Cia rasite keleta baltomis eilemis isverstu Sv. Tereseles eilerasciu.
SIOS DIENOS GIESME
Gyvenimas manasis - dinges mirksnis, Laki akimirka - prabegus valanda. Tu, Dieve, tai zinai. Tave mylet man skirta Tik si diena.
O, myliu Tave, Jezau ! Siela kyla- Nors siandien buk svelni man atrama. Valdyki sirdi mano, siuski sypsni tyra- Tava tik si diena
Ar, Viespatie, svarbu, jei ateini aptemus? Maldauti del rytojaus- ne mana dalia. Nutyrink sirdi man, pridenk seseliu savo. Tau si diena.
Jau greit Tave kitam krante isvysiu, O valties kelrodi, vedas ranka sava. Per neramias bangas lydek, ir nepaklysiu- Juk Tavo si diena.
O leiski, Viespatie, Tavam Veide panirti.- Ten nuo pasaulio sleps tyla Tava. Duok savo meiles, apipilk malone sirdi- Tik Tau sita diena.
Gyvoji Duona, Eucharistija didinga, Sventoji Paslaptie, vien meiles sukurta ! Ateik manon sirdin. Kaip Ostija balta - Laiminga si diena !
Cia prie Sirdies Tavos uzmirsiu, kas praejo, Paliksiu baimes, nebepraus kancia sena. Ten duoki, Jezau, o sirdziu globejau, Man prieglobsti,- tam si diena !
Leisk vynuogiu saka man is Taves isaugti, Kamiene sventas; busiu as pilna Auksiniu kekiu; derliaus to sulaukti Tikiuos; tam si diena !
Mergele Nekalta, zvaigzde svelnioji, Man Jezu tiesianti - tampu su Juo viena... Po apsiaustu savu lyg motina globoji- Tavy sita diena.
Si meiles vaisiu- subrandintas sielas- Turiu iteikti Tau; dar negana Apastalo ugnies - jos duok man, Jezau mielas; Kol trunka si diena !
Tave regeti noriu, Viespatie, be sydo, Nors istremta esu, vis tiek ilgiuos To Veido, kur pro debesis prasvito- Lyg saules sios dienos !
O Sarge Angele, sparnu mane apgaubki, Uzdeki ziburi - kely man sutema; Nukreipk zingsnius - pagalbos Tavo laukiu, Kol baigsis si diena.
As garbinu Tave , o mano Dieve, noriu Skrist kuo greiciau kur saule amzina Man Tavo svies, o dangiskieji chorai Aides lyg ta diena !
Zvaigzde
Kartais, kai dangus aptemes, Debesu kalnais apklotas, Jezus liudi tokia nakti, Tamsia, be pragiedrulelio. Jezui Kudikiui pradziugint Buki tu sviesi zvaigzdele, Spinduliuojanti dorybems... Ak, kokia pasauly laime Kelia rodyti i dangu, Nuodemiu miglas sklaidyti! Dieviskasis Kudikelis, Stebuklingoji Ausrine, Pasirinko tave jauna, Kad jam sviestum, kaip zvaigzde.
Gelele
Sniegas, ledas slegia zeme, Kol pavasaris ateina; Po ziemos saltosios luobu Merdi graziosios geleles.
Bet stai tau dabar prazydo Lelija lauku baltoji, Nes pavasaris per amzius Jos tevyneje zaliuoja.
Sese, prie Kaledu Rozes Sleptis nuo ziemos skubeki, Buki Viespaties gelele, Stenkis jam visad zydeti.
Paukstelis
Seses, norite zinoti, Jezuleli kuo maldyti; Tad as jums ir pasakysiu, Kuo nudziuginti Ji galit. Jam atneskite pauksteli, Kurs giesmelemis zavetu. Paukstis - kudikio paveikslas, Kudikio, kurs myli Jezu. Krykstavimai ir giesmeles, Skaiscios ir nekaltos sirdys Jezu beregint prajuokins. Melskites jus uz mazycius: Amzinoj dangaus tevynej Jie bus jums grazuz vainikas.
Aukso sostas
Jezus, tavo mylimasis,
Aukso sosto tave praso. Jis tvartely jo neranda, Paklausyk, isgirsk Jo rauda. Ir sirdis nyki, kaip tvartas, Kai jos Dievas neaplanko. Tad tave, sesele, praso Gelbeti vargsus kaltuosius; Ju dangaus sunus gedauja, Tau vainika aukso taiso. Nekaltaja tavo sirdzia Dziaugias Jis lyg aukso sostu.
Veidrodis
Kudikiui smagu be galo Priesais veidrodi stoveti Ir, kad kitas toks mazytis I ji veizisi, tiketi. Ak, skubekit i tvarteli ! Jusu sielos teatspindi, Tartum krikstolas paveiksla Dieviskojo Kudikelio. Veidrodyje mylimuju Savo atvaizda pamates, Jezus dziaugsis ir stebesis, Tad tvartelin paskubekit.