Sv. Kudikelio Jezaus Teresele
Sv. Terese is Lizje - Karmelio Gelele
Karmelitu ordino istakos
Sv. Kryziaus Jonas ir Terese Aviliete
Sventojoje Zemeje, Karmelio kalnyne abipus Haifos, yra islike urvai, kuriuose gyveno atsiskyreliai pagal pranaso Elijo dvasine tradicija. Kai kurie atsiskyreliai, 1156 metais ikure ordina orentuota i pranasa Elija ir Dievo Motina, jie pasivadino Mergeles Marijos broliais. Taip gime karmelitu ordinas. 16-ojo amziaus pabaigoje ordinas suskilo i svelnesne ir grieztesne krypti. Pastaraja 16 a. Ispanijoje sv.Terese Aviliete ir sv. Kryziaus Jonas ismintingai reformavo. Sie vienuolynai tapo "mazomis dykumomis" besimeldzianciomis uz pasaulio Isganyma.
Lizje Karmelis
1838 rugpjucio 24 diena trys seserys is Poiters Karmelio ikuria Lizje karmeliciu vienuolyna, kuris remiasi sv. Tereses reformuotomis taisyklemis. Dvi vienuoles is Poiters lydejo Lizje Karmeli isikurimo kelyje, viena is ju - motina Svento Liudviko Elzbieta buvo priore (vienuolyno vyresniaja ), kita - Sventos Tereses Genovaite priores pavaduotoja ir noviciju (naujokiu ) mokytoja.
Lizje karmeliciu vienuolynas buvo kuklus pastatas, liudijantis paprastuma ir neturta. Didziausia zavesi siam Karmeliui teike nedidelis vienuolyno vidaus kiemelis su zalia veja ir didele Golgotos kalva. Taip pat buvo sodas- su darzu, vistide, mazomis kapinaitemis ir grazia klevu aleja, pilna vieteliu 
tinkanciu apmastymams. Sis sodas visais laikais Tereselei buvo didelio dziaugsmo saltinis.
Pagrindine karmeliciu gyvenimo vieta - cele. Ten jos miega ir praleidzia daug valandu dirbdamos ar besimelsdamos vienumoje. Cele- tai mazdaug 2m. plocio ir 4m. ilgio kambarys.
Karmelyje svarbiausia malda, ji trunka 6 su puse valandu: dvi is ju - tyliosios maldos, o likusios - sv. Misios bei giedamosios liturgines valandos. Penkios valandos skiriamos darbui, taip pat yra 2 reakreacijos valandos, kai seserys bendrauja tarpusavy, svencia, kartais pastatomi spektakleliai, kurie ziurimi reakreacijos metu.Bendruomene
Viena is ikureju sventos Tereses Genovaite, apie kuria Terese sake buvus labai sventa mire 1891 m. neilgai trukus po Tereses atejimo i Karmeli. Kai 1888 balandzio 9 Terese istojo i jau 50 metu veikianti Lizje Karmeli, cia jau buvo 26 seserys. 22 choro vienuoles ir 4 pasaulietiskos vienuoles. Vidutiniskas ju amzius buvo 47 metai. Is ju 5 seserys naujokes devincios balta nuometa. Seserys viskuo pasirupina pacios: pjauna malkas, kurena virtuves krosnis, ruosia sidra, kepa komunikantus, gamina valgi.
Tarpe siu seseru gyvena ir dvi Tereses tikrosios seserys - Paulina (vienuolinis vardas Jezaus Agniete ) ir Marija (Svc. Sirdies Marija ), Teresei jau esant Karmely istojo ir dar viena jos sesuo - Celina (Svenciausiojo Veido Genovaite ), bei jos pussesere Marija Gueren (Eucharistijos Marija )
Vienuolyno "Motinos"
Vienuolyno vyresniosios dar vadinamos "Motinomis", nes turi rupintisvisais visais vienuolyno reikalais. Karmelio seserys isrenka viena is seseru vyresniaja trejiems metams ( balsavimo budu ). Sesuo gali buti "Motina" ilgiausiai dvi kadencijas is eiles.
Terese savo trumpo vienuolinio gyvenimo metu (~9 m. ) turejo dvi vyresniasias: Motina Marija de Gonzaga ir Motina Jezaus Agniete ( tikroji Tereses sesuo - Paulina ). Nors pati Terese balsuoti negalejo, nes buvo jau trecia Martenu seimos dukte Lizje Karmelyje.
Teresei istojus i Karmeli jam jau vadovavo M. de Gonzaga, kuria 1893 vasario 20 pakeite Motina JezausAgniete ir vienerius metus pries Tereses mirti 1896 kovo 21 "Motina" vel tapo Marija de Gonzaga. Sios abi moterys buvo labai reiksmingos Tereses gyvenime.