Andriusostine

Seniūno svajonėse – lėšas už rastą galimą lobį skirti Andrioniškio bažnyčios fundatoriaus

atminimo įamžinimui

Andrioniš­kyje, o gal ir plačiau, netyla kalbos apie rastus kelis butelius seno, dar prieš­kariu gaminto, Balio Karazijos vyno butelius. Kai kas šį įvykį priima kaip smagų pokš­tą, o štai Aukš­taitijos siaurojo geležinkelio vadovybė, įžvalgiai numačiusi šio reiš­kinio komercinę pusę, suskubo seno vyno radimą iš­radingai panaudoti veiklos paįvairinimui ir net savo įmonės bei mū­sų kraš­to paveldo reklamai. Andrioniš­kio seniū­nijos seniū­nas Saulius Rasalas taip pat turi planų, kaip bū­tų galima sėkmingai panaudoti radinį.

„Šilelyje“ – istorija apie rastą seno vyno lobį ir planus dėl jo tolesnio likimo – iš pirmų lū­pų. Pasakoja Andrioniš­kio seniū­nas S. Rasalas:

– Ši is­to­rija prasidė­jo visai papras­tai, dar pereitų metų spaliomė­nesio23 dieną. Tądien paprašiau, kad ko­munalininkai iškąs­tų duo­bę lapams supilti. Kaip tik tuo metu mies­tely­je vy­ko renginys, tad po kiek laiko atėjau pasižiū­rė­ti kaip baigti darbai – duo­bė­je mū­sų darbuo­to­jas buvo jau ir lapus supy­lęs. Bežiūrint atliktus darbus ir pajutau iš duo­bės sklindantį vy­no kvapą. Vė­liau pamačiau nudaužtą vy­no butelį ir kito butelio šukes– tie likučiai man pasiro­dė labai įdo­mūs. Vė­liau šio­je duo­bė­je rado­me tris sveikus, dar prieškariu gaminto Anykščių vyndario Balio Karazijos vy­no butelius.

Kalbė­jausi su vy­no žino­vais, jie pasiū­lė pasido­mė­ti ras­to vyno verte. „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direkto­rius Gintaras Kerbedis taip pat kalbė­jo su vyndarių aso­ciacijos atsto­vais, tai šie patvirtino, kad tai gali būti verty­bė, kainuo­janti net kelis tūks­tančius eurų. Dabar laukiu atsaky­mo iš mo­kes­čių ins­pekcijos– ar pas­taro­ji šį vy­no radinį pripažins lo­biu.

No­riu pasaky­ti, kad tas ras­tas vy­nas nė­ra Rasalo, kaip kažkas bando saky­ti, radinys i priklauso visam Andrio­niškiui.

Jei tie trys buteliai bus pripažinti verty­be ir jei mies­teliui bus leis­ta ja dis­po­nuo­ti, tai aš kuriu to­kias mintis– parduo­ti tą vy­ną aukcio­ne ir už gautas lė­šas padary­ti ko­kį gerą darbą Andrio­niškiui. Man as­meniškai labiausiai patiktų mintis pastaty­ti paminklą Andrio­niškio bažny­čios fundato­riui Pranui Markū­nui. Tai labai įdo­mi ir daug šitam kraštui nusipelniusi as­meny­bė. 

Mies­tely­je sklando to­kia legenda, kad kelios dievo­baimingos mo­tery­tės, neatmetama, kad gali bū­ti tos pačios, kurios ir užkasė tuos butelius vy­no, įkalbė­jo turtingą inžinierių P. Markū­ną Andrio­nišky­je staty­ti ne sanato­riją, o bažny­čią. Mat žino­mas ir turtingas to meto inžinierius, net vadinamas beto­no genijumi, Andrio­nišky­je tuo metu ketino staty­ti Panevėžio ko­vai su tuberkulio­ze draugijos sanato­riją, savo išvaizda panašią vos ne į V. Trinkū­no planuo­jamą staty­ti SPA centrą Anykščių šilely­je. Nežinau kas bū­tų buvę geriau, bet tų akty­vių mo­tery­čių įkalbė­tas, P. Markū­nas savo lė­šo­mis pastatė Andrio­nišky­je bažny­čią.

Tad aš ir galvo­ju, jei pavyktų sėkmingai parduo­ti ras­tą vyną, gal gražiausia bū­tų pastaty­ti ko­kį, kad ir beto­ninį, paminklą mies­telio bažny­čios fundato­riui Pranui Markū­nui. Tačiau tai kol kas tik planai. Pradžio­je reikia sulaukti mo­kes­čių ins­pekcijos sprendimo. Ras­ti vy­no buteliai kol kas yra saugiai saugo­mi.

Aud­ro­nė PAJARSKIENĖ.

Utenos dienoje 2008 12 27 pasirodė toks straipsnis 

     Andrioniškio seniūno lobis

 SAULIUS ALEKSAITIS

       Kai Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, pasveikinęs garbingo šimtmečio sulaukusią andrioniškietę Stefaniją Slavinskienę, ruošėsi išvažiuoti iš miestelio, Andrioniškio seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas pakvietė dar neskubėti ir pasižiūrėti jo surasto...lobio.

                    Paslaptingas radinys duobėje

       Tas seniūno Sauliaus Rasalo lobis- trys senutėliai vyno buteliai, gulėję užkasti žemėje. Apie tą radinį jis ir papasakojo rajono merui, kaip jau yra pasakojęs ne vienam tuo susidomėjusiam...

       Prieš Vėlines Andrioniškyje buvo tvarkomi sugrėbti nukritę medžių lapai. Seniūnas paprašė anykštėnų komunalininkų iškasti duobę netoli seniūnijos, bibliotekos kiemo gilumoje prie senos daržinės, kur ketino tuos lapus supilti ir sukompostuoti. Besibaigiant darbo dienai, seniūnas nuėjo  pasižiūrėti iškastos duobės ir iš karto pajuto rūgštoką vyno kvapą, sklindantį nuo iškasto smėlio kauburėlio. Atidžiau pasidairęs, išvydo ir stiklo duženas. O kai rankomis parausė žemę, surado ne tiktai dviejų sudaužytų butelių šukes, bet ir tris tvirtai užkimštus butelius su kažkokiu rausvu skysčiu.

        Krašto istorija besidomintis, labai žingeidus seniūnas Saulius Rasalas tų butelių niekur neišmetė, bet rūpestingai nuvalė ir, parsinešęs į kabinetą, pradėjo tyrinėti. Buvo akivaizdu, kad tai gana seni, dar prieškariniai buteliai su giliai įgaubtu dugnu, neįprastos formos.  Tokių butelių dabar jau niekur nepamatysi, nebent muziejuje ar kokiame sename filme. Jokių etikečių ant butelių jau nebuvo, nes per daugelį metų popierius žemėje sutrūnija, sudūli. Taigi, negalėjo išsilaikyti iki šių dienų ir etiketės, užlipintos ant butelių. Neliko jokios abejonės, kad buteliuose teliuskuojasi vynas. Vieną butelį, žingeidumo skatinamas, seniūnas vis tik atkimšo ir po truputėlį, tarsi kokių vaistų, duoda paragauti pažįstamiems, seniūnijos svečiams, kurie tiktai susidomi šia istorija. ( Tuo senuoju vynu andrioniškietis pavaišino ir rajono merą, ir šių eilučių autorių.) Saldus, malonaus skonio ir kvapo, tirštas vynas, nors ir išsilaikęs po žeme daug dešimtmečių, neprarado nei skonio, nei kvapo, dargi buvo be nuosėdų, tirščių. Niekam nekyla jokių abejonių, kad šis vynas buvo pagamintas pramoniniu būdu. Nes naminį vyną užraugę ir supilstę į butelius, juos žmonės užkimšdavo  paprasčiausiais kamščiais, netgi susuktais iš laikraščio, padarytais iš medžio ar kitokios medžiagos. Tokių kamščių niekas giliai ir nekišdavo, lengvai juos ištraukdavo. O šiuose buteliuose kamščiai buvo sukišti giliai į gurklį, padedant tam tikriems mechanizmams. Todėl ir ištraukti kamštį, atkimšti butelį gana sudėtinga...

                  Įsitikinęs,  kad tai Balio Karazijos vynas...

Andrioniškio seniūnas, didžiuodamasis radiniu, neabejoja, kad tuose buteliuose yra  natūralaus lietuviško vyno gamybos pradininko Lietuvoje ir Anykščiuose Balio Karazijos produkcija. Nuo 1926 metų Anykščiuose pradėtas gaminti vynas iš šiame krašte išaugintų obuolių ir uogų pelnė šlovę ne tiktai vyndariui, bet ir Anykščiams. Anykščių vynas taip išpopuliarėjo, turėjo paklausą, kad net pelnė pripažinimą ir pasaulyje- 1937 metais Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje Balio Karazijos gamintas vynas buvo apdovanotas aukso medaliu. Iš prieškario metų anykštietiškų vynų telikęs tik prisiminimas, nes vargu ar kas nors galėjo bent butelį tos produkcijos išsaugoti....

      Seniūnas nepatingėjo pasiklausinėti senbuvių, pasidomėti Andrioniškio istorija. Ir beveik surado „siūlo galą“. Paaiškėjo, kad  anksčiau  miestelio centre, netoli dabartinės seniūnijos pastato, stovėjo žydo prekeivio karčema. Kai žydas su šeima išsikėlė, o karčema sugriuvo, neilgai džiaugėsi andrioniškiečiai blaivybės kupinomis dienomis. „Smetoniniais“ laikais dvi guvios moterėlės Paulina Perekšlytė ir Elžbieta Baltušytė įsteigė nuosavą krautuvėlę ir joje prekiavo ne tiktai maisto ir būtiniausiomis pramoninėmis prekėmis, bet ir Anykščiuose sunktu Balio Karazijos vynu. Verslas neblogai sekėsi, tad moteriškės pradėjo supirkinėti išvažiuojančių gyventi į didesnius miestus žydų namus, žemės sklypus. Taip jos nusipirko ir buvusios karčemos liekanas, kurių vietoje vėliau pasistatė medinį namą. ( Dabar čia veikia Andrioniškio biblioteka). Tame name irgi veikė krautuvė iki tol, kol ją nacionalizavo sovietinė valdžia. Bijodamos netekti savo turto, vertingesnes prekes parduotuvės savininkės pradėjo slėpti. Išsirinko, jų nuomone, patikimiausią būdą ir šį bei tą užkasė į žemę. Kadangi, vietinių senolių teigimu, tos moteriškės savo krautuvėje prekiavo ir B.Karazijos vynu, be abejo, tuos butelius irgi pasistengė paslėpti, užkasti. Tuo metu Lietuvoje kitur vyno pramoniniu būdu dar niekas, išskyrus anykštėnus, negamino, o iš užsienio kraštų vargu ar vynas galėjo pasiekti tokį Andrioniškį. Todėl ir kirba mintis seniūnui, kad tie buteliai žemėje bus išgulėję ne mažiau kaip kokias šešias dešimtis metų ir kad tai tikrai Anykščių vynas...

                    Būta ir linksmų nutikimų...

      Bendraudamas su andrioniškiečiais, seniūnas išgirdo ir gana linksmų istorijų. Štai, kad ir tokia. Buvęs tuometinio kolūkio pirmininkas, kaip komunistas atsiųstas „kelti žemės ūkio“,  nuoširdžiai bendravo su vietiniu klebonu. Kartą klebonas paprašė pirmininko, kad kolūkio kalvis padarytų metalinių smaigų. Vieną naktį abu- klebonas su kolūkio pirmininku, nešini smaigais, kastuvais, žibintais, nuėjo į daržinę, stovėjusią toje vietoje, kur dabar yra Andrioniškio turgelis. Tiktai tuomet kunigas savo draugui atskleidė paslaptį, esą, jau sunkiai sirgdama Elžbieta Baltušytė papasakojusi jam, kur yra užkasti vyno buteliai. Taip abu vyrai ir pradėjo badyti smaigais daržinės gruntą. Tačiau tuoj pat pasirodė milicininkas, kuris daržinėje laikė arklį. Klebonas su kolūkio pirmininku puolė slėptis, sutūpę po liepa. Taip ir pratupėjo skirtingų politinių pažiūrų, įsitikinimų, tačiau bendro „tikslo“ suartinti andrioniškiečiai, kol milicijos įgaliotinis nuėjo savais keliais. Tuomet tęsė savo paieškas. Ir jiems pasisekė- maždaug pusantro metro gylyje iškastame griovelyje eilute buvo sustatyta daugybė vyno butelių, kurie užpilti smėliu. Tuomet jie prikrovė  butelių net keturis pilnus didžiulius bulvinius krepšius, kuriuos buvo atsinešęs klebonas. Vieną krepšį su vynu klebonas dovanojo pirmininkui. Abu suokalbininkai to vyno paragavo- jis buvo labai skanus, saldus, iš saldumo net lipęs prie lūpų, skirtingų rūšių, raudonas ir gelsvas...Popierinės etiketės dar buvo gerai išsilaikiusios, ir vyrai be jokio vargo perskaitė, kad tai B.Karazijos vynas.

       Todėl ir senbuviai, su kuriais seniūnui ta tema teko kalbėtis, įtikinėjo, kad surasti buteliai yra tikrai su B.Karazijos dirbtuvėje pagamintu vynu.           

                 Ką darys su lobiu- dar nežinia

       Pasak seniūno, jis savo netikėto radinio nenori slėpti ir apie jį nutylėti. Pranešė apie iškastus vyno butelius AB „Anykščių vynas“ vadovams, tikėdamasis, kad tuo bus susidomėta. Tačiau kokios nors ypatingos reakcijos nesulaukė. Lyg ir pažadėjo direktorė, kad kada nors atvažiuos pasižiūrėti. Bet kol kas taip ir neatvažiavo. Tuo tarpu Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovai, vos tokią naujieną išgirdę, tuoj pasiprašė į ekskursiją, su būriu turistų žada apsilankyti Andrioniškyje, nors iš tolo į tuos senutėlius vyno butelius žvilgtelti. Seniūnas Saulius Rasalas, įsitikinęs, kad jisai surado tikrą lobį, panoro viską įteisinti pagal atitinkamas taisykles, kaip mūsų šalyje yra įteisinami  surasti lobiai. Kadangi vyną jis surado ne nuosavoje, o valstybinėje žemėje, taigi, kreipėsi raštu į tos žemės šeimininką- Utenos apskrities viršininko administraciją, pranešdamas naujieną apie surastą lobį. Tuometinis apskrities viršininko pavaduotojas Vilius Cibulskas pranešė, kad seniūno raštas persiųstas valstybinei mokesčių inspekcijai. O ten, atrodo, darbuotojos irgi „pasimetę“, pirmą kartą susidūrę su tokiais dalykais. Beje, Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas, pranešdamas atitinkamoms žinyboms apie radinį, mini lobį, tačiau konkrečiai  nenurodo kokį. Tikriausiai, kai kas mano, kad tai kokie pinigai ar brangenybės. Tačiau radinio savininkas įsitikinęs, kad jis iškasė ne ką kitą, o tikrą lobį. Jo nuomone, jeigu tą vyną išgersi- tai radinio vertė prilygtų nuliui. Bet jeigu parduosi aukcione ar kokiems kolekcionieriams, muziejams – surastų butelių vertė gali labai išaugti, turėti didelę kainą. Ir tai jau bus tikras lobis.

       Taigi, koks likimas  laukia Andrioniškio lobio, paaiškės ateityje. O šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus sutikdamas andrioniškietis Saulius Rasalas yra laimingas ir didžiuojasi, kad jam buvo lemta surasti tokį neįprastą lobį...

Autoriaus nuotraukose:   ( pavadinimas: „Simtameciai“)

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius (kairėje) kartu su Andrioniškio seniūnu Sauliumi Rasalu apžiūri netikėtą radinį

Šiuos butelius su vynu, ne mažiau  kaip šešiasdešimt metų pragulėjusius žemėje, seniūnas vadina lobiu...    

po VMI vizito Andrioniškyje Lietuvos Rytas parašė taip

 http://www.lrytas.lt/index.asp?data=20090112&id=akt12_a2090112&sk_id=99&view=2

komentarai irgi įdedami , nuoroda gali neveikti nes LRytas registruotiems vartotojams suteikia teise naudotis tik 30 dienų archyvu 

Anykščiuose – aistros dėl seno vyno (58)

GALVOSŪKIS. Seniūnas nežino, kaip vadinti radinį – menkaverte seniena ar lobiu

 Tautvydas KONTRIMAVIČIUS

LR korespondentas

2009-01-12

Porą butelių vyno, išgulėjusio žemėje kone 70 metų, radęs Anykščių rajono Andrioniškio miestelio seniūnas Saulius Rasalas pateikė galvosūkį – ar radinys yra lobis, ar įdomi, bet menkavertė seniena.

Andrioniškio centre, šalia seniūnijos pastato, darbininkams kasant duobę, buvo aptikta keletas senovinių butelių.

Vienam jų sudužus pasklido vyno kvapas.

Radinio vietą apžiūrėjusiam Andrioniškio seniūnui S.Rasalui netrukus kilo įtarimų, kad tai – ne šiaip užkastos šiukšlės, o praeities vertybės.

Seniūnas net neįsivaizdavo, jog net nepradėtas ragauti tas vynas taip apsuks galvą valstybės tarnautojams, kad šie neįstengs pasakyti, kaip su juo elgtis.

Vynas parūpo tik „siaurukui“

Apie radinį ir jo vietą išgirdę senieji andrioniškiečiai patvirtino seniūno spėjimus.

Tai gali būti 1940-ųjų vasarą čia veikusios privačios parduotuvės kieme užkastas garsiojo Anykščių vyndario Balio Karazijos vynas. Į Lietuvą plūstant rusams kareiviams, po žeme buvo slepiamos prekės.

Andrioniškyje daugiau negu pusšimtį metų gyvenantis Eustachijus Kostinas prisiminė: jam jaunystėje yra tekę išsikasti ir ragauti paslėpto B.Karazijos vyno – tuomet jis buvo puikus.

S.Rasalui savo radiniu nepavyko sudominti B.Karazijos verslą tęsiančios „Anykščių vyno“ bendrovės.

Tačiau apie jį išgirdęs „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktorius Gintaras Kerbedis užuodė puikią perspektyvą.

Jis iškart ėmė planuoti renginius, kurie šiemet suksis apie tuos galbūt paskutinius išlikusius tikro B.Karazijos vyno butelius. G.Kerbedis pirmasis prasitarė apie galimą iškastų butelių vertę – ne vieną tūkstantį litų.

Dėl radinio turi rūpesčių

„Jei kam nors atrodo, kad tai, ką iškasiau, kainuoja didelius pinigus, tada tai – lobis“, – padarė išvadą miškininko išsilavinimą turintis seniūnas S.Rasalas.

Jis pasitikslino, kokias teises ir pareigas pagal įstatymą turi kaip lobio radėjas, ir suprato: teks dalintis uždarbiu su valstybe, kuriai dabar priklauso tas senosios parduotuvės kiemas.

Kad rado lobį, anykštėnas iš pradžių pabandė informuoti Mokesčių inspekciją. Sugaišęs daug laiko skambindamas telefonu ir ieškodamas, kas gali priimti tokią jo žinią, seniūnas nieko nepešė.

Jis tiesiog nerado pareigūnų, kuriems tokia žinia būtų skirta, nes visi jos kratėsi.

Tuomet S.Rasalas raštu kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją, kad ši, tvarkanti žemės reikalus, perduotų žinią apie lobį tiems, kuriems ją privalu gauti. Tik taip žinią apie radinį pagaliau išgirdo mokesčių rinkėjai.

Apžiūrėjo, tik neragavo

Prieš keletą dienų į Andrioniškį atvykusios dvi mokesčių inspektorės apžiūrėjo, nufotografavo S.Rasalo saugomus butelius, išklausė jų kilmės ir atradimo istoriją.

„Inspektorės viską užfiksavo, labiausiai žavėjosi senoviniais dailių formų buteliais, tik neišdrįso jų atkimšti ir paragauti, kad galėtų apsispręsti, ar tas vynas iki šiol dar geras“, – pasakojo seniūnas.

Vis dėlto apsispręsti, ar iškastas vynas yra lobis, ar menkavertė seniena, dėl kurios tuščiai gaištamas laikas, valstybės tarnautojos kol kas nedrįso.

Jos mėgino konsultuotis su Anykščių muziejininkais, bet ir šie prisipažino negalintys tokio radinio profesionaliai įvertinti.

Gali dominti kolekcininkus

Kol bus ieškoma ekspertų, kurie narplios Andrioniškio radinio juridinį statusą, „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ jau planuoja pirmąjį autentiško B.Karazijos vyno pristatymą smalsuoliams.

Vasario 14-ąją, per Valentino dieną, tie buteliai pirmą kartą bus viešai rodomi šventinėje programoje Surdegio (Anykščių r.) geležinkelio stotyje, į kurią iš Panevėžio atvyks specialus šventinis Karazijos vyno traukinys.

Vyno žinovai, neoficialiai apibūdinę S.Rasalo radinį, tikino, kad vaisių vynas po tiek dešimtmečių saugojimo yra beviltiškai pasenęs ir sugedęs.

Todėl radinys esą gali būti įdomus tik kaip savitas praeities simbolis, dominantis nebent panašių unikalių senienų kolekcininkus.

Lemia vertė

Šarūnas Rimša,

Mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos ir nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėjas

„Įstatymas nėra iš anksto apsprendęs, kokios vertės daiktas yra laikytinas lobiu ir įtraukiamas į apskaitą, kaip to reikalauja Civilinis kodeksas. Kiekvienu atveju tenka priimti individualų sprendimą.

Jeigu tų butelių vertė sieks tūkstančius litų – taip, jie bus laikomi lobiu. Tokiu atveju mums privalu juos įtraukti į apskaitą ir kaip kultūrinę vertę turintį lobį perduoti Kultūros ministerijai spręsti, ką su juo daryti.

Nenustačius vertės požymių, tas pats daiktas gali likti tiesiog radinys. Jis visas priklausytų radėjui, jeigu nebūtų galimybių grąžinti daiktą jo savininkui“.

dabar vietiniai slyvukai visus Anykscius iskasines be leidimo

tau sikna lietuviai patarkuos, zinosi kaip kelti buntus pries teiseta Lietuvos Valdzia.

Ten taboras prie Smetonos stovejo...Tikrai didziules vertes nes tas cigonas jau seniai mires.

Teisingai, kad nesidomejot tuo radiniu. Kam ubagui povo plunksnu kepure?! Gaminat apgailetina " rasala" kaimo melynanosiams ir auksciau ju lygio nepakilsit. O rastojo vyno verte gali siekti simtus 000.. Tik ne jusu bukam protui tai suvokti...

bėgu pirkt kastuvo...

tai seniunas kase aplink nama? o nuopelnus tai prisiime: )

Gerbiamas S> Rasala, nebuk prasau naivuolis ir tuo labiau netikekyte kazkokiais " vino zinovaiss" neoficialiom Isvadom" kad neva vaisiu vynas beviltiskai yra pasenes ir kainoja grasius musu sali priimta po pigiaja is zmoniu kurie isties del tam tikru prazasciu net nesuvokia daiktu vertes supirkti viska po pigiaj o veliau kokiam " balije" girtis ir dziaugtis " matai kaip po pigioaja is lohu nuroviau" Sio vino verte tukstanciai simtai tukstanciu litu, vinas be oro be salicio su saules sviesa puikioje aplinkoje tegul kad ir zemeje bet temperatura tei zemeje pastovi ir mazai tebeskiria per desimtmecius, taigi mano jums patarimas neskubekit , tesiog nuneskit viena buteli i maisto -medecinos ar kaip ten kitaip vadynasi laboratorija tegul sumokekyt tu pora litu uz ekspertize ir tikslei zinosit kokia to vino bukle ir jai bus nustatyta kad tai ne actas ir ne nuodai o vinas tinkama (maistui) TAI GALIT BUTI TIKRAS KAD TAI JUSU GYVENIMO LOBIS UZ KURI SUPRANTANTIS ZMONES SUMOKES TUKSTANCIUS UZ VIENA BUTELI.

rimtos firmos už savo senovinę produkciją didelius pinigus moka, kad muziejuj galėtų parodyti o vyno gamyklai neidomu...

As manau, kad tai lobis. O jo kaina priklauso nuo to, kiek uz tai galima gauti. Butu nemazai zmoniu ir zinybu, kuriuos tas lobis sudomintu. Gal reiketu paskelbti aukcione. Tik kiek teks radejui, cia jau klausimas. Manau, kad vynas jau seniai nebetinkamas vartoti, bet radinys - musu kulturos dalis. Todel jo vieta butu kokiame nors muziejuje. Prancuzijoje net atrodo paprasto patiekalo receptas - tai valstybes ar provincijos saugoma kulturine vertybe. Taigi nemazinkime ir mes savo kulturos lobiu.

mat geleželę, ir džiūgauja.būbū, mūmū, apsiš..k
ū

Abejoju as tais " zinovais" . Pagedes vaisiu vynas turetu virsti i acta (tada is kur vyno kvapas?) arba cukrui fermentavusis i alkoholi i stipresni gerimeli. Gali buti net ir putojantis vynas. Bet kuriuo atveju komentarai apie " butinai pagedusi" 10 metu vyna yra vejai ir mano patarimas tiems komentatoriams nusipirkti ispanisko XXI a. pradzios vyno buteli berods po 37Lt Maximoje ir istvarkyti. Jei skirtuma pajausit galit parasyti ispudzius jei ne, tai " Absolut" irgi yra geras gerimas. As siaip ne ekspertas, bet is patirties taisykle " Geras vynas negali kvepeti blogai" galioja visada.

Absoliutus marazmas - naikinamas siekiant saugoti skaitytojų morelę ir nervus 

Kai randama sprogmenų kviečiami išminuotojai, bet vynas pavojingesnė žmonių naikinimo priemonė.

butu ta bybrasaly isgere , gerai grobus issivale ir toliau gyvene, jei aisku nenusitrestu. Dabar yra tikri blyn myzprocei je nori pralobti otai yra tikri trieskei nu valstiecei bedni, budulei.

Karaziju supuves raugas

ir bato aulas tas seniūnas. būtų išgėręs su seniunijos darbuotojais tą vyną ir baigtas kriukis. sugalvojo sensaciją pasidaryt, durniai

Tas vynas kaip gerimas jau pasenes, vyno zinovai teisus, bet jis vertingas kaip muziejine vertybe.Cia(Ispanijoje)vynines
e ir vyno muziejuose eksponuojami seni neatidaryti vynai.O gerti geriausias yra 10 metu vynas.

metai-actas[vyno].Nebutinai sunegaluosit...

POLE-OI ZDAROV PUPIKĘ, DUOK MUMS PUSLITRĮ , , RUBIKIŲ, , .....ARBA KYZYL ARDA

Darbininkai vyno nerado, paliudyti gali ponas Alg. Zabiela.

Sveiki.Rado butelius darbininkai, o visur figuruoja ponas seniunas.Prie ko cia jis.Tegu darbininkai dalijasi pinigus arba vyna geria.

uždėti radėjui kokį tūkstantį litų mokestį ir tegul deda lobį, kur nori...: )

pritariu nr.14-am. Teisingai sakai.

kaip ekspertas turetum zinoti kad vynuoge nera nei bulve, nei vaisius.

smetoniniai buteliai labai grazus budavo, pamenu

ka jus suprantate, seniunas norejo kaip geriau, bet bananu respublikoj isejo kaip visada

EIKIT VELNIOP SU VISOM SAVO PARTIJOM, mitingais ir korupcijom !!! kiekvienas patekes, ten kur gali but korumpuotas, toks ir pasidaro !!! neieshkokit kvailiu!!

man labai keisti tie pseudo vyno zinovai. stai jie aiskina, kad vaisiu vynas isgulejes kelis desimtmecius bus sugedes.o tai uzsienyje, kai pardavineja keliu desimtmeciu vyna, tai ka jis ten buna padarytas is kokiu bulviu , o ne vaisiu??: -)

" Demesio! Padaryk gala prekybininku savivalei, nelik abejingas nepagristai aukstoms kainoms! 01.14-15 NEPIRK NIEKO prek.centruose ir degalinese" . Siusk kitiems.

Tikrai būčiau su draugais išgėręs, aišku jeigu tas vynelis neprarūgęs.

zinau viena zmogu, kuris gyvena netoli anyksciu ir daro vyno rusi, jam tuos butelius reiktu atiduoti, butu kaip relikvija : )

Reklama irgi darbo vaisius.Be jos gali ganyti karve tik 3 ha.

rado ta LOBI, tai tegu jie ir pasema. Ko cia tam seniunui dave??

Malonu skaityt.Vyno buteliai ne meteoritas rastas Andrioniškio apylinkėse, tai praeito amžiaus , tūkstantmečio palikimas.Su sava istorija, sava legenda, kuria apaugs, pagaliau savitu skoniu.Anykščiu vynas jau nuo pavasario turi išleisti serija gerimo -Andrioniškio lobis, su Sauliaus abruzdeliu ir Andrioniškio šventosios vaizdu.

Darbininkams priklausytu, o ne senniūnui.Tur but tarybiniai pijokai užkasė ir pamiršo.

O tai sensacija net per respublikinį laikraštį skelbėsi, gal ir per panoramą rodys.Rado ko girtis.Dirbti reikia , o ne reklamuotis.Yra ir vietinės spaudos jei taip norima. Oi kiek darbų nepadaryta Andrioniškyje, oi daug.

Absoliutus marazmas - naikinamas siekiant saugoti skaitytojų morelę ir nervus 

Tai Rasalas pats kase ir rado radini, ar ji tik pasisavino.

kaimieciu pramogos

10-ojo

Apsiimu atlikti ekspertizę.Tam reikės 3 butelių.Išvados - nemokamai.Turiu patirties, nes buvau radęs vokiečių paliktus butelius praėjus 35m po karo.Ekspertizės rezultatai stukbinantys

Saunu, kad yra zmoniu kurie ivertina tokio radinio nauda tam krastui: )

Būtų pats išgėręs, ir baigtas kriukis. Dabar mat sumanė pasigarsinti...

Dėl keleto butelių šitokios aistros. O kai juodieji archeologai šimtais kilogramų ar net tonomis per metus veža iš mušių vietų likusius šalmus, ginklus, karių buities reikmenis, kurie neretai irgi tūkstančius kainuoja - visiems dzin. Pavyzdžiui, ant " Tauro kalno" šeštadieniais atvažiuoja " verslininkas" su pikapu, prikrautu vokiškų, iš žemės (o gal ir karių laidojimo vietų) iškastų šalmų. Jų kaina tikrai didesnė nei tūkstantis litų. Kitas neblogas lizdas - www.militaria.lt - ten visas skyrelis yra apie tai, kokius radinius juodieji Lietuvos archeologai iš po žemių kasa ir kiek jie preliminariai kainuoja. O greta yra skyrelis Perku/Parduodu, kur dažnai tie patys radiniai su kokybę apibūdinančiu žodeliu " iškastinis" ir parduodami. Dar yra www.kablys.com - ten ne tik kariniais, bet ir auksinių ir sidabrinių monetų lobiais ne vienas puikuojasi.

Isgerti reikia ir baigsis problema. Arba isgerus pripilti vyno is parduotuves ir bus gerai : )

Šiaip vynas, o ypač išlaikytas, praranda savo vertę kai pradaromas. Taigi siūlau neatidarinėti! : ) Nebent ten daug butelių yra ! O kad surūgtų - irgi nelabai tikiu : ) nebent labai jau papygiam darė ir kamščiai lievi : )

Mažiau teliką žiūrėtų, tai nereiktų tokio triukšmo kelt. Ariogala jėga!!!!

Ne vynas ten, o jau actas su vynelio kvapu ir jokios vertes jis neturi, na nebent originalus butelys butu.

manau, kad tai Andrioniskio praeities palikimas.Tie buteliai aukso vertes gal ir neturi, bet juk tai miestelio istorija....buve zmoniu gyvenimai, politine situacija ir t.t..Rimtas dalykelis!

Andrioniškis - jėga

Zinote, tas seniunas geriau seniems zmones padetu, o ne su tais buteliais skalambintu, nes dabar visai laiko neturi rimtiems darbams.

Šaunuolis Andrioniškio seniūnas!!!!!!!!!

vyndariui> su tokiu komentaru tai cia tamsta didziausias kvailys busit

Seniūnas toli gražu ne kvailys. Papildoma reklama Andrioniškio kraštui tikrai nemaišo.Rasalas-šaunuolis!

Rado is ko daryt problema

reikejo isgerti : )

O. gera zinia kad lobiu pas mus nereikia. kai rasiu suda ant pagaliuko valstybe gaus.

Is nieko priskalde vezima malku...Kvailas tas seniunas ir tiek

 fotografijas galima matyti čia   http://picasaweb.google.lt/prometejas/VynasAndrioniKyje?feat=directlink