stebuklas

 

Jau sniego pusnimis nubėgo saulė,

Nurausvino dar miegančias pušis,

Tyla, ramybė apgaubė pasaulį,

Kalėdinis išaušo rytmetys

 

 

Ir iš toli toli atsklido gausmas,

Tai skambino kalėdiniai varpai,

O iš dangaus, regėjos, leidos paukščiai,

Tviskėjo snaigėm išpuošti sparnai.

 

 

Atrodė, kad visur tokia palaima,

Kad viešpatauja gėris ir taika,

O praeitis sunki pranyks savaime,

Jei atlaidumą jusim savyje.

 

 

Susėskime visi prie švenčių stalo,

Tokie atlaidūs, jautrūs ir tyri,

Pajuskime, kaip būna gera, gera,

Kada mes patys švelnūs, atviri.

 

 

Tada suprasime, kad nėr brangesnio turto,

Už meilę ir šiltus žmonių jausmus,

Tegul kalėdinis pats nuostabiausias burtas,

Ištirpdo mūsų širdyse ledus.

 

                                            Vida Pakšienė


 

SVEIKINIMAS

 

2009 m. Lietuva minės savo vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo tūkstantmetį.

Sveikinu visus žengiančius į tūkstantmečio metus. Tegu šie metai būna ne jaučio, ne krizes, bet pasididžiavimo savo Tėvyne metai.

 

                     Seniūnas Saulius Rasalas

    Originale čia yra gražus paveiksliukas .

Čia galėtų būti

Keturios advento žvakės išreiškia šviesos slėpinį. Žvakė teikia šviesą pati sudegdama. Advento žvakės nurodo tą šviesą, kuri nušvis Kalėdose, tą šviesą, apie kurią evangelistas Jonas sako: buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, todėl budėkite. Evangelija ragina budėti ne tik einančius atsakingas pareigas, bet ir kiekvieną žmogų. Budrumas nereiškia bereikalingo įtarumo, geras budėtojas ne tas, kuriam vaidenasi pavojingos šmėklos. Išlieka ir toks  pavojus, kad krikščionys turi saugoti savo tikėjimo duris, gali neįsileisti beldžiančių žmonių ir tyliai laukiančio Viešpaties. Kiekvienas krikščionis turi išmokti pajusti kur jo bendruomenėje, artimiausioje gyvenimo aplinkoje girdimi ateinančio Viešpaties žingsniai. Budėtojas įsiklauso tamsoje ir tyloje. Triukšmas ir skubotumas trukdo būti budriam.Todėl advento laukimui būdinga tyla ir susimąstymas. Advento tikėjimas ragina budėti prie durų ir įsileisti ateinantį Viešpatį. Šios durys neturi užrakto. Jas galima atidaryti tik išgirdus beldimą iš vidaus. Advento palaima yra laiko sureikšminimas, laukimo sureikšminimas. Vaikai iš anksto džiugiai laukia Kalėdų linksmybių. Suaugusieji taip pat suvokia, kad anapus kasdienos rūpesčių yra kažkas didesnio ir svarbesnio. Laukimas nėra pasyvus dalykas. Laukimas kiekvieną dieną mums teikia staigmeną, tačiau ją galime pamatyti, išgirsti ar pajausti tiek, kiek pasitikime laukdami. Laukimas ragina nebijoti priimti kiekvienos dienos ruošiamą staigmeną, tiek džiaugsmo, tiek skausmo. Kas dėmesingai laukia, tas randa. Geriausias laukimas yra žmogaus budėjimas šalia žmogaus.

                          

                              Andrioniškio klebonas Virginijus Taučkėla

2008 m. gruodžio mėn. Leidinys Nr. 2 (35)

ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS  2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35)

Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas...

 

GRUODŽIO 13-OJI - ŠV. LIUCIJOS DIENA

 

  Kiekvienais metais apie gruodžio vidurį, rinkdavomės paminėti šv. Liucijos – šviesos nešėjos dieną. Giedodavom giesmes, aptardavome įvairius adventinių valgių receptus. O kai kada atsinešdavome paragauti pagamintų.

Šįmet šią dieną šventėme Raguvėlėje. Mokyklos sporto salėje vyko smagus šv. Liucijos paminėjimas. Susirinko daug žmonių. Bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Įspūdingai pasirodė Panevėžio vyskupijos jaunimo centro merginų grupė. Dainavo Raguvėlės moterys, kurioms vadovauja V. Žukauskas. Troškūnų moterų ansambliukas, vadovaujamas D. Gašpuitytės, skaidrino visų širdis nuostabiom folkloro dainomis. Na ir mes, kapela „Pelyša“ grojom, dainavom iš visos širdies, neatsilikdami nuo visų. Puikus buvo renginys !

 

               R. Vilnonienė

 

 

GERUMAS MUS VIENIJA

 

   Šiandien šią frazę girdime visur: per radiją, televiziją, spaudoje. Visi kreipiasi į mus paramos, aukos sergantiems vaikams, našlaičiams, vienišiems. Pagalba – tai humaniškas ir kilnus tikslas, juk jei gali padėti nors vienam kenčiančiam – tai gyventi smagiau.

   Aš noriu pasidžiaugti savo bendruomenės nariais parėmusiais, paaukojusiais bendruomenės namų remontui pagal išgales. Ačiū už Jūsų gerumą. Mes, kiekvienas mūsų seniūnijos gyventojas ir esame bendruomenės narys.

   Dabar trumpai papasakosiu, ką esame nuveikę su Jūsų paaukotais pinigėliais. Mintį kreiptis į Jus pagalbos, mieli aukotojai, mums pakišo Alfons Hajraa, kuris aplankė mus vieną gražią kovo mėnesio dieną.

Alfons Hajraa, Olandijos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, Kaune, dirbantis Labdaros ir paramos fonde „Tekantis vanduo“. Jis pažadėjo mums surasti verslininkus, kurie paremtų mūsų bendruomenės namų remontą – padovanotų mums naujus langus ir duris visam pastatui ir jį apšiltintų. O mums tereikėtų pasirūpinti ir susimokėti už langų ir durų įstatymą. Tai ir ieškojome pagalbos pas Jus. Mielai talkininkavo seniūnaičiai, bendruomenės valdybos nariai, lankėsi pas Jus namuose. Ačiū jiems už tai, nes dirbo labai aktyviai. Aukojo visi, pas kuriuos tik jie lankėsi, o tie kurie tuo metu neturėjo, vėliau atnešė patys tuometinei bendruomenės pirmininkei Skaivei Meškauskienei. Dauguma aukojo po 10 Lt, bet buvo ir tokių, kurie paaukojo dideles sumas. Tai S. Kelbauskas – 150,-Lt, G. Pilkauskienė – 50,-Lt, V. Tumas – 50,-Lt, V. Sriubas – 50,-Lt, A. ir V. Barzdžiukų šeima -50,-Lt, A. Valentinavičius, S. Pakenienė po 30,-Lt. Nemažai žmonių aukojo ir po 20 litų. Jūsų gerumo dėka surinkome iš viso 1676 litus, iš jų 443 litus panaudojome salės scenos remontui. Scena sumontuota iš gipskartonio, jo paviršių reikėjo paruošti dažymui, už 443 litus pirkome glaisto, grunto, šlifavimo kempinėlių, teptukų ir t.t. Likę 1233,-Lt, saugiai padėti bendruomenės banko sąskaitoje. Alfons Hajraa žadėtų rėmėjų nerado, nors langų ir durų dydžius V. Šaučiūnas buvo kruopščiai išmatavęs. Todėl teks patiems galvas sukti, kaip toliau verstis. Tai darosi vis sudėtingiau, nes sunkmetis artėja. O kad salė mums labai reikalinga, tai jau kai kas ir įsitikino, kas susidūrė su nelaimėmis. Kad salė taptų jauki ir maloniai joje jaustumėmės, tai dar reikia nemažai pinigėlių: krosnys kiauros, būtina jas keisti arba kitaip remontuoti. O ką jau bekalbėti apie langus, duris. Po stogo remonto sienos, grindys liko negražios.

   Tai vis dar laukiame Jūsų paramos, nes yra kaimų, kuriuose dar seniūnaičiai neprašė žmonių paaukoti bendriems visų namams, labai prašome patiems tai padaryti, atnešti auką bendruomenės pirmininkei Auksei Žukienei į biblioteką.Taip pat labai prašytumėme pravesti 2 % pajamų mokesčio, juk čia žmogui jokio nuostolio nėra, o bendruomenei didelė parama. Šiais metais iš 2 % surinkome 1065 litus, kurie irgi saugomi banke. Ačiū mus rėmusiems visas lėšas panaudosime Bendruomenės namų remontui.

   Baigdama noriu palinkėti Jums, mieli bendruomenės nariai ir Jūsų šeimoms, linksmų Šventų Kalėdų. Laimingų Naujųjų Metų ir kad žodžiai „Gerumas mus vienija“ neliktų popieriniai, o gyvuotų mumyse, mus supančioje aplinkoje, mūsų širdyse.

 

                                                                                    Ona Urbonavičienė

                                    Andrioniškio bendruomenės centro finansininkė

 

 

Skaitykite laikraštėlį internete www.andriusostine.lietuvoje.info/

 

ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS  2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35)

Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas...

 

        Apniukę... Aptemę... Kartais į langines barbena įkyrus lietus. Nors jau baigiasi pirmasis žiemos mėnuo, sniegelio nėra. Tylūs ilgi vakarai, nuobodžios dienos. Nuo birželio 1-osios jau išėjau į užtarnautą poilsį, tad turiu laiko knygą paskaityti, pamegzti, mėgiamais darbais pasidžiaugti. Dar dainuoju „Pelyšos“ kapeloje. Ateinančių švenčių proga noriu padėkoti visiems dainininkams, muzikantams, ypač jauniesiems meno mylėtojams, kad jie nepatingėdavo, ateidavo į repeticijas, renginius. Ačiū žiūrovams, kurie klausydavosi mūsų, ačiū tiems, kurie prisidėjo prie renginių ne tik lėšomis, bet ir nuoširdžiu darbu. Ačiū bendruomenės centrui, kuris surengė puikią projekto „Pradėk nuo savo kiemo“ pabaigtuvių šventę.

Visiems noriu palinkėti gražaus Kūčių vakaro šilumos, kad Kalėdų senelis vežtų pilną maišą stiprybės, sveikatos ir meilės kerų. Tesudūžta su trapiu eglutės žaisliuku metų negerovės, ligos, teišsipildo visos svajonės. Tebūna ateinantys metai prasmingi darbais, telydi Jus geriausia sveikata, laimė.

                                       Rimanta Vilnonienė.

 

ARCHYVAS 2008

 

Skyrelyje norisi trumpai prisiminti, kuo svarbūs 2008 metai. Kas įvyko, pasikeitė mūsų gyvenime.

 

●2008 m. gruodžio 18 d. Stefanijai Slavinskienei sukako 100 metų.

●2008 m. bibliotekininkė Skaivė Meškauskienė išėjo dirti į Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros skyrių. Andrioniškio bibliotekoje pradėjo dirbti Auksė Žukienė.

●2008 m. minėjome Andrioniškio seniūnijos atkūrimo dešimtmetį.

●2008 m. sukanka 10 metų, kai klebonas V. Taučkėla gyvena ir dirba Andrioniškyje.

●2008 m. į pensiją išėjo Andrioniškio kultūros centro darbuotoja Rimanta Vilnonienė. Ją pakeitė Raimonda Kiaukarienė.

●2008 m. birželio 29 d. per Šv. Petro ir Povilo atlaidus Andrioniškio bažnyčioje koncertavo smuikininkas M. Švėgžda von Bekeris.

●2008 m. pradėjo dirti nauja socialinių paslaugų centro darbuotoja – darbui su rizikos šeimomis Nemira Stukaitė.

●2008 m. Anykščių rajono komisija Andrioniškio miestelį išrinko kaip gražiausia kaimo gyvenamąja vietove.

●2008 m. rugpjūčio 2 d. įvyko pasmodiečių suvažiavimas.

2008 m. pradėjo dirbti naujas apylinkės įgaliotinis Andrius Auryla.

●2008 m. sukanka 60 metų, kai buvo priimta ir paskelbta Visuotinė Žmogaus Teisių deklaracija.

2008 m. požeminis elektros kabelis pasiekė Pasmodų, Maželių, Peniankų, Krivinskų, Krepšagalio kaimus.

2008 m. išasfaltuotas kelias Andrioniškis – Viešintos.

2008 m. ant nebeveikiančio vandentiekio bokšto iškelta papildoma antena, gerinanti OMNITEL ryšį.

2008 m. poilsiavietėje „Prie Šventosios“, Paandrioniškio kaime, pastatyta nauja pavėsinė.

2008 m. įvestas plačiajuostis internetas „RAIN“, leidžiantis kokybiškai atlikti pasėlių įbraižymo ir deklaravimo darbus.

2008 m. rekonstruotos Andrioniškio kapinės, įrengiant apie 25 naujas laidojimo vietas.

2008 m. Andrioniškio vandentiekyje įrengti nugeležinimo filtrai.

2008 m. įrengtas Andrioniškio bažnyčios fasado apšvietimas.

2008 m. atnaujintas Andrioniškio miestelio apšvietimas.

2008 m. sutvarkytas kelias į Sabaliūnus.

●2008 m. seniūnijos gyventojai vyko į ekskursiją, aplankė Kauną, Botanikos sodą, Pažaislio vienuolyną.

2008 m. gėrėjomės jaunos audėjos Neringos Baltrūnaitės darbais.

2008 m. Kristina ir Tomas Žukai Bekelės ratų turnyre, visureigių varžybose, laimėjo pirmąją vietą.

2008 m. rašytojas Antanas Drilinga išleido knygą „Blyksniai“.

2008 m. R. Guobio knyga apie Andrioniškį pagaliau pasiekė spaustuvę.

2008 m. Andrioniškio mokyklos mokiniai aplankė teatrą „Lėlė“ Vilniuje.

2008.12.01-07 Nr.47 žurnale „Ekstra“ išspausdintas R.Vanago straipsnis apie Andrioniškio vyno lobį.

          

 Aušrai Adomaitytei už nuoširdų renginių organizavimą, vedimą, pagalbą visur ir visiems.

 

 Arūnui Kulioniui už padovanotus dažus Bendruomenės namų scenai išdažyti.

 

 Vytui Šaučiūnui už savanorišką pasiaukojamą darbą paruošiant ir išdažant Bendruomenės namų sceną.

 

 Linai Vaišnytei – floristinio kilimo idėjos autorei.

 

 Juditai Jurgelionienei už projekto „Kad visiems būtų gera“ labdarišką vertimą į anglų kalbą.

 

 Laimiui Trumpickui, Raimondui Gurkliui, Alfredui Akumbakui už statybines medžiagas ir darbą, įrengiant valsčiaus maketą.

 

 Gurkliams ir Gurskams už suteiktą vietą Sadūnų kapelos ir Aleksandro Petrulio koncertui. Aleksandrui Petruliui ir Rimui Šapauskui už labdarišką pasirodymą koncerte.

 

ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS  2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35)

Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas...

 

Apie pinigus

   Apie suaukotus pinigus Bendruomenės namų remontui labai išsamiai papasakojo Andrioniškio centro finansininkė Ona Urbonavičienė. Noriu pakalbėti apie A. Šemetos padovanotą 1000 Lt, kurį jis įteikė Andrioniškio seniūnijos dešimtmečio minėjime. Įteikdamas dovaną p. A. Šemeta pasiūlė įsigyti muzikos aparatūrą. Bet mums buvo svarbiau išleisti R. Guobio knygą apie Andrioniškį, todėl paprašėme A. Šemetos pritarti mūsų sumanymui ir jo dovanotas lėšas pridėti prie knygos leidybos. Ponas A. Šemeta mums pritarė.

A.Ž.

 

Kad gražių žodžių nebūtų per mažai

„Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse.“                                            J. Marcinkevičius

 

   Laikas nenumaldomai bėga... Štai jau daugiau nei pusę metų nebepraveriu Andrioniškio bibliotekos durų ir nebepasitinku savo mielų skaitytojų. Šilti prisiminimai užlieja mintimis sugrįžus pas Jus, mieli andrioniškiečiai. Su nerimu prieš septynerius metus, pradėjau dirbti Andrioniškio bibliotekos bibliotekininke. Vėliau išrinkote ir Andrioniškio bendruomenės pirmininke. Parodytas Jūsų didžiulis pasitikėjimas man suteikė dar daugiau jėgų ir noro dirbti mūsų visų labui. Visi praleisti metai su Jumis – tai vien gražūs prisiminimai, kurie mane, tikiu, lydės visą gyvenimą. Bendri darbai, siekiai ir pastangos subūrė mus į vieną gražų kolektyvą. Andrioniškio miestelis nepaprastai gražus ir žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, susitikti, nepaprastai nuoširdūs. Šiandien aš ir toliau darbuojuosi, tik jau Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, Kraštotyros ir leidybos skyriuje. Dirbdama naujoje vietoje, naujame kolektyve dažnai prisimenu savo bibliotekėlės skaitytojus, bendruomenės gražius renginius, šventes. Didelę padėką jaučiu seniūnijos, mokyklos, pašto darbuotojams, bendruomenės valdybos nariams, o ypač  geraširdėms - Marytei ir Rimantei, kurios pirmosios padėjo man susipažinti su Andrioniškiu, mane lepino skaniu maistu.

Labai ačiū Jums visiems, kad suteikėte galimybę pažinti, sėkmingai dirbti, tobulėti...

Baigiantis dar vieniems metams ir į duris beldžiantis Naujiesiems linkiu išmokti džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka. Todėl neskubėkime. Stabtelėkime patekę į kasdienybės šurmulį ir pasidžiaukime vienas kitu, baltu sniegu, žvaigždėtu dangumi...

Artėja nepaprastas metas – Kalėdos. Nuoširdžiausiai sveikinu visą Andrioniškio bendruomenę linkėdama santarvės, tarpusavio supratimo, meilės Jūsų širdyse, laimės Jūsų pastogėje, kuo geriausios sveikatos, stiprybės kasdieniniuose, bet labai svarbiuose darbuose.

                                                                   Jūsų bibliotekininkė Skaivė

APIE RENGINIUS

      Pirmasis organizuotas mano renginys - „Rasos“ šventės vakaras. Vakarą pradėjo kviesliai, jo metu grojo Andrioniškio kaimo kapela „Pelyša“, moterų ansamblis atliko dainą Jonams, kuri skambėdavo prieš 50 metų.  Gydė ir patarimus dalino žolininkė, vyko įvairios rungtys ir atrakcijos. Tokia graži šventė nebūtų įvykusi, jei ne rėmėjų pagalba ir palaikymas. Nuoširdų ačiū norėčiau  tarti  seniūnui S. Rasalui, P. ir V. Vaišviloms, V. ir R. Matelio-niams, A. Žukienei, S. Kauniečiui, bendruomenei ir visiems visiems  apylinkių gyventojams.

   Taip pat vyko įvairios popietės, drauge su  bibliotekininke organizuotas susitikimas su rašytojais M. Telksnyte ir V. Račkaičiu. Kartu su mokyklos mokytojais mokiniams ir jų tėveliams pravestas „Rudenėlio rytmetys“.

  Organizuota edukacinė psichologinė V. Ivanauskaitės paskaita, muzikinis vakaras „O buvo prieš tai...“, kartu su bendruomenės centru – rudens pabaigtuvių šventė, kurios metu kapela „Pelyša“ pristatė savo naująją koncertinę programą.

 

Renginių organizatorė R. Kiaukarienė

ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS  2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35)

Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas...

       Šiais metais šventėm Andrioniškio seniūnijos atkūrimo dešimtmetį.    Kreipėmės į visus buvusius rajono        

        merus, kitus asmenis kurie prisidėjo prie seniūnijos steigimo.    Pradedame spausdinti Jų prisiminimus.

 

Trys pažintys su Andrioniškiu.

 Pirmoji pažintis – keleivio. Dirbau mokytoju Viešintose, o gyvenau Anykščiuose, todėl kelis sykius per savaitę tekdavo pravažiuoti pro Andrioniškio „slaunų” miestą. Išnirus autobusui iš vienoje ar kitoje miestelio pusėje esančio  miškelio, akys stebėdavo tvarkingai „sudėliotas” sodybėles, iš visų pusių apsupusias mano niekur kitur nematytą akmeninę bažnyčią ir miestelio centre įsikūrusius kultūros namus, mokyklą  ir parduotuvę. Žmones iš arčiau pamatydavau tik stotelėje arba jiems sulipus į autobusą – kaip ir visur  besigrūdantys klegantys mokinukai (jie ir pažadindavo mane iš ramaus popiečio snaudulio), nedrąsiai vairuotojo prašančios ne stotelėje „išleisti” močiutės, orios Andrioniškio kolūkio specialistės ir kartais… vienas kitas stotelės „gyventojas” - saikingai „įkalęs” vyriokas. Su Viešintų mokyklos auklėjamosios klasės mokiniais bene kiekvienais metais išsiruošdavome į dviračių žygį: važiuodavome pro tada  negarsinamas, bet kažkodėl mums garsias (gal todėl, kad didingai vaizdingas) Andrioniškio apylinkes - Latavėnus, Plikiškius, Mikierius … Ir taip penkerius metus!

 Antroji pažintis – mokytojo. Ne, Andrioniškyje nemokytojavau, bet mokiau andrioniškiečių vaikus A. Vienuolio vidurinėje. Jų buvo daug, tenepyksta tie, kurių čia nepaminėsiu, o prisimenu gerai Ingą Zlatkutę, Rolandą Rutavičiūtę, Daivą Budreikaitę ir jos seserį Laimą, kurios neteko mokyti, bet kartu dirbti ir žavėtis jos nepaprastu pedagoginiu talentu. Visos jos buvo geros, draugiškos, mandagios mokinės, gerų  andrioniškiečių dukros.

 Trečioji pažintis – politinė. Sąjūdžio metais dažnai mūsų, anykštėnų, keliai suko pro Andrioniškį – konsultuodavomės su klebonu – eruditu Jonu Labakoju, kapinėse nulenkdavome galvas palaidotiems šauliams ir partizanams, planavome edukaciniam turizmui pritaikyti Slučkos – Šarūno bunkerį. Andrioniškis buvo viena pažangiausių ir aktyviausių Anykščių gyvenviečių. Rinkimų metu čia visados daugiau palaikydavo Sąjūdžio, o vėliau dešiniųjų partijų keliamus kandidatus.

 Gal todėl man tapus meru, daugiau galvos skausmo kėlė avarinės būsenos mokyklos pastatas, kurį verkiant reikėjo kapitaliai remontuoti, (o lėšų nebuvo) arba uždaryti mokyklą. Ką daryti, buvo sprendžiama keletą kartų sausakimšai žmonių prisirinkusiuose parapijos namuose. Andrioniškiečių garbei reikia pasakyti, kad jie suprato, jog esant Anykščių pašonėje, mokykla bus pasmerkta nuolat funkcionuoti ant uždarymo ribos, todėl nesilaikė kvailai užsispyrę – nauja mokykla ir nieko nežinome, bet kaip tikri politikai išsiderėjo – jei nėra mokyklos, tegu būna atkurta seniūnija. Tuo metu Lietuvoje buvo tikrai retas atvejis – žmonės savo noru prašo didinti valdininkų skaičių! Bet andrioniškiečių norai demokratijos prasme buvo labai logiški – valdžia turi būti arčiau žmonių. Patalpų netrūko (buvusios mokyklos), o problematiškiausia buvo surasti seniūną. Tikėjausi, kad juo taps neetatinis seniūnas R. Budreika, bet jis nesutiko. Sako, reikia jauno, energingo. Iš kelių kandidatūrų pavyko prikalbinti  Vygantą Zlatkų. Pristatėme žmonėms viešame susirinkime, priešiškos reakcijos nebuvo, gal tik kažkas suabejojo, kad per jaunas. Pasirašiau potvarkį dėl seniūno skyrimo ir pasiuntėme į kursus, iš kurių grįžęs paprašė atleidžiamas, kadangi suvokęs, kad tai per daug atsakingos pareigos. Vėl paprašiau R. Budreikos, kad siūlytų kandidatūras - taip apsistojome prie Vaclovo Marcinkevičiaus. Jam ir teko visi naujos seniūnijos įkūrimo darbai. Manau, kad sekėsi neblogai, kadangi „nedraugams“, matyt, labai nepatiko tai, kad andrioniškiečiai džiaugėsi savo sprendimu turėti seniūniją, gal vienas kitas kur pagyrė valdžią, kad viskas buvo padaryta demokratiškai,  ir griebėsi seno neapykantos būdo – paleido „raudoną gaidį“. Kokie menki buvo jų užmojai, žmonės pamatė labai greitai – Andrioniškyje atsirado kapitaliai suremontuotas, jaukus seniūnijos pastatas, kurio atidarymą Andrioniškio bendruomenė pažymėjo gražia švente.

 Sutikite, šie keli paskutiniai sakiniai dvelkia senu istorijos vadovėliu, pasakojančiu, kaip buvo senai, labai senai, o ne dabar, mūsų akyse, mūsų dienomis. Kažkokia idilė! Matyt, taip gali vykti tik ten, kur gyvena geri, darbštūs, Tėvynę mylintys žmonės ir visados smagu juos tokius pažinti, kad ir kas bebūtum – pakeleivis, mokytojas ar politikas.

Saulius Nefas

ANDRIONIŠKIO BENDRUOMENĖS AKTUALIJOS  2008m.gruodžio mėn. Nr.2 (35)

Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas...Mūsų gyvenimas... Mūsų gyvenimas...

 

JUMS...

                     Bibliotekoje pradėjau dirbti balandžio mėnesį. Kaip dirbau, ką padariau spęsti Jums. Pradžia buvo sunki, atrodo ir žmones pažįsti, ir bibliotekoje dirbai ir knygas myli, bet vistiek jaučiau įtampą, baimę, nepasitikėjimą savimi. Tuo metu, o ir dabar man daug padeda buvusi bibliotekininkė Skaivė Meškauskienė,palaikymo sulaukiau iš bendruome-nės centro moterų, taip reikalingų patarimų iš Rimantos Vilnonienės. Dažnai liūdną valandėlę mane aplankydavo Vita Baltrūnienė. Ypatingai daug bendravau su mokyklos mokytojomis Laimute Žiukiene ir Dai-va Šišliene. Su didžiau-siu malonumu prisimenu smagius mūsų bendrus renginius, išvykas.

                 Šiandien noriu padėkoti visiems, kurie man padėjo patarė, su kuriais buvo šilta, ramu ir tikra. Myliu Jus visus. Ramių Šventų Kalėdų Jums, laimingų Naujųjų Metų.

 

Bibliotekininkė

Auksė Žukienė

 

 

Projektas „Pradėk nuo savo kiemo –

   Žmogaus viena iš prigimtinių vertybių – kūryba. Visai nesvarbu kokia tai forma. Žmogus atsiveria visomis spalvomis kurdamas, kad ir savo sodą, aplinką, juk ir dirvonas gali pavirsti nuostabiu sodu arba brūzgyną sutvarkyti taip, kad jis taptų augalų rojumi. Suprantama ne išsyk, o per keletą metų. Kurdamas žmogus turi individualią viziją, kurią jis norėtų įgyvendinti, kad ir planuojant savo kiemą, gėlyną, pavėsinę, takelius. Svarbiausia turėti norą ir pasiryžimą. Norint galima daug ką padaryti, tai akivaizdu mūsų Andrioniškio bendruomenėje. Nors deja, ne kiekvieną svajonę įmanoma įgyvendinti – tai vietos maža, tai trūksta lėšų, ar kiemo vieta dar nesuprojektuota, bet kiekvienas šeimininkas turėdamas kibirkštėlę kūrybos, noro ir laiko – rezultato po metų, kitų tikrai sulauks. Gražu, kai sodybos apželdintos medžiais, dekoruojant krūmais, kad ir rūtų kelmeliais. Tai primena mūsų senelių darželį. Šiuo požiūriu komisija įvertino Domicelės Petniūnaitės sodybą. Tai kukli, bet senovės papročius išlaikiusi sodyba. Kartais ir paprastas lauko akmuo ar iš miško parsinešta sausuolio šaka džiugina šeimininko širdį, atgyja ir sukuria puikų šedevrą. Svarbu surasti tiems daiktams tinkamą vietą kieme.

   Andrioniškio bendruomenės aktyvistės nepaliaujamai domisi ir skatina žmones, kad jų sodybos gražėtų ir gėlynai spalvingiau žydėtų. O gražiausių sodybų šeimininkai puošia viso miestelio aplinką, jų kiemai tviska švara ir žiedynų spalvingumu.

   Kad galėtumėm išrinkti ir apdovanoti gražiausių sodybų šeimininkus buvo sudaryta komisija, o seniūnas S. Rasalas talkino filmuodamas, fotografuodamas ir šoferiaudamas.

   Komisija aplankė daug kiemų, viską rašė, fiksavo, o po ilgų diskusijų įvertino ir apdovanojo šiuos gražiai besitvarkančių sodybų šeimininkus:

   IRENĄ ir ALBERTĄ  SEIBUČIUS - už 2008 metų gražiausią sodybą.

   DOMICĖLĘ PETNIŪNAITĘ už tradicinio darželio išsaugojimą, puoselėjant sodybą.

   LAIMĄ ir ALBERTĄ  MOCKUS už nuostabiausiai žydinčią sodybą.

   REGINĄ ir VINTAUTĄ PAVILIŪNUS už vaizdingiausią sodybą.

   Gyventojai savo nuomonę apie gražiausiai tvarkoma sodybą išreiškė slaptu balsavimu ir išrinko AUDRONĖS ir VIRGAUDO JAKNIŪNŲ sodybą.

   Taip pat komisija įvertino ir įteikė diplomus: Ritai ir Stasiui Žekoniams, Marytei ir Juozui Tamašiūnams, Bronei Stukienei, Vandai Pilkienei, Irenai ir Jonui Vitkevičiams, Vandai Mickūnaitienei iš Andrioniškio ir Angelei ir Stasiui Žvirbliams iš Pasmodų k. už gyvenamosios aplinkos puoselėjimą.

  Anykščių rajono komisija administracijos direktoriaus vardu už gražiai tvarkomas sodybas diplomais ir 40 Lt. kuponais apdovanojo - Vaclovą ir Reginą Marcinkevičius, Vidą Jozokienę,  Danguolę ir Steponą Kelbauskus. Taip pat diplomais apdovanotos Irena Seibutienė ir Valerija Pilkienė.

  Už puokštes, kurių paroda buvo surengta per Vardo Marijos atlaidus, buvo padėkota ir įteikti diplomai - A.Adomaitienei, S.Stulpinienei, R.Šaučiūnienei, A. Jakniūnienei.

  Už floristinius kilimus apdovanotos Ona Urbonavičienė, Valerija Pilkienė, Rimanta Vilnonienė, Stasė Stulpinienė, Julija Kaminskienė.

 

                                                                                              Vida Strazdienė.

 

Redakcijos prierašas – be paminėtų nominacijų buvo ir nominacija su minuso ženklu. Bendruomenė balsavo rinkdama netvarkingiausią sodybą. Tokia išrinkta buvo Z.Chramovos sodyba.

reklama  reklama  reklama

      Jei norit kad Jums į namus pristatytų knygas leidyklos kainomis skambinkite Daivai 

Tel. Nr.8 670 62607

Vasario 16-tai

Vasario 16 įvyko stebuklas. Tą dieną Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi“. Pasaulyje vyko revoliucijos, kariavo tautos, siautė epidemijos, o Lietuvoje tuo metu gyveno trečia karta, kuri nebuvo mačiusi LAISVOS LIETUVOS.

Tačiau buvo svarbiausias dalykas: TĖVYNĖS MEILĖ.

Čia paminėjau TĖVYNĖS MEILĖ. Du žodžiai, vienas iš jų -TĖVYNĖ. Ar įmanoma meilė Tėvynei nežinant kas yra TĖVYNĖ?

 

   Neseniai dalyvavau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Dr. Kęstučio Girniaus paskaitoje  „Komunizmo poveikis Lietuvos valstybiniam sąmoningumui“. Pats daktaras negali sau paaiškinti, kaip taip greitai Lietuvoje susiformavo valstybingumo siekianti tauta. Buvo pateikti gana įdomūs istoriniai pastebėjimai.

   XXa. pradžioje Italijos karalius vedė. Pasveikinti jaunavedžių susirinko minia ITALIJOS sostinės Romos gyventojų. Ceremonijos organizatoriai pradėjo skanduoti „ITALIJA, ITALIJA“. Minia irgi skandavo kartu. Bet po to liaudis pradėjo aiškintis, ką mes čia šaukėm ir nusprendė, kad tikriausiai jaunosios toks keistas vardas.

   Yra atliktos XXa. pradžios Prancūzijos armijos šauktinių anketų analizės. Tik 20 proc. savo tautybę nurodė prancūzas, kiti nesuprato klausimo arba įrašė paryžietis, lionietis. Tai tas pats kaip, kad mes dabar vietoje „lietuvis“ rašytume „vilnietis“ arba „andrioniškietis“.

   Dar anketoje buvo klausiama apie Elzasą ir Lotaringiją, didelę Prancūzijos teritoriją, kurią 1871—1918m. buvo okupavę vokiečiai. Retas kuris buvo girdėjęs apie tokį kraštą. Tai tas pats jei dabar kas nors okupuotų visą Dzūkiją, o mes net nežinotume, kad yra Lietuvos, tokia Dzūkija. 

   Toks visuomenės supratimas apie tautą ir savo valstybę buvo šalyse, kurios buvo laisvos, turėjo savo valstybingumą, karalius ir imperatorius...

 

   Tai kaip Lietuvą TĖVYNĘ galėjo įsivaizduoti eilinis kaimietis iš bet kurios parapijos? Pagal istorikus, tuo metu Lietuvoje žmogus paklaustas, kas esi, atsakydavo - Romos katalikas arba tokios tai parapijos gyventojas. Juk net  šviesuomenė nesusiprasdavo kas esą – lenkas, lietuvis ar tik krikščionis? Negalime neprisiminti, kad signataro Stanislovo Narutavičiaus jaunesnysis brolis tapo pirmuoju Lenkijos Prezidentu. Pagalvokime, viename dvare augę broliai – vienas pasirašinėja Vasario 16-osios aktą ir skelbia Lietuvos valstybę, kitas jaučiasi lenku.  

 

   Vasario 16 –tąją netrukus reikėjo ginti nuo bermontininkų, bolševikų, lenkų. Ir kaip nepatikėti, kad įvyko stebuklas. Juk narsiausi Lietuvos kaimo vyrai ėjo savanoriais į kariuomenę ginti Lietuvos, nelabai suprasdami, kur ta Lietuva prasideda ir baigiasi.

   Kovo 11 stebuklas pasikartojo. Ir vėl TĖVYNĖS MEILĖ- šio stebuklo pamatas. O gal pati MEILĖ yra stebuklas?  

   Neabejodamas kad mums visiems užtenka MEILĖS TĖVYNEI , linkiu kad ir TĖVYNEI užtektų MEILĖS mums. Su šventėmis.

 Seniūnas Saulius Rasalas

 

Džiugu, kad šiandien drąsiai galime išreikšti savo dėkingumo jausmus Lietuvai. Šiandien laisvai galime giedoti „Tautiškąją giesmę“ su begalinio dėkingumo jausmu Lietuvai, jos kūrėjams. Visada prisiminkime: Vasario 16-osios įžiebtas žiburys tegu dega Nepriklausomybės šviesa. Neškime tą žiburį švariomis rankomis, karšta širdimi, su didžiule meile Lietuvai.

            Vasario 16 diena kiekvienam lietuviui labai brangi data. Tai Laisvės šventės diena. Šią brangią lietuvių tautai dieną paminėjome  ir mes - andrioniškiečiai. Renginys vyko Andrioniškio pradinėje mokykloje. Renginį vedė S.Meškauskienė. Andrioniškio seniūnas S.Rasalas visus pasveikino su švente. Sugiedojom Lietuvos himną. Mokiniai padeklamavo eilėraščių apie Lietuvą, mums pagrojo jaunoji „Pelyšos“ pamaina: Benas, Modestas, Viktorija. Savo dainomis džiugino  moterų ansamblis ir kapela „Pelyša“.

            Sveikiname visus su Vasario 16-ąja – Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės diena ir su artėjančia kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.    

                                                             Bendruomenės pirmininkė Skaivė Meškauskienė

 

Man einant į Andrioniškio pradinę mokyklą, apie vasario 16-ąją buvo kalbama pašnibždomis. Pašnibždomis kalbėjo ir mano mokytoja, šviesaus atminimo Aldona Patumsytė – Kiznienė.

   -Ar jūs žinote kokia šiandien diena?! Netriukšmaukit, nežaiskit, būkit susikaupę! Šiandien didi, garbinga diena,- pusbalsiu primindavo kiekvienais metais šią svarbią Lietuvai datą.

   Kai dabar pagalvoju, kokia rizika buvo tais laikais taip kalbėti. Koks atsidavimas, patriotizmas buvo visų mokyklos mokytojų: Radvilos, Jankauskaitės, Patumsytės.

   Net ir tremtyje būdama daugiau nei 10 metų niekada nepamiršau šios šventės. Kartu su savo visa šeima minėdavome Lietuvos Nepriklausomybę savo širdyse, uždarame šeimos ratelyje. Ir dabar praėjus nuo tremties 60 metų neapleidžia manęs nerimas ir tų dienų baisūs prisiminimai. Džiaugiuosi dabar tuo, kad apie šią šventę galime drąsiai kalbėti ir pagarbiai minėti laisvoje Lietuvoje.    

Valerija Gražienė

 

NIEKAS NETURI TEISĖS TAVĘS SKRIAUSTI

 

   2007 m. gruodžio 12 d. Andrioniškio bibliotekoje įvyko Anykščių bendruomenės moterų krizių tarnybos atstovės Jolitos Gečienės susitikimas su bendruomene.

   Prie apvalaus stalo buvo aktyviai diskutuojama apie smurto apraiškas visoje šalyje, rajone, ir konkrečiai, šioje bendruomenėje.

   Jolita Gečienė populiariai ir paprastai išdėstė, kokios yra praktinės galimybės padėti smurto aukoms – moterims, vaikams. Tai informacija, konsultacijos, tarpininkavimas institucijose, teisinė, psichologinė, socialinė pagalba, laikinas prieglobstis, parama ir palaikymas. Buvo pristatytos moterų krizių tarnybos vykdomos programos „Prekyba žmonėmis – integracija ir reintegracija į darbinę visuomenę“, „Kaltė – kalėjimas – bausmė – teisė vėl būti žmogumi“. Aptartas bendradarbiavimas su seniūnijų, mokyklų socialinėmis darbuotojomis, apylinkių inspektoriais.

   Smurtas Lietuvoje laikomas įprastine socialine kultūrine norma. Smurtauja vyrai prieš žmonas, partneres, tėvai – prieš vaikus, vaikai – prieš bendraamžius, suaugę vaikai – prieš senus tėvus ir t.t.

   Smurtas – tai ne tik fizinis, bet ir emocinis, psichologinis. Svarbu suvokti, kad smurtą patiriantis žmogus pradeda abejoti savimi, krenta jo savigarba, jis ima manyti, jog nieko nesugeba ir yra nieko vertas. Aišku, ne kiekvienas smurtas nukreiptas prieš moterį, bet smurto apraiškų įvairovė rodo visuomenės smurto tolerancijos lygį. Ilgai žeminama moteris pradeda jaustis bejėgė, kaltina save, vengia kitų žmonių ir mano, kad niekas jos problemų nesupras, net bando žudytis ar kitaip save žaloti (pvz.vartoti alkoholį).

   Mielos moterys, nekentėkite, netylėkite. Vieną kartą pasiryžkite – yra, kas jums padeda. Tuo tikslu skelbiame adresą ir telefonus.

Anykščių bendruomenės moterų krizių tarnybaJ. Biliūno g. 10-2, Anykščiai, tel. 8 381 58107, 8 670 39201( visą parą) El. paštas: anyksciaibc@gmail.com 

Andrioniškio seniūno pavaduotoja Jūratė Pačinskienė

APIE BENDRUOMENĖS NAMUS

 

                Štai pagaliau baigtas I-sis Bendruomenės namų remonto etapas. Šiuo metu komisija priima ir vertina atliktus darbus. Pirmajame etape už 200 tūkst. Lt. pakeista stogo danga, apšiltinimas, atlikti apskardinimo darbai, sutvirtintos ir ištiesintos išlinkusios pastato sienos. Įrengtas sanitarinis mazgas, nuotekų, vandentiekio tinklai bei nuotekų kaupimo rezervuaras, pandusas neįgaliesiems. Pirmasis remonto etapas tai pastato techninės būklės pagerinimo ir išsaugojimo garantas. Bet kartu lieka visos problemos: šaltos patalpos, iširę krosnys, kiauri langai, pokario laikus menantis interjeras.

Antrasis Bendruomenės namų remonto etapas tęsis vėl gavus lėšų. Andrioniškio bendruomenės centro narių darbas turi prasmę bendram labui, tik jei ir gyventojai atsigręš į bendrus reikalus. Galima paklausti -- kaip? Gerai pagalvojus rezervų turime, tereikia pastangų ir noro.

1. Yra dirbančių gyventojų, turime dirbančių vaikų, kurie gali pervesti 2% pajamų mokestį į bendruomenės centro sąskaitą. Prašyti, priminti ir vėl prašyti.

2. Daug mūsų artimųjų dirba užsienyje. Paprašykite jų paaukoti Bendruomenės namų remontui. Nedaug, bet dabar svarbus kiekvienas litas.

3. Planuojame prašyti kiekvienos šeimos paaukoti po 10 Lt. Bendruomenės namų remontui.

              Andrioniškio bendruomenės centras pasižada informuoti visuomenę apie suaukotas, pervestas ir surinktas lėšas. O tada nutarsime, ką pirmiausiai tvarkyti: ar krosnis, ar duris, ar langus. Atėjo laikas pasirūpinti visiems.

Auksė Žukienė.

 

 Rekvizitai pervesti 2% pajamų mokestį:

 Andrioniškio bendruomenės centras

  Labdaros ir paramos fondas      kodas 254313940

AB Vilniaus banko Anykščių filialas. Banko kodas 70440 Sąsk. Nr. LT497044060002146699

Trumpai

  Vienintelis atlikėjas iš Anykščių r., kuris pateko į respublikinį „Dainų dainelės” konkurso etapą, - andrioniškietis Simonas Strazdas.

  Pasmodietė Mėta-Gabrielė Pelegrimaitė pateko į XVI-tojo respublikinio J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkurso finalą Kaune.

Linkime dalyviams sėkmės

Š.m. kovo 14 d., penktadienį, 19.00 val. Anykščių kultūros centre vyks „Videorazinos nominacijų vakaras”. Naujienų portalo alfa.lt rubrikoje „Tautos balsas” ir „Kulinarinio paveldo šou” filmavosi ir Andrioniškio gyventojai.

   Kviečiame dalyvauti šventėje ir aktyviai palaikyti savo kraštiečius, jau tapusius „Videorazinos” herojais.

   Taip pat Jūsų laukia muzika, dainos ir siurprizai.Renginio organizatoriai

Anykščių darbo biržos specialistai mūsų seniūnijoje kiekvieno mėnesio pirmą antradienį nuo 11val. teikia informaciją, konsultacijas ir registravimo paslaugas.   

Bendruomenės slaugytoja Gražina Klimašauskienė dirba nuo 11val.30min. iki 15 val.24 min. Nedarbo dienos šeštadienis ir sekmadienis. Tel. Nr. 8 616 13499 

Pasirodė naujas Anykščių krašto laikraštis „Pasaulio anykštėnas". Kartą per mėnesį po naują jo numerį išleis Pasaulio anykštėnų bendrija, laikraštį redaguoja Bendrijos atsakingasis sekretorius rašytojas Rimantas Vanagas. Spalvotą leidinį, skleidžiantį pozityvią informaciją, galima įsigyti Pasaulio anykštėnų bendrijos būstinėje Anykščių kultūros centre, jį bus galima rasti ir paskaityti Andrioniškio bibliotekoje ar seniūnijoje. Kitur Lietuvoje ar užsienyje gyvenantiems anykštėnams, perdavusiems Bendrijai asmeninį pageidavimą jį skaityti, laikraštis bus išsiųstas paštu arba laikraščio skaitmeninė versija – elektroniniu paštu.    Pageidavimų  laukiama tel. 51784  arba elektroniniu paštu: p.anykstenai@gmail.com

Welcome

Recent Photos

Upcoming Events

No upcoming events

Create a free website at Webs.com